Kam naudinga tai, kuo užsiimame mes?

2022, 24 rugpjūčio, 6:30 | kategorija LPT | atsiliepimų (4) | peržiūrų 303 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Šis straipsnis tai Max Igan pasakojimo vertimo, „Pabusk! Esi tiesiog užkerėtas“, bei straipsnio „Apie teisę ir „teisę““ tęsinys.

Perskaitę straipsnio pavadinimą daug kas, turbūt, pagalvos-na štai ir vėl apie tą patį. Ir vėl apie išnaudotojus ir kaip jiems naudinga mus išnaudoti. Taip, šiek tiek apie tai, tačiau kaip visada aš mažiau dėmesio kreipiu į išnaudotojus, o daugiau į mus pačius. Taigi ir šiame straipsnyje vėl daugiausiai klius tiems geriems, doriems, sąžiningiems ir teisingiems žmonėms. Atleiskit jeigu kas ne taip, tačiau kas labiausiai nugaras lenkia tiems daugiausiai ir kliūva.

Tikriausiai beveik visi mes užsiimame kokia nors veikla, tai yra dirbame kokį nors darbą ir manome, kad tuo esame naudingi. Kai kas, galbūt, pasakytų, jog nemėgsta darbo kurį dirba, tačiau dirba tik dėl pinigų nes valgyti norisi. Tas pasakytina ir apie mane nes nuo kurio tai meto supratau, kad man nepatinka tai kuo užsiimu.

Nepatinka gaminti, o mano manymu – gadinti maistą. Kas galėtų nepatikti, paklausite? Juk geras užsiėmimas, žmonės juk neapsieina be maisto ir virėjai daugumai žmonių tikrai reikalingi ir teikia naudą, pasakytumėt jūs. Jums taip tik atrodo kol nepradėjote keisti mitybos įpročių ir neišbandėte pasninko. Aš išbandžiau ir tą ir tą.

Per nepilnus keturis metus esu ilgą laiką pasninkavęs šešis kartus. Savijautos pokytis daugiau nei akivaizdus. Aš tą žinau ne iš pasakojimų ir ne iš knygų, viską išbandžiau pats. Iš šios patirties yra vienintelė išvada-jeigu valgyti, tai tik neapdorotą, neperdirbtą ir ne gyvulinės kilmės maistą, tai yra tai, ką sukuria gamta.

Joks virėjas negali varžytis su saule nes ji geriausiai paruošia maistą, mums tereikia ištiesti ranką ir nusiskinti. Valgydami kaitintą ir perdirbtą maistą mes tik kenkiame sau ir sukuriame puikiausias sąlygas rastis ligų išradėjams, nežinia dėl kokios priežasties vadinamais gydytojais. Ir jie mus gydo! Jie atranda aibę priežasčių kodėl mes negaluojame, atranda įvairiausias ligas, visokiausius virusus, žodžiu, jie sugeba atrasti tai, ko nėra.

O kaip gi kitaip? Kas jiems sutiktų mokėti pinigus jeigu jie nesugebėtų išmaniai kabinti makaronus mums ant ausų tuo metu kai mūsų kūnai patys puikiai save gydo? Tam juk ir išrasta mikrobų teorija, kad mus būtų galima mulkinti. Pastebėkit įdomų dalyką, mikrobų teorija ir šiandien tėra tik teorija, nors mes esame labai sėkmingai mulkinami remiantis būtent ja.

Gydytojams jų veikloje labai padeda farmacininkai. Ko gi nepadėt kai jiems už tą pagalbą žmogeliai tokius turtus sukrauna, kad anie vargšeliai vos paneša. Pabandyk paklaust žmonių kodėl jie tabletėm nuodijasi, atsakys – o ką daryt? Juk visiems kada nors prireikia. O ar mėginai bent kažką keisti savo gyvenime tam, kad jų nuodais nesinuodytum?

Oi, kad žinočiau, jog padės tai mėginčiau. O kaip sužinosi neišbandęs? Bandyti sunku, reikia valios ir tas užtrunka, tabletė greičiau. Taip patys penime mums niekuo nenaudingus, o dargi žalingus virėjus, gydytojus, vaistininkus ir visą su jais susijusią pramonę. Pamėginkite paskaičiuoti kiek žmonių dirba šiose srityse. Man nesinori skaičiuoti nes man baisu.

Pastebėkite vieną labai įdomų dalyką – pavalgę jūs dėkojate virėjui, už paruoštą maistą sumokate tikrai nemažus pinigus ir, dažnai, dar ir arbatpinigių paliekate! Daugmaž tas pats vyksta jums apsilankius pas gydytoją, tik pinigų sumos ten jau kur kas didesnės. Kai visiškai striuka, vaistinėse jūs ieškote brangių vaistų nes jums kažkas sakė, jog tik jie padės.

Virėjai jus nuodija, gydytojai kabina makaronus ant ausų, o apie taip vadinamus vaistų gamintojus man net ranka nekyla kažką gero rašyt. Didžiajai daugumai jūsų net mintis nekyla, kad jūsų pačių kūnai yra tiek tobuli, jog patys sugeba save gydyti be jokio išorinio įsikišimo, tereikia tik jiems netrukdyti, tai yra nustoti valgyti. Jau girdžiu klausiant-iš kur tada ligos?

Dėl mūsų gyvenimo ir maitinimosi įpročių, dėl oro, vandens ir dirvožemio taršos, nuodų maiste, higienos produktuose, valymo ir skalbimo priemonėse, dėl branduolinių ginklų bandymų, atominių elektrinių avarijų, kalnakasybos ir radioaktyvių bei nuodingų iškasenų, dėl purškiamos chemijos danguje, dėl vartojamų nuodų kurie dėl nežinia kokios priežasties vis dar vadinami vaistais, dėl skiepų, gyvsidabrio dantų plombose, fluorido dantų pastoj, dėl sumažėjusio judrumo, dėl besaikio cheminių trąšų naudojimo ir dėl to nualinto dirvožemio, tačiau turbūt daugiausiai ir sunkiausių negalavimų patiriame dėl EMS, tai yra dėl elektromagnetinės spinduliuotės.

Pasakykit prašau, na koks organizmas galėtų tiek atlaikyti nešalindamas iš savęs nuodų? Plačiau apie EMS rašoma čia:

https://www.sarmatas.lt/02/arthur-firstenberg-knygos-nematoma-vaivorykste-elektros-ir-gyvybes-pasaka-santrauka/

Aš labai puikiai suvokiu ką šio straipsnio skaitytojai gali apie mane pagalvoti ir kur jie, galbūt, norėtų mane pasiųsti. Man nerūpi, didžioji dauguma mano kada nors rašytų straipsnių ginčija visuotinai priimtas tiesas, o iš tikrųjų prietarus, skatina mąstyti savarankiškai bei atsisakyti įtikinėjimo. Jeigu atsirastų kas norėtų šiais klausimais su manim pasiginčyti, maloniai prašom, visada pasiruošęs. Lai pamėgina koks nors gydytojas įrodyti, kad koks nors virusas tikrai yra, pažiūrėsim ar pavyks.

Ponai medicinos profesoriai, pamėginkite pasiginčyti su žmogumi niekada nesimokiusiu medicinos. Juk turėtų būti lengva tokį nuginčyti, ar ne? Beje, rašydamas, kad gydytojai visiškai nereikalingi, neturiu mintyje chirurgų. Ne dyvai ką nors susilaužyti, taigi chirurgai reikalingi, bent jau kol kas. Na, o virėjai, maisto perdirbėjai, gydytojai ir vaistininkai tikrai nereikalingi.

Dabar parašysiu apie mokslininkus.

Mokslininkų požiūris į visatą bei įvairius reiškinius jau kurį laiką, gal dirbtinai, padarytas lyg koks nepajudinamas stulpas. Niekas nedrįskite jo ginčyti ir matykite bei suvokite pasaulį tik taip, kaip jį mato ir suvokia mokslininkai arba būsite apšauktas mokslo neigėju. Tai, kad viena iš mokslo paskirčių, moksliniu būdu paneigti prieš tai teisinga laikytą teoriją, jiems jau, dažnai, nerūpi.

Mokslas tampa susitarimo reikalu. Galų gale, kiek mes, iš tiesų, galime pasitikėti sumaterialėjusiu mokslu, kuris neigia buvimą to, ko negali pamatyti ar išmatuoti? Sąmonė yra materijos ir gyvybės visatoje pagrindas bei esmė, o šiuolaikinis mokslas netgi atsisako pripažinti jos buvimą! Gera žinia ta, kad toks požiūris po truputį keičiasi, ne be pasipriešinimo, bet keičiasi.

Nei kiek nepykstu ant nuoširdžiai dirbančių mokslininkų, kurie vadovaujasi išmintimi ir kuriems, labiau nei bet kas, rūpi tiesa. Vis tik nemanau, jog samdyti, tegu ir labai protingą žmogų tam, kad jis tyrinėtų kažkurią labai siaurą sritį, yra gera mintis. Taip išleidžiama iš akių visuma. Netgi nukrypstama į kraštutinumus, pavyzdžiui, GMO. Juk GMO – mokslininkų išradimas.

Tik ar tie mokslininkai vadovavosi išmintimi kurdami tą brudą? Ar mokslininkai vadovavosi išmintimi kurdami mRNR biologinį ginklą jau suleistą apytikriai 4 milijardams planetos gyventojų? Spėju, jog yra tikrai mažai tokių išradimų, kuriuos pritaikius gyvenime tai nekenktų mums. Sakyčiau, kad dauguma šiuolaikinių technologijų kuriomis naudojamės, tiesiogiai žaloja mus.

Mano manymu, beveik visi taip vadinami patogumai – mums kenksmingi. Pavyzdžiui, elektra, tokia kokią mes ją naudojame, mums kenksminga. Plastmasė taip pat. Jūs gal nepatikėsit, tačiau netgi toks patogus daiktas kaip klozetas nieko gero neduoda mums, naudodamiesi juo mes atprantame tupėti, o tas turi neigiamą poveikį mūsų raiščiams.

Beje, neturtingų Azijos šalių gyventojai neturi jokių bėdų dėl kelių ar čiurnos raiščių. Spėkit iš trijų kartų kodėl. Tie mokslininkai kurie užsiima itin brangiais projektais net nebūtų niekam reikalingi, jeigu jie nebūtų finansuojami. Iš žmonių atimtas lėšas jiems duoda vyriausybės, ir už tai užsako mokslininkams tai, ko pageidauja. Patiems žmonėms to ką užsako vyriausybės visiškai nereikia.

Pavyzdžiui, kam reikalingas hadronų greitintuvas? Kas norėtų mokėti beprotiškus pinigus tam, kad išsiaiškintų kaip atsirado visata? Kas norėtų mokėti už mokslinę? studiją kaip padėti mažamečiui vaikui pasikeisti lytį? Čia jau visiškas iškrypimas. O juk eugenikos pradininkus irgi kažkas finansavo. Mano nuomone, mokslas negali būti brangus nes brangiai kainuoja tik tai, kas mus žaloja.

Kažkas tikrai naudingo sukuriama ne dėl to, kad tam skiriama daug lėšų, o dėl paprasčiausio smalsumo ir poreikio atsiradimo. Netgi pats protingiausias mokslininkas, jeigu jis nesivadovauja išmintimi, niekada nesukurs kažko, kas būtų tikrai naudinga ir be jokio šalutinio poveikio gyvybei. Galite su tuo ginčytis kiek tinkami, tačiau tai ką pasakysite tebus tik tušti žodžiai.

Mano išvada – mokslininkai nereikalingi, reikalingi žmonės, kurie neįsižeis dėl to ką pasakiau. Reikalingas sąmonės virsmas. Reikia vadovautis išmintimi ką bedarytume, nes tik tokiu būdu savo veiksmais nesukelsime neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, nei aplinkai. Ką tai reiškia? Dalinimąsi, o ne pinigų darymą, patogumų atsisakymą sveikatos labui ir dar labai daug ką ko mes dabar nei už ką nenorėtume atsisakyti.

O ką mes dar ir šiandien vadiname savo brangiausiu turtu, leiskite paklausti? Ar tikrai tas turtas toks brangus? Manding nelabai, sykį jau mes tą brangų turtą taip užsispyrusiai žalojame. Daugelį dalykų mes darome iš įpročio, net nesusimąstydami kokių pasekmių vienas ar kitas veiksmas turės mums patiems. Darome, nes visi taip elgiasi arba esame įtikinti taip elgtis. Arba išmokyti.

Taigi, parašysiu apie mokytojus ir švietimą.

Koks dar švietimas, kai gyvename patamsiuose? Na, gal nevisai, juk turime dirbtinę šviesą. Jeigu turime dirbtinę šviesą, tai gal ir švietimas ne visai tikras? Reikalas tas, kad turėtų būti švietimasis (savišvieta), o ne švietimas, nes tas kas nori šviesos tas ir siekia jos, tada, kai mus bandoma apšviesti visus, neklausiant norime mes to ar ne, netgi prievarta verčiant ir dar už mūsų pačių lėšas.

Ar mes turime teisę rinktis kokia šviesa būsime apšviesti? Neturime, už mus jau kadaise nuspręsta ir mokymo programos keičiamos tik tada, kai mokydamiesi pagal senąsias programas pasiekiame atitinkamą bukumo lygį ir prireikia naujų programų tam, kad mūsų vaikai būtų bukinami dar labiau. Šiaip jau, mano supratimu, programomis esame programuojami, o ne mokomi, programuojami elgtis taip, kaip naudinga programuotojams, o ne mums patiems.

Nesakau, kad neturėtų būti mokytojų. Jeigu yra poreikis – tai jie ir bus, tačiau čia jau tėvai turėtų rinktis kuriam mokytojui patikėti savo vaiką. Jokio vyriausybės nurodinėjimo neturėtų būti visiškai, nes net pačios vyriausybės neturėtų būti, bet apie tai bus rašoma žemiau. Mes pamiršome, kad vaikai mokosi patys ir kažkuo domisi tada, kai jiems tikrai įdomu, o ne tada kai juos bandoma mokyti.

Kiekvienas vaikas skirtingas ir domisi skirtingais dalykais, ir net ne tuo pačiu metu kaip kiti vaikai. Vaikai atras pasaulį savarankiškai, ir nereikia jiems trukdyti, o kai klausia reikia atsakyti, paaiškinti, kai prašo pagalbos – padėti, o jeigu ateina toks metas, kai matome, jog vaikas savo žiniomis jau lygus mums, tada galima paieškoti jam mokytojo.

Tuo būdu mokydamasis vaikas užsiims ta veikla, kuria jis pats tikrai nori užsiimti. Tokio jaunuolio jau nebus įmanoma įtikinti nebūtais dalykais, nes jis bus linkęs viską suvokti, išbandyti ir patikrinti pats. Tik pagalvokit, juk toks žmogus visame kame elgtųsi tikroviškai, be prietarų, be išankstinio nusistatymo, jo neslėgtų įpareigojimai, priklausomybė, jis vadovautųsi išmintimi.

Toks žmogus negalėtų niekam pakenkti ir, labai tikėtina, jis nesugalvotų jokių taisyklių, įstatymų ar nurodymų kaip kiti turėtų elgtis. Jam, tikriausiai, ir į galvą neateitų aiškinti vaikams apie kokį nors reiškinį, kad štai yra taip ir ne kitaip. Jis, ko gero, puikiai suvoktų, jog jo supratimas apie kokį nors reiškinį yra tik jo ir gali būti taip, kad ateity tas supratimas keisis.

Sakote, tokiu atveju bus daugybė skirtingų požiūrių? O kam nuo to blogiau? Kodėl tas, kas visuotinai priimta turėtų būti nepajudinama? Juk dabar kaip tik toks metas, kai per siūles braška iki šiol atrodę nepajudinamos, visuotinai priimtos tiesos. Jos juk braška tik dėl to, kad tos, taip vadinamos tiesos jau visai nebe tiesos, kadangi jomis mažai kas tiki nes jos neveikia.

Kodėl senosioms tiesoms galutinai griuvus mums turėtų prireikti kažkokių naujų visuotinai priimtų tiesų? Kam, po plynių, mums to reikia? Juk, jeigu taip atsitiktų, mes ir vėl tų tiesų laikytumės įsikibę nagais ir dantimis iki kito sukrėtimo, kol galų gale senasis suvokimas vėl griūtų tiesiog mūsų akyse. Nesuprantu kodėl mums taip būtina lygioj vietoj įkasti ir įtvirtinti naująjį suvokimą tarsi kokį stulpą ir už to stulpo laikytis, lyg jis būtų pasaulio bamba?

Man jau keletą metų galvoje kirba mintis, kad tai, kas šiuo metu daroma pasaulyje, tai yra daugiau nei keistas būdas pamėginti pašalinti klaidos galimybę. Prikurta aibė taisyklių, įstatymų, reikalavimų, reglamentų…, tačiau ar mėginimas pašalinti klaidos galimybę nėra klaida? Mano manymu, taisyklių, įstatymų, reikalavimų ir dirbtinio intelekto (greičiau jau dirbtinio idioto) kūrimas tai mėginimas išjungti žmonių vaizduotę.

Greičiausiai, mes ir ateityje darysime klaidas, tačiau tai nėra blogai, kur kas blogiau būtų netekti vaizduotės. Vis tik nėra ko labai pergyventi dėl ateities nes jos dar nėra, mes gyvename dabar, o dabar pats metas pamąstyti ar tai ką mes darome ir kaip elgiamės iš tikrųjų naudinga mums. O, jeigu nenaudinga, tai tada pats laikas keisti tai, kuo užsiimame ir kaip elgiamės.

Sekanti šio straipsnio dalis skiriama kultūrai ir kultūros darbuotojams.

Aš įpratęs lietuviškai mąstyti, ir nesuprantu kas ta kultūra, žodis juk nemūsiškas. Gal jis kilęs iš žodžio kultivatorius? Nevisai taip, bet panašiai. Kultūra kilusi iš lotyniškojo žodžio „cultura“ kas reiškia žemės dirbimą, pasėlių auginimą. Vėliau tai buvo taikoma ir žuvų, austrių ar midijų auginimui, o po to ir bakterijų ar kitų mikroorganizmų gamybai tinkamoje aplinkoje.

Po to žmonės pradėjo kultūrinti patys save. Kalbant apie žmogų, kultūra tai žmogaus ugdymas, auginimas pasinaudojant švietimu, tai sistemingas proto tobulinimas. Apsivožt. Lyg pats žmogus tobulėt negali, būtinai reikia kažkam kitam jį tobulinti pasinaudojant švietimu. Paaiškinsiu ką reiškia žodis sistemingas, nes jis juk taip pat nemūsiškas. Sistemingai – reiškia veikti iš anksto paruoštais ir apgalvotais būdais, turint tikslą pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Išvada viena – kultūra atsirado su žemės dirbimu, nes ji tada kaip tik tą ir reiškė. Kultūringo, tai yra išmokyto žmogaus sąvoka net nebuvo vartojama iki 19-ojo amžiaus. Žodis kultūra taip pat nebuvo vartojamas kalbant apie dvasinių ar medžiaginių vertybių kūrimą ar žmonijos pasiekimus. Papročiai buvo, paveldas buvo, kultūra – ne.

Manding, kultūra turėjo atsirasti vietoje kažko. Vietoje ko? Geras klausimas. Manyčiau, kad tai apkeitimas, kai kažkas, kas kažkada reiškė viena, dabar tas pats dalykas turi visiškai priešingą reikšmę. Pavyzdžiui, kažkada mes maistą rinkdavome – dabar auginame, kažkada mokydavomės žiūrėdami į pasaulį, dabar esame mokomi žiūrėdami į knygą, kažkada buvome Dievo vaikai, dabar esame kulto vergai, kažkada mes priklausėme Žemei, o dabar, kažkodėl, manome, jog žemė priklauso mums.

Viskas išvirkščiai. Gyvename matricoje arba tikrovės atspindyje. Kažkada kurdavome mes, kurdavome dainas, pasakas, patarles ir dar daug ką, o dabar kultūrą kuria kultūros darbuotojai. Už pinigus. Jie išmokyti, išlavinti, sukultūrinti, jie žino kaip tą kultūrą kurti. Mes juk nežinome nes mums, anot Juozo Erlicko, reikia dirbti. Trumpa ištrauka iš J. Erlicko knygos „Išeinu iš krašto“:

„O būna žmogus sako:

„Reikia dirbti“. Ir nueina susiraukęs.

Tai ką toks padirbs?

O kai nereikia… Dirbi savo malonumui. O taip dirbdamas netyčia gali ir kitų džiaugsmui ką padirbt.“

Įdomu tai, kad kultūros darbuotojams irgi reikia ką nors padirbt sykį jie jau pinigus gauna. Ne, ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad reikia. Ką ir kaip galima padirbt tada, kai reikia? Neturiu nieko prieš tuos, kuriems pavyksta savo ir kitų džiaugsmui ką nors gero sukurt, tačiau juk jie tą puikiai padarytų ir nebūdami kultūros darbuotojais, neišmokyti ir negaudami mėnesinio atlyginimo.

Jie tą padarytų, nes jie gabūs, smalsūs, turi potraukį vienai ar kitai veiklai, nes jie daro tą, ką daro dėl to, kad nori, o ne dėl to, kad reikia. Kas praeityje sukūrė šitiek dainų, pasakų, patarlių, šokių, kas išaudė šitiek juostų ir begalę visokių kitokių dalykų? Tie žmonės užsiėmė įvairiausiomis veiklomis, tačiau nei vienas jų nebuvo kultūros darbuotojas!

Jūs tikriausiai numanote, jog tie žmonės už tai ką sukūrė, nei prašė nei gavo kokį nors atlygį. Spėju, jiems buvo malonu, jeigu jų kūriniai teikė džiaugsmą kitiems. Anksčiau žmonės patys kurdavo, patys dalyvaudavo, patys puoselėdavo tą, ką sukurdavo, o dabar prieita iki to, kad vieni kuria, o kiti vartoja. Suvartoja, sukramto, na o kas atsitinka po to gal tiek to, apie tai nerašysiu.

O juk kuriant iš reikalo galima sukurti bet ką. Ir suvartoti galima bet ką. Yra toks posakis: „Nėra to blogo, ko studentas nesuvalgytų“. Aš jį šiek tiek pakeisiu ir pasakysiu šitaip: „Nėra to blogo, ko civilizuotas nesuvartotų“. Juk už pinigus galima sukurti tai, ko paprašys. Bet kokį šlamštą galima sukurti ir net parduoti nes dabar juk yra tokie kultūros vadybininkai, kurie užtikrina, kad kultūros ar meno darbuotojo kūrinys būtų sėkmingas. Ką reiškia sėkmingas? Sėkmingai parduotas? Sėkmingai suvartotas?

Kuriems galams reikalingas, taip vadinamas reklamos verslas ir viskas, kas su juo susiję? Kam visa tai??? Kam ant obuolių klijuoti etiketę, kurioje parašyta – natūralus? Mano sode obuoliai be etikečių. Būna su kirminais, bet be etikečių. Kam reikalingi visokie administratoriai, apsauginiai, brokeriai, konsultantai ir į juos panašūs? Ką naudingo jie sukuria?

Jie reikalingi tik dėl mūsų ydų ir išp… . Kuriems galams reikalinga, taip vadinama, mados pramonė su visais jų modeliais ir viskuo, kas su ja susiję? Man, pavyzdžiui, reikia patogiai ir šiltai (žiemą) apsirengti, pageidautina be skylių kelnėse. Man reikalingas patogus apavas, pageidautina ne sintetinis. Mados pramonė man visiškai nereikalinga.

Kam reikalingi sportininkai, didžiuliai stadionai ir varžybos? Čia turiu minty tuos sportininkus, kurie siekia būti patys pačiausi, tai yra iššokti aukščiau nei bet kas kitas, nuplaukti 100 metrų greičiau nei bet kas kitas, sudaužyti visus, kurie išdrįs boksuotis ringe ir panašūs į šiuos. Ar nuo to tikrai pagerėja jų savijauta? Ar dėl to, kad jie nuplauks 100 metrų 0,04 sekundės greičiau nei kas nors kitas, jie ilgiau gyvens?

Ar jie darytų tą patį, jeigu jiems už tai nebūtų mokami pinigai? Jeigu darytų – tai puiku, kiekvienas gali daryti ką tinkamas, jeigu nekenkia kitiems. Sportuoti tikrai puiku ir pasivaržyti truputį galima, tačiau kam tos didžiulės varžybos, didžiuliuose stadionuose, kam dėl to pamesti galvą? Ar tai tikrai taip svarbu, kas į kiaurą maišą sumes daugiau kamuolių, arba numes ietį toliau už kitus?

Ar būtinai reikia dėl to jaudintis, nervuotis ir neužmigti naktimis? Kam reikalingi kunigai, imamai, rabinai ir kitokie popai? Tam, kad paaiškintų Dievo žodį avelėms? Ach taip, juk jie dar vadinami ganytojais! O juk avis visą gyvenimą gąsdina vilku, bet papjauna jas, dažniausiai, piemuo. Ir kerpa visada tik piemuo. Sakoma, kad šitų ganytojų amatas pats saugiausias iš visų amatų, o aš dar pridurčiau, kad ir pats pelningiausias. Tikiuosi, kad neilgam.

O dabar drįsiu parašyti apie dar vieną šventą karvę, tokią šventą, kad tiesiog nedrįsk užkabint nes liksi peršviestas rentgenu iš aibės skirtingų kampų ir išskalbtas visais įmanomais skalbikliais.

Ir ne tik tų, apie kuriuos bus rašoma. Taigi, kurių galų reikalingi žurnalistai?

Jau girdžiu – ar jam galvoj negerai? Kaip tai kam? Čia gi žurnalistai, jeigu ne jie… tai tada ojojoj, kaipgi be jų? Galiu sutikti, kad kol kas jie, galbūt, reikalingi, bet iš esmės – ne. Juk anksčiau jų nebuvo. Buvo tokie paskalų nešiotojai. Atsirado bėdos – atsirado žurnalistai, atsirado žurnalistai, atsirado kas juos skaito ar jų klauso. Dar jie reikalingi propagandai bei smegenų plovimui.

Tai kuo jie užsiima, turėtų būti dalinimasis tuo kas naudinga, o tam visiškai nebūtina būti žurnalistu. Negerovių viešinimas nėra dalinimasis tuo kas naudinga, o visa kita kuo užsiima žurnalistai mes galime padaryti patys, jeigu mums to reikia. Žurnalistai visada prie valdžios. Vieni jai pataikauja, kiti negailestingai skalbia. Tie kurie pataikauja, turbūt, žino ką daro, nes juk ir tie, ir anie išnyks kartu su vyriausybe arba truputį vėliau.

Net nežinau, ar yra tokių žurnalistų, kurie drįstų sakyti, kad vyriausybė visiškai nereikalinga. Nenuostabu, išnykus vyriausybei išnyktų ir jie. Beje, žurnalistai jau taikosi prie naujos tikrovės. Dabar tas akivaizdžiai matosi Ukrainoje. Ką žmonės žiūri? Tą kuris yra naudingas žmonėms! Jis pats net ne Ukrainoje ir net negali grįžti į Ukrainą, tačiau jį tiesioginiame eteryje žiūri milijonai, kai tuo pat metu valstybinius kanalus tik tūkstančiai.

To žurnalisto pagalba žmonėms pasidarė tokia pavojinga, kad jo kanalą Ukrainos valdžia užblokavo Ukrainos teritorijoje ir dabar jį žiūri jau tik dešimtys tūkstančių. Jis eina miegoti, palieka savo kanalą veikiantį tam, kad žmonės ten galėtų įkelti pranešimus bei sekti kas vyksta. Ir žmonės budi tame kanale nors vedančiojo nėra, o vaizdo kamera rodo tik vedančiojo kėdę!

Nėra vedančiojo, o kanalą stebi apie 100 000 žmonių. Štai ką gali dalinimasis tuo, kas tuo metu naudinga. Net žurnalistas nebūtinas, nes jis tik suteikia erdvę, o visa kita daro patys žmonės, viskas ateina iš žmonių, o jis tik paskelbia. Visas grožis tame, kad jokie žurnalistai nereikalingi, jeigu patys žmonės dalijasi tuo kas jiems naudinga bei tuo metu reikalingiausia.

Kai įsitraukia daugybė žmonių, tada naudą gauna kaip tik tie, kuriems labiausiai reikia, kaip tik tuo metu, kai labiausiai reikia. Tai veikia net karo sąlygomis, pamėginkit įsivaizduoti kas būtų įprastomis sąlygomis. Taip veikiant savaime atkrinta viskas, kas nereikalinga – nelieka jokių „kas būtų jeigu būtų“, niekam nerūpi kas ką pasakė ar pagalvojo, niekam nereikia supermenų gelbėjančių pasaulį, neįdomios jokios kalbančios galvos, lieka tik tai, kas tikra.

NVO. Jų dabar gyvas velnias ir jos visos, atseit, kažkuo rūpinasi.

O kas joms sviestą ant duonos užtepa? Jeigu pačios išsilaiko tai dar tiek to, bet vargu ar tokių yra nors viena. Išvada apie NVO gali būti tik viena – jos naudingos tik tiems kas jas šeria. Lygiai tas pats pasakytina apie visokius politologus.

Draudikai, bankininkai, finansininkai, ekonomistai ir kiti į juos panašūs – tai tik vagys iki tobulumo įvaldę būdą mus maustyti „teisėtai“. Joks, taip vadinamas, draudimas mums nereikalingas, nes tai yra tik įteisinta vagystė ir nieko daugiau. Kodėl mokame pinigus draudimo bendrovėms? Nes bijome. Kodėl bijome? Nes esame po vieną, aplink mus daugybė žmonių, o mes vieniši.

Kodėl vieniši? Nes nepadedame vieni kitiems. Tada, kai nematome kaimyno šalia, šeriame draudimo bendroves. Anksčiau jų nebuvo ir žmonėms jų neprireikė. Apie bankininkus ir finansininkus net nerašysiu – tie patys šmugelninkai maustantys mus „teisėtai“.

Na, o ekonomistai yra tam, kad patį paprasčiausią dalyką mums išaiškintų kuo sudėtingiau, tai yra taip viską suveltų, jog imtume galvoti, kad mes šitame reikale nieko neišmanome, o jie žino geriau. Jie, kaip ir jų išrasti pinigai, atsirado iš godumo ir turi išnykti, tačiau jie išnyks tik tada, kai mes patys atsisakysime godumo.

Kam reikalinga kariuomenė?

Tik nereikia man porinti apie žmonių gynimą ir apsaugą nuo priešų. Girdėjau aš tų paaiškinimų visą vežimą ir dar mažą karutį. Kada atsirado kariuomenės? Tada, kai atsirado priešų. Kol nebuvo priešų nebuvo ir kariuomenių. Kada ir kodėl atsirado priešų? Tada, kai smuko dora. Kodėl? Iš godumo. Vis tik galėjo atsitikti ir kitaip. Tai galėjo būti padaryta dirbtinai.

Tereikia pakankamai ilgai tenkinti kai kurių žmonių visus poreikius leidžiant jiems nieko nedaryti ir ilgainiui jie aptings, užaugs kita karta, kuri jau žinos, kad tai ko jie nori jiems duodama. Po to tereikia nustoti jais rūpintis ir sulaukti tikėtinos reakcijos.

Toliau viskas paprasta. Užtenka pasiūlyti, tai ko jiems reikia, atimti iš tų, kurie turi bei „teisingai“ padalinti. Neilgai trukus atsiras kariuomenės. Aprašytas veiksmas tai pratinimas prie tinginystės ir negalvojimo savo galva, tai yra prielaida vyriausybei bei kariuomenei rastis. Tą patį sakė ir Volteras:

„Iš esmės, vyriausybių išmonė – iš vienų žmonių atimti kuo daugiau lėšų ir atiduoti kitiems.“

Viskas paprasta. Kariuomenė – tai tik mūsų ydų pasekmė. Kariuomenės skirtos kariauti, nors visos šalys teigia, kad jų kariuomenė skirta tik gynybai. Nežinau tokios šalies kuri turėtų puolimo ministeriją, tačiau karai mūsų planetoje vyksta nuolatos. Vyksta netgi, taip vadinami, prevenciniai karai. Kas yra prevenciniai karai? Įsiklausykit.

Tai tokie karai, kai vienos šalies kariuomenė įsiveržia į kitą šalį ir niokoja ten viską,nes tos šalies vyriausybė mano, kad jeigu jie nesunaikins anos šalies karinių pajėgumų, tai patys bus užpulti. Jų dar niekas neužpuolė, bet jie mano, kad būtinai bus užpulti. Ir vien tik dėl to, jog jie taip mano, reikia įsiveržti į kitą šalį ir naikinti ten viską?

Deja, karų be aukų ir nuostolių nebūna, o karą pradėjusieji galvoja, kad nužudydami kažkiek žmonių kažkur kitur, jie užtikrins taiką pas save. Griūk aukštielninkas! Tegul jie pamėgina pateisinti bent vieno žmogaus nužudymą taikos labui. Bent vieno, ne milijonų. Ar pavyks? Ir kiek laiko ta taika tęstųsi? Juk paaukodami bent vieną gyvybę, taip vadinamo, bendro gėrio vardan beaukojantieji nužudo patį gėrį savyje.

Aš jau net nerašysiu kiek iššvaistoma lėšų ir pastangų žudymo priemonių gamybai. Nenoriu rašyti ir apie tai, kiek žmonių dirba žudymo pramonėje. Nenoriu, nes man baisu. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie policiją. Ji skirta prižiūrėti ir bausti, tai tik dar vienas prievartos įrankis. Nusikaltimų nesumažėja dėl galimos bausmės baimės, jie išnyksta kai elgiamės dorai, kai elgiamės vadovaudamiesi išmintimi.

Dažniausiai policija baudžia už tai, už ką net negalima bausti, tai yra kai net nėra nukentėjusiųjų arba nepadaryta jokia žala. Tuo būdu jie tik surenka lėšas prievartos įrankių išlaikymui bei verčia žmones paklusti. Policija arba kažkas į ją panašaus taip pat atsirado ne taip seniai, anksčiau jos nebuvo.

Mes patys kuo puikiausiai save galime apsaugoti nuo keleto vagių, o jeigu nebūtų policijos, teismų, prokurorų, vyriausybės ir į juos panašių, tai vagių, reketininkų, banditų ir smurtautojų beveik neliktų, nes visi tie išvardintieji tokie ir yra. Mums visiškai nereikalingi politikai, vyriausybė, visokie mokesčių inspektoriai, prezidentai, seimas ir dar daugybė kitų į juos panašių.

Nuo jų vieni nuostoliai ir visiškai jokios naudos. Kai kas sako, kad vyriausybė reikalinga. Kam? Kas yra vyriausybė? Pasiaiškinkim mažumėlę. Kokios esminės savybės būdingos vyriausybei? Dažnas sako, kad vyriausybė tai žmonės, kurie rūpinasi švietimu, sveikatos apsauga, kelių tiesimu bei priežiūra, elektros tinklų tiesimu bei priežiūra, žmonių apsauga nuo nusikaltėlių… ir teikia dar daug kitų naudingų paslaugų.

Vyriausybė, iš tikrųjų, tik apsimeta užsiimanti tomis veiklomis nes tiesiogiai to nedaro, tik nurodo kitiems. Išvardintos veiklos nėra esminės savybės būdingos vyriausybei. Tą nesunku patikrinti. Tereikia pažiūrėti ar kitus žmones neturinčius, taip vadinamų, įgaliojimų, tačiau užsiimančius tokiomis pačiomis veiklomis mes vadiname vyriausybe.

Akivaizdu, jog žmonių, savo laisvu apsisprendimu, užsiimančių minėtomis veiklomis mes nevadiname vyriausybe ir jie valdžios galių neturi. Tai reiškia, kad aukščiau išvardintos veiklos nėra esminės savybės būdingos vyriausybei. Tai kuo gi tada užsiima vyriausybė?

Iš esmės, vyriausybė yra organizuoti nusikaltėliai, vykdantys organizuotus nusikaltimus tam tikrame žemės rutulio plote vadinamame valstybe, kurioje yra nuolatinių gyventojų ir jie teigia, jog turi išskirtinę teisę naudoti prievartą visų kitų atžvilgiu. Tai yra ne kas kita kaip baime paremta santvarka, kuri gyvuoja vien tik masinio žmonių įtikėjimo neegzistuojančiu dalyku dėka.

Kodėl vyriausybė ir jai pavaldžios įstaigos, kurios pačios be nuostolių nieko naudingo nesukuria, gyvuoja ir klesti? Todėl, kad mes bijom, mokam duoklę (mokesčius) ir juos išlaikom.

kartą perskaitykite paskutinį sakinį ir paklauskite savęs – kas, iš tikrųjų, turi galią? Tie, kurie vis dar mano, kad jiems reikalinga vyriausybė niekada neturėtų pamiršti, jog vyriausybė-žmogaus kūrinys, o žmogaus kūrinys negali būti aukščiau už žmogų, o juo labiau ji negali būti aukščiau už tuos, kuriems ji nereikalinga ir kurie nesutinka būti jos valdomi.

Patį saldumą pasilikau pabaigai. Čia bus rašoma apie kerėjimo verslo atstovus – teisėjus, bet reikėtų paminėti ir antstolius, notarus bei advokatus.

Kam reikalingi teisėjai?

Tam, kad veiktų baime paremta santvarka, kad mes būtume maustomi tik „teisėtai“. Jie ir policija užtikrina, kad neatsirastų razbaininkų, jie juk nemėgsta konkurencijos. O žmonės juk taip pat šito nenori, jie pageidauja būti apiplėšinėjami „teisėtai“. Tikiuosi, kad neilgam. Apie teisininkus jau parašiau straipsnyje „Apie teisę ir „teisę““, tai čia labai nesiplėsiu.

Jau kuris laikas mūsų šalies alternatyvioje žiniasklaidoje bei soc. tinkluose galima išgirsti ar pamatyti teisininkus, atseit, pasisakančius už žmogaus teises bei mėginančius apginti žmones nuo valdžios savivalės „teisėtais“ būdais. Jie daug kalba, daug straipsnių rašo, tik ar kas keičiasi? Kol žmonės tikėsis būti apginti – tai anie ir gins nes jiems naudinga ginti.

Jiems kiltų labai rimtas pavojus išnykti, jeigu žmonės pradėtų suprasti, kad tie teisininkai tiesiogiai priklausomi nuo jų. Nustosime su jais sudarinėti sutartis – jie išnyks. Nebus teisėjų -nebus teismų, nebus teismų – nebus teisiamųjų ir nereikės nieko teisti. Tereikia atsisakyti bendradarbiauti, neduoti jiems savo sutikimo mumis rūpintis, tai yra mus apiplėšinėti.

Jiems visada reikalingas mūsų sutikimas, o mes visada turime teisę rinktis – sutikti ar ne. Beje, jeigu kokiam teisininkui kiltų noras pasiginčyt, maloniai prašom, pabandykite nuginčyti tai, kas rašoma straipsnyje „Apie teisę ir „teisę““. Pabandykite šiais klausimais pasiginčyti su manimi, turėtų būti visai lengva, juk aš tik „amatūškę“ baigęs, universitetuose nesimokiau ir visas mano teisės išmanymas apima tik – nekenk, nežalok, gerbk gyvybę.

Dar būtų verta priminti, kad „teisė“ veikia tik valstybėje ar bet kokiame kitame darinyje, kur sudaromos įpareigojančios sutartys tarp „teisės“ subjektų. Valstybė ir „teisė“ viena be kitos negali, nes norint užtikrinti, kad prievartinė santvarka veiktų, reikia turėti priemonių ir galių bausti tuos, kurie nepaklūsta. O kas atsitiktų, jeigu kas nors akivaizdžiai nepaklustų, taip vadinamai, tvarkai ir liktų nenubaustas?

Štai, pavyzdžiui, aš nesilaikiau jokių karantino reikalavimų, atsisakiau paklusti policininkų reikalavimams, atsisakiau nurodyti išgalvotą tapatybę, atsisakiau vadintis asmeniu, atsisakiau pasirašyti protokolus bei neėmiau jų į rankas, nemokėjau jokių baudų, netgi pasipriešinau policininkams ir likau nenubaustas. Nuo 2021 metų rugpjūčio vidurio iš policijos jokių žinių.

Alio, kur jūs Kėdainių policininkai? O juk tokie drąsūs buvot žmogų nei už ką į psichiatrinę grūsdami. Tada jums drąsos užteko, tik jėgų nelabai. Vienam smulkaus sudėjimo žmogeliui sutramdyti prireikė ne tik jūsų dviejų, bet dar ir dviejų spintų dydžio apsauginio apsiginklavusio elektrošoku bei dar keleto psichiatrinės ligoninės gyventojų. Kur jūsų drąsa dabar?

Bet šis klausimas juk ne jums, nes jūs veikiate tik gavę komandą fas, o šią komandą duoda aukštesni už jus, tai yra tie, kurie išmano „teisę“. Jeigu tokios komandos nebuvo tai, matyt, jie prastai išmano teisę. Ne tą, kurią aš visada rašau kabutėse, o tikrąją teisę. Tai kas atsitinka, kai žmogus nepaklūsta ir lieka nenubaustas? Griaunami valstybės pamatai, štai kas.

O jeigu nepaklus kiti? O, jeigu apie tai, kas ir kokia, iš tikrųjų, yra ta „teisė“ sužinos daugiau žmonių? Juozapai apsaugok! Tai juk virusas, o virusą reikia negailestingai naikinti. Reikia imtis visų įmanomų priemonių. Labai padeda biologinis ginklas, kažkodėl vadinamas skiepais, ypač gerai padeda cenzūra, o jeigu dvi pirmos priemonės neduoda laukiamo poveikio tada tiks nepaprastoji padėtis, o dar geriau karas.

Tai šit kas atsitinka, jeigu žmonės atsisako paklusti. Viskas eina ten, kur seimas kažkokį laivą pasiuntė. Tai kuo aš čia užsiimu? Ogi skaldau valstybės pamatus, neigiu konstitucinę tvarką, kėsinuosi į valstybės nepriklausomybę, esu baisus pavojus visuomenės rimčiai bei saugumui, ir visa tai darau nepaprastosios padėties valstybėje metu! O siaube. Degu iš gėdos. Na, nevisai taip, aš tik sakau, kad teisininkai mums visiškai nereikalingi.

Kam vis tik naudinga tai, kuo užsiima daugelis mūsų? Man, tiesą sakant, nelabai rūpi kam tai naudinga, manau, jog tai tikrai nenaudinga mums. Netgi žalinga. Tada, kai esame užimti tuo kas mums nenaudinga, mes neturime laiko sau ir saviugdai, o blogiausia yra tai, kad nenaudinga veikla esame užimti labai ilgą laiką arba beveik visada.

Tas turėtų keistis. Gerai, kad vis dar yra tokių, kurie užsiima tikrai naudingais darbais. Pamąstykime visi kartu kokie užsiėmimai tikrai teikia naudą mums, gal tada pamatysime kiek iš tikrųjų mažai mums reikia medžiaginių gėrybių. Gal atsisakę to kas mums nenaudinga mes išsivalysime savo kūnus ir sielas, o tada pajusime kokie galingi esame.

P.S. Laukite tęsinio. Būsimo straipsnio pavadinimas-„Nereikia nieko teisti“

Algirdas

Straipsnyje paskelbtos mintys yra autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai turi sutapti su redakcijos požiūriu. (sarmatas.lt)

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 4

  1. Vytas says:

    Straipsnio turinys – tiesos ir melo mišinys, trumpiau – gryna demagogija. Bet fantazijos autoriui netrūksta, matyt baigęs ne vieną aukštąją mokyklą. Linkiu sėkmės.

    • Algirdas says:

      Jeigu būtumėt skaitęs visą straipsnį, būtumėt perskaitęs, jog autorius baigęs tik „amatūškę“, tai yra, Kauno prekybininkų mokyklą nūnai pervadintą į prekybos ir verslo mokyklą. Ir autorius joks ne akademikas, o virėjas prakaituojantis prie puodų. O beje, sykį jau rašote, jog čia gryna demagogija tai gal teiktumėtės paaiškinti kur aš ką pamelavau? Ir dar. O kurgi jūsų paties straipsniai? Jums, vienu sakiniu, kritikuoti 9 puslapių tekstą, aišku, lengviau, ar ne?

  2. Simas Simaitis says:

    Na ir aš norėčiau sužinoti apie gilesnias tamstos Vyto įžvalgas.

  3. Lidija says:

    Puikus straipsnis, visiška tiesa, ir dėkui autoriui už drąsą.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top