V.Radžvilas: lietuviu būti trukdo tik pilietybė?

2015, rugpjūčio 2, 9:19 | kategorija Ideologija | atsiliepimų (22) | peržiūrų 514 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisVisą praėjusią savaitę Seime vyko rimti pasitarimai, kurių metu buvo sprendžiamos pasaulio lietuvių problemos. Į posėdžius besirenkantis XV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas sprendė ne tik užsienio, bet ir vietos lietuvių problemas ir kaip reikiant pabaksnojo į valdančiųjų politikų padarytas klaidas.

Po visą savaitę trukusios sesijos pasaulio lietuviai sukūrė 12 rezoliucijų, ir jos po susitikimo tapo artėjančių 3 metų veiklos pagrindu. Rezoliucijos priimtos bendru daugiau kaip iš 33 šalių atvykusių atstovų sutarimu. Tarp priimtų rezoliucijų aiškūs pasisakymai dėl solidarumo ir paramos Ukrainai, dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose, dėl Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje išsaugojimo, profesinės veiklos, komunikavimo.

Tačiau daugiausia dėmesio pasaulio lietuviai skyrė šiandien taip politikų pamėgtam pilietybės klausimui. Vis garsiau kalbama apie vis labiau tikėtiną scenarijų, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų įvykti 2016 metais kartu su Seimo rinkimais. Referendumo tekste būtų siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kurioje numatoma, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo politikams tapo itin gardžiu saldainiu po kelių visos visuomenės sektų istorijų. Štai metų pradžioje garsus buvęs lietuvių krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas neteko Lietuvos pilietybės, nes tapo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu. Nors tuomet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas suabejojo Ž.Ilgausko nuopelnais Lietuvai, krepšininkas, ir atėmus pilietybę, sakė visuomet besijausiantis tikru lietuviu.

Visai panašus scenarijus galėjo ištikti ir politiką Aivarą Abromavičių – jam dirbant Ukrainos ūkio ministru ir įgijus tos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybė visgi nebuvo atimta. Lietuvoje gimęs ir augęs, tapęs Lietuvos piliečiu. Nors vėliau ir Ukrainos piliečiu.

Dar vienas pilietybės akibrokštas lietuvių buvo stebimas 2014 metų pradžioje, kai dėl galimybės čiuožti Sočio olimpinėse žaidynėse už Lietuvą su partneriu Deividu Stagniūnu išimties tvarka Lietuvos pilietybė buvo suteikta čiuožėjai amerikietei Izabelai Tobias (Isabella Tobias). Tačiau prireikė vos pusės metų, ir laimės ašaros nuo čiuožėjos skruostų nudžiūvo, kai ši pareiškė su nauju partneriu ketinanti atstovauti Izraeliui.

Kyla klausimų, kaip veikia tas išimties tvarkos įstatymas, kam jis palankus, o kam – ne? Mat akivaizdu, kad veikimo principas ne itin pasiteisina. Kad Tauta nesimaišytų ir nesipyktų, politikai nusprendė, kad reikia kaip reikiant padalyti Lietuvos pilietybių. Tegu ir užsienyje gyvenantys lietuviai, ir Lietuvoje gyvenantys kitataučiai, ir šiaip Lietuvai prijaučiantys užsienio gyventojai gali panorėję tapti lietuviais. Juk mūsų trys milijonai staigiai tirpsta, reikia iš kažkur prigriebti didesnių skaičių.

Norėdami užbėgti politikų užmojams už akių, pasaulio lietuviai praėjusią savaitę patvirtino dvi rezoliucijas, susijusias su LR pilietybe, kuriomis atskyrė, ką reiškia dviguba pilietybė ir Lietuvos pilietybės išsaugojimas emigrantams. Rezoliucijoje dėl pilietybės išsaugojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę.

paveikslėlis

 

paveikslėlis– Su kokiomis problemomis šiemet susirinko lietuvių užsienyje bendruomenių atstovai į posėdžius? – „Vakaro žinios“ paklausė naujai išrinktos Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Dalios Henkės.

– Daug dėmesio skyrėme ir pilietybės klausimui, kuris yra senas ir vis dar neišspręstas. Dviejose mūsų rezoliucijose kalbama apie pilietybę. Pirmiausia reikia žinoti, kad pilietybės išsaugojimas skiriasi nuo dvigubos pilietybės. Tai mūsų vaikams, kurie yra gimę po 1990 metų ne Lietuvoje. Tuo metu išvažiavusiems tėvams gal nebuvo galimybės išsaugoti pilietybę, gaunant kitos šalies. Todėl jų vaikai ir anūkai taip pat neturi teisės išsaugoti pilietybę, jei nė vienas iš tėvų neturi pilietybės. Taip dabar jau trys kartos neturi teisės išsaugoti pilietybę, jei jau turi kitos šalies pilietybę. Tai didžiulis neišspręstas klausimas.

Todėl mes kalbame apie pilietybės išsaugojimą šiais atvejais. Bet tai nėra dviguba pilietybė. Manau, būtent pilietybės išsaugojimą galima sureguliuoti be referendumo. Tai turėtų būti protingas Lietuvos teisininkų ir specialistų darbas.

Mūsų jau nebe trys milijonai, ir mes dar nenorime priimti tų, kurie nori būti lietuviais. Kiekvienas lietuvis, kuris gyvena užsienyje ir nori kažką padaryti Lietuvai, padėti jai vienomis ar kitomis oficialiomis formomis, turi integruotis į savo šalies gyvenimą, kultūrą ir politines galimybes. Tam jis turi būti tos šalies piliečiu, kad galėtų kalbėtis su institucijomis, politikais, asociacijomis. Taip, tik būdami stiprūs, matomi ir lojalūs Lietuvai, mes galėsime padėti Lietuvai iš tikrųjų. Ne tik rinkti labdarą ar reprezentuoti, bet ir kalbėti apie rimtus politinius sprendimus, rengti diskusijas su valdžia ir politikais.

– Argi čia neinama link dvigubos pilietybės?

– Dvigubos pilietybės turėjimas yra visai kas kita. Aš nematau, kad partijos Lietuvoje būtų susitarusios dėl šio klausimo, ir mes nė nežinome, kaip jis būtų suformuluotas referendume. Manau, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis yra puikus, su visais saugikliais dėl dvigubos pilietybės. Štai, įsivaizduokime, atsiranda bavaras, kuriam patinka lietuviškas alus, lietuviška gamta, Tomo Mano namas, politikai, ir jam atrodo, kad tai stipri demokratiška valstybė. Jis nusprendžia, kad taip pat norėtų turėti Lietuvos pilietybę, būdamas vokietis. Jam ir galiotų tas pakeistas dvigubos pilietybės įstatymas. Ką bendro su tuo turi žmonės, kurie ne šiaip sugalvojo, o iš tiesų turi lietuviškas šaknis? Deja, šiuos du skirtingus atvejus politikai dabar pakiša po viena korta ir pavadina dviguba pilietybe. Ar mums reikia pasauliui atsiverti dviguba pilietybe? Tai jau net ne filosofinis, o politinis klausimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė tikrai sako tam „ne“.

– Kaip taip atsitiko, kad per septynerius metus politikams nepavyko rasti sprendimo šiuo klausimu?

– Nes viskas vyksta per emocijas ir politikavimą. Štai dabar laukia rinkimai. Nesprendžiamas svarbus klausimas, o daroma politika. Iš galimybės būti lietuviu daroma politika. Visiškai neįsigilinama į sprendžiamus klausimus. Gal ir nėra įsigilinama todėl, kad klausimą sprendžiantys žmonės net neturi nieko bendro su tuo, ką sprendžia.

– Lietuvoje taip kuriamos palankios galimybės užsieniečiams, o savi tautiečiai, išvykę svetur, yra paliekami likimo valiai?

– Dabar būtent taip ir yra. Jei pilietybės klausimas bus sprendžiamas referendumu, tai įvyks galutinai. Kokie mes būsime užsienyje, tokią Lietuvą pasaulis ir matys. Stiprūs lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, gali padėti Lietuvai ir padaryti dėl jos labai daug. Aš suprantu, kad reikia kurti gėrį pačioje Lietuvoje, bet reikia atkreipti dėmesį ir pagerbti tuos, kurie dėl Lietuvos dirba ir būdami užsienyje. Viena iš priemonių taip pat yra neprarasti lietuvių užsienyje. Nes, įsivaizduokite, jie nori būti lietuviais. Reikia džiaugtis, kad kas nors dar nori būti lietuviu, nes didžiausia problema bus tada, kai žmonės nebenorės būti lietuviais ar turėti ką nors bendra su Lietuva. Mums užsienyje džiugu, kad Lietuva yra demokratiška ir stipri šalis. Užsienyje mums ne gėda pasakyti, kad esame iš Lietuvos, kad esame lietuviai.

paveikslėlisVytautas RADŽVILAS, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, profesorius:

Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių. Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų. Ryškiausias pavyzdys, kur gali vesti ši nelygybė, – tai šiandien pablogėjusi geopolitinė situacija ir iškilęs šauktinių kariuomenės grąžinimo klausimas. Galima tik retoriškai paklausti: nejau iš tikrųjų agresijos prieš Lietuvą atveju mes turėtume tuos dviejų rūšių piliečius? Tuos, kurie privalėtų guldyti galvą už savo šalį, nes yra Lietuvoje, ir tuos, kurie iš tolo stebėtų žūstančius tėvynainius ir aiškintų, kad jiems reikalinga Lietuvos pilietybė. Dviguba pilietybė sukurtų labai pavojingą precedentą, kai šalis turėtų tikrus ir popierinius piliečius. Einant šiuo keliu, iškiltų visiškai realios grėsmės nacionaliam saugumui. Vieną kartą pažeidus principą, niekas netrukdys Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams ir kitų tautybių žmonėms reikalauti Lietuvos pilietybės. Mes puikiai žinome, kad toli gražu ne visi to norės vedami gerų tikslų.

Be to, seniai žinoma, kad tarp pilietybės ir tautiškumo taip pat yra principinis skirtumas. Kiekvienas norintis asmuo gali jaustis lietuviu visą gyvenimą, net jeigu atsidurtų toliausiai nuo savo šalies. Tai yra emocijomis ir tam tikru prisirišimu grindžiamas santykis, kuris yra gana asmeniškas ir kartais įkvepia žmogų padaryti daugiau darbų savo Tautai ir valstybei. Šie darbai yra dovana, todėl skiriasi nuo piliečio kasdienio darbo – prisidėjimo prie savo valstybės išlaikymo. Todėl kalbos, kad dviguba pilietybė padės išeivijoje išlaikyti tautiškumą, deja, yra tik negraži demagogija. Todėl į diskusijas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti traukiamas pamatinis klausimas, apie tai, kokios turėtų būti rimtos pareigos Lietuvos valstybei tų žmonių, kurie nori išsaugoti pilietybę. Jei šis klausimas nekeliamas, visa ši diskusija yra tik sukčiavimas, o žmonės nori gyventi pagal principą – kai ir vilkas sotus, ir ožkos sveikos.

 respublika.lt

 

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 22

  1. Dainius says:

    Filosofas labai gerai parase – teises ir pareigos. Pats emigrantas budamas suprantu, kad jokiu pareigu nevykdau, bet kazkokias teises vis dar turiu. Is to isplaukia, kad net ir turedamas lietuvos pilietybe ir budamas lietuviu neesu visavertis LR pilietis. Tai kam dar sneket apie dviguba?! Persasi isvada kad turetu buti ir atvirkstinis istatymas, kuris ir atima pilietybe, kai nevykdai savo pareigu, pvz.: nebalsuoji rinkimuose (is pradziu reik ivesti internetini balsavima), nemoki visiskai jokiu mokesciu (uzsienieciai simboliska mokesti galetu sau leisti moketi), nenutrukstamai negyveni LT daugiau nei 5metus ir t.t. 
    Taip pat pritariu del tu popieriniu pilieciu. Na kas is to, kad popieriuje ju bus daugiau nei faktiskai? Tik apgaudinejimas saves. Jei tu jautiesi lietuviu (tautybe), tai koks skirtumas koks pasas..

  2. Dovydas says:

    …vertas dėmesio ir teisingas straipsnis. Radžvilas, kaip visada – iš esmės.

  3. Simas Simaitis says:

    Vergai atsipeikėkite! Valstybė tai fermos teritorija, kurioje galioja jūsų „melžimo“ būdai. Jūsų pareiga nešti savo vergvaldžiui pelną, o jūsų pilietybė tik rodo, kokiai fermai jūs priklausote ir kokiam vergvaldžiui priklausote. Neoliberalizmas įvedė tik vieną naujovę. Dabar vergas gali keisti savo vergvaldį, t.y. fermos teritoriją, kurioje jis toliau bus „melžiamas“, o Radžvilas tik tas galvijas, kuris vergvaldžiui padeda jo vergams pudrinti smegenis apie teises ir pareigas. Chebra, baikis juokus.

  4. Ec says:

    Simai, jei žiūrėt, kad mes čia kaip fermoje, tai straipsnis apie tai, kad Lietuvos ferma neišstiptų anksčiau nei kitos. Radžvilas kalba klausimo ribose, jei paklaustum ką dėl globalios santvarkos, manau atsakytų ir į tai ką įdomaus 🙂

  5. Dainius says:

    Simas galetu parasyti ka nors protingo i tema, o ne ta ka cia visi besilankantys ir taip zino. Ne visiems buti fermeriais ir ne visos fermos karves turi proto rezervu tapti jais. Galiu lazintis, kad jei duotu kas tau ta uki, tai verktum kad reikia arti..

  6. Simas Simaitis says:

    Nereikia čia įsižeidinėti, ponas Dainiau. Pyksti? Vadinasi tu neteisus.
    Viskas pasakyta čia į temą. Tamsta šiai valstybei reikalingas tik tiek, kad suneštum valdžiažmogiams, kaip aitvaras, turtus. Dar kartą pasikartosiu, kad ši sąvoka teisės ir pareigos, duotos mums, fermos, oi atsiprašau, valstybės naudingiesiems idiotams, kad jie skrajotų padebesiais, kad nematytų tikrų valdžiažmogių kėslų. Patys jie, išrinktieji sau pasiėmė galią, o mums paliko moralę. 
    Sutinku su Ec, Radžvilas turi tikrai protingų pasisakymų, filosofas visgi, bet nepamirškite kieno ranka jį maitina.
    O kad tikrai suprastumėte apie ką čia einasi kalba, siųlau eilinį kartą paskaityti šiame tinklalapyje spausdintą straipsnį.
     http://www.sarmatas.lt/10/ar-gali-issilaisvinti-vergai-nepastebintys-vergijos/
    Geros dienos visiems

  7. Ec says:

    Simai, su visa pagarba Jums, pasikartosiu,- klausimas ne apie globalią vergiją o apie dvigubą pilietybę, ir, manau, jis puikiai atsakytas, nepriklausomai nuo to ar ta vergija yra ar jos nebūtų

  8. deivis says:

    neuzilgo prasysiu RF pilietybes, tai nors vaikus gins nuo pindostano ideologijos, visos soc garantijos ir vaikai gales tapti pilotais ateityje MIG29 pilotuoti ar dar ka veikti ir kitaip atskleisti savo talentusir buti zmogumi. LT ateities nera i sukrustas radzvilas padejas sugriauti TSRS tegul su savo kalbom buna nubuozintas su paulausku ir kitais. LT ateities nera ir visi ta puikiai zino ir jeigu ka dabar kalba radzvilas ir kiti LOCHATRONO dalyviai butu kalbejas pries gerus 20 metu tai gal dar dar butu imanoma kazka pakeisti buvusioje. 

  9. Mindaugas says:

    Vytautas RADŽVILAS, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aišku aktyviai dalyvavęs sąjūdžio veikloje, ardant ir plėšiant Lietuvą, išparduodant lietuvių liaudies turtus, sukauptus per 50 metų, dabar vėl aktyviai „patarinėja“….juk tokie sąjūdžio „aktyvistai“ sudarė visas priežastis ir sąlygas, kad lietuviai iškeliautų savanoriškon tremtin…taigi, buržuazija Lietuvoje, paslėpusivilko nasrus, bando vėl rodyti lapės uodegą…neverta šiuo veikėju tikėti.

  10. Gaila, kad žmonės praregi per vėlai arba miršta akli(politikų ir filosofų apakinti.apakinti says:

    Pritariu ir „Simui“ , ir „Mindaugui“. Tam ir yra filosofai, kad padėtų valdžiagyviams apgaudinėti žmones – „kabinti makaronus“ ir skiesti „vizijas“ apie paprastų žmonių pareigas nešti ant savo kuprų valdžiagyvius į „šviesų“ rytojų. Anksčiau buvau naivus ir tikėjau kai kuriais atrodančiais padoriais politikais, buvusiais sąjūdiečiais ir kitokiais filosofais. Deja, deja , bet kai supratau, kam jie iš tikrųjų visi tarnauja, iš karto praregėjau dvasiškai. Viskas , kas buvo neaišku, stojo į savo vietas. Pasijaučiau taip, lyg prieš tai būčiau buvęs aklas ta prasme.

  11. Dainius says:

    Neesme, kas tas autorius. O ir mintys cituojamos yra ne jo. Argumentuotai paaiskinkit, kur tas filosofas neteisus?
    As suprantu, kad valdzia nemazai tu pinigu nusvilpia, bet kito kelio nera. Patys issirenkam. Visada bus turtingieji, valdantys, avys ir t.t.

  12. Simas Simaitis says:

    To Ec. Truputį įjunkime fantaziją ir pagalvokime kokios gaunasi iš to išvados, tai globaliai temai, kurią aš paliečiau. Dviguba pilietybė. Čia ginčyjasi dviejų fermų vergvaldžiai, kam tas vergas suneš turtus. Dabar užsienyje dirbantys lietuviai išlaiko Lietuvoje likusius tėvus, gimines, vaikus… Jie mokesčius susimoka ten, Lietuvos valdžiažmogiams pinigėlis slysta iš rankų. Pas juos mėginimai, nuo tų užsienyje dirbančiųjų, iš to pasipelnyti, kaip tarakono sąrėmiai. Norėjo sveikatos draudimą užkrauti, šnipštas gavosi. Dabar pensininkus kontroliuoja, kad kokių papildomų pinigėlių sąskaitoje neatsirastų. Dar kartą pasikartosiu – valdžiažmogiams rūpi tik finacinė dalis, nesvarbu kokia kaina. Teisės, pareigos – paliktos mums. Čia mes pergyvename dėl valstybės, šūdeličiui į tai nusispjaut iš aukšto bokšto. Visa šita iškelta problematika dabar tik tam, kad elektoratą kažkuom užimti. Štai ir mes dabar diskutuojame, komentarus rašinėjame, laiką gaištame, kad tik laisvo laiko neliktų pagalvoti, o kam tas viskas reikalinga. Gal Seimui kokį įstatymą prastumti reikia, o gal po truputį jau ruošia naudingus idiotus ateinančiams rinkimams? Svarbu, kad vyktų veiksmas. Garą nuleisti, eilinę sąmokslo teoriją išknisti. Šuo loja, o karavanas eina.
    Kas liečia pilietybės dalinimus. Koks man skirtumas, kokią pilietybę aš turiu. Bet kurioje ES valstybėje aš turiu tas pačias privilegijas, kaip ir vietiniai, tos ar kitos, valstybės gyventojai. Skirtumas tik vienas, aš toje valstybėje balsuoti negaliu. Vienintelė išimtis GB, bet ji ir taip nevisai ES narė. Dabar visose ES šalyse ne pasų stalas, o emigracijos departamentai, kaip jau minėjau, vergų registracijos įstaigos.
    Laisvalaikiui pamėginkite visą tai perfiltruoti per savo galveles, kas buvo parašyta, gal būt atrasite sau racionalų grūdą ir pavyks pamažu atsikratyti rožinių akinių, kuriuos jums vis kabima radžviliukai ir Co.

  13. Simas Simaitis says:

    To Dainius. Gaila, kad tamsta taip pesimistiškai nusiteikęs. Taip buvo ir bus, jeigu nepradėsite susivokti priežastyse, kodėl taip vyksta. Jau kuris laikas siųloma susitikti, būrtis, nes yra ką vienas kitam papasakoti, vienas iš kito pasimokyti. O čia žiūrėk ir akys atsivers ir drąsos atsiras kažką konkretaus nuveikti. Bet aš niekaip negaliu sutikti su tuo, kad man reikia susitaikyti su esama padėtimi, to aš jums Dainiau nepatariu, už tai siųlau paskaityti čia, sarmatuise, atspausdintą straisnį: „Taikinyje jūsų dvasia“.
    Šitas tinklalapis ajungia entuziastus, kurie stengiasi, aukoja savo laisvalaikį ir visuomeniniais pagrindais daro vertimus ar patys rašo. Pastebėjau, kad tuos rimtus straipsnius skaisto labai maža dalis skaitytojų, vos perlipa per 400, o jeigu atmesti tuos, kurie tik pasijungė, paskaitę pradžią ir po dviejų minučių atsijungia, tai ir 200 neliks.
    Jeigu Jūs, Dainiau, atrastumėte laiko ir pamėgintumėte įsigilinti į tuos straipsnius, tokių išsireiškimų, kaip „tas buvo ir bus“ iš Jūsų leksikos tikrai išnyktų. Linkiu daug kantrybės ir sėkmingo skaitymo.

  14. Ec says:

    Simai, apie globalius mokesčius visi seniai žinom, bet aš taip ir nesupratau, tu už dvigubą pilietybę ar prieš?

  15. Ec says:

    Nelaukęs atsakymo parašysiu kodėl aš prieš dvigubą pilietybę – todėl, kad tai vienas iš tautų maišymo veiksmų. Taip pat, jei tų suneštų pinigų daugiau liks Lietuvos tranams, jie daugiau tų pinigų išleis čia, Lietuvoje. Kuo daugiau žmonių išvažiuos iš Lietuvos (dviguba pilietybė tai lengvina) tuo daugiau vietos atsilaisvins emigrantams iš kitur (žemę jie jau gali čia pirkti) o aš noriu, kad Lietuvoje žmonės kalbėtų lietuviškai, didžiuotųsi savo istorija ir, kad jie tokie yra. Yra ir daugiau priežasčių, bet pakanka ir šių

  16. Simas Simaitis says:

    Ec. Aš nei už, nei prieš. O tamsta maišote piliečio ir tautiečio sąvokas. Jūs kalbate kaip tautos atstovas. Pilietybė Jums duoda tik priklausomybę tai ar kitai valstybei (fermai).

    Citata iš vikipedijos: Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo valstybei, tautai, į pilietiškumo sąvoką įeina vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas ir dora.

    Pilietiškumu taip pat laikomos visuomeninės pareigos valstybei (Privalomoji karo tarnyba), aktyvumas per rinkimus (ėjimas balsuoti), dalyvavimas pilietinėse akcijose, istorijos žinojimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis.
    Kaip jau ir minėjau, duotos visos sąvokos, kas apibūdina vergą valdžiažmogių akyse. Tad man asmeniškai pilietųbė tik žymė, kaip karvės ausyje, kad galima būtų tave kontroliuoti. Su tautiškumu tai neturi nieko bendra ir ginčas apie dvigubą pilietybę tiesiog nepriimtinas.

  17. Ec says:

    Simai, pagal tave – niekini Lietuvą kaip šalį (juk ji sudaryta iš piliečių). Kol nebuvo Lietuvos kaip šalies, nebuvo ir piliečių, tarkim prie caro, kai galima buvo ir raštą ir kalbą drausti, ir niekas lietuvių kaip tautos neapgynė (negintų ir šiais laikais) tauta silpo, ir manau, jei dar koks 100 metų, ji asimiliuotųsi su rusais, lenkais ar vokiečiais ir lietuvių kalbos nebeliktų. Suprantu kaip buvo sunku tarpukaryje suformuoti naują valstybę – Lietuvą (mano nuomone žodis suformuoti labiau tinka nei atkurti). Tautą gali apginti tik šalis, aišku jei ją valdo ne parsidavėliai.

  18. Simas Simaitis says:

    Ec. Aš padariau esminę klaidą, manydamas, kad bendrauju su bendraminčiu ar  su žingeidžiu žmogumi. Bet jeigu jau prasideda štampų dėliojimas, vadinasi toliau tęsti pokalbi beprasmiška, kai matai, kad žmogus nesigaudo net žodžių prasmėse. Jūs nerasite mano rašytuose komentaruose, kad būčiau pavartojęs žodį „šalis“, o visą tą laiką Jums kalbėjau apie „valstybę“. Tai du didžiulei skirtumai, o tamsta, jau neberasdamas argumentų, jau nurašote mane į niekšus. Emocijos prastas patarėjas ir garbės Jums tai nedaro. Tuo mes diskusiją ir baigsime.

  19. Ec says:

    Atsiprašau, supainiojau terminus, supraskite ankstesniuose mano komentaruose žodį šalis kaip žodį valstybė (man tai beveik tas pats, nes aš tautiečius laikau piliečiais). Bet ar tai ką pakeis? Valstybė turi piliečius, šalis – tautą, ir viena ir kita yra toje pačioje teritorijoje. Taigi, jei į valstybę privažiuos kitataučių, kas liks su šalimi? Todėl man ir yra svarbus pilietybės grynumas

  20. Simas Simaitis says:

    Ec. Nuvažiuokite į Latviją ar Lenkiją ir Jūs ten būsite kitatautis. Nežinau, kiek Jums metų, bet aš gyvenau Tarbų Sąjungoje, kur gyveno begalė kitataučių. Kaip ir nenumirėme. Čia svarbu suvokti tų kitataučių dabartinį vaidmenį esamoje santvarkoje? Priežasčių gali būti keletą. Kas liečia mūsų vietinius valdžiažmogius, tai jų protas toli nepažengęs, viskas susiveda į pinigus. Kaip visada jiems rūpi europiniai pinigai, jiems būtinai reikia nuo to dar ir pasipelnyti. Žiūrint iš geopolitinės pusės, tai pindosų tikslas: skaldyti ir valdyti. Nes dabar kitataučiai turės geriau, nei vietiniai gyventojai: juis ir maitins ir rengs, leis ant jų biudžetinius pinigus, o vietiniai dėl to kels vėją. Sistemai reikalinga, kad žmonių protai būtų užimti visokiais baubais, negerovėmis, jums ir priešo įvaizdį prakiš, kitataučio asmenyje.
    Patarimas. Visų pirma išmeskite televizorių per langą. Antra, nustokite skaityti oficialią spaudą. O trečia, dar kartą skaitykite sarmatuose paskelbtą straipsnį „Informacinis terorizmas“, kad galėtumėte suprasti, ką daro sistema su mūsų protais, o juk mes, eiliniai žmogeliai, esame pati brangiausia ir reikalingiausia prekė.
    O kas su kitataučiais. Jiems Lietuva per skurdi šalis, apšils kojas ir neš mieles ten, kur riebesnis kąsnis, o kas pasiliks, tie tikrai stengsis integruotis į Lietuvos gyvenimą. Bet tik nesitikėkite, kad dėl tos integracijios rūpinsis mūsiškiai valdžiažmogiai, šis reikalas liks ant eilinio piliečio pečių. 

  21. ADA says:

    Yra toks aiškinimas, kad žodis ,,pilietis“ kildinamas iš žodžių junginio ,,pilies ietis“ – jeigu tu esi toje pilyje ir gali pavojaus atveju imti ginklą (ietį) ir ginti savo pilį, tokiu atveju tu ir esi tos pilies ietis, t. y. gynėjas ir gyventojas kartu, o jei tu išvyksti iš tos pilies – tu jau ne jos gynėjas. Anksčiau ir aš galvojau, kad yra žiauru nesuteikti Lietuvos pilietybės išvykusiems, bet dabar manu, kad tokia politika išeivių atveju yra teisinga – juk dauguma jų patys savo veiksmais atsisakė pilietybės ir kam tada jiems ta pilietybė – juk jų čia nėra, Jie tą pilietybę iškeitė į kitų valstybių pašalpų gavėjo statusą (vadinasi tam tikra prasme pardavė) ar dar kokį kitą – tokių pavyzdžių daugybė. Mano pačios artima pažįstama išvyko į Airiją ir ten ,,vertėsi“ pašalpomis už 5 vaikus, kuriuos svetimai valstybei ir gimdė ir augino, nes tada buvo mokamos didelės pašalpos, o čia, Lietuvoje, vaikų gimdyti nenorėjo. Tačiau dabar, kai tas pašalpas sumažino – jau bėda, darbai tik pripuolami, vaikai auga, poreikiai didėja, pajamos mažėja – tada atsisuka į Lietuvą ir ima piktintis, kad jais nesirūpina ir, svarbiausiai, kad jie neturi pilietybės.

  22. Ec says:

    Ir aš pavargau nuo mūsų ginčo, Simai, tik pabaigai pora klausimų – kaip manai kur būtų Latvija ir Estija jei suteiktų pilietybę (ir teisę balsuoti), automatiškai kaip Lietuvoje, ten gyvenusiems rusams (kurie ir dabar jos neturi)? Ir ar tokia pilietybės suteikimo politika nebuvo diktuojama iš už Atlanto (atsitiktinumas ar ne, pirmieji prezidentai iš ten pat atvykę)?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top