Alternatyva

2023, 17 rugsėjo, 22:36 | kategorija LPT | atsiliepimų (3) | peržiūrų 249 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

„Viena bėda ne bėda“ – iš kokio gausybės rago, pastaruoju laiku, pasipylė grėsmės lietuvių kalbai? Ne tik vietovardžių rašyba ne valstybine kalba, asmenvardžių – dokumentuose, trijų „invazinių“ raidžių įteisinimas, bet ir kasdienybėje – gatvėse, pavėžėjimo paslaugoje?

O baltarusiško litvinizmo fenomenas? Amžina lenkų „meilė“ lietuviškoms teritorijoms? Kas tai? Ko laukti ateityje?

Ar ne nusikaltimas laukti, nieko nedarant? Man įstrigo „Diedo“ trumpas komentaras po straipsniu „Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti, dėl litvinizmo“ publikuotame alkas.lt.

Štai jis, tas komentaras: „Slavai gausūs ir įžūlūs“.

Skamba kategoriškai, be jokios diplomatijos. Bet jo nepaneigsi, nes tai tiesa. Ypač akivaizdoje to, kad Lietuva – maža tauta randasi apsuptyje didelių – slaviškų. Tai, kaip kokia diagnozė esamai padėčiai…

Bet nėra jau taip beviltiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk padėtis prieš trisdešimt su viršum metų buvo dar grėsmingesnė – savo viduje turėjome okupantų kariuomenę, veikiančią KGB struktūrą…

Tada suskubome pasinaudoti virsmo situacija. Pavergėjas tikėjo „perestrojka“, „socializmu su žmogišku veidu“, demokratija. Šiuo laikinu „atšilimu“ mes spėjome pasinaudoti. Beje jis buvo ne pirmas. Po Stalino mirties, prie Sovietų Sąjungos vairo stojus Chruščiovui, buvo pasmerktas Stalino kultas, amnestuoti politiniai kaliniai, iš Sibiro platybių paleisti tremtiniai.

Dabar stovime ant žymiai didesnių permainų slenksčio ir jos bus ne laikinos – arba, arba. Apie tai –  „Involiucija ar Evoliucija“ straipsnis šioje svetainėje.

Šios permainos išpranašautos Biblijoje, kaip laikas, kada bus atskirti „grūdai nuo pelų“. Labai panašiai (pagal prasmę) kalba ir dabartiniai kontaktuotojai, perduodami aukštesnių (kosminių) civilizacijų informaciją apie Žemės ir žmonijos kvantinį „perėjimą“ iš trimačio į penkiamatį pasaulį.

Šioje vietoje būtina patikslinti, kad „ perėjimas“ nereiškia „persikėlimo“ į kitą vietą. Tai žymiai panašiau į perėjimą iš vienos klasės į aukštesnę – toje pačioje mokykloje, dėka įgytų žinių, pasikeitusios sąmonės.

Nes tos kitos „dimensijos“ yra visur, jos nematomos, neapčiuopiamos, kol žmogus izoliuotas savo ribotumo, kol jis randasi ego sąmonės „kiaušinyje“. Šiuo požiūriu jis panašus į paukšti, jam būtina išsiristi, „atgimti dvasioje“.

Kristaus priesakas „pamilk savo artimą, kaip save patį“, kaip tik apie tai…

Apie šiuos ateinančius pokyčius kalba ir mokslininkai. Jie užfiksavo pasikeitusį Šumano dažnį. Juo naudojamasi aviacijoje ir kosmonautikoje. Tūkstančius metų jis buvo pastovus – 7,8 Hz (hercas – pasikartojimo skaičius per sekundę). Visa materija vibruoja… Beje šis mūsų planetos dažnis sutampa ir su žmogaus smegenų dažniu alfa diapazone.

Įdomiausia tai, kad nuo 1980 m. šis (pastovus) dažnis pradėjo keistis.

• 2000 metais jis tapo 9,3 Hz;
• 2013 m. – 13,8
• O 2017 m. jau – 36 Hz.

Palyginimui – kokią įtaką žmogaus skleidžiamoms vibracijoms (dažniui) turi jo sąmonė ir emocinės būsenos:
–       Didelė bėda, neviltis – 0,1 Hz
–       Baimė – 0,2 – 2,2
–       Nuoskauda, susierzinimas – 3
–       Puikybė – 0,8
–       Melas – 3
–       Pranašumas – 1,9
–       Susireikšminimas – 2,8
–       Savęs priėmimas (koks esi) – 38 Hz
–       Pasakymas ačiū – 50
–       Kilniaširdis poelgis – 96
–       Širdingas dėkingumas – 140
–       Vienybė – 144
–       Atjauta, empatija – 150
–       Meilė (tarp lyčių) – 150
–       Besąlygiška meilė (motinos) 250 Hz

Dar vienas svarbus pastebėjimas – atradimas, kad nuo 9,3 Hz Žemės pasikeitusio dažnio (2000 m.) pradėjo keistis ir žmogaus DNR.

O 2018 m. balandį Australijos mokslininkai padarė tikrą proveržį genetikoje. Jie DNR spiralėje užfiksavo padidėjusį kodonų skaičių. Kodonai (kodai) – programuojantys visą žmogaus sandarą. Šių kodų visą laiką buvo pastovus skaičius – 64.

O 2018 m. jų jau suskaičiuota – 81, net 17 vienetų daugiau…

Esminiai pokyčiai jau fiksuojami ir materijoje. Pakito vandenilio atomas, jis sumažėjo 4%. Keičiasi ir urano savybės, jis greičiau yra…
(Apie tai ir daug kitų aktualių permainų kalba akademikė Mironova kanale „Yuotube“

Visa tai teikia vilties, optimizmo. Bet ką gi tada reiškia karas Ukrainoje? Žmonijos pasiskirstymas į dvi stovyklas?

Ši aplinkybė tik patvirtina apie didįjį virsmą. Apie „krypties“ pasikeitimą į visus 180 laipsnių. INVOLIUCIJA, tai kryptis į materiją, o EVOLIUCIJA – į dvasią. Šią poliarizaciją į dvi priešingas kryptis atspindi du trikampiai „Dovydo žvaigždėje“.

Problema tame, kad  ne visos sielos tokiam posūkiui subrendę. Konkurencija, konfliktai, karai vyko tūkstančius metų, tai tapo norma. Nepajėgsiantys šios „normos“ atsisakyti, dėl vis kylančių vibracijų, jausis vis blogiau.

Jie patys prašysis perkeliami į jiems įprastus trimačius pasaulius su „džiunglių“ įstatymais. Tokia informacija ateina per kontaktuotojus. Kokia žmonijos dalis liks pastrigusiais INVOLIUCIJOS etape, dabar pasakyti dar anksti. Viskas priklauso nuo pačių žmonių…

Tai reiškia, kad evoliucinius pokyčius (asmeninius, tautos ir visos žmonijos) mes galime paskatinti, pagreitinti. O tam būtinas „bendras vardiklis“ visiems žmonėms, kad vietoje konfrontacijos, konfliktų rastųsi – bendrystė.

Yra padavimas apie Babelio bokštą, kuris teigia, kad kadaise visi žmonės susikalbėjo viena kalba, buvo vieningi, statė bokštą ligi pačio dangaus. Dievai to išsigandę, jų vienybę suardė, atimdami iš jų tą kalbą…

Tiesa ar pasakos, bet skirtingos kalbos, kaip tik ir duoda tą „kitos tapatybės“ pradžią konkurencijai dėl teritorijų, nacizmą ir t.t.

O bendra kalba priešingai – suartina žmones, suvienija į tautą. Pamenu, kai po dviejų tarnybos metų sovietų kariuomenėje (tolimuose rytuose), Maskvos aerouoste, vėl išgirdau (mažos mergaitės čiaukšėjimą su motina) – lietuviškai. Niekada nepamiršiu tos emocijos…

Todėl man nekyla jokių abejonių – nacionalinės, valstybinės kalbos turi išlikti ir be jokių invazinių priedų, kaip tos trys raidės, įbruktos, kaip koks „Trojos arklys“.  Bet bendravimui tarp skirtingų tautų, nacijų, kaip oro reikia neutralios tarptautinės kalbos, kuri gesintų priešiškumą, nacistinį imperializmą. O vietoje to skatintų lygiateisiškumą ir bendradarbiavimą.

Jokia nacionalinė kalba tokiam uždaviniui nėra tinkama, nes suteiktų pranašumą kitų nacijų atžvilgiu. Lygybė – išeities taškas. Be jos  draugystė, bendrystė pavirsta į kažką kitą…

Tokia kalba yra, tai – „esperanto“, nuo žodžio espero – viltis, viltis žmonijai. Jai jau eina antras šimtmetis. O iki jos žmonijos istorijoje buvo virš 500 bandymų tokią kalbą sukurti. Šis bandymas – labiausiai pasisekęs. Levas Tolstojus susipažinęs su juo, kitą dieną nusiuntė laišką (parašytą šia kalba) jos išradėjui Zamengofui su pasveikinimu…

Tai daug pasakantis faktas apie šios kalbos lengvumą išmokti, unikalią – loginę gramatiką.

Bet, savaime suprantama, netrūksta ir kritikų. Kaip taisyklė, net nepabandžiusių susipažinti. Dažniausi argumentai: „ tai dirbtinė kalba“, „negyva“, „nesivystanti“, „ tokia kalba kalbėti, kaip mylėtis su gumine moterim“, „distiliuotas vanduo“ ir pan.

Kritika dalykas rimtas į ją būtina atsakyti. Net „ožys prie naujų vartų“ kritikuoja. Nieko nesakydamas, bet ir pro juos neidamas. Bet kokia naujovė įtartina…

– Dėl dirbtinumo. Braškė irgi dirbtina (iš žemuogės), bet ją lengviau patikrinti – įsidėjai į burną ir kritika, dėl dirbtinumo – ištirpsta. Tas pats su šilauoge. O namai, automobiliai visa žmogaus kūrybą? Ar viskas tik blogis kas padirbta?

– „kalbėtis esperantiškai, tai kaip mylėtis su gumine moterim“. O tu bandei? Na, su gumine moterim? Ne? O kalbėti esperantiškai? Irgi ne?

– Tai iš kur žinai? Abu teiginiai tik teorinės prielaidos… Pasakymas efektingas, impozantiškas, bet nieko daugiau. Tokios pat teorinės prielaidos yra – „negyva“, „nesivystanti“ ar „distiliuotas vanduo“.

– Kaip nustatėt jeigu net neprisilietėt?

Juk tokios kalbos analogu jau labai seniai naudojasi gamtininkai, mokslininkai, medikai. Turiu omenyje lotyniškus visų augalų, faunos, medicininių preparatų pavadinimus. Be jų susikalbėti būtų labai sudėtinga. O muzika – septynios natos, kaip dar vienas „bendras vardiklis“, kuris skirtingus žmones suartina…

Neutrali esperanto praverstų keliaujant (turizmo, poilsio, verslo ir kitais tikslais). Bet svarbiausia ji pasitarnautų, kaip skydas mažoms tautoms nuo nutautinimo, nuo surusinimo, sulenkinimo ar suanglinimo. Labai keista, kad to niekaip nesupranta net Lietuvos patriotai, taip pergyvenantys, dėl lietuvių kalbos engimo.

Gal galvojat, kad apsiginti nuo „gausių slavų įžūlumo“ – egoizmo, pavyks savu lietuvišku egoizmu? Kaip „kaulu į kaulą“? Nepavyks. Tada prieš trisdešimt metų pavyko todėl, kad turėjome aukštesnę viziją. Kuriai simpatizavo ir dalis Rusijos demokratų, B. Jelcino komanda.

Pasinaudokime aukštesne vizija ir dabar, savo pačių ir visos žmonijos labui. Mokykimės ir propaguokime neutralią esperanto.

Romas Cibas

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.