Kodėl elitas laimi kovoje prieš grynuosius pinigus?

2018, rugpjūčio 19, 1:01 | kategorija Alternatyva | atsiliepimų (2) | peržiūrų 497 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Neseniai amerikiečių transnacionalinė kompanija Visa paskelbė apie plataus masto puolimą savo kare prieš grynuosius pinigus. Visa kai kuriems pardavėjams siūlo 10 tūkstančių dolerių prizą, jei jie ateityje atsisakys priimti už savo prekes grynuosius pinigus, rašoma zerohedge.com portale.

Nėra nieko stebėtino tame, jog pagrindinis Visa konkurentas taip pat kariauja analogišką karą prieš grynuosius. Kompanija Mastercard didina savo pastangas, kad paskatintų prekeivius atsisakyti operacijų su grynaisiais pinigais.

Agentūra Bloomberg ne kartą buvo pranešusi apie tai, jog Mastercard generalinis direktorius Ajay Banga yra vienas aktyviausių pilno atsisakymo nuo operacijų grynaisiais pinigais Jungtinėse Valstijose šalininkų. Šis 57-erių metų verslininkas pirmasis paskelbė apie karo prieš grynuosius pinigus pradžią dar 2010 metais.

Šios savarankiškos priemonės, kurių imasi kompanijos Visa ir MasterCard eina petys į petį su valstybine politika, nukreipta į grynųjų pinigų naudojimo panaikinimą ar apribojimą, kurią vis aktyviau vykdo Indijos, Australijos, Švedijos ir Jungtinių Valstijų vyriausybės.

Šios pastangos visada masinės informacijos priemonėse vaizduojamos maksimaliai palankioje šviesoje. Privatūs žaidėjai kalba apie patogumą iš išlaidų sumažėjimą, tuomet, kai vyriausybės akcentuoja pasaulio bendrijos galimybių sustiprėjimą kovoje prieš mokesčių vengimą, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą.

Vyriausybės visada pasinaudoja neteisėtų pajamų plovimą, narkotikų prekybą ir terorizmo finansavimą kaip pretekstą stebėti privatų piliečių gyvenimą ir apriboti jų galimybę pasinaudoti alternatyviomis pinigų formomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, grynieji pinigai ir auksas.

Tačiau, taip vadinama „visuomenė be grynųjų“ – tai tiesiog trojos arklys sistemai, kurioje visi finansiniai turtai yra elektroniniai ir matomi skaitmenine forma nedidelio mega bankų ir valdančiųjų aktyvus skaičiaus ataskaitose.

Kai tik tas bus pasiekta, valstybė lengvai galės areštuoti ar užšaldyti bet kokius aktyvus, o taip pat imti juos nuolat sekti, apdėti papildomais mokesčiais ar pasinaudoti kitokiomis skaitmeninės konfiskacijos formomis.

Karu prieš grynuosius pinigus siekiama dviejų pagrindinių tikslų

Pirma – sudaromi sunkumai indėlininkams gauti grynuosius pinigus. Amerikiečių bankai pranešinės apie bet kuriuos klientus nusiimančius nuo savo sąskaitų daugiau nei 3 tūkst. dolerių grynaisiais, kaip apie „įtartinų operacijų“ dalyvius, panaudodami JAV finansų Ministerijos formą SAR (pranešimas apie įtartiną veiklą) .

Antra užduotis – likviduoti didelių nominalų banknotus. 1969 metais Jungtinės Valstijos atsikratė 500 dolerių banknotų, o 100 dolerių kupiūra nuo to meto prarado 85 procentus savo perkamosios vertės. Jeigu infliacija nors truputį išaugs , neužilgo stos metas, kai 100 dolerių kupiūra taps pasigailėtina smulkme.

Praėjusiais metais Europos Centrinis bankas paskelbė pranešimą, kuriuo informavo apie naujų, 500 eurų nominalo banknotų išleidimo nutraukimą. Egzistuojantys 500 eurų banknotai kaip ir anksčiau bus legalia mokėjimo valiuta, tačiau naujos kupiūros spausdinamos nebus.

Tai reiškia, jog su laiku stambūs banknotai taps deficitų, o žmonės, kuriems bus reikalingos stambios kupiūros, faktiškai galės pakelti grynųjų kainą aukščiau nominalo, sakykime, pasiūlyti 502 eurus smulkiomis kupiūromis už vieną 500 eurų nominalo kupiūrą. Tokiu atveju 2 eurų premija yra neigiama palūkanų norma, veikianti stambių banknotų atžvilgiu.

Beje, reali karo prieš grynuosius pinigus našta bet kuriuo atveju užgriūna sąžiningų mokesčių mokėtojų pečius, kurie tampa pažeidžiami prieš santaupų konfiskaciją neigiamų palūkanų normų pagalba, konfidencialumo praradimą, sąskaitų užšaldymą, o taip pat įvairiausius apribojimus nusiimant grynuosius pinigus ir pervedant pinigus.

Visumoje, karo prieš grynuosius pinigus idėja slypi tame, jog būtų galima priversti žmonės saugoti savo santaupas išimtai tik skaitmeninėse bankų sąskaitose, kad jų pinigus galima būtų lengvai atimti pasinaudojant neigiamų palūkanų galimybėmis. Lengvas šios situacijos sprendimas būtų perėjimas link fizinių grynųjų pinigų. Bankams jis netinka, nes prarandamos kontrolės ir įtakos priemonės santaupų turėtojų atžvilgiu.

Karas prieš grynuosius – tai globalios priemonės,kurių imamasi daugelyje frontų

Šis karas yra labai pavojingas turint omenyje galimą privataus žmonių gyvenimo praradimą , o taip pat padidėjusią santaupų konfiskacijos riziką iš vyriausybės pusės. Ryškiausiu pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti Indija.

Gera naujiena yra tai, jog grynieji pinigai kaip ir anksčiau yra dominuojanti apmokėjimo forma daugelyje šalių, įskaitant Jungtines Valstijas. Problema gi, slypi tame, jog augant skaitmeninių atsiskaitymų skaičiui ir apyvartoje mažėjant grynųjų pinigų, kažkada bus pasiektas taip vadinamas „persilaužimo momentas“, kai netikėtai grynuosius naudoti taps nuostolinga dėl didesnių išlaidų ir negatyvių logistinių faktorių.

Po to, kai grynųjų pinigų naudojimas susitrauks iki tam tinkamo lygmens, ekonomija dėl masto efekto bus prarasta ir gali nukristi iki nulio tiesiog per keletą dienų. Pakanka prisiminti, kaip muzikiniai (CD) kompaktiniai diskai išnyko beveik iškart po to, kai platų populiarumą įgijo MP3 ir srautiniai formatai.

Štai kokiu būdu gali greitai išnykti grynieji

Kai tik karas su grynaisiais gaus tokį galingą impulsą, sustabdyti jį bus praktiškai nebeįmanoma. Štai todėl aš ir sakau, jog žmonėms turintiems santaupų ir turintiems ilgalaikių planų reikėtų įsigyti fizinio aukso tiesiog dabar, kol kainos pakankamai palankios ir padaryti tai vis dar įmanoma.

Turint omenyje visas išvardintas potencialias pasekmes, galima būtų tikėtis, jog žmonės ims priešintis šiam karui prieš grynuosius. Tačiau, sprendžiant pagal viską, kai kuriose vietose vyksta visiškai priešingi dalykai.

Neseniai vykęs sociologinis tyrimas parodė, jog daugiau nei trečdalis amerikiečių ir europiečių mano, jog jiems nekils jokių problemų tuo atveju, jei bus atsisakyta grynųjų pinigų ir bus pilnai pereita į skaitmeninių atsiskaitymų sferą. Dar daugiau, sudarė galimybę išsiaiškinti, jog 34 procentai apklaustų europiečių ir 38 procentai amerikiečių norėtų naudotis skaitmeniniais pinigais.

Pastebėta, jog labiausia iš visų priešinasi grynųjų panaikinimui Vokietijos žmonės. Beveik 80 procentų transakcijų šioje šalyje vykdoma grynaisiais pinigais, o be to, daugelis vokiečių visai nesinaudoja kreditinėmis kortelėmis.

Be abejo, nemažą vaidmenį tame pasipriešinime prieš „negrynųjų bendruomenę“ vaidina vokiečių hiperinfliacijos patirtis po Pirmojo pasaulinio karo, o taip pat piniginis chaosas tvyrojęs po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare. Tarp kitko, vokiškas žodis reiškiantis „skolą“ turi ir kitą prasmę – „kaltė“. Kai kurios kitos šalys, kurios dar atsimena savo neseną valiutinės ir finansinė krizės patirtį, taip pat yra linkusios plačiai naudotis grynaisiais pinigais.

Suprantama, negalima neigti jog atsiskaitymai negrynaisiais yra labai patogūs. Aš pats (autorius) naudojuosi jais debetinių ir kreditinių kortelių, bankinių pavedimų, automatiško lėšų deponavimo ir sąskaitų apmokėjimo forma.

Žinomas dalykas, jog pats patikimiausias būdas užmigdyti žmogaus budrumą ir privesti prie lengvabūdiško nerūpestingumo būsenos – pasiūlyti jam „patogumą“, kuris greitai tampa įpročiu, o vėliau pereina į priklausomybę, tai yra, be to tampa neįmanoma apsieiti.

Patogumo faktorius tampa vis labiau svarbesnis, ir vartotojai noriai pereina nuo grynųjų pinigų prie skaitmeninių mokėjimų, lygiai taip pat, kaip prieš šimtą metų jie perėjo nuo auksinių ir sidabrinių monetų prie popierinių pinigų.

Tačiau, kai kils eilinė finansinė panika, tie, kurie neturės materialių santaupų, atsidurs visiškoje bankų ir vyriausybių valdžioje, kurios priiminės sprendimus, kokią sumą žmonėms bus leidžiama naudoti iš jų pačių santaupų kiekvieną dieną.

Galbūt vertėtų apie tai išklausinėti Kipro, Graikijos ir Indijos gyventojų, kurie per pastaruosius keletą metų jau turėjo tokią patirtį.

Taip pat egzistuoja kitokios rūšies pavojai, kurie kyla iš to, jog skaitmeniniai pinigai besisukantys kreditinių ar debetinių kortelių pagalba ar kitų elektroninių mokėjimo sistemų, – visiškai priklauso nuo elektros tiekimo. Jeigu elektros tinklai kažkuriam laikui atsijungs dėl kokio gamtos kataklizmo, pavyzdžiui uragano ar kiber-atakos pasekoje, mūsų skaitmeninė ekonomika bus pilnai sustabdyta.

Štai kodėl tai visiškai nebloga idėja – išsaugoti dalį likvidumo grynuosiuose piniguose, kol tai dar įmanoma, o taip pat aukso ir sidabro monetose. Šios monetos kažkada gali išgelbėti jų savininką bet kurioje pasaulio šalyje.

Asmeniškai aš žymią dalį savo santaupų saugau ne elektronine forma, įskaitant nekilnojamą turtą, vaizduojamojo meno kūrinius ir brangiuosius metalus seife, esančiame ne banko saugykloje. Primygtinai rekomenduoju jums pasielgti panašiu būdu.

Autorius Jim Rickards – amerikiečių juristas, ekonomistas ir investicinis bankininkas turintis 35 metų darbo patirtį Volstrite, informacinio-analitinio biuletenio Strategic Intelligence redaktorius. Praeityje užėmė vadovaujančias pozicijas Citibank, RBSGreenwichCapital Markets ir fonde Long-TermCapital Management.

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 2

  1. Vytas says:

    Tai, kas aprašyta amerikiečio straipsnyje, jau vyksta pas mus. Neigiamos bankinės palūkanos, atlyginimų mokėjimas tik per bankines sąskaitas, dideli mokesčiai išgryninant pinigus, ribojamos sumos, kurias galima pasiimti iš banko per mėnesį ir t.t. Žmogui patogu čia ir dabar, todėl jis ir negalvoja apie ateitį ir kas gali jo laukti vieną gražią dieną. Bent jau Kipro atveju, kuris žinomas daugeliui, kai buvo nusavinti indėliai, parodė, kad elektroniniai pinigai tai leidžia padaryti žymiai greičiau ir patogiau. O vartotojų kontrolė su šiuolaikine skaitmenine technika tampa visuotinė. O kova su terorizmu tapo tik priedanga šiai kontrolei. Reikia neužmiršti, kad terorizmas – tai galingųjų valstybių, pirmoje eilėje JAV, pagimdytas vaisius.

  2. konkurencijos nėra says:

    Banksterių žinioj, beveik, visi pinigai.Gerai, kad yra šeši ar sepyini klanai(viršnacionaliniai, viršvalstybiniai),kurie šiai dienai kariauna tarpusavį. Gal, sakau, laimės ne auksinio milijardo šalininkai…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

top