- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Rusija ir JAV: Ginčas dėl JTO generalinio sekretoriaus kandidatūros

politico.eu

JTO

Jungtinės Valstijos ir Rusija lenktynes dėl Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus posto pavertė eiliniu karo dėl geopolitinės įtakos frontu, rašo Benjamin Oreskes ir Nahal Toosi leidinyje Politico

Kaip praneša JTO šaltiniai, Vašingtonas, tame poste pageidaujantis matyti moterį, uždaro rinkimų proceso metu palaiko Argentinos užsienio reikalų ministrės kandidatūrą. Tie patys šaltiniai teigia, jog Rusija rengiasi į šį postą siūlyti diplomatę iš Bulgarijos, turinčią giminių buvusioje Tarybų Sąjungoje, nes nori ten matyti žmogų iš Rytų Europos.

Panašu, jog kova gali būti tokia šlykšti, kiek tik tai leidžia diplomatija.

„Nesu tikras, kad amerikiečiai ar rusai nusiteikę kompromisui, – leidiniui Politico teigė buvęs JTO valdininkas. – Ir vieni, ir kiti man teigė, jog varžovas atrankos metu veikia ne JTO interesų labui, o norėdamas pasitelkti organizaciją savo planų įgyvendinimui“.

Neužilgo 15 JTO Saugumo Tarybos narių dalyvaus antrame išankstinio balsavimo etape, kad įvertintų atskirų kandidatų palaikymo lygį, kovojantiems dėl pietų korėjiečio Pan Gi Muno kėdės, kurį prieš dešimt metų išrinko vienbalsiai, tačiau be ypatingo entuziazmo.

Nuomonės apklausa liepos mėnesį parodė, jog Rusija ir JAV manevruoja, siekdamos, kad būtų atmesta varžovo kandidatūra, ir šiame procese galima Maskvos favoritė Unesco generalinė direktorė Irina Bokova atrodo geriau, nei Argentinos užsienio reikalų ministrė Suzana Malkora (Susana Malcorra). Varžybose dalyvauja dar mažiausiai 10 kandidatų, o liepos mėnesį darytos apklausos metu laimėjo Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Guterešas.

Ši kova dėl generalinio sekretoriaus posto prasidėjo ypač jautriu Rusijos ir JAV santykių metu, kadangi pakankamai neortodoksinė Donaldo Trampo kova dėl Baltųjų Rūmų sukėlė sąmyšį pasaulio lyderių tarpe.

Vašingtonas ir Maskva nesutaria dėl to, kaip sustabdyti konfliktą Sirijoje, taip pat ir dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Rusija taipogi įtariama palaikanti kibernetines atakas prieš JAV – tarp jų ir programišių ataką, kurios metu buvo nulaužti Demokratinės partijos Nacionalinio komiteto ir Hillari Klinton (Hillary Clinton) štabo kompiuteriai.

Įtampa, kilusi dėl šių nesutarimų, aiškiai regima JTO Saugumo Tarybos posėdžių metu, kuriuose Rusija palaikoma Kinijos, ir JAV kartu su Vakarų Europos šalimis, greičiausiai, taps pagrindinėmis jėgomis renkant kandidatą į JTO Generalinio sekretoriaus postą.

Donaldo efektas

Dramatiškumą stiprina Trampas – kandidatas nuo Respublikonų partijos, rodantis nepaprastą prieraišumą Rusijai ir jos prezidentui Vladimirui Putinui bei reiškiantis panieką tarptautinėms organizacijoms, tarp jų ir JTO. Kremliaus masinės informavimo priemonės aiškiai serga už Trampą ir tikisi, kad jis nugalės demokratų kandidatę Klinton.

Puikūs Trampo rezultatai visuomenės nuomonės apklausose sukėlė tarptautinį nerimą – kokie bus jo santykiai su naujuoju Generaliniu sekretoriumi atėjus į Baltuosius Rūmus? „Vakarų diplomatai matyt pajuto palengvėjimą, sužinoję, jog sprendimas bus priimtas dar iki to meto, kai Obama paliks postą“, – sakė Atlanto tarybos vyriausiasis mokslinis bendradarbis Ešas Džeinas (Ash Jain).

Buvęs JAV atstovas JTO Zalmajus Chalilzadas (Zalmay Khalilzad) pažymėjo, jog Vašingtonui ir Maskvai anksčiau pavykdavo susitarti dėl rinkimų į Generalinio sekretoriaus postą, netgi šaltojo karo piko metu.

Šiandieninė Rusijos ir Amerikos įtampa „gali paveikti bendrą atmosferą, tačiau vargu ar turės įtakos įvykiams“, – sakė Chalilzadas ir pridūrė, jog sakydamas „bendra atmosfera“ jis turi omenyje „debatus, tonaciją, naudojamas formuluotes. Kažkur prisilaikyti, kažkur nusileisti. Galbūt netgi apsunkinti priešingos pusės favorito gyvenimą“.

Ankstyvojo neoficialaus balsavimo etapo metu nuolatinių Saugumo Tarybos narių penketas – JAV, Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija negali naudotis veto teise. Tačiau, kai pretendentų sąrašas susitrauks, amerikiečių ir rusų įtaka dar labiau sustiprės, nes jiems jau bus leista vetuoti. Spalį, kuomet visi tikisi sulaukti nugalėtojo, juo gali tapti ne labiausiai kvalifikuotas ir daugiausia kompetencijos turintis žmogus, o tas, kuriam mažiausiai prieštaraus Obama ir Putinas.

Malkora išankstinio balsavimo vykusio liepos 21 dieną metu, buvo aštunta, pranešė leidiniui Politico du JTO diplomatai. Septyni Saugumo Tarybos nariai ją palaikė, keturi pranešė, jog nepalaiko ir dar keturi susilaikė.

Malkora buvo vyriausioji Pan Gi Muno pavaduotoja – jis dažnai buvo kritikuojamas dėl to, jog per mažai veikia krizei Sirijoje sustabdyti. Ketvirtadienį Valstybės sekretorius Džonas Keris susitiko su Malkora Buenos Airėse. Nežinoma, ar jie kalbėjosi apie jos siekį užimti Generalinio sekretoriaus vietą. Valstybės departamentas neatsakė į prašymą pakomentuoti susitikimą.

Bokova liepos apklausoje užėmė trečią vietą, gavusi devynis balsus. Tai – tų pačių šaltinių iš JTO duomenys. Tačiau jie pažymi, jog du neigiami balsai gauti iš JAV ir Britanijos, kurie JTO ST turi veto teisę. Tai rodo, jog kova tęsiasi.

Manau, tai nesąžininga, bet kritikai dažnai sieja Bokovą su Maskva, nes jos tėvas iki griūnant Berlyno sienai buvo žymus Bulgarijos komunistų partijos narys. Be to, ji išsilavinimą gavo vienoje elitinių Maskvos aukštųjų mokyklų.

Guterešas, anksčiau vadovavęs JTO institucijai, užsiimančiai pabėgėliais, daugelį nustebino tapęs vienu pretendentų. Liepos mėnesio apklausoje jis gavo 12 „už“ ir trys susilaikė.

Įtakingas postas

JTO Generalinis sekretorius – viena didžiausių pasaulio figūrų, turinčių galimybę pasisakyti iš aukščiausios tribūnos. Jis vadovauja organizacijai, kurioje dirba 41 tūkstantis darbuotojų. Jos misijos, užsiimančios taikdaryste, migracijos krize ir tarptautiniais reikalais dirba visame pasaulyje. Tačiau šis postas turi daugybę apribojimų – vienas jų yra tas, kad šalys narės gali leisti sekretoriui veikti, o gali ir neleisti.

Pavyzdžiui, Saugumo Taryba sprendžia, ar įvesti sankcijas ar ne, siųsti ar ne taikdarius. Debatų ir atvirų forumų, kuriuose dalyvavo kandidatai į Generalinio sekretoriaus postą metu, daugelio buvo klausiama, kaip jie elgsis su atsisakančia bendradarbiauti Saugumo Taryba, ir ar pasiruošęs jis atvirai kritikuoti šį organą. JTO statutas nesuteikia Generaliniam sekretoriui teisės vadovauti tarybai.

Kadangi labai sunku rasti žmogų, kuris patenkintų visus nuolatinius JTO ST narius, dažnai šį postą gauna taip analitikų vadinamas „mažiausias bendras vardiklis“. Tai yra kandidatas, gavęs mažiausiai prieštaravimų iš įtakingų šalių narių. JTO eksperto, dirbančio konservatyviame fonde Heritage Foundation Breto Šaferio (Brett Schaefer) teigimu, Panas buvo pagarsėjęs kaip „biurokratų biurokratas“. „Tai buvo saugus pasirinkimas, nes jis jokiu būdu nesiimtų supti valties. Manau, kad tuo įsitikinome“, – teigia Šaferis.

Ši slapta nuomonių apklausa skirta tam, kad įtikintų silpnus kandidatus atsisakyti varžybų. JTO diplomatai kalba, kad penktadienio balsavimas suteiks gerokai daugiau aiškumo dėl to, kas iš tikro gali pretenduoti į šį postą. Supratusi, jog turi mažai galimybių laimėti rinkimuose, buvusi Kroatijos užsienio reikalų ministrė Vesna Pusič atsisakė dalyvauti tolimesnėje kovoje – pirmosios apklausos metu ji buvo paskutinė.

Jei JAV prezidentu taps Trampas, naujajam Generaliniam sekretoriui dirbti bus dar sunkiau ir sudėtingiau, nei įprastai.

Šis verslininkas kelia klausimus apie tai, ar Jungtinės Valstijos ne per daug pinigų eikvoja JTO; Trampas pajuokia šią organizaciją, sakydamas, jog ji „ne demokratijos draugas“ ir netgi laido užuominas apie tai, jog šį pasaulinį organą įsivaizduoja sumažintą, galbūt, net be JAV dalyvavimo. (Nors anksčiau Trampas yra gyręs JTO, o kai organizacija sumanė rekonstruoti savo štabo būstinę Manhatane, šis nekilnojamo turto prekeivis tvirtino, jog sugebės atlikti darbus pigiau, nei numatyta sąmatoje).

Trampo štabas atsisakė komentuoti.

Varžybos dėl Generalinio sekretoriaus posto vyksta pilnu pajėgumu. Jei Guterešo rezultatai antroje apklausoje bus geri, jį bus sunku nugalėti, nors jis, kaip sakė vienas diplomatas, turi „dvigubą trūkumą“. Jis nėra moteris ir jis – ne iš Rytų Europos.

Neoficiali tradicija reikalauja šio JTO posto geografinės rotacijos ir, iš dalies dėl Rusijos reikalavimo, šiandien daugelis mano, jog kitas Generalinis sekretorius turi būti iš Rytų Europos. O Rusija palaiko glaudžius ryšius su daugeliu šio regiono šalių. Be to, per daugiau nei 70 metų JTO istoriją jai dar niekada nevadovavo moteris, ir amerikiečiai bei daugelis kitų narių siekia tai pakeisti.

Amerikos atstovai atvirai nesako, ką norėtų matyti šiame poste, kadangi tokia informacija suduotų mirtiną smūgį jų favoritui. Tačiau jie pažymi, jog postą turi užimti žmogus, turintis valdymo gebėjimų. Tačiau JAV atstovė JTO Samanta Pauer pažymi, jog reikia skubėti (gali būti, jog tai susirūpinimo dėl rinkimų vajaus JAV pradžios požymis).

„Mūsų manymu, ypač svarbu, kad Saugumo Taryba veiktų kiek įmanoma operatyviau ruošiantis rinkimams, kad naujasis Generalinis sekretorius turėtų daugiau laiko pasiruošti užimti šį svarbų postą“, – kalbėjo ji, vykdama į liepos mėnesio apklausą.

Išankstinis balsavimas, vyksiantis penktadienį, turėjo vykti praėjusią savaitę, tačiau rusai visokeriopai stengėsi pristabdyti procesą ir išsikovojo, kad balsavimas būtų atidėtas, pasakoja JTO šaltiniai. Rusai taip pat nieko nekalba apie savo pasirinkimą, nors jų diplomatai teigia, jog šiame poste norėtų matyti Rytų europietį.

Anksčiau JTO, susidedanti iš 193 šalių, paprasčiausiai automatiškai patvirtindavo vardą, kurį jiems pateikdavo Saugumo Taryba. Tačiau šiemet vargu ar taip atsitiks. JTO pirmą kartą vyko atviri pokalbiai, kurių metu šalys narės aptarinėjo kandidatus.

Buvęs Slovėnijos prezidentas Danilo Tiurkas (Danilo Turk), daug metų dirbęs JTO, laikomas visiškai tinkamu ir nekeliančiu prieštaravimų kandidatu. JTO diplomatų teigimu, liepos mėnesio apklausos metu jis netikėtai užėmė antrąją vietą.

„Visi sutinka, jog Tiurko kandidatūra gali iškristi, tačiau jo rezultatai yra neblogi ir jam pavyko įtikinti diplomatus, jog jis būtų ne pats blogiausias Generalinis sekretorius“, – teigė Europos tarptautinių santykių tarybos (European Counsil on Foreign Relations) mokslinis bendradarbis Ričardas Govanas (Richard Gowan).

Išankstinio balsavimo rezultatai lėmė, jog iš penkių kandidatų, tapusių lyderiais, keturi – iš Rytų Europos: Tiurkas, Bokova, buvęs Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius (Vuk Jeremič) ir buvęs Makedonijos užsienio reikalų ministras Srdžanas Kerimas (Srgjan Kerim). Vyrai sąrašo apačioje paliko kandidates moteris, tarp kurių buvusi Pan Gi Muno pavaduotoja Malkora, buvusi Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helena Klark (Helen Clark) ir diplomatė iš Kosta Rikos Kristiana Figueres (Christiana Figueres).

Laikas ir įtampa

Pan Gi Muną Generaliniu sekretoriumi išrinko 2006 metų spalį. O jo pirmtaką Kofį Ananą išrinko likus vos dviem savaitėms iki jo darbo naujame poste dienos – 1997 metų sausio 1 d.

Šiemet rinkimai greičiausiai baigsis dar prieš lapkričio rinkimus JAV, ir gali būti, jog per likusį laiką įtampa tarp Rusijos ir JAV sustiprės, ypač dėl to, jog FTB atlieka Demokratinės partijos Nacionalinio komiteto kompiuterio nulaužimo tyrimą.

O Trampas grėsmingai šmėžuos priešais JTO, nepriklausomai nuo to ar laimės prezidento rinkimus. Jo vardas aukso raidėmis iškaltas ant blizgančio juodo 90 aukštų dangoraižio, kylančio virš JTO būstinės Niujorke. Trampo bokštas kurį laiką buvo aukščiausias gyvenamas pastatas pasaulyje.

parengė: Darius Dimbelis