Tinklinė visuomenė. Grėsmė slypinti tinkluose [2]

2014, rugpjūčio 29, 13:37 | kategorija Metodologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 459 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

2 dalis. TINKLŲ TECHNOLOGIJOS

paveikslėlisTinklas – naujas reiškinys, politinėje ir karinėje terminologijoje atsiradęs visai neseniai, taip pat tai yra ypatingai specifinė realybė. Daugelis žmonių vis dar nežino, kas tai yra, nes tinklas – postmoderno epochos reiškinys, atsiradęs pasibaigus švietimo epochai.
Pagrindinė tinklo paskirtis – informacijos išgavimo galimybių, jos išgavimo būdų, skleidimo, atgalinio ryšio didinimas. Iš angliško žodžio „net“, arba „network“ sudarytas veiksmažodis „to network“ – „padengti tinklu“, sutinkluoti, įtraukti į tinklą, pritaikyti tinklui. Tai reiškia siekį pajungti į save kiek įmanoma daugiau įvairiausių parametrų.

Tinklas – lanksti atskirų taškų (žmonių) sąveikavimo valdymo forma, suteikianti nuolatinį informacijos apsikeitimą ir dinaminę restruktūrizaciją.
Tinklinis principas yra priešingas griežtai centralizuotai hierarchijai, uždaro algoritmo organizacijai. Tinkle – net pačiame mažiausiame – visada veikia nenustatytas narių skaičius. Visiškai uždarų tinklų nebūna. Jis visada atviras. Jos uždarumas gali būti tik sąlyginis.

Dualioje paradigmoje hierarchija-entropija, tinklas yra tarpinis reiškinys. Jis kai ką turi pasiėmęs iš hierarchijos (kadangi ji sudaryta iš struktūros, nors ir nuolat kintančios), kai ką iš entropijos (ši nuolat transformuojasi).

Tinklas gali dirbti esant mažai energijai, nes entropinis principas randasi jo viduje; entropijos įveikimas nereikalauja daug sąnaudų.

Tinklas – fundamentalus ir absoliutus reiškinys. Jis keičia politinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį ir antropologinį pasaulio vaizdą. Tinklas bei jo sudėtis pakeičia patį pasaulį. Todėl kalbame apie tinklinę antropologiją, ontologiją, tinklinę topologiją ir t.t. Tinklas pretenduoja tapti viskuo. Egzistuoti, reiškia būti prisijungusiam tinkle.

Būti prisijungusiam tinkle (connectedness) tampa tikslu. Nuo jo tiesiogiai priklauso identitetas (pora: prisijungimo vardas–slaptažodis arba įvedamas skaitmeninis prisijungimo kodas); materialinis aprūpinimas (tinklas duoda žmogui viską – produktus, pinigus, pasitenkinimą); sąmonės užpildymą (informacinis tinklas „formuoja“ sąmonės turinį, tačiau ne kartą ir visam laikui, ne kaip kaupiamųjų žinių sistema, o per nuolat kintamas bangas – tai permanentinis, nepertraukiamas tinklinis „formavimas“). Tinkliniame pasaulyje tinklas – pirminis, o jo elementai, taip pat ir pats žmogus – antrinis.

Tinklas, kaip postmoderni struktūros forma: postmoderno kultūra

Tinklas yra postindustrinis (postmoderno) reiškinys. Tinklinė sandara atitinka postindustrinę civilizacijos stadiją, ji pakeičia sakralines tradicinės visuomenės struktūras (šventųjų hierarchijas) ir racionalias moderno visuomenės struktūras (valstybės, vyriausybės, politinių institutų, gamybos).

Šiandien tinklinis principas jau plinta ekonomikoje, technologijose, komunikacijos priemonėse, finansų sistemoje. Socialinės politikos ir technologinių procesų logika artėja prie to, kad tinklai pamažu stengsis padengti visas likusias gyvenimo sritis.

Šioje vietoje iš karto atsiranda fundamentalus metodologijos barjeras: kol mes nesuprasime, kas yra postmodernas, nesuprasime, kas yra tinkliniai karai, kadangi tokie karai yra ne šiaip karų ar atskira karinės strategijos ir technologijos rūšis.

Bet koks karas postmoderno sąlygomis tampa tinkliniu, ir visi, kas jame dalyvauja, paklūsta jo taisyklėms. Tik vieni tai supranta, o kiti gi – ne. Tie, kurie supranta, kas yra postmodernas ir kas yra tos epochos karas, tie savaime yra gerokai stipresni už tuos, kurie to nesupranta.

Tinklo pagrindų žinojimas gali padėti laimėti karą jau po to, kai jis formaliai yra pralaimėtas ir išplėšti pergalę iš formalaus nugalėtojo rankų. Pavyzdžiui, politinę kovą Ukrainoje laimėjo oranžiniai tik tinklinių priemonių pagalba, ir jau po to, kai formaliai rinkimus 2004 m. gruodyje laimėjo Janukovičius – tai nutiko du kartus (Maidane ir po jo sekusiuose rinkimuose į Radą, kai Janukovičius tapo premjeru).

Todėl, tinklinis karas, tai – karas, vykstantis postindustrinės visuomeninės santvarkos sąlygomis. Jo priemonės, taisyklės, tikslai bei dalyviai yra tos santvarkos ištakos. Kitaip tariant, mes visiškai nieko nesuprasime apie tinklinius karus, jei nesutelksime dėmesio prie postmoderno paradigmos, postindustrinės visuomenės algoritmo.

Kas yra „tinklas“ karine prasme

Karinės technologijos, sukurtos tinklinių karų principu. Tinklocentro karo teorija (Networkcentric warfare), nuodugniai aprašyta amerikiečių R. Akellos (Ram Akella), U. Ourenso, A. Sibrovskio, Dž. Gartskos, Dž. Albertso, F. Šteino ir kt. darbuose. Tinklocentro karai – tai ne atskira sritis, o pirmieji teoriniai bandymai adaptuoti karo meną postmoderno ir postindustrinės visuomenės sąlygoms.

Pagrindine šios teorijos sąvoka taip pat yra terminas „tinklas“. Kaip jau minėjome, be daiktavardžio „the network“ – tinklas, atsirado naujadaras „to network“ – padengti tinklu, apjungti į tinklą. Tinklo principo esmė yra ta, kad pagrindiniu modelio elementu yra apsikeitimas informacija – maksimalus šios informacijos apdorojimo, jos išgavimo, sklaidos, atgalinio ryšio išplėtimas. Tinklas suteikia naujos erdvės – tai informacinė erdvė, kurioje tinklas-network vyksta pagrindinės strateginės žvalgybinio bei karinio tipo operacijos, taip pat vykdomas jų informacinis, diplomatinis, ekonominis bei techninis palaikymas.

Tokios didelės apimties tinklas susideda iš įvairių dalių, kurios anksčiau buvo suprantamos tik kaip griežtai atskiros. Kariniai vienetai, ryšių sistema, informacinis operacijos palaikymas, visuomenės nuomonės formavimas, diplomatiniai žingsniai, socialiniai procesai, žvalgyba ir kontržvalgyba, etninė psichologija, religinė bei kolektyvinė psichologija, ekonominis palaikymas, akademinis mokslas, techninės naujovės ir t.t. – visa tai šiandien sudaro vieningo tinklo dalis, tarp kurių privalo vykti nuolatinis informacijos apsikeitimas.

Tinkas neturi tradicinės hierarchijos sistemos. Atsiranda bendra tinklo kalba, neturinti įprastų sąvokų (daiktavardžių, veiksmažodžių), kuriais remiasi daugmaž mums aiški klasikinė kalba. Tinkle, turint omenyje daiktavardžio „network“ bei veiksmažodžio „to network“ buvimo faktą, matome, kad daiktavardis lengvai gali tapti būdvardžiu ar veiksmažodžiu.

Atsiranda naujų specialistų paklausa, taip pat „tinklų darbininkų“ klasė. Šie žmonės yra plačios specializacijos, kompetencijos. Tinklo sąlygomis atsiranda naujas požiūris į sąvoką „diletantas“. Talentingas tinklininkas – networker – tai visai kas kita, nei talentingas fizikas. Dažniausia geru tinklininku gali tapti prastas fizikas, negebantis pasinerti į žinių gelmes, tačiau sugebantis kompiliuoti. Jis turi atitinkamą tinklinę paradigmą, žinias, kodą, padedantį jam informacijos sraute atskirti svarbius dalykus nuo antraeilių.

Atmesdamas detales, jis praranda profesinį, tačiau įgyja tinklinį adekvatumą. Jis geba sugauti pralekiantį branduolį ir, esant reikalui, aplipinti jį detalėmis. Taikant tai karų teorijai, galime teigti, kad šiuo metu nugalėti priešą gali tas, kuris geba sukurti efektyviausią tinklą, kuriame vyksta lengviausias ir laisviausias informacijos apsikeitimas.

Vienas iš svarbiausių tinklo uždavinių yra informacijos skleidimas kuo platesnėje erdvėje, kuo didesnio kiekio elementų įtraukimas, informacijos siurbimas iš įvairių šaltinių ir tinklinės paradigmos skleidimas. Aiškus to pavyzdys: CIA, FBI, NSA. Apskritai, Amerikos imperijos spec. tarnybos itin aktyviai dirba prie tinklinių karų bei jų veiklos kūrimo, kai pergalė pasiekiama neiššovus nė vieno šūvio.

Tinkliniai karai – nauja karo teorija

Tinklinis karas – nauja karo eigos koncepcija (emerging theory of war), sukurta JAV gynybos reformavimo biuro (Office of Force Transformation), vadovaujamo viceadmirolo Arthur K. Cebrowski ir gynybos vadovybės patvirtinta kaip ginkluotės dalis. Naujas karinės strategijos postmoderno epochoje įvertinimas turėjo įtakos postindustrinių arba tinklinių karų koncepcijos JAV atsiradimui. Arthur K. Cebrowski apibendrino tinklinių karų sisteminius pagrindus. Idėjiniu šios klasikinės karinės strategijos modernizavimo krypties vadovu bei įtakingu rėmėju tapo JAV prezidento G. Busho jaunesniojo gynybos ministras Donald Rumsfeld.

Nauja teorija aktyviai diegiama JAV karinių veiksmų praktikoje ir jau buvo sėkmingai patikrinta Irake, Afganistane bei kitose šalyse, o technologinės tinklinės priemonės testuojamos pratybose bei išbandomos simuliatoriuose. Šios teorijos kūrėjai įsitikinę, kad artimiausioje ateityje ji „jei ir nepakeis tradicinės karo teorijos, tai iš pagrindų ir negrįžtamai ją perdarys“. Ši koncepcija tapo bendra ne tik D. Rumsfeld, bet ir gynybos sekretoriaus pavaduotojo Paul Wolfowitzo bei kitų aukštų karinių JAV pareigūnų pranešimuose dar prezidentaujant G. Bushui.

Trys civilizacijos ciklai ir trys karinės strategijos modeliai

Tinklinio karo teorija grindžiama žmonijos istorijos padalinimu į tris fazes – agrarinę, pramoninę ir informacinę, kur kiekviena jų atitinka ypatingus strategijos modelius, atsirandančius iš socialinių sąvokų – premodernas, modernas ir postmodernas. Informacinė epocha – tai postmodernas, kai išsivysčiusios Vakarų visuomenės santvarkos (pirmiausia JAV) pereina į naują fazę. Tinklinių karų teorija yra naujas postmoderno karinės strategijos modelis. Kaip ir naujos ekonomikos modeliai, grindžiami informacija bei aukštomis technologijomis, kurie šiandien pirmauja prieš tradicinius kapitalistinius ir socialistinius pramoninės ekonomikos modelius, taip ir tinkliniai karai pretenduoja tapti pirmaujančia prieš ankstesnes industrinės epochos (moderno) strategines koncepcijas.

„Naujosios karo teorijos“ reformos informacinėje epochoje esmė yra viena: sukurti galingą bei visa aprėpiantį tinklą, kuris visiškai pakeistų ankstesnį modelį ir karinės strategijos koncepciją bei integruotų juos į vieningą sistemą. Karas tampa tinkliniu reiškiniu, o karo veiksmai – tinklinių procesu rūšimi.

Technologiniame lygmenyje jie lydimi armijos aprūpinimu ypač taikliais, naujais fiziniais principais paremtais ginklais, kurie bazuojasi ne tik jūroje ir sausumoje, bet ir kosmose, įskaitant ir savos struktūros gynybą nuo analogiškų priešo ginklų padarytos žalos. Reguliarioji armija, visos žvalgybos rūšys, techniniai išradimai bei aukštosios technologijos, žurnalistika ir diplomatija, ekonominiai procesai bei socialinės transformacijos, gyventojai ir kadriniai karininkai, reguliarios armijos daliniai ir atskiros silpnai ginkluotos grupės – visa tai integruojama į vieną bendrą tinklą, kuriuo cirkuliuoja informacija. Tokio tinklo sukūrimas yra pagrindinė JAV karinių pajėgų reformos dalis.

Operacijos, paremtos efektais (Effect-based operations)

Visų tinklinių karų eigos pagrindą sudaro operacijos, paremtos efektais (Effect-based operations), toliau OPE. Tai svarbiausia šios teorijos koncepcija.

OPE vadiname „veiksmus, nukreiptus į draugų, neutralių jėgų bei priešų mąstysenos-elgesio formavimą taikos, krizės ir karo metu“.
Kitaip tariant, OPE, tai – kokybinė įtaka aplinkai, kurioje dalyviams niekas neperšama tiesiogiai, tačiau jie vis dėlto daro tai, ko reikia tinklininkams, nustatantiems atitinkamą valdymo modelį.

OPE reiškia visišką ir aiškų visų esamų ir galimų kovinių veiksmų dalyvių kontrolę ir totalų manipuliavimą jais bet kokioje situacijoje – ar tada, kai karas jau vyksta, ar kai jis tik bręsta, ar taikos metu.

Tai ir yra visa tinklinio karo esmė – jis neturi nei pradžios nei pabaigos, jis vyksta nuolatos, ir jo tikslas – visiems jo dalyviams suteikti galimybę visapusiškai valdyti visas veiksmingas žmonijos jėgas. Tai reiškia, kad tinklo įdiegimas padeda atsisakyti šalių, tautų, armijų bei bet kokio lygio savarankiškų vyriausybių, paverčiant juos griežtai valdomais užprogramuotais mechanizmais.

Kukli techninė abreviatūra OPE slepia savyje tiesioginio planetos valdymo planą, naujo tipo pasaulinį viešpatavimą, kai yra valdomi ne atskiri subjektai, o jų turinys, motyvai, jų veiksmai, siekiai ir t.t.

Tai globalių manipuliacijų ir totalaus pasaulinio lygio kontrolės projektas, ką matome iš OPE apibrėžimo. Tokios „operacijos“ užduotis yra formuoti elgesio struktūras ne tik draugų, bet ir neutralių jėgų bei priešų gretose, t.y. ir priešai, ir užimančios neutralias pozicijas jėgos iš esmės visiškai paklūsta peršamam scenarijui, – veikia ne savo valios vedini, o veikiami tų, kurie vykdo OPE, t.y. JAV nurodymus.

Jei priešai, draugai ar neutralios jėgos bet kokiu atveju daro tai, ko nori iš jų amerikiečiai, jie tampa valdomomis (manipuliuojamomis) marionetėmis dar iki to, kol nepaskelbtas jų pralaimėjimas. Tai kovos laimėjimas dar neprasidėjus pačiai kovai.

Tinklinių karų tikslas – absoliuti visų istorinio proceso dalyvių kontrolė. Ir čia jau nebėra būtina tiesioginė okupacija, masinis karių įvedimas ar teritorijos užgrobimas. Kariniai veiksmai ir milžiniškos karinės išlaidos nereikalingos. Tinklas – gerokai lankstesnis ginklas, jis manipuliuoja prievarta ir karine jėga tik ypatingais atvejais, o pagrindinis rezultatas pasiekiamas paveikiant plačią faktorių visumą – informacinių, socialinių, kognityvinių ir t.t.

Rugsėjo 11 d. teroristinis aktas, priskiriamas Ben Ladenui, parodo, kokių virtuozinių aukštumų gali pasiekti tinklas: jis sukuria virtualų priešo atvaizdą, naudojant virtualų pavyzdį sunaikina savo miestus, tačiau žmonės nežūsta – žuvo tik keli šimtai bevardžių klerkų bei personalo darbuotojų, t.y. žmonės, kurie amerikiečių visuomenėje neturi jokios reikšmės.

Tame fone įvyksta: operacija Afganistane, įsiveržimas į Iraką, įsitvirtinimas Vidurinėje Azijoje – o iš tikro nei Al Qaeda nei Ben Ladenas neegzistuoja. Tiksliau, jie yra, bet tik kaip tinklo elementai.

Tinklas siekia vykdyti OPE (operacijos paremtos efektais) taikos, krizės ir karo metu, o tai reiškia, kad jis daro totalią įtaką įvairiausiems šalies vidaus ir tarptautiniams santykiams, vyriausybei bei visuomenei.

Abreviatūra OPE slepia savyje iki šiol neregėtą globalaus pasaulinio viešpatavimo siekį. Ji pažymi totalitaristinį tinklinių karų bruožą – tinkliniai karai pradedami ne tik įtempto konflikto metu priešo atžvilgiu, kaip klasikiniai pramoninio periodo karai, tačiau ir krizės bei taikos metu, ir ne tik priešo atžvilgiu, bet taip pat yra nukreipiami prieš sąjungininkus bei neutralias jėgas.

Tinklinių karų tikslas – OPE, o OPE tikslas – absoliuti visų pasaulio istorinio proceso dalyvių kontrolė. OPE planetoje sukuria vieningą globalų atlantinį tinklą, kuris programuoja bei siekia kontroliuoti visus proceso dalyvius.

Tinklų diegimo į JAV gynybos sistemą tikslai ir metodai

Perėjimo prie tinklinių karinių metodų tikslai yra šie:

sudaryti sąlygas sąjungininkų bei draugų egzistavimui;

įpiršti visiems mintį, kad konkuravimas su JAV karine galia yra beprasmis ir jo reikia atsisakyti;

agresijos bei agresyvių veiksmų prieš JAV nuspėjimas;

jei tai atsitiks, laukia greita pergalė.

Tai pasiekiama naudojant konkrečius tinklo privalumus:

Efektyviausias įvykių bei jų pasekmių mūšio lauke sinchronizavimas

Greitesnis komandų perdavimas

Priešo aukų padidėjimas, nuosavos armijos aukų mažinimas bei asmeninės karių atsakomybės dėl siekiamo rezultato didinimas karinės operacijos metu bei jai ruošiantis

Pagrindiniai tinklinių operacijų principai

Informacinė lyderystė

Pirmiausia reikia kovoti dėl informacinės lyderystės:

– dirbtinai padidinti priešininko informacijos gavimo išlaidas, tuo pat metu mažinti jos pasiekimo galimybes;
– sudaryti saviems sąlygas gauti informaciją per tinklų mechanizmus bei atgalinio ryšio priemones, patikimai saugoti juos nuo priešininko įsilaužimo;
– sumažinti nuosavą statinės informacijos poreikį sudarant sąlygas gauti platų operatyvios bei dinamiškos informacijos spektrą.

Visuotinis informuotumas

Visuotinis informuotumas yra:

– integralaus informacinio tinklo sukūrimas, susidedančio iš nuolat atnaujinamų neapdorotų ir apdorotų duomenų, tiekiamų žvalgybos bei kitų struktūrų;
– būdas informacijos naudotojus paversti jos tiekėjais, gebančiais nedelsiant aktyvuoti atgalinį ryšį;
– maksimalios priešo įsiskverbimo į tinklą apsaugos užtikrinimas ir sudaryta galimybė pasiekti šią informaciją absoliučiam savų skaičiui.

Vado ketinimas

Tinkliniuose karuose sąvoka „vado ketinimas“ (angl. commander‘s intent) yra tradicinės įsakymo formos pakaitalas.

Įsakymas yra ypač formali užduoties versija. Formalaus įsakymo vykdymas visiškai suvaržo veiksmų bei žmonių, kurie įsako ir kurie vykdo tuos įsakymus, laisvę. Po įsakymo davimo/gavimo, veiksmų seką galima sustabdyti tik davus dar vieną, tokį pat tikslų įsakymą, dažnai tai padaryti dinamiškų karinių veiksmų metu yra sunku.

Ši problema tinkliniuose karuose sprendžiama vado ketinimo pagalba. Karinio kolektyvo psichologiniai tarpusavio santykiai ir metodiškas subtilių vadų ir pavaldinių kontaktų sudarymas leidžia vadui vengti griežto ir vienareikšmiško valdymo įsakymų forma; jis perduoda bendrą užduoties supratimą, suteikdamas galimybę patiems ieškoti efektyviausių jos sprendimo būdų, priklausomai nuo susidariusios padėties mūšio ar žvalgybinės operacijos sąlygomis.

Tinklinėje struktūroje labai svarbu yra atsisakyti hierarchinio valdymo ir tiesioginių įsakymų davimo. Vado ketinimas – valdymas užuominų sistemos pagalba, kai pavaldiniai per ją supranta vado sumanymus. Pavaldiniai taip pat sprendžia jiems suteiktas užduotis įvertindami galimybes, turėdami šiek tiek laisvės sprendimo priėmimui. Taip vadas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už duotus įsakymus, pavaldiniai – už jų vykdymą, o iš esmės – padidėja operacijos eigos efektyvumas. Kitaip sakant, tai įsakymų davimas per užuominas. Užuomina tampa pagrindine karo eigos valdymo forma. Armijos, valdomos užuominomis efektyvumas dar ir tame, kad užuominų negali perimti priešas.

Vadovavimo greitis

Vadovavimo greitis turi būti padidintas kritine proporcija, kad būtų galima:

– adaptuojantis mūšio sąlygomis didinti sprendimų priėmimo greitį, paverčiant šią savybę konkrečiu operatyviniu privalumu;
– pagreitintai blokuoti strateginių priešo sprendimų realizavimą.

Vadovavimo greitis tinkliniuose karuose turi įspūdingai padidėti. Greito vadovavimo esmė yra ta, kad, jei viena iš susipriešinusių jėgų greičiau vykdo įsakymus, tai ji geriau ir rezultatyviau atlieka numatytas užduotis. Tam, kad pagreitintų vadovavimą, amerikiečiai imasi įvairiausių gudrybių. Įskaitant ir žvalgybos duomenų „išhermetinimą“ (slaptos informacijos apsikeitimą tarp spec. tarnybų).

Savisinchronizacija

Savisinchronizacija (angl. selfsinchronisation) skirta sudaryti baziniams kariniams daliniams galimybę veikti autonomiškai, patiems formuluoti bei spręsti operatyvines užduotis, remiantis visuotiniu informuotumu ir suprantant vado ketinimus. Tam reikia:

1. Bendro operacijos greičio padidinimui suteikti didesnę reikšmę iniciatyvai.
2. Dalyvauti vado ketinimo realizacijoje, kur vado ketinimas skiriasi nuo formalaus įsakymo ir reiškia ne griežtą įsakymo vykdymo eigos nustatymą, o greičiau galutinio operacijos užmanymo supratimą.
3. Greitai adaptuotis įvykus svarbiems pakitimams „mūšio lauke“ ir pašalinti tradicinės karinės strategijos laipsninių operacijų logiką.

Savisinchronizacija reiškia, kad bazinis dalinys pats formuluoja ir sprendžia karinės taktikos užduotis, remiantis visuotiniu informuotumu. Kiekviena ląstelė, veikianti tinkle, pati sugeba nustatyti sau tikslą. Pavyzdžiui, būtent tokiu būdu buvo įvykdyta ataka Beslano mokykloje – žmonės, surinkti į Pulkininko būrį, nežinojo kur ir ko eina, jie buvo surinkti iš skirtingų karinių junginių ir pasitelkus savisinchronizaciją buvo pasiųsti į operaciją.

Jėgos paskirstymas

Tinklinių karų užduotis – mūšio lauke perskirstyti jėgas iš linijinių konfigūracijų prie taškinių operacijų vykdymo. Tam reikia:

a) kiek įmanoma labiau pereiti nuo fizinio plačios erdvės užėmimo prie funkcionalios svarbesnių strateginių elementų kontrolės;
b) pereiti prie nelinijinių veiksmų laike ir erdvėje, tačiau pasilikti galimybę reikiamu momentu sutelkti kritinę jėgų masę konkrečioje vietoje;
c) labiau suartinti žvalgybą, operacijos vadovybę ir logistiką tiksliam efektų realizavimui bei, pasitelkus išsiskirsčiusias jėgas, užtikrinti greitesnį reagavimą.

Pagrindinis akcentas čia dedamas į paskirstymą – tai perėjimas nuo linijinės konfigūracijos (fronto linijos išskleidimas) prie taškinių operacijų vykdymo, kaip partizaniniame kare. Pulti ne frontu, o mažomis brigadomis, sinchronizuotomis tarpusavyje. Visa tai sudaro įspūdį, kad atėjo laikas postmasiniams karams, kuriuose žmonių kiekis – fizinės jėgos – nebeturi jokios reikšmės, kaip, pavyzdžiui, neturi reikšmės politinių aktyvistų kiekis partijoje.

Demasifikavimas

Demasifikavimo principas atskiria postmoderno karus nuo moderno, kur beveik viską lemdavo karinių vienetų skaičius (masė). Demasifikavimas grindžiamas šiais faktoriais:

– informacijos naudojimas, norint pasiekti reikiamą efektą; ribojamas poreikis sutelkti dideles pajėgas vienoje vietoje;
– pajėgų judėjimo greičio mūšio lauke padidėjimas, siekiant apsunkinti priešo bandymus sunaikinti taikinį.

Gilus sensorinis įsiskverbimas

Šis tinklinių karų principas reikalauja padidinti informacijos daviklių kiekį bei jų kokybę karinių veiksmų rajone ir už jo ribų. Šis įsiskverbimas pasiekiamas, pasitelkus:

– žvalgybos, stebėjimo ir atpažinimo sistemų gaunamų duomenų sujungimą į vieningą duomenų sistemą;
– sensorių, kaip pagrindinių manevravimo elementų, naudojimą;
– daviklių bei stebėjimo taškų, kaip moralinio poveikio priemonių, naudojimą;
– įvairių daviklių ir informacinių sensorių aprūpinimą kiekvienam ginklui bei ginkluotės vienetui (platformai), nuo atskiro kario iki palydovo.

Gilus sensorinis įsiskverbimas reiškia, kad informacija renkama iš įvairių šaltinių. Kovinis vienetas privalo turėti įvairius informacijos nuskaitymo prietaisus – nuo mikrofono iki įvairiausių skaičiuotuvų bei daviklių. Žmogus, tokiu atveju, net nesusimąsto apie jų darbą, o visa informacija apie viską, kas vyksta aplink jį, patenka į komandinį punktą. Gilus sensorinis įsiskverbimas veda prie įvairių kovinių vienetų aprūpinimo maksimaliu stebėjimo priemonių kiekiu.

Karinių veiksmų startinių sąlygų pakeitimas

Dar naudojant klasikinę karo strategiją buvo pastebėta, kad karinių veiksmų rezultatas tiesiogiai priklauso nuo startinių sąlygų. Nuo to, koks kontekstas ir jėgų balansas yra karo pradžioje, labai priklauso, kaip vystysis tolimesni įvykiai. Todėl, siekiant geresnių startinių sąlygų, tinklinių karų užduotis yra:

– iš anksto paveikti startines karo sąlygas, įdiegti į jas tokią struktūrą, kuri nulemtų neabejotiną (amerikiečių) pergalę;
– laiko ir vietos santykio atžvilgiu išprovokuoti eilę įvykių, kurie gebėtų paveikti potencialų priešą ir blokuotų jo atsakomąją iniciatyvą.

Suspaustos operacijos

Suspaustos, arba kompresuotos operacijos, tai – operacijos, kuriomis įveikiami struktūriniai ir procedūriniai ribojimai tarp įvairių karinių tarnybų, o visiškas įvairiapusės informacijos skleidimas užtikrinamas net tarp žemiausio lygio karinių vienetų. Tam reikia:

1) padidinti karinės jėgos paskleidimą ir panaudojimą, taip pat ir ginklų atsargų tiekimą;
2) panaikinti procesų (organizavimas, paskleidimas, panaudojimas, tiekimas ir t.t.) ir funkcinių sričių (operacijų, žvalgybos, logistikos ir t.t.) fragmentavimą;
3) panaikinti žemutinių bazinių grupių struktūrinius ribojimus.

Tokiu būdu suspaustų arba kompresuotų operacijų tikslas – įveikti struktūrines procedūras tarp karinių tarnybų ir gauti absoliučią prieigą prie įvairiapusės informacijos.

pradžia: Tinklinė visuomenė grėsmė slypinti tinkluose [1]

bus daugiau

vertė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top