Kas yra nepriklausomybė ir ar mes ją turime (2 d., komentarai)

2014, 19 rugpjūčio, 5:59 | kategorija LPT | 6 komentarai | peržiūrų 439 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisPraėjo jau daugiau nei savaitė po pirmosios „Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime?“ dalies. Keista, bet nekilo didelių diskusijų, prieštaravimų ar paneigimų. Aišku, straipsnio sklaida nėra didelė, nors jį publikavo ir Alkas bei Sarmatai, todėl yra gan sudėtinga pasiekti didesnį kiekį žmonių bei sukelti didesnio masto diskusijas. Na, bet turim tą ką turime, todėl apžvelkime tas reakcijas, kurias teko pastebėti.

Labiausiai nustebino tai, jog nesulaukiau jokio paneigimo mano teiginio, kad mes neturime jokios Nepriklausomybės, net ir dėl autonominio statuso galima stipriai ginčytis. Tai tik parodo, jog daug kas situaciją suvokia ir supranta, jog nesame laisvi. Tad kyla klausimas, kodėl vis dar vaidiname nepriklausomus? Ir kodėl nesimato jokio alternatyvinio judėjimo nepriklausomybės atstatymui? Į šiuos klausimus bandysiu atsakyti vėliau, o dabar atsakysiu į kelis pirmosios teksto dalies komentarus.

„Mūsų rytinio kaimyno grubių karinių-okupacinių veiksmų Ukrainoje kontekste, šis Lietuvos Nepriklausomybei skirtas straipsnis vertintinas jau visiškai kitaip, nei tai būtų prieš 9 mėnesius. Šiuo metu Lietuva būti absoliučiai neutralia valstybe – negali, dėl daugelio priežasčių – istorinių, geografinių, demografinių. Keliai du — arba prie demokratinių Vakarų, arba prie rytų.. Rytai mums žinomi – ačiū nereikia.. Lieka Vakarai, ES – su visom jų teigiamom ir neigiamom pusėm. Ten visuomenė civilizuota, klestinti – bendrą kalbą ir taikius bendrus sutarimus visada rasim. Trečio kelio (kol kas) Lietuvai – nėra. Ir šio „trečio kelio“ intensyvios paieškos šiuo metu, kartais įgauna itin keistas ir nenusakomas, gal net pavojingas, formas. Geopolitinė situacija labai karšta.“

Turbūt jau standartiniu tapęs atsakymas, kuris yra tapęs labai pavojingu. Sakot, suvereniteto netektį keliantis straipsnis dabar turi būti vertinamas kitaip nei prieš 9 mėnesius? O kodėl būtent ta data? Dėl Ukrainos? O prieš šešis metus situacija buvo kitokia? Priminsiu, jog tuo metu vyko Rusijos-Gruzijos konfliktas. O 1991 metų Sausio mėnuo? Irgi nereikėjo kelti nepriklausomybės klausimo, nes po Vilnių važinėjo tankai? O partizaninėse kovose? 1941? 1918? Ir daugybėje kitų sudėtingų situacijų, kada situacija būdavo daug kaitresnė nei yra šiandien. Joks geopolitinis procesas neturi stabdyti laisvės klausimo kėlimo, kitu atveju mes jos niekada neturėsime, nes pasaulinė politika yra labai nenuspėjama ir amžinai gali atrodyti, kad šiuo momentu turime kažko laukti ir gyventi iliuzijoje.

Rinkimasis tarp Rytų ar Vakarų irgi amžina lietuvių bėda. Liūdna, jog tautiečiai vis dar negali gyventi nepuldami kažkam į glėbį (kad ir politinį) bei nekopijuodami kitų šalių gyvenimo būdo (dažniausiai ne pačius geriausius bruožus). Dėti ant svarstyklių gerus-blogus Rytus ar Vakarus ir rinktis tarp blogo ir blogiausio nėra jokia išeitis. Reikia suvokti, jog politikoje nėra tokių sąvokų kaip gėris ar blogis, yra tik skirtingi šalių interesai, o mūsų misija yra kreipti savo žvilgsnius į savus interesus. Deja, bet juos galėsime tenkinti tik būdami savarankiški nuo tų abiejų pasaulių. Suprantama, įtaka visada bus, bet ji neturi būti viską gožianti.

Dar keli komentarai:

„Manau, kad nepriklausomybės turime tiek, kiek jos esamomis sąlygomis galime priimti. Jaunieji, imkite, tik ne dejevimais ir niurzgimu, bet entuziazmu, darbais. Jeigu šių dienų geopolitinėje situacijoje kaip kas galvoja, kad Lietuva gali plūduriuoti laisvai, kaip kokia sala vandenyne, tai tik vaikiškas naivumas arba tyčinis padėties dramatizavimas, liguistas ES neigimas. Vardan ko? O, minčių gali būti daug, labai daug. Kartu su kitais bendraminčiais Lietuvoje ir už jos ribų dėkime visas pastangas, kad kuo daugiau lietuviškumo, savitumo, lygiateisiškumo ir galimybių Lietuvai būtų išsikovota ir įgyvendinta, esant ES, NATO struktūrose. Štai kur turi būti tautininkų politikos kertinis akmuo.“

Ir dar vienas.

„Absoliutus suverenas dabartinėmis Geopolit. sąlygomis išsilaikytų iki tol , kol rusų tankai pervažiuotų Luizos tiltą. Ar toks tautininkų uždavinys?. ..Manau , kad toks neturėtų būti.“

Dar kartą atkreipiu dėmesį, jog žmonės neneigia mano požiūrio, jog nepriklausomybės mes neturime. Jiems tai suprantama ir … tame nemato nieko keisto ar blogo. Tai kelia labai neramias mintis, nes tokį požiūrį demonstruoja ne vien pavieniai komentuotojai, bet ir gan garbingi asmenys. Net ir tautiniuose-patriotiniuose judėjimuose. Tada kyla natūralus klausimas kur link mes judame su tokiu požiūriu?

Laikas nutraukti tas iliuzijas, jog tik prilipę prie kokios nors bambos mes galime klestėti kaip tauta. Penkiasdešimt metų mums vieni kolaborantai giedojo apie brolystę su rusų tauta ir buvimą jų draugiškų respublikų apsuptyje. Pavyko mums iš ten ištrūkti ir turėjome unikalią progą pasukti savarankišku keliu. Bet tie patys kolaborantai, tik pasipildę jaunimėliu ir pasikeitę ideologinius švarkelius, mus įtempė į kitas struktūras ir dabar gieda panašias dainas tik pakeitę terminus. Ir kas iš to? Padaugėjo lietuviškumo, savitumo ir lygiateisiškumo? Kažin… Bet eidamas Laisvės alėja matai daugiau anglų kalbos, kasmet vis labiau suvoki, jog dauguma tavo giminių, draugų ir pažįstamų gyvena ne Lietuvoje ir net neplanuoja čia grįžti. O jų vaikai negauna jokio lietuviško išsilavinimo. Lygiateisiškumo? Pasižiūrėkit į Konstituciją, ten gi aiškiai parašyta kieno įstatymų viršenybė. Kam pagerėjo? Na, gal tiems, kurie šildosi prie ES fondų, bet juk ne apie juos kalba.

Vis minima potenciali Rusijos agresija. Sutinku, tai yra įmanoma, ypač prisimenant Lietuvos istoriją. Bet prisimenant mūsų istoriją reikia būti teisingu ir paminėti, kad vien 20 amžiuje per mūsų teritoriją dukart žygiavo Vokietijos kariuomenė, o 1939 metais buvo atplėšę Klaipėdos kraštą. Patyrėme Lenkijos agresiją. Na ir Vilniaus krašto netektyje nesusilaukėme palaikymo. Visa tai šalių, kurios dabar yra Vakarų pasaulio dalis, politika. Tad reikia būti realistu ir suprasti, jog grėsmė gali būti ne tik iš vienos pusės. Bet ar dėl to turime atsisakyti idėjos būti nepriklausomi?

Jau matau teisuoliškai pasipiktinusius, kurie baksnos į Europos Sąjungos paramą ir „neva tai“ sutvarkytus miestelius. Tai ir yra mūsų nelaimė, nes tereikia pasidomėti kokiais būdais tie miesteliai gražėja. Ogi miestuko valdžia pasiima ES paramą, ji nėra šimtaprocentinė, tad reikia pridėti ir savų pinigų. Jų nėra, tad tenka skolintis. Miestelis lipa į skolas, kurias nebus pajėgus grąžinti. Sakot statybininkai gauna darbo? Šiek tiek, bet juk visi puikiai žinome kaip veikia viešieji pirkimai ir kaip laimi „savas“ rangovas, kuris su užsakovu išpučia sąmatą, kaip užkyla projektų sumos ir kaip iššvaistomos lėšos. Miestukas lyg ir gražėja, bet gyventojų mažėja, nes pinigai sukišami į grožį, o ne į darbo vietų kūrimą. Tad iš principo ta parama yra blogis, nes skatina lėšų švaistymą (taigi reikia įsisavinti ES paramą!) ir savų bei skolintų pinigų sukišimą į ne pirmaeilius objektus bei skatina gyventi ištiesta ranka vietoje kūrybinio ir darbinio proceso (apie išmokas ūkininkams net nekalbu).

Bet grįžkime prie pradžioje užduotų klausimų. Kodėl vis dar vaidiname nepriklausomus? Ir kodėl nesimato jokio alternatyvinio judėjimo nepriklausomybės atstatymui? Juk gi Lietuvoje yra pakankamai nuovokių žmonių.

Atsakymas elementarus – taip patogiau. Visada yra lengviau gyventi iliuzijoje negu matyti ne tokią gražią realybę. Nes tikrovės suvokimas žadina sąžinę ir kelia galvos skausmą. Naikina svajonių burbulą, kad kažkas kitas mus apsaugos, pamaitins ir nuves į šviesesnį rytojų. Baimė prisiimti atsakomybę ir baudžiauninkiškas nuolankumas prieš poną vis dar gajus mūsų genotipe.

Kodėl neatsiranda judėjimo, kuris siektų politinės, teisinės ir ekonominės Lietuvos nepriklausomybės? Nes tam reikia būti pakankamai stipriam ir revoliucingam, kadangi prieš tokį judėjimą sukiltų visos politinės jėgos ir masinės informavimo priemonės, nes toks judėjimas turėtų deklaruoti, jog sieks tokių Konstitucijos permainų, kurios kirsis su buvimu Europos sąjungoje (bijančius Rusijos galiu nuraminti, jog mums nebūtina išstoti iš NATO). Tai savaime suprantama, nes neįmanoma jokia nepriklausomybė, kai tu daugumą savo teisių ir valdymo būdų perleidi kažkam kitam.

Todėl tokiam judėjimui yra būtinas 1918 metų signatarų, 1941 metų LAF’o ir pokario partizanų ryžtas bei tikslo siekimas. Bus sunku, velniškai sunku, bet tokia tikrų valstybininkų dalia.

O koks mano vaidmuo tame? Laikas parodys.

Marius Jonaitis

I dalis:  Marius Jonaitis – Kas yra nepriklausomybe ir ar lietuviai ją turi

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. lochui says:

    Pasaulinė politika labai nuspėjama. Tik nereikia pamiršti „užmiršti“ gilintis į pasaulį valdančios chebrytės planą. Na aišku, jei mARIUKAI nesieki to užtušuoti į niekur vedančiais teiginiais kaip antai:
    „Ir šio “trečio kelio” intensyvios paieškos šiuo metu, kartais įgauna itin keistas ir nenusakomas, gal net pavojingas, formas.“ TIK NEREIKIA MŪSŲ LAIKYTI AVIMIS, MARIAU

  2. Joris says:

    Nesinori kritikuoti gerų iniciatyvų ar teisingos minčių krypties, bet šį tą pasakyti norisi.
    Visų pirma: daugumos žmonių bėda, kad į įvykių grandinę ar istoriją įstengia žvelgti tik labai siauru kampu. Deja, be didžiulų asmeninių žmogaus pastangų mąstyti, šito pakeisti neįmanoma. Įvairiausi straipsniai, žmonių praregėjimai, aišku, tam padeda. Ir už tai reikalinga padėka kiekvienam, kuris bent jau kelia tokius gyvybiškai svarbius klausimus. Jei žmogus pradeda mąstyti, tai pamažu mokosi, tobulėja ir kitų žmonių ratą su savimi patraukia ar teisingos krypties link pastūmėja.
    Antra: manau klaidinga manyti (globalaus mąstymo trūkumas, tam tikros informacijos nebuvimas), kad Lietuva gali laviruoti globalioje politikoje. Taip gali, tačiau tik labai konkrečiu momentu, labai specifiniais atvejais ir „siauru kampu“. Bet aplamai, Lietuva gali būti tik vienoje arba kitoje geopolitinės barikados pusėje. Problema tame, kad dauguma žmonių net iš tolo neįsivaizdfuoja, kokia tikroji ta padėtis mūsų planetoje apskritai. Gaila, bet reikalingi ne vieneri paieškų metai, kad bent kiek išsiaiškinti realią padėti, o MIP žmones tik klaidina (informacinis karas).
    Reali globali situacija tokia, kad apie ją sužinojęs, kiekvienas pirmiausia pagalvotų ar tai iš viso įmanoma, ar gali būti realu.
    Trečia: klaidinga manyti, kad gali susivienyti įvairiausi judėjimai dėl vieningo ir visiems priimtino tikslo. Gyvenimas rodo, kad jeigu iki šiol to neįvyko, tai ir neįmanoma. Viskas, kas vyksta šioje plotmėje – tik svetimi svetimųjų žaidimai. To priežastis paprasta. Kad atsirastų judėjimas, kuris būtų pajėgus efektyviai veikti (ir veikti aplamai), reikalinga kad žmonės susivienytų ant vieningo ideologinio pagrindo, kitaip sakant, remtūsi vienodomis žiniomis apie esamą realią situaciją ir vienodu supratimu, kaip ir ko siekti, kad tą situaciją pakeisti. Net jeigu tikslas yra vienas, bet žmonių supratimas, kaip jo derėtų siekti skirtingas, tai nieko iš tokios iniciatyvos neišeis. Kiekvienas trauks į savo pusę. Kils vidiniai ginčai ir t. t.
    Kaip tokio judėjimo pavyzdį galiu pateikti N. Levašovo įsteigtą judėjimą „Visuomeninis Rusų Judėjimas Atgimimas Aukso Amžius“ (ROD VZV), kuris dar gyvam esant jo įkūrėjui, veikė labai efektyviai ir aktyviai, platino ir iki šiol platina įvairiausią nutylimą, bet viešai prieinamą informaciją. Nors judėjimas tiktai Rusijoje turėjo apie tūkstantį narių (iš tikro pats judėjimas gerokai peržengė net tik Rusijos ar europos ribas), bet jo veikla įstengė pajudinti tai, ko regis neįmanoma – vietinę valdžią.
    Ketvirta: Kodėl pas mus neatsiranda toks (ar panašus) judėjimas? O jūs įsitikinę, kad jo nėra? Aš manau, kad toks judėjimas esa. Tik jis decentralizuotas. Neturi būstinės. Neturi vado ( todėl neįmanoma tokio judėjimo užgniaužti ar kaip nors paveikti, pvz. mėgstama „nupirkti“ vadovus). Tačiau kiekvienas, matantis kokios nesąmonės vyksta aplink jį, imasi savais būdais ir jam pasiekiamose srityse kovoti su visa apėmusia parazitine sistema. Su laiku, kai tokių žmonių skaičius išaugs, gal atsiras ir organizacija. TAčiau tuomet tokią organizaciją sudarys žmonės jau nuėję tam tikrą mąstymo kelią ir turintys atitinkamą patirtį. Beje, ir požiūrį apie tai, kas realiai vyksta. Kolkas viskas tik įsivažiuoja. Svarbiausia, kad negrįžtamumo taškas jau praeitas. Manote atsitiktinumas tai, kad anksčiau Lietuva niekaip „neatitiko“ normų eurui įvesti, o dabar STAIGA jį įsives? Tai tiesiog mirštančio parazito bandymas dar labiau supančioti užgrobtą šalį!

  3. Tomas J. says:

    Pagarba autoriui. Jonaiti, siųsk savo straipsnius į visus portalus kur tik gali. Čia sarmatuose 100 metų Tavęs daugelis nematys.

  4. autorius says:

    Ten buvo kito asmens citata į kurią aš atsakinėjau. Atidžiau skaitykite.

  5. PP says:

    Matai, dauguma portalų tokių straipsnių nepublikuos.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top