Politinių alternatyvų nebuvimo mitas

2015, rugpjūčio 11, 1:01 | kategorija Ideologija | 7 komentarai | peržiūrų 501 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

freiwilligfrei.info

paveikslėlisDaugelis iš mūsų suvokiame problemas visuomenės sandaroje. Ieškodami sprendimų iš įpročio pastoviai griebiamės politikos. Politinių sprendimų keliai dažniausiai atrodo esantys be „alternatyvos“, tačiau ar taip yra iš tikrųjų? O gal jie netgi kontrproduktyvūs? Pamėginkime šiame rašinyje atskleisti pagrindinius mūsų visuomenės tvarkos mechanizmus ir funkcijas, pakeičiant jas nepolitiniais sprendimais.

Žaidimas pagal sistemos sukurtas žaidimo taisykles tarnauja tik pačios sistemos apsaugai

Žaidimas pagal sistemos žaidimo taisykles tarnauja pačios sistemos išsaugojimui. Kova prieš „sistemą“, su priemonėmis, kurias pateikia pati „sistema“, pasmerkta žlugti nuo pat pradžių. „Sistemos“ pirminis tikslas – apsaugoti pačią save. Visi sprendimų vektoriai, kuriuos pateikia „sistema“, tarnauja būtent šiam tikslui. Kas nori žaisti šį žaidimą, žaidžia pagal galiojančias žaidimo taisykles, kurias šis žaidimas pateikia. Jos tarnauja tam, kad palaikyti žaidimo gyvybingumą. Jos tarnauja ne tam, kad galima būtų žaidimą nutraukti arba tiesiog iš jo išeiti, o būtent atvirkščiai. Noras patiems atsisakyti žaidimo, taikant to žaidimo taisykles, beviltiškas.

Tokio tipo planas iš anksto pasmerktas žlugti, kaip ir mėginimas laimėti „Jackpot’ą“ kazino. Kazino žaidimo taisyklės aiškios. Rezultatas nuspėjamas. Bankas laimi visada. Suprantama, jog žaidimo taisyklės sukurtos taip, kad žaidėjui būtų teikiamos apgaulingos viltys, esą jis ištrauks laimingą bilietą. Mėginimui įtakoti taisykles savo naudai, bus atsakyta draudimu lankytis kazino.

Tas bus padaryta smurtinėmis priemonėmis: kas mėgins pasipriešinti, bus saugumo darbuotojų išmestas, o pasipriešinus dar ir sumuštas, išnešant kūną iš pastato. Išmintingos gudrybės dėka, labai retais atvejais, galima kitą kartą ir laimėti. Bet žaidimo sukurta ir skatinama žaidimo priklausomybė, grąžina žaidėją atgal į kazino. Daugelis žaidėjų, kuriems pavyko greitai praturtėti, per trumpą laiką vėliau vėl nuskursta.

Valstybė turi didelių panašumų su kazino. Jos žaidimas vadinasi ne ruletė ar Black Jack – jis vadinasi politika. Prie politikos žaidimo taisyklių priskiriamas visas politinio aktyvumo spektras, kaip pavyzdžiui balsavimas, peticijų pasirašymas, dalyvavimas demonstracijose, politinė veikla ar partijų kūrimas. Toliau viskas eina kaip kazino. Jei valstybei ar politikai gresia pavojus, išsakomas ne kazino lankymo draudimas, o uždraudžiama žinių sklaida redakcijoms, partijų draudimas, bauginimas, viešų rinkimųsi draudimas arba kalėjimas, o nepaklusnūs būs sumušti ir uždaryti. Šiuo atveju visa tai įvykdys ne apsaugos darbuotojai, o valstybės policija.

Jeigu kyla klausimas, būti politiškai aktyviam ar ne, verta užduoti sau kitą klausimą, – kokius vaisius šiuo atveju atneš politinis aktyvumas, ir ar nebus taip, kad gausite atvirkštinį rezultatą, nei tikitės. Koncentruokite savo dėmesį ne į pasekmes, o į priežastis.

Dėmesio sutelkimas į priežastis, o ne į jų pasekmes

Jokių rezultatų neduos kova prieš sistemos sukeltas pasekmes. Lygu tam, lyg sugriautumėte visas bažnyčias, kad atsikratyti religijos. To pasekoje būtų pastatytos naujos bažnyčios, dvigubai aukštesnės ir su storesnėmis sienomis. Alternatyva tam, būtų imtis pačios priežasties. Šiame religijos pavyzdyje tikroji priežastis yra iracionalus žmonių tikėjimas aukščiausiąja būtybe ir jos galybe. Ne kova prieš pačią religiją pakirstų jos galybę, bet abejonių skiepijimas šiam iracionaliam tikėjimui.

Tas pats ir su valstybės bei politikos galia. Jos semia tą galybę iš iracionalaus žmonių tikėjimo, jog smurto naudojimas prieš taikius savos šalies žmones yra geras būdas spręsti problemoms. Ne asmeninėje aplinkoje, o dideliais visuomeniniais mastais, su įstatymų ir nuostatų pagalba.

Pavyzdžiui, kažkas grasindamas peiliu iš turtingai atrodančios moters išreikalauja 10€, kad juos po to atiduotų benamiui, – jis bus laikomas plėšiku, kas taip ir yra. Bet jeigu tą patį atliks politikas milijonams gyventojų – su absurdiškų politinių ritualų, įstatymų ir policijos pagalba – tai nusikaltimas staiga tampa „teisėtai geru darbu“. Nors mes kalbame apie grubų nusižengimą prieš universalų principą: kas taikoma mažiems, tas tinka ir didiesiems.

Aktyvus pasipriešinimas prieš „sistemą“ neturi būti nukreiptas į pasekmes, tačiau prieš iracionalų tikėjimą tuo, jog yra gerai ir pateisinama taikyti smurtą prieš taikius žmones. Būtent dėl šito plačiai paplitusio tikėjimo atsiranda pasekmės.

Teisingos priemonės prieš klaidingas idėjas – teisingos idėjos

Fizinė kova prieš klaidingas idėjas beviltiška, nes tuomet klaidingos idėjos dar giliau įsiėda į žmonių pasąmonę. Taikyti smurtą prieš tikinčiuosius, gana patikimas kelias jų tikėjimą dar labiau sustiprinti. Smurtinė revoliucija, kuriai agituoja didelė aktyvistų dalis, pašalima pasekmes tik trumpam laikui, tačiau vėliau jos grįžta su daugkartine naikinančia jėga atgal.

Klaidingoms idėjoms galima pasipriešinti teisingų idėjų pagalba. Klaidingos idėjos tos, kurios pateisina smurtą prieš taikius gyventojus, kol žmonės tiki politinio absurdo teatru ir tos idėjos yra lydimos abstrakčių koncepcijų. Abstrakčios koncepcijos, tokios kaip visuomenė, visuomenės gerovė, demokratija, liaudis, socialinė sutartis ir t.t. – viskas, ko negalima apčiuopti ir tarnauja tik tam, kad individo asmeninę atsakomybę „praskiesti“ tiek kiek reikia, kol bus gauta „Carte Blanche“ neatsakingai savivalei. Kiek karų, genocido, masinių žudynių ir kankinimų buvo, yra ir bus žmonių istorijoje „vardan liaudies, vardan visuomenės, vardan taikos ir visuomenės gerovės ar demokratijos“? O kiek daug jų buvo vien tik iš asmeninio suinteresuotumo?

Klaidingų idėjų galią galima paveikti dviem būdais, pakeičiant vieną su kita: pirma, teisingomis idėjomis vis dažniau sukeliant abejones klaidingomis idėjomis. Pastoviai atvirai logiškai viešinant prieštaravimus, kol giliai įsišaknijęs tikėjimas klaidingomis idėjomis, ima trūkinėti, pradeda byrėti, kol visiškai sugriūna. Taip atsitiko su religija, kaip jai buvo priešpastatytas gamtos mokslas ( kuris dabar tapo religijos pakaitalu – vert.past).

Antra, patiems vadovautis teisingomis idėjomis. Žmonės pradeda kratytis klaidingų idėjų tik tada, jeigu jie mato kitus žmones, kurie savo gyvenime vadovaujasi teisingomis idėjomis. Jeigu, pavyzdžiui, tėvai turi daug problemų streso ir smurto klausimais savo vaikų atžvilgiu, tai jų elgesys gali greičiausiai pasikeist tuo atveju, jeigu jie bendrauja su kitais tėvais, kurie sugeba savo santykius su vaikais išspręsti taikiai, be streso ir be smurto. Jeigu valstybės tarnautojas ar koncerno vergas eina pragaro keliais, tai greičiausiai jie pasikeis, jeigu paklius į self-made įmonę (daryk-pats- įmonė), kuriose trykšta energija ir gyvenimo džiaugsmas.

Abu keliai pakeičia ir papildo vienas kitą. Kaip pradeda pas žmogų byrėti ilgai puoselėtos klaidingos idėjos ir įsitikinimai, taip pat pradeda byrėti ir tai, kas jam ilgą laiką teikė tikėjimo pagrindą. Jis instinktyviai vėl pradeda ieškoti kažko, kas duos jam pasitikėjimą ir viltį. Šioje vietoje jau išgyventos teisingos idėjos įgauna stiprų poveikį ir sustiprina savo ruožtu greitą klaidingų idėjų griūtį.

Iš vidaus į išorę, o ne iš apačios į viršų

„Sistema skleidžia savo pavergimo poveikį ne iš viršaus į apačią, bet horizontalia kryptimi. Beždžionės ten, viršuje, neturi jokios didesnės reikšmės. Lygiai taip pat nereikšminga ir beviltiška žiūrint iš taikaus žmonių sugyvenimo požiūrio taško, jeigu, pavyzdžiui, politiniame kelyje einant iš apačios į viršų, norint tapti alfa beždžione, faktinė galia eina ne iš alfa beždžionės, bet iš tų, kurie bus jos valdomi.

Dar niekuomet nebuvo popiežių ir vyskupų, kurie patys iš didelio asmeninio pasiaukojimo katedras ir šventyklas statė ir vardan Dievo patys ėjo karan. Tai buvo vis tos pačios jų avys, apsirijusios klaidingomis idėjomis ir dėl to pačios save ir į save panašias aukojo ir laikė priespaudoje.

Pernešant tai į politinės sistemos lygmenį, – lygiai taip pat beviltiška balsuoti už partiją ar ją pačiam steigti su tikslu apriboti ar visiškai panaikinti politikos galią. Didele tikimybe, jog tai nepavyks ir pridarys aibę žalos. Tai reiškia, teks paaukoti save ir didelė tikimybė – savo asmeninę aplinką. Esant apgailėtinam rezultatui, ir toliau stiprinant sistemą.

Atskaitos taškas individas, o ne kolektyvas

Visų pirma, pradžioje reikia susitvarkyti viską savo galvoje: identifikuoti klaidingas idėjas, įsitikinimus ir principus, suabejoti jų teisingumu ir galutinai išmesti per bortą, pakeičiant tai teisingomis idėjomis. Vėliau jas pritaikyti praktikoje, pagal jas ir gyventi. Tik taip atskleisite tikrą jėgą. Tik tuomet prasminga ir perspektyvu peržengti ribą iš vidaus į išorę, įtraukiant kitus žmones į savo aplinką, sužavint juos naujomis idėjomis.

Kitoks būdas yra beviltiškas. Žmogus negali įtikinti kito žmogaus. Ir tuo labiau žmogus to negali daryti su visa grupe ar su visa tauta. Žmogus gali įtikinti tik pats save. Tai reiškia, jog jis turi būti suinteresuotas, įtikinti patį save.

Iššūkis ne tame, kad įtikinėti kitus žmones ar jų grupes, o sužadinti savo paties asmeninį interesą. Jeigu atskiras žmogus iš savo asmeninės aplinkos pats nori daugiau sužinoti – jeigu pats pajuto savo įsitikinimuose netikrumo pojūtį ar jį stebina tai, jog kitas, iš jo aplinkos, kuriuo jis pasitiki, gyvena pagal principus, kurie jo paties įsitikinimus stato aukštyn kojom – tik tada ateina laikas su juo apie teisingas idėjas pasikalbėti.

Iš kitos pusės, visi politinių sprendimų bandymai priklauso ne nuo kitų asmenų ir ne nuo begalinių, nežinomų, abstrakčių ir nekontroliuojamų kintamųjų. Viskas priklauso tik asmeniškai nuo tavęs paties.

Todėl tavo sprendimų laikas egzistuoja ne neapibrėžtoje ateityje, – jis yra čia ir dabar.

Parengė: Remigijus Sinkevičius

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 7

  1. Algirdas Minkauskas says:

    Tie kam jokia valdžia nereikalinga ir domina mintys dėstomos aukščiau paskelbtame straipsnyje, galite tiesiog google.com įvesti „The most dangerous superstition“ ir spausti enter. Knygos autorius-Larken Rose. Malonaus skaitymo. Kam labiau patinka žiūrėti, youtube.com įveskit V4VOLUNTARYISM, arba tiesiog Larken Rose. Malonaus žiūrėjimo.

  2. atskaitos taskas says:

    belieka paciam tapti tuo POKYCIU,kuri nori matyti aplinkui…

  3. Ec says:

    Labai geras straipsnis, ačiū. Tik yra klaida antro skyriaus pirmame sakinyje „Jokių rezultatų neduos kova prieš sistemos sukeltas priežastis“, turėtų būti ne priežastis o pasekmes

    Ačiū už pagalbą. M.

  4. Mindaugas says:

    Straipsnis labai paviršutiniškas. Tam, kad būtų pasiekta kažkas nauja, būtina išvystyti nauja kultūra, darbas privalo įgyti naują statusą. Žmonės nustoja egzistavę kaip prekės ir sukuriama sistema, pagal kurią nustatomas reikalavimas kiekvienam atlikti savo visuomeninę pareigą. Žmogus pradeda darytis laisvas nuo galvojimo apie įkyrų faktą, kad reikia dirbti tam, kad galėtum patenkinti savo gyvuliškus poreikius. Individai ima matyti savo pačių atspindžius savame darbe ir suvokti savo pilną žmogišką vertę per sukurtą objektą ir atliktą darbą. Darbas nebereiškia dalies savęs išsižadėjimą per parduodamą ir individui nebepriklausančią darbo jėgą, bet tampa paties žmogaus išraiška, indėliu į bendrą gyvenimą, kuriame pats atsispindi visuomeninės pareigos įvykdymas. Reikia daryti viską kas įmanoma, kad suteiktume darbą naują visuomeninės pareigos statusą, kad susietume jį tiek su sąlygas didesnei laisvei sukuriančiu technologiniu tobulėjimu, tiek ir su savanorišku darbu, paremtu marksistiniu suvokimu, kad pilnas žmogiškumas iš tiesų pasiekiamas tada, kai nebesi verčiamas gaminti per fizinę būtinybę parduoti save kaip prekę. Žinoma, darbe vis dar yra ir prievartos aspektų, net kai jis ir būna savanoriškas. Mes dar nesugebėjome mus supančios ir vis dar aplinkos keliamos įtampos sukuriamo prievartos faktoriaus paversti į suformuotus visuomeninius akstinus. (Fidelis tai vadina moraliniu spaudimu). Vis dar reikia praeiti visišką dvasinį atgimimą savo požiūryje į savą darbą, išlaisvintą nuo tiesioginio socialinės aplinkos spaudimo, nors ir per naujus įpročius su juo susijusio. Tai bus komunizmas. Sąmonės pasikeitimas neįvyksta automatiškai, lygiai taip pat kaip ir ekonominiai pokyčiai neįvyksta automatiškai. Pokyčiai būna lėti ir neritmingi; būna pagreitėjimo laikotarpių, o taip pat ir sulėtėjimo, netgi ir regreso laikotarpių. Tuo labiau privalome atsižvelgti ir į tai, kad, kaip rašiau aukščiau, mes turime reikalą ne su grynu pereinamuoju laikotarpiu, kokį „Gotos programos kritikoje“ įsivaizdavo Marksas, o su nauja, jo nenumatyta faze; pirminiu perėjimo į komunizmą laikotarpiu, arba socializmo statyba. Šis perėjimas vyksta žiaurių klasinių kovų apsuptyje ir su jame esančiais kapitalizmo elementais, kurie apsunkina jo esmės supratimą.

  5. Simas Simaitis says:

    to Ec. Straipsnyje kaip atsakymas į mudviejų karštą pokalbį apie dvigubą pilietybę. Žaidimo taisyklės jau seniai nustatytos, laimi sistema. Kaip sakė Machatma Gandis: išgelbėk save ir tu išgelbėsi pasaulį.

  6. Ec says:

    Simai, pritariu, tu teisus. Mano asmeniui šiuo atveju tiktų Šekspyro Hamleto frazė „nori pakeisti pasaulį? – kvaily, keiskis pats!“ :) . Reikėtų bendrom jėgom surašyti konkretesnį veiksmų planą. Anksčiau planavau sukurti tinklapį – pasiūlymai valdžiai.lt , nes jie bėdavoja, kad visi kritikuoja o niekas nesiūlo ką daryti. Maniau surašyti konkrečius pasiūlymus su pagrindimais, bet kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad tai nesamonė, tokių pasiūlymų pas juos tikriausiai pilnos šiukšliadėžės. Geriausiu atveju jie tais pasiūlymais pasinaudotų kaip priemone rinkimuose ir išrinkti juos pamirštų kaip piliečius, kurie juos išrinko

  7. Simas Simaitis says:

    to Ec. Pradžia jau gera. O šiaip sakyčiau, mano gyvenimui užtektų, kad pavyktų jaunimui atverti akis, tai būtų pats galingiausias darbas. Nes man susidaro įspūdis, kad šitas tinklalapis jaunimo nelankomas, bent jau ne taip gausiai, kaip norėtūsi

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top