Šventieji ar kankiniai?

2022, 28 rugpjūčio, 6:30 | kategorija Realybė | atsiliepimų (2) | peržiūrų 142 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Vilniaus centras, pavakarė

nuotr. autorius: © Arvydas Daunys

Pusė Prancūzijoje kasmet įvykdomų antireliginių nusikaltimų yra nukreipti prieš krikščionis. Šios aukos iš politikų ir žiniasklaidos sulaukia abejingumo ir minimalios užuojautos. Toks pat abejingumas būdingas ir didžiajai daliai tikinčiųjų, tačiau ne visi nori atsukti kitą skruostą, rašo Causer

Ministrų misijos dėl antireliginių veiksmų išvada yra kategoriška: iš 1 659 antireliginių veiksmų, įvykdytų 2021 m., daugiau nei pusė buvo nukreipti prieš krikščionis, trečdalis – prieš žydus ir tik kiek daugiau nei 10 % – prieš musulmonus.

Ilgą laiką antikrikščioniški veiksmai apsiribojo tik maldos namų apgadinimu ar vagyste. Dabar daugėja fizinio smurto atvejų. Pasak buvusios Hauts-de-Seine deputatės Isabelle Florent, kovo mėn. paskelbtos ataskaitos bendraautorės, išpuolius motyvuoja islamizmas, satanizmas, radikalių kraštutinių kairiųjų aktyvumas ir psichologinis nestabilumas.

2015 m. balandžio 19 d., sekmadienį, Viljuifo katalikų bendruomenė stebuklingai išvengė apokalipsės. Teroristas, kuris kelis mėnesius ruošėsi užpulti vietos katalikų bažnyčios parapijiečius ir kunigą, susižeidė pats, užsikišęs automatinį pistoletą už diržo. Po metų du islamistai teroristai perrėžė gerklę kunigui Jacques’ui Amelui per mišias Sen Etjeno diu Ruvre.

Tai buvo pirmas kartas po Vandėjos sukilimo, kai Prancūzijoje buvo nužudytas kunigas iš neapykantos jo tikėjimui. Nuo tada katalikai šventes švenčia dalyvaujant ginkluotiems kariškiams ar policijos pareigūnams su neperšaunamomis liemenėmis.

Tačiau po ketverių metų vienišas teroristas surengė žudynes Nicos Notre-Dame-de-l’Assomption bažnyčioje. Du tikintys parapijiečiai ir dvasininkas, kuriam buvo perpjauta gerklė, tapo 261-ąja, 262-ąja ir 263-iąja aukomis, nužudytomis per islamistų išpuolius Prancūzijoje nuo 2015 m. sausio.

2021 m. gegužę Paryžiaus centre antifašistai užpuolė vyskupijos organizuotos piligriminės kelionės, skirtos per Komuną nužudytiems dvasininkams ir tikintiesiems atminti, dalyvius. Du nukentėjusieji atsidūrė ligoninėje. Po šešių mėnesių maždaug trisdešimties Nantero parapijos tikinčiųjų procesija sulaukė spjūvių, grasinimų nužudyti ir įžeidinėjimų: „Kufarai! (Netikėliai)“, „Tu ne namie!“, „Perpjausiu tau gerklę ant Korano!“. – šaukė vienas iš užpuolikų procesijai vadovaujančiam kunigui.

Paskelbus Sauvé ataskaitą apie lytinius nusikaltimus Bažnyčioje (didžioji jų dalis įvykdyta daugiau nei prieš trisdešimt metų), daugelis kunigų, eidami gatve, nuleidžia akis. Bijodami, kad iš jų bus tyčiojamasi, įžeidinėjama ar smerkiama… 41 metų kariuomenės gydytojo Albano Gervaiso, kuriam gegužės 10 d. buvo perpjauta gerklė „vardan Alacho“, atveju, terorizmo motyvas net nebuvo nurodytas, bet kas šiandien tuo stebisi?

Jis dvidešimt dvejus metus tarnavo tėvynei, buvo „fronto linijoje“ kovoje su koronavirusu, bet žuvo neteisingame kare. Jo laidotuvėse nebuvo ministrų. Jo vardu nėra pavadinta nė viena ligoninė. Jis nebuvo apdovanotas pomirtiniu medaliu. Jo vaikai nebus globojami valstybės.

Ar barbariškiausios žmogžudystės tapo tokios įprastos, kad niekam nebekelia pasipiktinimo, ypač kai jos nukreiptos prieš krikščionis?

Birželio 11 d. Alberto Toscano, rašytojas ir Italijos radijo korespondentas Paryžiuje, „France Culture“ laidoje kalbėjo aštriai: „Esu labai pesimistiškai nusiteikęs. Mes per mažai kalbame apie vėžį, kuris mums kelia grėsmę, t. y. islamiškąjį terorizmą. Marselyje peiliu subadytas karo gydytojas, apie kurį Prancūzijos žiniasklaida labai mažai kalba. Šis terorizmas vis dar gajus mūsų Europos bendruomenėse. Tikrasis iššūkis – suprasti šį tinklą ir užtikrinti, kad jis nebegalėtų mums kenkti.“

Pasauliečių katalikų vardu žiniasklaidoje kalbančios organizacijos „CathoVoice“ pirmininkas Emmanuelis Coulonas (Emanuelis Kulonas) linkęs nepersistengti: „Terorizmas, radikalų iškilimas politikoje, prastėjantis švietimas ir klimato kaita gali kelti siaubą, tačiau tai tik daug baisesnės visuomenės dezintegracijos simptomai. Man šie reiškiniai kelia nerimą, o ne baimę.“

Gali stebinti disbalansas tarp suintensyvėjusių antikrikščioniškų veiksmų ir didelės dalies tikinčiųjų susvetimėjimo: „Ši situacija žeidžia mūsų tikėjimą, bet leidžia mums stebėti istorijos raidą“, – tęsė Coulonas. – Katalikų pašaukimas – mokyti pasitikėjimo.

Teroristiniai išpuoliai sugrąžina mus prie mūsų tikėjimo pagrindų: kai kurie krikščionys yra pašaukti kankinystei, ir tai ne žodžiai, o faktas.“ Bažnyčia pagerbia tūkstančius kankinių, kurie nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki šių dienų buvo kalinami, kankinami ar nužudyti už tai, kad išpažino savo tikėjimą arba atsisakė išsižadėti Kristaus. Romos martirologijoje priskaičiuojami 909 šventieji, kanonizuoti per vienintelį Pranciškaus pontifikatą… įskaitant apie 850 kankinių!

Pasak žurnalisto, knygos „Kam reikalingi katalikai?“ autoriaus Marko Eino (Marc Eino), „katalikai neišvengia šių laikų priesako – pirmiausia kaltinti save. Taigi Prancūzijos Bažnyčia pasidalijusi į atsipalaidavusį katalikiškąjį jaunimą ir vyresniosios kartos atstovus, kurie abejingumą painioja su atsargumu.

Jaunoji karta atsisako atsiprašyti už tai, „kas ji yra“. Į rytus nuo Paryžiaus esančioje parapijoje vėl ištekėjusi Nathalie sutinka: „Pavojus, kuris gresia Bažnyčiai, kyla iš pačios Bažnyčios. Mano artimųjų tikėjimas stebuklingai išgyveno liturgines klaidas, padarytas per dešimtmečius nuo Vatikano II Susirinkimo. Šiandien bijau, kad neliks kunigų, kai reikės laidoti mano tėvą…“

„Daugelis įsivaizduoja, kad katalikai bijo krikščioniškosios civilizacijos pabaigos“, – analizuoja Emmanuelis Coulonas. – Šis klausimas kelia nerimą bendruomenei. Įsitikinusi nauda, kurią ji gali duoti visuomenei, ji baiminasi auginti savo vaikus pasaulyje, kuriame jie taps mažuma, o tai greičiausiai įvyks po kelių dešimtmečių.

Kad susidorotų su šia situacija, dabartinė karta jau išsiugdė naujus refleksus, tiksliau, labai senus refleksus, nes jie siekia ankstyviausius Bažnyčios istorijos laikus: nors visuomenė susiskaldžiusi, katalikai pažįsta vieni kitus, buriasi, kuria bendruomenes ir t. t.“

Marcas Eino nori išlikti nuosaikiu optimistu: „Per visą savo istoriją Bažnyčia įrodė, kad lengviau atsigauti po išorinių išpuolių nei po savo pačios žemų darbų!

Ji išgyveno romėnų persekiojimus, imperijos žlugimą, barbarų įsiveržimus… Prancūzijos revoliucija suteikė Bažnyčiai daugybę šventųjų. Tai neišgelbėjo Vakarų katalikybės, tačiau jauni krikščionys yra giliai įsitikinę, kad žaidimo pabaigoje jie liks paskutiniai, kurie išsilaikys ant kojų“.

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 2

  1. Vytas says:

    Musulmonai jau baigia užgrobti Europą. Musulmonų spaudimas krikščioniams Europoje auga kasdien. Atsižvelgiant į demografinę krikščionių situacija, galima užtikrintai teigti, kad per kelis ateinančius dešimtmečius musulmonai perims Europos valstybių valdymą. Ir tada baltieji europiečiai atsidurs ties išnaikinimo riba. Todėl manau, kad dabar propaguojama tolerancija yra negatyvi europiečiams jų ateities bei išlikimo perspektyvoje. Tik kietas musulmonų netoleravimas Europoje gali užtikrinti krikščioniams saugumą bei išlikimą.

  2. Jonas says:

    Panašu, kad krikščioniškoje kultūroje nėra vietos auksinei gyvenimo taisyklei: nedaryk kitam to, ko pats nenori, kad tau darytų. T. y.,kadaise kryžiuočiai grobė žemes, žudė vietinius žmonės, tvirtindami savo religiją. Dabar gi ateina buvusių veiksmų pasekmės. Europa taps musulmonišku žemynų su krikščioniškomis salelėmis. Tuo pačiu vieną kartą bus nulaužtas germanų, frankų kodas ir grobikiškų, klastingų karų laikotarpis baigsis.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top