- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Amerikai per sunku atgrasyti vienu metu Rusiją ir Kiniją

Reiganas ir Gorbačiovas

Įvertinus globalius JAV įsipareigojimus, žymiai išsiplėtusius po pergalės šaltajame kare, tampa aišku, jog sulaikyti Rusiją ir Kiniją Amerikai darosi vis sunkiau, įspėja The American Conservative leidinys. O sankcijos, kurias Vašingtonas taiko priešininkams ir sąjungininkams, neigiamai atsiliepia patiems amerikiečiams, pabrėžiama straipsnyje.

Savo antrosios kadencijos JAV prezidento poste pabaigoje, Ronaldas Reiganas, kažkada pavadinęs Tarybų Sąjungą „blogio imperija“, jau vaikščiojo po Raudonąją aikštę su rusais, kurie plekšnojo jį per petį, rašo Patrick Buchanan The American Conservative leidinyje: „Kokia laimė buvo matyti tą saulėlydį“.

Tačiau laikas parodė, jog Vašingtonas nesugebėjo protingai pasinaudoti „triumfo šaltajame kare vaisiais“. Rezultate „didingi Ričardo Niksono sugebėjusio patraukti Pekiną bendradarbiavimui, ir Reigano, sugebėjusio užbaigti šaltąjį karą, pasiekimai, tapo istorija, pabrėžiama straipsnyje.

Rusija ir Kinija dabar vis labiau gręžiasi viena į kitą, o Amerikai tampa vis sunkiau vienu metu jas sulaikyti.

Visai neseniai Kinijos lyderis „iki gyvos galvos“ Xi Jinpingas, stovėjo greta Rusijos prezidento Vladimiro Putino stebėdamas didžiausių Rusijos karinių mokymų per pastaruosius 40 metų eigą. Tuose manevruose dalyvavo ir 3 tūkstančiai Kinijos, o taip pat 300 tūkstančių Rusijos kariškių, 1 tūkstantis lėktuvų ir 900 tankų, pažymima straipsnyje.

„Tai buvo nešifruotas pranešimas Vakarams nuo Rytų“, – rašoma The American Conservative leidinyje. Net tuo atveju, jei su bolševikais „viskas baigta“, vis tik „Rusijos nacionalistai“, kuriuos pažadino greita NATO plėtra iki senųjų Rusijos sienų“, iki šiol gyvuoja ir rodo aktyvumą, rašo autorius.

Paskutiniai įvykiai demonstruoja, jog Maskva, matomai, galutinai prarado tikėjimą Vakarais ir pripažino, jog viltims į santykių pagerėjimą prezidentaujant Donaldui Trampui (Donald Trump) išsipildyti nelemta. Neseniai Vašingtonas paskelbė, jog gali pradėti tiekti jūrinę-karinę ir oro gynybos ginkluotę Ukrainai, nes Kijevas skundžiasi padažnėjusiais Ukrainos laivų, plaukiančių iš Juodosios jūros per Kerčės sąsiaurį į Azovo jūrą, patikrinimais iš Rusijos pusės.

Rusija abu sąsiaurio krantus laiko savo teritorija, tačiau Ukraina nori su JAV palaikymu statyti karinę jūrų bazę Azovo jūroje, kad „sudarytų sąlygas atsakui agresyviems Rusijos Federacijos veiksmams regione“, – rašo amerikiečių leidinys.

Kijevo dispozicijoje yra keletas patrulinių laivų Azovo jūroje, kuriuos Rusijos laivynas sugebėtų nuskandinti ir sunaikinti bazę per keletą minučių, konstatuoja autorius:

„negi mes siųsime savo laivyną į Juodąją` jūrą, kad gintume Ukrainos jūrines teises jūroje, kuri istoriškai buvo tokia pat rusiška, kaip Česapiko įlanka – istoriškai amerikietiška?

Savo ruožtu, Lenkija praėjusią savaitę pasiūlė Jungtinėms Valstijoms įrengti stambią karinę bazę savo teritorijoje, už ką lenkai sumokės Amerikai 2 milijardus dolerių ir pavadins bazę „Fort Trump“. Panašu, jog prezidentui Trampui patiko ir idėja, ir pavadinimas, – rašoma straipsnyje.

Tačiau nevertėtų pamiršti, jog Bušo-jaunesniojo sprendimas dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą Lenkijoje pastūmėjo Kremlių kontratakuojančiam manevrui – dislokuoti Kaliningrade sparnuotąsias raketas „Iskander“, galinčias nešti branduolines galvutes, prie šiaurinio Lenkijos pasienio, primena The American Conservative.

Tuo pat metu Balkanuose JAV palaiko Makedonijos stojimą į NATO ir tai taip pat iššaukia Rusijos nepasitenkinimą.

„Kai amerikiečių karo laivai reguliariai lankosi rytinėje Baltijos jūros dalyje ir Juodojoje jūroje, esant naujos karinės bazės Lenkijoje atsiradimo galimybei ir augančia pagalba Ukrainai tiekiant letalinius ginklus kovai su prorusiškais sukilėliais Donbase ir Rusijos laivynu Azovo jūroje – ar nesupame mes Rusijos iš visų pusių?

Ar mes esame įsitikinę tuo, jog rusai amžinai trauksis?“, – užduoda klausimą autorius.

„Kai Gruzija puolė į ataką 2008-ųjų rugpjūtyje, manydama, jog išvijusi Rusijos taikdarius vėl aneksuos savo atsiskyrusią provinciją Pietų Osetiją, rusų armija sureagavo nedelsiant ir išvijo gruzinus per 48 valandas“, – pabrėžė The American Conservative.

Bušas-jaunesnysis tada parodė išmintį, nusprendęs neskelbti jokių ultimatumų ir nenusiuntė tenai amerikiečių karių, primena autorius.

Tuokart jis ignoravo „vanagų“ raginimus iš savo partijos, dėl kurių Amerika anksčiau įsivėlė į karą Irake, tapusį „triuškinančiu pralaimėjimu“ jos prezidentams.

Tačiau dabar Respublikonų partijos „makeiniškasis sparnas“ siekia priimti Ukrainą ir Gruziją į NATO, kas pavers „Rusijos atgrasymą“ nedalomu amerikiečių ateities politikos bruožu, teigiama straipsnyje.

„Tai kame gi konkrečiai slypi didi amerikiečių strategija Rusijos atžvilgiu? Ar suvokia amerikiečių nacija susijusias su tokia politika riziką ir kainą?“, – klausia The American Conservative

„Mes įsipareigojome atgrasyti dvi stambiausias valstybes – Rusiją ir Kiniją, Mes susiję kariniu atžvilgiu Afganistane, Irake, Sirijoje ir Jemene, o karinių veiksmų šalininkai jau muša būgnus, ruošdamiesi dar platesnio masto karui su Iranu.

Mes taikome sankcijas savo priešininkams ir sąjungininkams už tai, kad jie neklauso mūsų komandų Vakaruose ir pasaulyje“, – pažymima straipsnyje.

Kartu su tuo JAV išgyvena baisingą deficitą, kuris jau artėja prie 1 trilijono dolerių žymos. JAV dalis pasaulio ekonomikoje nuo Reigano laikų žymiai sumažėjo, o skola artėja prie 100% BVP, tuomet, kai pašalpos sausina valstybės iždą, konstatuoja autorius.

„Jeigu įvertintume globalius Amerikos įsipareigojimus, žymiai išaugusius nuo mūsų pergalės laikų šaltajame kare, – į galvą ateina tik viena mintis – jie nepakeliami“, – reziumuoja The American Conservative.