Lietuvių emigracija – kas tai?

2010, 19 rugpjūčio, 23:02 | kategorija Ideologija | 61 komentaras | peržiūrų 6 609 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

emigracijaArvydas Daunys

Apie tai daug kalbama ir nemažai rašoma, bet esminės tokios didelės emigracijos priežastys neįvardijamos, arba todėl, kad nedaromi tyrimai, arba todėl, kad įvardinti rezultatus politiškai nenaudinga. Antroji priežastis arčiau tiesos, nes palikti tėvynę žmonės ryžtasi tikrai ne vien dėl ekonominių priežasčių. Bet ekonominis suinteresuotumas įvardijamas dažniausiai, todėl, kad jis visada yra vienas iš sudedamųjų, tarp priežasčių, kurių suma verčia žmones pasirinkti emigracijos kelią.

Kalbantis su būsimais, ar jau esamais emigrantais jų kalbose dažnai praslysta frazės, kaip: „noriu gyventi ne blogiau nei kiti“, „negaliu pragyventi Lietuvoje iš atlyginimo“, „nėra prošvaisčių“, „spaudžia skolos“, „noriu duoti vaikams išsilavinimą“, „noriu nusipirkti žemės ir namą“, „neturiu darbo“, „gyvenu skolon“ ir t.t.

Prie aukščiau išdėstyto prisideda ir epitetai valdžiai, kuri nieko nedaro, arba daro viską, kad būtų tik blogiau. Iš esmės tai ir visos priežastys, kurios verčia žmones emigruoti. Bet čia tik įvardintos priežastys. Priežasčių, kurių nesuvokia, bet jos yra juntamos vidumi – įvardinti negali – tai neįeina į jų supratimo ratą, todėl apie tai ir nekalba. Bet kai kurios frazės išduoda tas priežastis, pvz frazė: „dėjau ant tokios Lietuvos“, „nėra man čia ką veikti“ ir panašaus stiliaus. Žmonės jaučiasi apgauti, nereikalingi, išmesti ir žinoma prie viso to, ir bejėgiai kažką tame pakeisti. Nesant pragyvenimo šaltinio su tuo net negalima kovoti – laisvą laiką užima arba padieniai darbai, arba užėjusi depresinė būsena ir abejingumas viskam.

Esant bedarbiu žmogus atskiriamas nuo visuomenės, pasijunta bejėgiu, negalinčiu nieko pakeisti padaru – be pareigų ir be teisių, gyvenančiu pirmu metu iš skurdžios pašalpos (6 mėn), vėliau nebegaunant ir jos – lieka tik socialinis draudimas (susirgus nemokamas gydymas). Pagal paskutinį priimtą nutarimą, dabar profesorius, negaunantis darbo pagal specialybę turėtų darbintis net kiemsargiu, jei jam tas būtų pasiūlyta jo teritorinėje Darbo biržoje, kitaip netektų ir to socialinio draudimo, už kurį turėtų susimokėti pats, priverstinai 72 LT. kiekvieną mėnesį. Kitaip tariant, maža to, kad žmogus vien netekęs darbo būna demoralizuotas, pasimetęs ir sutrikęs, jį būtina dar labiau sugniuždyti siūlant bet kokį darbą, kuris žemina jo savigarbą, bei apskritai nubraukia visus iki to buvusius tikslus gyvenime.

Čia neturiu galvoje, kad darbas žemina žmogų, kalba eina apie tai, kad su mikroskopu vinys nekalami, jis naudojamas subtilesniems tikslams. Kalant vinis mažiausiai kas gali atsitikti – tai išsiderinti visas prietaisas.

Be to, papildomai, triskart neatsiliepus į skambučius iš Darbo biržos, būsite išbraukti iš sąrašų, kaip vengiantys darbo. Reiškia nuo šiol bedarbis priverstas net į tualetą, ar vonią su savimi neštis telefoną, kad gink dieve kažko nepraleisti. (Asmeniškai aš, niekada neskambinu radęs nepažįstamą praleistą numerį telefone, reiškia rizikuoju būti išmestas iš visų sąrašų – aut. past.) O jei bedarbis dar ir atsisakė telefono, nes neturi pinigų jam išlaikyti?

Dabar apie tuos 72 LT. kuriuos turėtų mokėti žmogus už tai, kad tiesiog gyvena. Argumentai, kuriuos pasitelkia mūsų finansų ministrė teisindama šį mokestį tikrai niekiniai. Juk ji remiasi tuo, kad kažkas, kažkur gauna nemokamą gydymą nemokėdamas soc. draudimo. Na kur jūs matėte tokį dalyką? – Juk čia iš piršto išlaužta fantazija, jokia poliklinika to neleidžia, nes turėtų susimokėti tada pati. Ištrauka iš privalomojo Sveikatos draudimo įstatymo:

„Bet jei neapdraustam asmeniui nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt).“

Įstatyme nenumatyta galimybė nemokamai gauti gydymą, bet kuriuo atveju privaloma susimokėti iš anksto.

Dar remiamasi tuo, kad kažkas nedirbdamas ir nesiregistruodamas Darbo biržoje iš kažkokių pajamų gyvena. Taip, juk dauguma žmonių turi tėvus, žmonas, ar vyrus, turi kolektyvinius sodus, ar ūkius. Tai, ar dabar už tai jau irgi reikia mokėti? Ar apskritai moralu reikalauti pinigų pas žmogų, neturinčio pajamų šaltinio ir jokių socialinių garantijų? Bet apie moralę aš čia matyt ne vietoje – partijos ir moralė apskritai nesusiję ir net prieštaraujantys vienas kitam dalykai. Juk partija visada turi kuo pateisinti rinkiminių pažadų nevykdymą – to nenorėjo koalicijos partneriai, arba atvirkščiai to norėjo.

Tai dabar klausimas ne į temą – kam Lietuvai visos tos partijos? – kurios dalindamos pažadus begėdiškai meluoja ir žino iš anksto tų pažadų nevykdysiančios – nes neapsieis be koalicijos, o koalicijos partnerių tikslai tikrai nėra bendri tikslai.

Ko gero tai ir yra viena didžiausių emigracijos priežasčių – partijos ir jų tarpusavio susitarimai-nesusitarimai. Per kuriuos pamirštama ir moralė ir apskritai įsipareigojimai. Viskas pradedama matyti per pelno/nuostolių prizmę, negalvojant, kad didžiausias nuostolis Lietuvai ir jos gyventojams padaromas būtent partijų sprendimais, jų priimtais, ar tyčia nepriimtais įstatymais. Sugriautas žemės ūkis, švaistomi ES pinigai, kurie tiesiog pravalgomi, vietoje to, kad jų pagalba kurti darbo vietas. Lietuvos Bankas nebeatlieka jam skirtų funkcijų ir deja svertų jam suvaldyti Lietuvoje nėra. Ištrauka iš LB įstatų:

„Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.“

Čia kyla pagrįstas klausimas – o kam gi pavaldus LB ? Kol kas šią temą paliksime ateičiai, ji verta platesnio aptarimo.
Buvo siūlymas kurti Valstybinį komercinį banką, bet „kažkodėl“ jis užgeso.

Nesenai teko išklausyti pasakojimą, apie ūkininkus, kuriems pasiūlė atsisakyti pieno gamybos už tai mokant ES pinigais. Žmonės, įpratę dirbti visą gyvenimą pradžioj apsidžiaugė galėsiantys pailsėti, bet atsargumas pakuždėjo, jog dykai sūris tik spąstuose būna ir.. atsisakė. O kiek yra neatsisakiusių, kas skaičiavo?

Taip su ES pinigais auginama bedarbių karta, žmonės tiesiog tvirkinami, iškraipant sveiką mąstymą, kuris sako, kad norint kažką turėti būtina dirbti. Kam naudinga, kad ūkininkas nieko neaugintų? – Teisingai, tiems, kas gamina tokią pačią produkciją, (tik galimai blogesnės kokybės). Ir tie, kas gamina tokią pačią produkciją, bei moka mūsų ūkininkams už tai, kad anie nieko nedirbtų gyvena tikrai ne Lietuvoje.

Reiškia įstatymai, leidžiantys tokiu būdu žlugdyti mūsų maitintojus yra tiesiog nusikalstami, juk po kelių metų, nustojus mokėti išmokas tiems ūkininkams, anie jau bus nebepajėgūs pradėti visko iš naujo – paprasčiausiai nebeturės tam pinigų, o jų vaikai važiuos dirbti į užsienį juodadarbiais. Tokiu būdu bus nušauti du zuikiai – pašalinti galimi konkurentai ir atvyks papildoma darbo jėga, dirbsianti juodadarbiais.

Kažin galvoja apie tai mūsų partiečiai? Jau nesakau tautiečiai, nes nesu matęs, ar skaitęs apie tautą, kuri sąmoningai griautų savo valstybės pamatus. Bet visko viršūnė tai, kad pasirodo viskas daroma vardan tos Lietuvos – juk atseit išvykus daliai gyventojų atitinkamai padaugės darbo vietų. Lygtai būtų visai logiška, bet tik nesimokius matematikos – juk sumažės ir pirkėjų, reiškia reikės mažinti ir gamybą, o su ja ir darbuotojų skaičių – nauji bedarbiai.

Štai jums ir pagrindinė emigracijos priežastis – matomas blogėjimas ir to blogėjimo priežastys, nematant priežasčių gerėjimui. Tiesiog nebėra jokių perspektyvų ir vilčių, nes blogėja tik mažai uždirbantiems, arba neuždirbantiems visai, turtingi kaip gyveno, taip ir gyvena, todėl pajamų žirklės tik didėja mažėjant atlyginimams, o mokesčiai išlieka tie patys ir net didėja, arba prisigalvojama naujų.

Mokesčius turiu galvoje tiesioginius, mokamus kasdien – PVM, akcizus. Lietuvoje apmokestintas yra vartojimas, o kaupimas (turtas) ne. Reiškia už tą patį kepaliuką duonos senutė pensininkė moka tiek pat, kiek ir milijonierius, nors jų pajamos skiriasi N kartų.

Nors teisinga būtų apmokestinti būtent turtą (kaupimą), kad visi mokesčius mokėtų nuo turimo turto dydžio. Vartojimas nebūtų skatinamas, žmonėms užtektų vieno namo, ar buto. Garaže nebūtų laikoma 10 prabangių mašinų ir nebūtų imami kyšiai visam tam išlaikyti, užtektų vieno automobilio. Nebūtų prasmės kaupti, nes už viską papildomai reikėtų mokėti.
Galima pažiūrėti į Švedijos patirtį, šiuo klausimu su mokesčiais jie susitvarkė puikiai. O Lietuvoje, deja, nelygybė bado akis.
Ir ne tik čia gyvenantiems…

Kaip mums žiūrėti į išvažiuojančius ir paliekančius tėviškę? Iš vienos pusės jie priversti tą daryti, iš kitos galima pasakyti, kad pabėgo ieškodami geresnio gyvenimo, kad galėjo kovoti, kažką daryti. Šį klausimą manau reikėtų palikti patiems emigrantams, atsižvelgiant į tai, kad per visas įmanomas informacijos priemones mums bruka vakarietiško gyvenimo būdo privalumus.

Ši propaganda taip pat duoda savo vaisių, ypač individuali karjera, pasiekimai, asmeniniai tikslai. Viskas individualu, siekiant suskaldyti visuomenę į atskirų individų sambūrį, kurį nesudėtinga valdyti, kiršinant vienus su kitais. Nebėra bendros idėjos-vėliavos, kuri anksčiau prikeldavo Lietuvą. Dabar kiekvienam asmeninis tikslas svarbiau už bendrą, nors bendras padėtų įgyvendinti ir asmeninį.

Mums kalba apie protų nutekėjimą iš Lietuvos. Dabar svarbu ne tiek protas, kiek pilietiškumas (Pilies gynėjo pozicija), mums jau reikia gelbėti ne ekonomiką, o Lietuvą, jos tautą. Ekonominė padėtis – blogesnių nebūna, žvelgiant į perspektyvą. ES piniginės įmokos Lietuvai mažėja, o Lietuvos įmokos didės, todėl neatmetu ir tokios galimybės, kaip bankrotas. Bet po bankroto šalys atsikelia – pavyzdys Argentina, 2002 m. ji bankrutavo ir po poros krizės metų atsikėlė.

Bet abejoju, ar grįžtų žmonės įsitaisę svetimose šalyse, ar būtų kam atstatyti Lietuvą, kaip tai padarė Argentinos gyventojai.

Paklauskime savęs, ko reikia žmogui, kad oriai pragyventi? – Patenkinti būtinuosius poreikius (maistas, stogas virš galvos, apranga), kūrybinius poreikius (darbas, laisvalaikis), egoistinius poreikius (prabanga). Su egoistiniais poreikiais yra sudėtingiau, nes pasaulyje yra prekių perteklius, todėl skatinamas vartojimas, neatsižvelgiant į eikvojamus žemės resursus, gamtos taršą. Tai vadinama konkurencija, bet iš tiesų tai žmonių protų šturmas brukant jiems tai, ko niekada anksčiau nereikėjo, siūlant kreditus kažkam įsigyti, pasitelkiant visas turimas technologijas, kurios gali priversti žmogų pirkti tą, ar kitą prekę.

Pažiūrėkime į parduodamos naudotos buitinės technikos parduotuves, skelbimus, dėvėtų drabužių parduotuves, naudotus automobilius ir t.t. Visa tai dar galima ilgai naudoti, bet šių daiktų atsisakoma, kad įsigyti vis naujesnius, vis modernesnius. Tai vadinama paprastai – resursų švaistymu. Energijos, žemės resursų, protų ir psichikos resursų. Papildomai teršiama gamta tokiu mąstu, kuris prieš 100 metų buvo net neįsivaizduojamas. Ir vardan ko? Vardan turėjimo.

Juk pažiūrėkime, to ką anksčiau turėjo ir kuo džiaugėsi mūsų protėviai, dabartiniam žmogui nebeužtenka (tiek buvo išauginti apetitai). Protėviams, kad būtų laimingi užteko lopinėlio žemės, kuris duodavo maistą, poros gyvulių pienui ir mėsai, namo kuris suteikdavo prieglobstį ir taikos jų žemėje.

Kuriam iš mūsų dabar to užtenka? – Taika yra kaip ir savaime suprantamas dalykas (kuo čia džiaugtis?), žemę dirbt? na jau ne, ačiū (yra ūkininkai tegu jie aria), bet va žemės sklypo, kad pasistatyti sodybą norisi, gerai būtų su pirtimi ir baseinu. Egoistinių norų pas daugelį nors vežimu vežk, deja, kažką padaryti visuomenės, Lietuvos labui, nekyla rankos. Ir kur kils, kai reikia kovoti už asmeninį gerbūvį, planuoti vis daugiau būsimų pirkinių ir išlaidų.

Todėl ir nevertinama protėvių Lietuva, nes joje reikėjo sunkiai dirbti, ko dabar niekas nebenori. Norima tik gauti didesnius atlyginimus ir daugiau teisių, kurias kažkas vis laiko uzurpavęs. Todėl iš dalies dėl to ir bėgama į užsienį, nes įvykus tikrųjų vertybių nuvertinimui, jas bandoma pakeisti ir sėkmingai keičiama kitomis – individualia karjera, kuri iš esmės yra pati tikriausia vergija, nes vienas žmogus – tik dulkelė prieš valstybinę mašiną, kuri dabar be vargo sumala ištisas visuomenės grupes, o besirūpindamas tik savimi negali tikėtis kažkokios nuoširdžios pagalbos ir iš visuomenės, kuri susideda iš tokių pat individų.

Emigracija savo esme yra sprendimas, priimtas tam, kad nereikėtų priimti sprendimo savo tėvynėje. Nereikėtų apsispręsti dėl pozicijos, kuri galėtų padėti pakeisti esamą padėtį, nereikėtų stoti į opoziciją prieš oficialią valdančiųjų politiką. Kad nereikėtų prisiimti atsakomybės už savo šalies ateitį. Tie kurie tą supranta – pasilieka. Ačiū jiems.

Išeitis yra – kurti judėjimą-partiją, kurios platforma būtų:

1. Atstovaujamoji valdžia, o ne laisvas mandatas, kaip dabar, kai seimo deputatas neatskaitomingas savo rinkėjams ir nėra jokių svertų jam suvaldyti – daro ką nori, bėgioja iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją (politinė prostitutė, kuri žiūri ten, kur daugiau pasiūlys). Jiems jau net nesvarbu, kad buvo išrinkti pagal vienos partijos sąrašą, o atsidūrė kitoje ir t.t. Šias nuodėmes galima tęsti ilgai ir vis tiek kažkas bus praleista – tiek jų daug. Turi būti galimybė atšaukti susidirbusį deputatą – o tokių daug, deja atšauktų nė vieno.

Rinkimai turi būti vykdomi tik vienmandatėse apylinkėse ir tik ten, kur kandidatai deklaravę savo gyvenamą vietą, kur juos pažįsta rinkėjai. Negali būti jokių kandidatų iš kitų apylinkių, žmonės turi pažinoti tą kurį renka. Rinkimuose leidžiama dalyvauti visoms organizacijoms ir atskiriems žmonėms t.y. kandidatai gali kandidatuoti, kaip organizacijų atstovai, ar iškėlę patys save. Partijos pinigus rinkimų finansavimui gali turėti tik kaip narių įnašus, jokios paramos iš verslo struktūrų būti negali. Kitu atveju po rinkimų atidirbama toms struktūroms.
2. Finansų sistema – LB atstovauja Lietuvos interesus, o ne ES. Lietuvoje visi atsiskaitymai vyksta tik nacionaline valiuta.
3. Teisinė sistema – Teisėjai renkami tiesioginiuose rinkimuose ir atstovauja TIK rinkėjus. Tarėjai profesionalūs teisininkai – samdomi darbuotojai.
4. Mokesčiai – Apmokestinamas turto kaupimas, o ne vartojimas.

Čia tik trumpas galimos platformos pristatymas, dėl kurio galima daug diskutuoti, bet manau niekas nesiginčys dėl to, kad Lietuvoje viską keisti reikia iš esmės, pradedant rinkimų ir atstovavimo sistema.

Kai žmonės matys, kad viskas priklauso nuo jų pačių, kad jie gali įtakoti valstybės gyvenimą, emigracijos mąstai tikrai sumažės, jie pasijaus esantys šalies šeimininkais, o ne vergais, nuo kurių niekas nepriklauso, kaip kad yra dabar. Juk bėga tik vergai, laisvi žmonės kovoja už save, savo šeimą ir savo šalį.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentaras 61

  1. edvinas says:

    Dekui jums uz puikiai ir nuosekliai issakytas mintis

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top