Afrikiečiai vietoje rusakalbių: Pabaltijo baimė dėl negrų ir arabų antplūdžio

2015, rugsėjo 4, 1:01 | kategorija Metodologija | 4 komentarai | peržiūrų 903 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

eadaily.com

2030 metų lietuviai

Nežinomo autoriaus kompozicija, šaltinis – internetas

Vienu iš Pabaltijo „baubų“ po įstojimo į ES 2014 metais tapo migrantų iš Azijos ir Afrikos antplūdis – privažiuos, atseit, „laukinių“ į mažas išdidžias šalis ir sunaikins visą jų nacionalinį mentalitetą. Per paskutiniuosius 11 metų šios prognozės nepasiteisino, tačiau dabar, rodos, ateina laikas užslėptų baimių išsipildymui. Sugriovusi, tarsi Samsonas savo rūmus sau ant galvos, Libijos ir Sirijos stabilumą, Europos Sąjunga susidūrė su padidėjusiu pabėgėlių srautu.. Visą šią žmonių masę, besiveržiančią į „civilizaciją“, kažkur reikia padėti. Štai tada ir prisiminė tris mažytes respublikas, kurių absoliuti dauguma gyventojų iki šiol tebėra baltaodžiai. „Netvarka!“ – greičiausiai sušuko Briuselio biurokratai.

Tuštėjantis regionas

Viena paskutiniųjų metų Baltijos šalių ypatybių yra demografinė krizė – šių valstybių gyventojų skaičius nuolat mažėja, o teritorijos tuštėja. Sakysim, Latvijoje 90-ųjų pradžioje gyveno 2,7 milijono žmonių, dabar jų teliko mažiau kaip 2 milijonai. Estijos gyventojų taip pat mažėja ir, kaip prognozuoja JTO, 2050 metais šioje valstybėje gyvens 1 milijonas 233 tūkstančiai žmonių – tai 100 tūkstančiu mažiau, nei jų yra dabar. Kalbant apie Lietuvą, tai pagal gyventojų surašymo duomenis, ten gyvena šiek tiek daugiau nei 3 milijonai – o štai prieš dvidešimt metų šios respublikos gyventojų buvo priskaičiuota 3,7 milijono. Gyventojų skaičius nyksta tiesiog akyse: jei 2014 metų pradžioje Rygoje buvo 701 tūkstantis gyventojų, tai 2015 metų pradžioje – jau tik 698 tūkstančiai. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis – emigracija.

Vilniaus Universiteto istorijos katedros profesorius Liudas Truska šiandieninę emigraciją sulygino su maru, ištuštinusiu Lietuvą XVIII a. pradžioje, kai neliko kas trečio gyventojo. „Aš nesmerkiu išvažiuojančių, jų vietoje greičiausiai taip pat išvažiuočiau, bet žiūrint iš tautos perspektyvos ir interesų – kuo tai baigsis? Vienas iš variantų – įsileisim kinus, arabus ir jie ateityje uždirbs mūsų pensijas“, – mąsto profesorius.

Taigi, teritorijos į rytus nuo Baltijos jūros pamažu atlaisvinamos nuo gyventojų. Kas gi ten gyvens ateityje? Šiuo klausimu vietiniams išsivysto įvairios fobijos ir kuriami mitai, kuriuos mielai pasigauna spauda ir jie užima vis svarbesnę vietą visuomenėje. Štai latvių demografas Ilmars Mežs, kalbėdamas apie gimtosios šalies ateitį, tarė: „Manau, jog po šimto metų mūsų šalies gyventojai gali paklausti, kodėl ši teritorija iš viso vadinasi Latvija. Iki to laiko latviai čia sudarys tik 10 procentų visų gyventojų“. O kas gi sudarys likusius 90 %? Rusakalbiai? Abejoju, juk jų skaičius dabar „tirpsta“ greičiau, nei „titulinės nacijos“ atstovų – paskutinio gyventojų surašymo Latvijoje duomenimis demografai pažymėjo latvių tautybės gyventojų dalies didėjimo tendenciją (nuo 57,7 iki 62,1).

Lieka atvykusieji: turkai, afrikiečiai, arabai, nuo kurių jau dūsta senosios Europos valstybės. Dar 2012 metais Tarptautinės migracijos tarnybos Romoje vadovas Jose Angelas Oropeza (Jose Angel Oropeza) savo pašnekovams lietuviams pareiškė: „Per artimiausius 30-40 metų besivystančios šalys nesugebės absorbuoti turimos darbo jėgos, todėl pasaulyje atsiras 1,3 milijardas žmonių, kurie gali dirbti, tačiau neturės darbo. Jie ieškos galimybių kitose šalyse, o šios galimybės slypi Europoje. Todėl manau, jog dalis jų atvyks į Lietuvą“.

Nenuostabu, kad „titulinės nacijos atstovai“ labai bijo, jog spaudžiami trečiojo pasaulio šalių sūnų, lietuviai, latviai ir estai gali tapti etnografinio muziejaus personažais. Reakcija į tokias užuominas visada būna aštri ir vienareikšmė. Pavyzdžiui, prieš keturis metus Latvijos visuomenė gana skausmingai reagavo į kai kuriuos pasažus iš interviu su Europos Sąjungos vidaus reikalų komisare Sesilija Malmstriom (Cecilia Malmström), kurį publikavo laikraštis „Diena“. Eurokomisarė priminė apie „solidarumą su kitomis Europos Sąjungos šalimis pabėgėlių iš Libijos klausimu“.

Migrantų antplūdžio baimė

Aišku, pragmantiškesni pabaltijiečiai supranta, jog akmeninės sienos aplink regioną nepastatysi ir siūlo žvelgti į susidariusią padėtį blaiviai. Pavyzdžiui, Latvijos ekonomistė Raita Karnite mano, jog po keleto metų šalis susidurs su aiškiu darbo jėgos trūkumu ir bus priversta atidaryti imigrantams sienas. Karnites nuomone tai yra neišvengiama, kadangi kažkas juk turės mokėti mokesčius, išlaikyti valstybines socialines tarnybas ir pensininkus – vietinių gyventojų šiems poreikiams tenkinti tuomet bus likę per mažai. Kitas ekonomistas, Ainaras Komarovskis, papildo: „Europos Sąjunga, užtvindyta migrantų srauto iš Libijos, Egipto ir Tuniso, iškėlė klausimą apie tai, jog visos ES narės privalo solidariai spręsti šią problemą. Latvijos nevyriausybinės organizacijos jau rengia seminarus apie toleranciją migrantams, o Europos komisarai veda slaptas derybas su mūsų valdžia dėl neaprėpiamų neapgyvendintų plotų apgyvendinimo įvairiausio plauko padugnėmis“. Savo įvykių raidos variantą turi ir žinomas visuomenės veikėjas Aleksandras Gaponenko.

Kartą, pokalbio su šių eilučių autoriumi metu, jis pareiškė: „Jei niekas nepasikeis, tai mūsų laukia neetatinės Afrikos šalies likimas. Mums siųs etninę darbo jėgą iš Prancūzijos ir Vokietijos“. Beje, kaip 2011 metais teigė Gaponenko, tai gali nutikti gana greitai: „Manyčiau, jog kalbame apie artimiausią ateitį, kadangi ir Vokietija, ir Prancūzija, pakeitusios savo multikultūrinę politiką, nusprendė atsikratyti pirmiausia arabų ir turkų, kurie labai trukdo jų vystymuisi, visiškai neasimiliuojasi, gyvena savo bendruomenėmis… Manau, jie išstums dalį šių žmonių į tą pačią Latviją, pastatys čia nesudėtingas gamyklas – ar Volkswagen, ar Renault kur nors Rezeknėje ar Daugpylije – ir atsiųs čia 100 tūkstančių žmonių, kurie čia dirbs ir gyvens. Net kurį laiką išlaikys juos. Priversti Latviją tai padaryti galima dėl paprastos priežasties: mes skolingi 7 milijardus eurų. Už tokią priverstinę paslaugą dalį skolos gali ir nurašyti“.

Įdomu tai, kad kai kurie Pabaltijo gyventojai jaučia baimę ne tik dėl savo, bet ir dėl visos Europos Sąjungos ateities. „Vakarų Europoje vėliausiai po dvidešimties metų prasidės rimti konfliktai tarp aborigenų ir atvykėlių iš Azijos ir Afrikos. Tai neišvengiama. Musulmonų skaičius ir įtaka Vakaruose auga sparčiai. Po dešimties metų Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje jie įgaus politinę valdžią, įtaką parlamentui ir vyriausybei. Jie kels vis ekstremalesnius reikalavimus, atvesiančius prie visuomenės poliarizacijos. Vietiniai bandys priešintis šiems procesams ir įsižiebs kruvini konfliktai, ilgainiui kils pavojus ekonominiam vystymuisi.. Štai kas gresia Europos Sąjungai“, – taip, pavyzdžiui, teigia buvęs Latvijos Seimo deputatas, vienas labiausiai gerbiamų šalies politikų, Janis Lagzdinš.

Beje, iki šiol tie baisieji „svečiai iš pietų“ patys savaime į Pabaltijį visiškai nesiveržė. To priežastis aiškina ekspertas Alvis Škendersas, dirbantis pabėgėlių priėmimo sferoje: „Iš tikro, žmonės, atvykstantys, pavyzdžiui, iš Afrikos, negali čia normaliai gyventi. Jie nesugeba nuvykti į vietos kalbos kursus, nueiti į pokalbį dėl darbo. Negali išeiti į gatvę, sako, jog per šalta“. Pagrindinės problemos vis dėlto slypi ne klimato sąlygose, o atvykėlių socialinėje ekonominėje integracijoje.

„Jiems visko reikia. Darbo jie neturi, neturi kur gyventi, kalbos nemoka, apie socialinę sistemą neturi jokio supratimo, apie mūsų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą taip pat nieko nežino. Neturi supratimo, kur eiti, kas jiems gali padėti – mūsų visuomenė apie tai jų neinformuoja. Gavęs pabėgėlio statusą, pretendentas labai džiaugiasi. Tačiau valstybė moka jam 256 eurus per mėnesį vienerius metus, po to pabėgėlis lieka pats su savimi. Bet tuomet jau būna pririštas prie Baltijos, kur be nuvyktų“, – sako Škendersas.

Okupacija“ kaip paskutinis koziris

Apokaliptinės prognozės palaipsniui ima pildytis. Kaip žinome, šiemet ES visuomenė buvo sukrėsta masinių pabėgėlių, bandžiusių persikelti per Viduržemio jūrą į Europą, mirčių vaizdais. Vien per 2014 metus Europa priėmė 180 tūkstančių nelegaliai į ją prasmukusių žmonių. Svarbiausia lieka atsakyti į klausimą kaip paskirstyti tuos 625 920 migrantų, kurie jau yra ES teritorijoje ir padavė prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Iš viso kol kas planuojama paskirstyti ES 50 tūkstančių pabėgėlių, kas, ekspertų teigimu, neišspręs visų problemų, kadangi vien šiemet, pagal įvairias prognozes, į ES gali atvykti iki 200 tūkstančių pabėgėlių.

„Problema, be abejo, milžiniška. Šiemet ji tapo dar labiau matoma – tai, pirmiausia, susiję su dideliu pabėgėlių iš Afrikos, Artimųjų Rytų šalių, srautu, bet ne tik iš ten. Europa susiduria ir su pabėgėlių antplūdžiu iš Balkanų ir netgi kai kurių Tolimųjų Rytų valstybių“, – pripažino Latvijos, šalies, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Taryboje, URM valstybės sekretorius Andrejs Pildegovičs. O Vokietijos VRM vadovas Tomas de Mezjeras (Thomas de Maiziere) pareikalavo teisingesnio pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungos šalims. Ministro teigimu, nesąžininga, kad pagrindinį pabėgėlių srautą priima 4-5 šalys, kuomet „mažai apgyvendintos ES šalys, tokios kaip Lietuva ir Latvija, gali dalį pabėgėlių priimti pas save“.

Balandžio 23 dieną įvyko neeilinis ES Tarybos posėdis, kurio metu nuskambėjo mintis, jog reikia įvesti būtinų migrantų priėmimo kvotų sistemą kiekvienai sąjungos šaliai. Atseit, jei nesuderinsime paskirstymo sistemos, tai daugelis trečiųjų šalių gyventojų, užmokėję kontrabandininkams už jų gabenimą į Europą, paprasčiausiai žus kelyje. Gegužės 11 d. Europos komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claud Juncker) pasiūlė skaičiuoti kvotas priklausomai nuo vienos ar kitos šalies BVP. Taip pat, skirstant pabėgėlius, Junkerio manymu būtina atkreipti dėmesį į valstybių gyventojų skaičių, bedarbystės lygį ir pabėgėlių iš trečiųjų šalių kiekį, kuriems jau buvo suteiktas prieglobstis.

Į tai Europarlamento deputatas iš Latvijos Artis Pabriksas tuojau pat pareiškė, jog jo respublika „privalo gauti nuolaidas pabėgėlių priėmimo kvotoms, kadangi jos teritorijoje ir taip gyvena daug migrantų iš tarybinių laikų“. Pabriksas pažymėjo: „Kalbu ne tik apie nepiliečius. Klausimas apima platesnę sferą, ir paliečia visas tarybinio laikotarpio migracijos pasekmes. Tie, kurie tuomet atvyko į šalį – pirmos arba antros kartos imigrantai. Ir todėl šiandien Latvija privalo apginti savo interesus“. Būtent Pabrikso pasiūlymas suvienijo estų ir latvių deputatų grupes, kurie esą yra pasirengę paaukoti savo gyvybes, tačiau neleisti pabėgėlių į savo šalis.

Vėliau radikalaus nacionalinio bloko pirmininkas Janis Dombrava sakė: „Tarybinės okupacijos metu vyko stambaus masto Latvijos kolonizacija, kuri iš esmės pakeitė šalies etninę padėtį. Šiuo metu iš visos Europos Sąjungos valstybių Latvijoje vis dar yra didžiausias kitų tautinių atstovų skaičius, todėl nėra galimybės priimti naujų atvykėlių“. Po to Vidaus reikalų ministerijos parlamento sekretorė Evika Siline oficialiai pareiškė: „Latvija nėra pasiruošusi priimti pabėgėlių kvotų sistemos, kadangi mano, jog tai nėra vienintelis būdas kovoti su iškilusia problema. Būtina atsižvelgti į Latvijos istoriją ir okupacijos metus. Taip pat yra svarbus ir tas faktas, jog Latvijoje bendras latvių tautybės gyventojų skaičius nedaug teviršija 60 procentų“.

Na, turime pasakyti, jog „okupacija“ Pabaltijo politiniam elitui dažnai veikia kaip magiškoji korta, kurią jie nuolatos mėgsta išsitraukti. Kai tik reikia pateisinti bet kokią valstybės bėdą, politikai visuomet baksnoja į „sunkų okupacijos palikimą“. Tačiau šiuo atveju tas argumentas įtikino ne visus. Žmogaus teisių gynėja Jelizaveta Krivcova situaciją komentuoja taip: „Argumentas „todėl, kad okupacija“ peržengia sveiko proto ribas. Latvijos URM mano, jog dėl savo etninės sudėties šalis negali padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo. Mano supratimu, kai humanizmas atmetamas dėl etninių priežasčių, tai jau vadinama rasizmu“.

Kaip dėl „solidarumo“ išsukiojamos rankos

Paniškas savo politikų nuotaikas dėl gręsiančio migrantų antplūdžio palaiko ir paprasti lietuviai, estai ir latviai. Nors daugelis jų jau spėjo pabuvoti Vakarų Europos šalyse, kur dideli juodaodžių ir azijatų kvartalai įprasti, savo namuose tokių dalykų jie nenori matyti. O štai rusakalbių bendruomenės požiūrį galime įvardinti kaip piktdžiugą: „Nenorėjote su rusais gyventi geruoju, dabar teks „integruotis“ su negrais ir arabais. Štai šitie greit jums paremontuos genų žemėlapį!“

Įprastai pabaltijiečiai pratę nuolankiai vykdyti Briuselio paliepimus. Bet tai, kas sekė vėliau, galima pavadinti „maištu atsiklaupus“. „Mes nesutinkame su pabėgėlių kvotų įvedimu. Suprantama, kad reikia galvoti apie solidarumą su kitomis šalimis. Bet solidarumas gali būti įvairus! Kaip jau informavau Europos Tarybą, mes pasirengę nusiųsti katerį ir vieną sraigtasparnį pasienio apsaugai Viduržemio jūroje“, – pasakė Latvijos ministrė pirmininkė Laimdota Straumjuma. Bet kateriu ir sraigtasparniu atsipirkti nepavyko. Laimei, pabaltijiečiai turi sąjungininkų, taip pat nusiteikusių prieš kvotas: Danija, Didžioji Britanija. „Valstybės į tai žiūri įvairiai. Tačiau turime ir mes galvoti, ar nereiks kada nors ir mums patiems… nenoriu dabar apie tai. Padėtis paaštrėti gali bet kurioje pasaulio vietoje. Ir tai yra labai pavojinga“, – pažymėjo Straujuma, pripažindama, jog Latvija nesiruošė masiniam pabėgėlių priėmimui.

Jos teigimu, kol kas „nelegalai“ stengiasi pervažiuoti Pabaltijį tranzitu: jų galutinis tikslas yra labiau išvystytą ekonomiką ir aukštesnį pragyvenimo lygį turinčios šalys Skandinavijoje. Straujumos manymu, pabėgėlių priėmimas turi vykti savanoriškai. „Sutinku, jog galima ir politinė rizika. Pirmiausia, tuos žmones reikės išlaikyti. O tai kita kultūra, kita kalba, religija. Visa tai pasireiškia – ir kaip susigyventi? Integracijos problema išlieka. Mūsų pirmininkavimo ES metu ši problema Europoje sustiprėjo dėl įvykių Viduržemio jūroje. Pirmiausia mes galvojame kaip apsaugoti Europos bendrijos pasienį, kaip sustabdyti žmonių kontrabandą, kuri šiuo metu ten vyksta“, – pareiškė Latvijos premjerė.

Nuosavą „baidyklę“ pristatė ir Valstybės saugumo policija. „Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad imigrantai, atvykstantys iš kitų kontinentų, atsidūrę naujoje aplinkoje, dažnai susiduria su integracijos ir identiškumo problemomis. Galiausiai jie pakliūna į ideologinę islamistų teroristinių grupuočių įtaką. Jei imigrantų dalis didės, Latvijoje gresia dešiniųjų radikalių nuotaikų stiprėjimas ir dešiniosios ekstremistinės ideologijos palaikymo didėjimas“, – pareiškė Saugumo policija, reaguodama į Europos komisijos pasiūlymą, jog pirminę Latvijos kvotą gali sudaryti 737 žmonės. Beje, šie būgštavimai nėra nepagrįsti. Sakysim, Norvegija sutiko šiemet priimti 2 tūkstančius sirų, o po to per du metus dar po 3 tūkstančius kasmet. Tai štai, norvegų spec. tarnybų duomenimis, nuo penkių iki dešimties žmonių iš tūkstančio, atrinkto perkėlimui, turi sąryšį arba su ISIL, arba su Al-Quaedos padaliniu „Al Nustra frontas“.

Latvius tuojau pat ėmė gėdinti Briuselis. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilsas Muižnieksas (beje, pagal tautybę – latvis) pasisakė, jog tokiu svarbiu Europai klausimu Latvija negali leisti sau nesolidarumo su kitomis šalimis. Jis pažymėjo, kad neturi taip būti, jog visą darbo su imigrantais krūvį užsikrauna Italija ir dar keletas valstybių. Muižnieksas pabrėžė, jog į pabėgėlių problemą Latvija turi žvelgti iš tolimos perspektyvos. „Ką mūsų šalis darys, jei staiga pas mus ims plūsti pabėgėliai iš rytų? Tada mes norėsime, kad su mumis būtų solidarūs“, – teigė komisaras. O Europos komisijos viceprezidentas Francas Timermanas (Frans Timmermans) pareiškė, kad „solidarumas yra atsakomybė“, ir visi, kas ieško prieglobsčio, privalo rasti jį Europoje.

Keičiame afrikiečius į ukrainiečius arba kinus

„Didelių dėdžių“ spaudžiama, Straujuma atsitraukė iš pradinių pozicijų ir pradėjo derėtis. Ji pareiškė, kad Europos komisijos nustatyta 6000 eurų suma, mokama už kiekvieną pabėgėlį, kurį valstybė priims, nėra pakankama. Politikė pažymėjo, kad šiuo metu Latvija be papildomų investicijų gali priimti tik 50 bėglių, ir pabrėžė, jog šaliai prireiks investuoti lėšas ne tik į emigrantų gyvenimo aprūpinimą, tačiau ir į jų latvių kalbos mokymą. Jos teigimu, svarbu yra ir tai, kur būtent atsidurs pabėgėliai. „Nelabai gerai yra apgyvendinti juos visus vienoje vietoje“, – mano Straujuma.

O štai žurnalistė Baiba Lulė pasiūlė vietoje migrantų iš Afrikos priimti pabėgėlius iš Ukrainos. „Latvija elgtųsi labai išmintingai, jei nuspręstų vykdyti nuosavą imigracijos politiką, pirmiausia priimdama pabėgėlius iš kaimyninių šalių, juk akivaizdu, kad tik latvių resursais šalies ekonomikos ilgalaikiame kontekste aprūpinti nepavyks. Oficiali statistika rodo, jog per paskutinius metus mes netekome apie 15 400 gyventojų. Kartu su ekonomikos smukimu didėja ir emigracija, mažėja gimstamumas. Ekonomikai palaikyti reikalinga kritinė masė, ir ji turi būti kokybiška“, – mano Lulė. Šis pasiūlymas sulaukė demografo Ilmaro Mežso palaikymo, kuris mano, jog daugelis atvyksiančių afrikiečių nesugebės įsilieti į vietinę darbo rinką. „Labai dažnai jie temoka tik ganyti gyvulius, statyti namus iš molio ar purvo, žvejoti ir medžioti. Ir kur gi Latvijoje tokios darbo vietos, kurias galėtume jiems pasiūlyti?“ – klausia demografas.

Visai kitas dalykas yra ukrainiečiai, ar, sakysim, kinai. „Jau dabar Latvijoje gyvena daug kinų, kurie oficialiai atvyko į šalį – per vykdomą programą, kuri numato leidimo gyventi suteikimą mainais į investicijas, restorano atidarymą, ar dar kaip nors… Ir ką gi daro Latvijos visuomenė? Ji stebi, vertina… Suprantama, kad visas sąlyginis Purvciems (Rygos rajonas – aut. pastaba), apgyvendintas vien išeiviais iš Azijos neatsiras čia per vieną dieną. Tai vyks palaipsniui, per keletą dešimtmečių…“ – mano specialistas.

Kol kas ES vadovybė dar galutinai neapsisprendė dėl konkretaus kvotų dydžio – įvairiais vertinimais kiekvienai iš Pabaltijo valstybių gali atitekti nuo 300 iki 7000 pabėgėlių kasmet. Artimiausiu metu imigracijos klausimai bus svarstomi ES vidaus reikalų ministrų pasitarime, vėliau sąjungos valstybių vadovų susitikime, tačiau nesitikima nieko konkretaus. Remdamasi savo šaltiniais, esančiais Europos Sąjungos vadovų viršūnėse, agentūra AFP praneša, jog kvotų klausimo sprendimas atidėtas mažiausiai iki rugsėjo. Be abejo, iki metų pabaigos jis bus priimtas – ir čia pabaltijiečiams jau išsisukti nepavyks. Teks atiduoti pagarbą ir vykdyti. Kas tuomet laukia latvių, lietuvių ir estų? Matyt, nieko gero, jei turėtume omenyje jau Europos politikų pripažintą „multikultūralizmo praktikos“, kuri privalo pateisinti būrių rytiečių bei pietiečių juodukų atsiradimą ES, nesėkmę. Nors ir šiuo klausimu yra įvairių nuomonių.

Pavyzdžiui, latvių publicistas Michailas Gubinas kažkada publikavo gana „troliško“ pobūdžio straipsnį, kuriame tvirtina: „Viskas vyks palaipsniui. Turkų kalba mokyklose ir nemokamuose kursuose, kebabai ir kaljanai, halal maisto parduotuvės… Halal mėsos perdirbimo gamykla (gyvūnų, užmuštų pagal musulmonų tradicijas) pas mus jau stovi. Kaip ir Seimo sprendimas dėl jos. Teigiamas. Ateini į parduotuvę – o ten jau ir islamiškų prekių skyrius. Užeini į kirpyklą – o ten jau ir salę moterims musulmonėms atskyrė. Ir patys jie pasirodys apsirengę atitinkamai. Įjungi televizorių: miesto meras iškilmingai atidaro mečetę. Ir niekas jau nebesistebi, kad yra reikalaujama mokėti turkiškai…“ Būtų gerai, kad viskas taip taikiai ir vyktų…

parengė: Darius Dimbelis

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 4

  1. FB nerijus sk says:

    kaip ir rasiau pries savaite kita,kad lietuvai teks priimti imigrantu ne 300 o 2000 ir daugiau,kitaip sakant tiek kiek pareikalaus Briuselis…visgi manau gale metu skaiciai bus netoli 5000.,teks statyti imigrantu centrus,+papildomi kiti etatai,ES duos pinigu imigrantu islaikymui.Nekilnojamo turto kainos ridensis zemyn,kadangi lieuva turi daug neisnaudoto zemes ploto,tiketina po 2 metu cia bus sugrusta apie 50tukst imigrantu,bus statomi istisi kvartalai,Paminesiu kad LT sioje situacijoje savo nuomones netures,bus taip kaip nuspres ES virsuneles.

  2. zombiams ne says:

    Jeigu jiems taip blogai islamo šalyse, kad net reikia bėgti – tai tegu prašo Alacho pagalbos. O jei tas nepadeda – tegu jį siunčia nachui. Bet čia – mums alacho propagandos ir mečečių nereikia. Manau pakankamai logiškai įrodžiau, kodėl nereikia. 

  3. zombiams ne says:

    Jeigu jiems taip blogai islamo šalyse, kad net reikia bėgti – tai tegu prašo Alacho pagalbos. O jei tas nepadeda – tegu jį siunčia nac hui. Bet čia – mums alacho propagandos ir mečečių nereikia. Manau pakankamai logiškai įrodžiau, kodėl nereikia. 

  4. žaidimas su ugnimi says:

    mano nuomone visuomenė Europoje nėra valdoma 100%, todėl dėl neišmintingos politikos galimas Adolfo II-ojo iškilimas.  

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top