Laimės ideologija – radinys valdžiai

2018, rugpjūčio 31, 1:01 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 250 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Sociologė Eva Illouz ir psichologas Edgar Cabanas savo knygoje „Heppikratija“ (Happycratie) paaiškina, kaip laimės industrija apdoroja žmones. Interviu su Eva Illouz pateikė Le Monde žurnalistas Nicolas Santolaria

Kaip jūs apibrėžiate žodį „hepikratija“ ?“, – paklausė žurnalistas.

„Kratija“ graikiškai reiškia „valdžia“. Aristokratija, demokratija, meritokratija, biurokratija… Tiek žodžių aprašančių įvairiausias valdžios būtis. Savo knygoje mes parodome, kaip šiandien vyksta žmonių valdymas pažadų laimei ir pozityvių jausmų standarto pagrindu. Pažadėti kažkam kažką – reiškia užsitikrinti jo lojalumą. Laimė žadama su sąlyga jog bus dirbama su savimi, transformuojant patį save. Darbas su savimi – tai būdas būti valdomam“, – atsakė Eva Illouz.

„Šiuolaikinis bėgimas paskui laimę jau neturi nieko bendro su su diskursu apie padorumą ar išmintį. Jis pakeistas į žmogaus viziją iš pozityvios psichologijos pozicijų, tai yra žmogaus, siekiančio maksimalaus naudos augimo:, – teigia ekspertė.

„Laimės prielaida lydima idėjos apie tai, jog kiekvienas iš mūsų sugeba pasiekti laimės, jeigu mes mokame aktyvuoti pozityvumą“, – paaiškina sociologė.

„Tai iškelia naują savos atsakomybės sąmonės formą: nuo šiol žmogus atsakingas pats dėl to, kad jaučiasi laimingas ar nelaimingas. Tai stulbinantys radinys valdžiai, kadangi žmonės dabar suverčia atsakomybę ir kaltę ant savęs pačių ne tik už savo gyvenimo sąlygų pagerėjimą ar pablogėjimą, bet ir už savo pojūčius dėl savo gyvenimo sąlygų“, – pasakoja E. Illouz

„Šiuolaikiniuose laimės idealo pagrinduose slypi idėja apie tai, jog būtina realizuoti prigimtinį asmenybės potencialą, tai yra idėja apie tai, jog reikia gerinti ir keisti pačius save“.

„Tokia idėja suteikia galimybę išlaikyti milžinišką laimės vartojimo aparatą ir leidžia žmogui nuolat siekti šio tikslo. Dar daugiau, vienintelis dalykas, kuris kažkuria prasme tampa realiu, – tai vidinis asmenybės pasaulis. Mums sako, jog tai ne vienintelis trofėjus, – svarsto Eva Illouz. Savo vidinio gyvenimo realybės priėmimas rimtai, skatina galingą visuomeninio gyvenimo depolitizaciją ir dvasines problemas, kaip tokias“.

„Dvasinės problemos daugiau nebelaikomos socialinėmis pasekmėmis ar simptomu. Šia prasme laimės idėja yra ideologija, kadangi ideologija – tai viskas, kas atitraukia nuo realybės ar maskuoja ją. Ir žinoma tai, kas trukdo mums mylėti realybę čia ir dabar.

Todėl vyriausybės su pakiliai priėmė įvairius laimės indikatorius, juk tai leidžia joms daugiau nebūti vertinamoms pagal tokius kriterijus, kaip socialinės tarnybos ar lygybė. Izraelis, kur politinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos labai sunkios, visada užima aukštas pozicijas pačių laimingiausių šalių reitinguose“.

Kokius melagingus įsitikinimus suformuoja ši laimės ideologija? – pasidomėjo žurnalistas.

„Jų nemažai – pavyzdžiui tai, jog atskiras žmogus yra stipresnis už savo aplinką ir jog pakanka pakeisti save, kad pasikeistų gyvenimo sąlygos. Dalinai tas yra taip, tačiau tai nereiškia aplinkos svarbos sumažinimo. Socialinė aplinka – tai vanduo, kuriame plaukioja žmogiškosios žuvys.

Tvirtinti, jog aplinka neturi reikšmės, – tai tas pat, kas pasakyti žuvims, jog aplink jas nėra vandens ir, kad plaukiojimui joms reikalingi tik jų žvynai“, – atsakė sociologė.

„Toliau seka idėja apie tai, jog turtas, socialinė nelygybė – visa tai nesvarbu. Svarbus sugebėjimas būti nuosavos dvasinės būsenos kūrėju“, – tęsia Eva Illouz.

„Be to, egzistuoja idėja, jog, jeigu mes blogai reaguojame į tokias tragedijas, kaip skyrybos ar darbo netekimas, tai iš dalies dėl mūsų kaltės. Nuo šiol mes įžengėme į superatsakomybės erą. Pozityvus žmogus laiko save atsakingu už nuosavą likimą, niekada neperkelia kaltės ant kitų pečių ir niekada nelaiko savęs auka“.

„Tačiau, pirmiausia tokia ideologija priveda prie taip vadinamų negatyvių jausmų, turinčių politinį pobūdį, tokių kaip pyktis ar pavydas delegitimizacijos. Negatyvūs jausmai tampa gėdingi“, – pastebi sociologė.

„Mano požiūriu, atsiranda naujos hierarchijos, aš vadinu jas emocinėmis hierarchijomis: tie, kas tiki savimi – skirtingai nuo tų, kas abejoja; optimistai, darbininkai, pozityvistai – skirtingai nuo hipochondrikų ir negatyvistų. Dvasinė organizacija iš tiesų tampa socialinių žaidėjų klasifikacijos priemone, jų priėmimas ar atmetimas psichologinių testų pagrindu, jų konkurentabilumas vedybų rinkoje“, – pabrėžia specialistė.

Ką jūs manote apie „laimės direktorių“ atsiradimą (Chief Happiness Officer, CHO) kompanijose? – paklausė žurnalistas.

„Tai tiksliai išreiškia ir perduoda idėją apie tai, jog pozityvus emocionalumas padeda gamybai ir skatina ekonominį produktyvumą, nes akivaizdu, jog kompanijų vadovus domina tikrai ne darbuotojų laimė. Ypatingas skiriamasis kapitalizmo bruožas slypi siekyje suprasti – kaip eksploatuoti subjektyvumą ir jo emocijas, kaip iš gamybinės, taip ir iš vartotojiškos pusės“, – pasakoja Eva Illouz.

„Emocijos pačios iš savęs yra ideali prekė: jos neapibrėžiamos ir be galo atsinaujinančios. Tokia prekė puikiai tinka audringam kapitalizmo pakilimui..

„Iš sociologinio požiūrio taško, taip vadinamos negatyvios emocijos gali būti pakankamai naudingos. Nereikėtų painioti psichologinio ir sociologinio faktorių. Tai, kas nemalonu asmenybei, gali tapti socialinės kontrolės instrumentu ir tapti labai naudingu kolektyvui“, – paaiškina ekspertė.

„Gerokai keista matyti, kaip blogai žmonės išgyvena realybę. Sociologija, iš esmės, labai artima tam, ką priimta vadinti išmintimi. Ji moko su nepasitikėjimu žvelgti į mistifikacijas.

Aš beveliju atsikratyti melagingų susižavėjimų dėlei to, kad pajausčiau susižavėjimą tikrais „stebuklais“, suprasdama, jog jie vertingi būtent dėl savo neilgaamžiškumo“, – reziumuoja Eva Illouz.

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

top