„Mes pralaimėjome mūšį. Tačiau mes laimėjome karą“

2015, rugpjūčio 8, 1:01 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 429 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisYanis Varoufakis vienas iš pagrindinių nuolaidų kreditoriams priešininkų. Visose derybose su kreditoriais ir euro-valdininkais, kuriose Varoufakis dalyvavo kaip pagrindinis Graikijos finansininkas, jis tvirtai ir kietai kovojo už Atėnų nepriklausomybę ir suverenitetą finansų politikoje ir kategoriškai atsisakydavo griežtos ekonomijos priemonių, kurių reikalavo kreditoriai.

Tuo pačiu, Yanis Varoufakis dažnai nesikuklindavo išsireiškimuose ir kalbėjo, ką galvojo. Parodomuoju šiuo atžvilgiu yra skandalas, kai jį apkaltino parodžius vidurinį pirštą Vokietijai (A. Merkel arba Šoiblei, tikėtina).

Bekompromisis ir kietas elgesys privedė prie to, jog per pusmetį buvimo valdžioje Varoufakis įsigijo daugybę priešų aukščiausiuose europietiškosios valdžios ešelonuose. Šie priešai ir iškėlė viena iš derybų pradžios dėl pagalbos programos ir kreditų sąlygų, jo pasitraukimą iš užimamų finansų ministro pareigų. Yanis Varoufakis savanoriškai atsistatydino sekančią dieną po to, kai Aleksis Tsipras sutiko įvykdyti kreditorių reikalavimus. Dabar jis pasisako prieš nuolaidas kreditoriams ir būdamas parlamento nariu balsavo prieš.

Ekonomistas ir kairiųjų pažiūrų politikas, greitų motociklų ir ryškių marškinių mėgėjas, papasakojo El Pais skaitytojams apie padėtį Europoje ir pirmoje eilėje – Graikijoje.

Savo interviu buvęs Graikijos finansų ministras prognozavo niūrią ateitį Europai. Tiesa, jis įsitikinęs, jog laiko sustoti ir pakeisti istorijos eigą dar yra.

Europos Pietuose daugeliu atveju yra panašios problemos. Todėl nieko stebėtino, jog didžiausio ispanų laikraščio – El Pais skaitytojai panoro sužinoti, kas bendro tarp jų šalies ir Graikijos. Ispanų reporteris paaiškinimų kreipėsi į žmogų, kuris parodė, jog neblogai gaudosi netik Graikijos, tačiau ir visos Europos finansų klausimais.

Yanis Varoufakis teigia, jog ilgai apgaudinėti Europos Tautas „troikai“ nepavyks. Iš vienos pusės, jie dalija vis naujus ir naujus kreditus, kurių neįmanoma išmokėti; o iš kitos, tvirtina, jog tik tokiu būdu galima išspręsti skolų problemą. Buvęs ministras mano, jog tokia apgavystė įmanoma trumpą laiko tarpą, ką ir parodo įvykiai Europoje. Tačiau tai neįmanoma ilgalaikėje perspektyvoje. Arba Europa pasikeis ir šis procesas bus pakeistas kažkuo labiau demokratišku, efektyviu, žmogišku, arba Senasis Pasaulis nustos egzistavęs kaip monetarinė sąjunga.

Žemiau pateikiami įdomesni klausimai ir atsakymai.

Еl Pais: Jūs sakote, kad daug ką pakeitėte. Jūs iš tiesų manote, jog per šiuos šešis mėnesius daug ką pakeitėte?

YV: O kodėl jūs čia? Todėl, kad įvyko permainos. Egzistavo vyriausybė, kuri buvo išrinkta kietoms deryboms tokiais pagrindais, kurie laikomi nepriimtinais €uro-zonoje. Tačiau tai istorijos reikalavimas, o ne kažkieno kaprizai. Nepaneigiama logika yra €uro-grupės iracionalumas ir tai, jog istorijos vis tiek nesustabdysi. Pasekoje daug triukšmo… Labai norisi tikėti, jog bus ir šviesa.

ЕР: Jūs parašėte knygą, kurioje yra pasakojama ir apie jūsų dukterį… Pagalbos programos galiojimas baigsis 2018 metais. Graikija bus stebima iki to meto, kol Atėnai neišmokės didžiosios savo skolos dalies. Vidutinė mokėjimų trukmė – 32 metai. Gaunasi jog eks „troika“, o dabar kvadro ir žmonės juodais drabužiais sėdės Atėnuose, kol neišaugs jūsų anūkai. Ką jūs žadate su visu tuo daryti?

YV: Gal nevadinkime jų „eks-troika“. Tai , kaip ir anksčiau „troika“. Mes suteikėme jiems šansą tapti „institutu“, priimti teisėtą formatą. Tačiau jie pastaruosius penkerius metus elgėsi, kaip neteisėta „troika“.

ЕР: Tačiau, argi jūs nesunaikinote „troikos“?

YV: Mes atsikratėme jų Atėnuose, tačiau dabar jie vėl sugrįžo. „Troika“ sugrįžo. Jie galėjo elgtis kaip teisėtas institutas, tačiau aiškiai pasirinko būti kreditorių „troika“. Tai jų pasirinkimas.

ЕР: Tačiau jie bus čia iki 2050 metų, kai jūsų anūkai jau taps suaugę.

YV: Ne, nebus.

ЕР: Kažkas laukia Graikijos artimiausiais mėnesiais? Nieko gero?

YV: Trečiasis pagalbos Graikijai paketas pasmerktas nesėkmei. Žiūrėkime tiesai į akis: vokiečių ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schäuble), niekada nebuvo suinteresuotas išspręsti Graikijos problemų. Jo planas – Europos redizainas (išvaizdos keitimas). Vienas šių dienų paklydimų, kad sutartis tarp Atėnų ir kreditorių – tai alternatyva Šoiblės planui. Tai nėra tiesa: susitarimas ir yra Šoiblės plano dalis.

ЕР:Tai jūs laukiate greksito (grexit) ar ne?

YV: Tikiuosi, kad jo nebus. Tačiau aš laukiu didelio triukšmo ir, kaip aš jau minėjau, nesėkmių siekiant nepasiekiamų tikslų, dar didesnės recesijos, politinių aklaviečių. Tada Europai teks spręsti, ar tęsti ir toliau įgyvendinti Šoiblės planą ar ne.

ЕР: Tačiau koks, jūsų nuomone, pagrindinis įvykių vystymosi scenarijus? Šoiblė pasmerkė Graikiją pasitraukimui iš €uro-zonos?

YV: Jūs matote, jog viskas vyksta pagal iš anksto parengtą planą. Šis planas dabar vykdomas. Šoiblė siekia apeiti Komisiją ir sukurti biudžeto komisaro postą. Šis valdininkas stebės taisyklių laikymąsi sudarant nacionalinius biudžetus net tose šalyse, kurioms neteikiama jokia pagalba. Kitaip tariant, planas slypi tame, kad paversti „programinėmis“ visas šalis! Šoiblė nori visur nustatyti „troikos“ valdymą. Į plano poveikio sferą papuola ir Madridas, tačiau labiausiai jis svajoja tą padaryti su Paryžiumi.

Jackpot‘as, didžiausias prizas žaidime – žinoma Paryžius.

ЕР: Paryžius?

YV: Paryžius – pagrindinis „troikos“ tikslas, „Grexit“ – tik tik įrankis sukurti baimės atmosferą, būtiną, kad priversti Paryžių, Romą ir Madridą nusileisti.

ЕР: Reiškia Graikija aukojama, kad būtų galima pakeisti žaidimo taisykles Europoje?

YV: Laikykite tą „demonstracija“: štai kas įvyks su jumis, jei jūs pilnai nepaklusite “troikai“. Vyriausybės smaugimas likvidumo kilpos pagalba, visa virtinė atsisakymų nuo bet kokių rimtų skolos restruktūrizacijos pasiūlymų… Čia labiausiai stebėtina, jog mes pas juos ėjome su pasiūlymais, o jie net atsisakė rimtai juos aptarti.

Ir tuo pačių reikalavo, kad mes nepasakotume apie juos žmonėms. Čia pat jie vykdė informacijos nutekėjimus ir pareikšdavo, jog mes neturime jokių pasiūlymų. Bet kuris nepriklausomas stebėtojas lengvai suprastų, jog Briuseliui ir nebuvo reikalingas abipusiai naudingas sprendimas. Užmetę mums likvidumo kilpą, jie sugriovė mūsų ekonomiką ir perkėlė už tai kaltę ant mūsų pečių…

Mes privalėjome pastoviai pervesti mokėjimus į TVF (Tarptautinį valiutos fondą), tuo pat metu su išmokomis mums, tačiau išmokų mums kaip tik ir nebuvo. Jie darė tai ir vis atidėliojo susitarimo pasirašymą iki to meto, kol pas mus pasibaigė pinigai.

Po to jie pateikė mums ultimatumą, prigrasinę bankų uždarymu. Tai galima įvardinti pora žodžių – perversmas ir finansinis terorizmas. 1967 metais buvo tankai, o 2015 – bankai. Tačiau rezultatas abiem atvejais tas pats – vyriausybės nuvertimas arba priverčiant ją nuversti pačią save.

ЕР: Niekas neginčija, kad kreditorių reikalavimai buvo per daug griežti. Tačiau jūs pralaimėjote ir jūsų derybų strategija patyrė rimtą nesėkmę.

YV: Mes nepralaimėjome. Mes padėjome diskusiją ant stalo. Visiems tiems, kas kalba, jog mes negarbingai pralaimėjome, noriu pasakyti – mums pasisekė atverti diskusiją ne tik apie Graikiją, o ir apie Europą ir visa tai yra aukso kainos vertės.

ЕР: Jūs patenkinti rezultatu?

YV: Po šešių mėnesių karo veiksmų mes pralaimėjome mūšį. Tačiau mes laimėjome karą – mes pakeitėme debatus.

ЕР: Planą B dar galima įgyvendinti?

YV: Atskirkime du dalykus. Egzistavo planas B, kurį mes, bendrai paėmus, vadinome planu X, kad priešpastatyti jį ECB planui Z. Tai buvo mūsų atsakas agresyviems ECB, €uro-grupės ir t.,t. veiksmams. Be to, buvo ir pilnai atskiras ir nepriklausomas planas, sukuriant naują mokėjimų sistemą mokesčių tarnybos platformos pagalba. Šią sistemą, kaip aš jau neseniai aiškinau Finacial Times, teks paleisti bet kuriuo atveju. Ji galėjo praversti, manau, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje.

Nepainiokime šių dviejų planų. Mokėjimų sistemą galima ir reikalinga įgyvendinti jau rytoj. Planas X dabar, mano nuomone, tapo jau istorijos dalimi. Jis buvo reakcija į agresyvius veiksmus, nukreiptus į tai, kad priversti mus nusileisti derybose. Dabar mes pasidavėme, tad jis tapo ekonominės istorijos nuosavybe.

Prieš balsavimą parlamente Tsipras pasakė, jog kreditorių reikalavimams alternatyvos nėra, tačiau manau, jog šis planas galėtų tapti tokia alternatyva. Jis galėjo pasakyti mūsų žmonėms, kad alternatyva kreditorių reikalavimams yra.

ЕР: Bet kodėl Tsipras priėmė kreditorių sąlygas?

YV: Apie tai jums vertėtų pasiklausti jo paties. Būtų neteisinga, jei aš kalbėčiau už kažką kitą. Ypač, jei kalba eina apie premjerą-ministrą.

ЕР: Kokie jūsų santykiai su Šoible, de Gindosu (Guindos, Ispanijos ekonomikos ministras) ir, gal būt, su Dijsselbloem’u (€uro-grupės pirmininku)?

YV: Jokių santykiu su Dijsselbloem’u būti tiesiog negali. Ne todėl, kad jis – lengvasvoris intelekto požiūriu, bet pagrinde todėl, jog juo negalima pasitikėti.

Pavyzdžiui, jis nusprendė man sumeluoti, mano pirmojo dalyvavimo €uro-grupės posėdyje metu, procedūriniais klausimais. Viena – nesutikti su €uro-grupės pirmininku, ir visai kas kita, kai jis meluoja jums labai svarbiais procedūriniais klausimais. Iš kitos pusės, Šoiblė ir de Gindosą aš laikau kolegomis, su kuriais aš su malonumu diskutuoju asmeniniame lygmenyje.

Mūsų pokalbiai dažnai vyksta įtemptoje atmosferoje, tačiau tai įdomus apsikeitimas nuomonėmis. Mokslininkui nėra nieko įdomesnio, už įdomų apsikeitimą nuomonėmis. Mūsų nesutarimai buvo rimti, tačiau asmeniniame lygmenyje egzistavo abipusė pagarba ir naudingas apsikeitimas idėjomis. Problema yra tame, jog, kai šie žmonės susirenka €uro-grupėje, dėl jos katastrofiškai blogo ir neapgalvoto formato reikalas baigiasi žlugimu, kuris kenkia visai Europai. Todėl, esu įsitikinęs, jog kitame formate, kitoje aplinkoje, mūsų darbo santykiai su tokiais kolegomis kaip de Gindosa ir Šoiblė, atneštų pilnai apčiuopiamus ir subrendusius vaisius.

ЕР: Kartą jūs pasakėte, jog Tetčer paliko po savęs financializaciją, prekybos centrus ir Tony Blair’ą. Aš noriu jūsų paklausti – kokį palikimą paliks Merkel?

YV: Europa dabar randasi perėjimo procese iš visuotinės gerovės karalystės, bent jau taip mes sau patys įsivaizduojame, į geležinį narvą žmonėms. Tikiuosi, ponia Merkel nuspręs, jog nenori palikti po savęs tokio palikimo.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top