Žemės gynėjų suvažiavimui

2013, 6 rugpjūčio, 17:21 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 557 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Žemės nuosavybės reguliavimas Tarpukario Lietuvoje


Carinės Rusijos laikotarpiu daug dvarų Lietuvoje valdė užsieniečiai. Tai buvo vienas iš motyvų atlikti žemės reformą, sumažinant dvarus iki 80–150 ha ir jų nusavintą žemę išparceliuojant Lietuvos savanoriams, bežemiams ir mažažemiams. Tarpukario Lietuvos Žemės reformos įstatymas (1922 m.) skelbė:

5 §. Svetimų šalių piliečiams, kuriems rusų įstatymai išimties keliu, kaip svetimšaliams, leisdavo turėti žemės nuosavybę Lietuvoje nemiestų srityje, paliekama teisė perleisti savo žemę ir miškus Lietuvos piliečiams per ketverius metus nuo Žemės reformos įstatymo paskelbimo dienos.

Po ketverių metų visos čia nurodytos neperleistos svetimšalių žemės ir miškai su visu nekilnojamuoju turtu paimami valstybės globoti ir parduodami iš varžytinių. Gauti už parduotus žemę, miškus ir nekilnojamąjį turtą pinigai, išskaičius turto globojimo ir pardavimo išlaidas, atiduodami savininkui arba, jeigu jo nėra ar jis atsisako pinigus priimti, padedami į Valstybės Iždą jo depozitu.

19 §. Žemė negali būti duodama: a) svetimų valstybių piliečiams………………….

66 §. Žemės pirkti užsienio piliečiams draudžiama.

67 §. Nuomoti žemės užsienio piliečiai gali, Žemės Ūkio ir Valstybės Turtų Ministerijai leidus kultūriniams žemės ūkiams kurti arba pramonės įmonėms steigti.

68 §. Ministerių Kabinetui leidus, svetimšaliai gali pirkti žemės miestų srityje.

69 §. Svetimųjų valstybių piliečiai, tapę Lietuvos piliečiais, gauna žemės ne anksčiau kaip po 10 metų pilietybę priėmus.

Žemės kaip nacionalinės vertybės pripažinimas Nepriklausomoje Lietuvoje.

Aiškindamas Konstitucijos nuostatas žemės klausimais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimuose nurodė, jog:

2005 m. gegužės 13 d. nutarimas:

„Natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime konstatavo, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų.

Ypač pabrėžtina tai, kad žemė, miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes žemės, miškų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Nuosavybė įpareigoja.

Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose konstatuota, kad Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei…

Pažymėtina, kad racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, inter alia nuo derlingos dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo, žemės apsaugojimo nuo taršos, netinkamo naudojimo, kitų neigiamų veiksnių, taip pat nuo žemės ūkio verslo laisvės užtikrinimo. Šiame kontekste paminėtina, kad žemės ūkio paskirties žemė yra išskirtinės vertės ribotas gamtos išteklius…“

2009 m. birželio 22 d. nutarimas:

„Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs: miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti…

Iš Konstitucijos kylančias nuostatas, kad nuosavybė įpareigoja ir kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, aiškindamas kartu su Konstitucijos 54 straipsniu, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai; žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas.“

Pagrindinės išvados, išplaukiančios iš Konstitucinio teismo nutarimo:

1. Žemė, miškai ir vandens telkiniai yra visuotinę reikšmę turinčios, išskirtinės Lietuvos nacionalinės vertybės, kurių turėjimu nuosavybės teise, tinkamu naudojimu ir išsaugojimu suinteresuota visuomenė (tauta).

2. Tautos viešo intereso vardan įstatymai gali riboti nacionalinių vertybių įsigijimo ir naudojimo sąlygas.

3. Viena iš svarbių, tautos interesus atitinkančių sąlygų turėtų būti draudimas įsigyti nuosavybėn žemę, miškus ir vandens telkinius ne Lietuvos Respublikos piliečiams, kita sąlyga – draudimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir vandens telkinius realiai nevykdantiems žemės ūkio veiklos ar nesusijusiems su šių išteklių naudojimu asmenims.

Pranciškus Šliužas

  Išplėstinis kvietimas - paaiškinimas Žemės Gynėjų Suvažiavimui (42,6 KiB, 441 atsisiuntė)

  Lietuvos piliečiai kyla ginti Tėvynės ir šaukia Tautos referendumą (574,6 KiB, 610 atsisiuntė)

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top