Gyva Lietuva

2011, 5 rugsėjo, 4:58 | kategorija Ideologija | 8 komentarai | peržiūrų 501 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

foto: menoversme.lt

Ar gali būti, kad daugumos lietuvių širdyse Lietuva yra mirusi? Ir ar tuomet dar kyla klausimų, iš kur politikoj tiek dramų, iš kur žmonėse tas gobšumas ir pavydas, iš kur noras apjuodinti, nustelbti, nugalėti? Ar tik kartais šie neva tamsūs jausmai nėra desperatiškas mėginimas susigrąžinti tikrąją Lietuvą – tik kažkaip iškreiptai, netikusiu būdu? Ar tai nėra žmonių ieškojimai, pasiklydusių žmonių bandymai rasti paklaidintą užmarštyje Tikrovę? …

Ką pasakytų jaunimas

Aš prisimenu save mokykloje. Literatūrą mėgau, rašyti – taip pat. Tačiau, kaip bebūtų keista, lietuvių literatūroje žavesio nerasdavau. Visi taurieji Lietuvos šviesuoliai – Donelaitis, Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Brazdžionis ir aibė kitų – atrodė lyg muziejų iškasenos, sausi ir tolimi. Paklauskite jaunimo – didžioji dalis moksleivių lietuvių literatūros studijas mielai išmainytų į facebook‘ą. Jei tik galėtų. Tik jau nepulkime jų peikti! Tiesa, jauni žmonės pasaulį supranta savaip, tačiau jautrumo jiems tikrai nestinga. Jaunimas trokšta gyvumo. Aš lenkiu link to, kad mokykloje mums to gyvo lietuviškumo perteikti nesugebėjo.

Kas atsakingas?

Ir tai – ne mokytojų kaltė. Mokytojai – tik maža visuomenės dalis, kuriai tenka užduotis ugdyti žmogų. Ir ne vien mokytojų darbas kurti tautos savimonę.
„Kaip tai?“,- paklausite jūs. Paprastai: tauta – tai žmonės. Visų profesijų. O labiausiai žmogų ugdo tautos kultūra, jos gyvenimo būdas. Jei žmonės patys nesirūpina, ką mąsto, už juos tai padaro masinė medija. Ne visada į naudą mums. Pamąstykime nors šias kelias minutes.

Apie Lietuvos įvaizdį

Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, Jojo panašumą. Šiuolaikiškesnis žodžio „paveikslas“ atitikmuo yra įvaizdis. Įvaizdis valdo pasaulį. Įvaizdį valdo žmogus, nes jis kuria lygiai taip, kaip Dievas. Žmogus perėmė iš savo Tėvo šią gebą ir per amžius ją tobulina. Ilgą laiką žmonės su šia geba ir galia kuo puikiausiai tvarkėsi. Tai – vadinamieji „aukso laikai“, išminties amžius. O, jis buvo taip seniai, kad ir datų nebežinome! Bet paskui, ką byloja rašytiniai šaltiniai, kad ir Biblija – įvaizdžio kūrimas pateko saujelės išrinktųjų valion. Tai buvo žyniai, pavyzdžiui, Mozė. Ir nuo tų aprašytų laikų mažai kas pakito. Dabar įvaizdžio galia naudojasi saujelė tų, kuriems priklauso masinė medija.

Taigi, koks Lietuvos įvaizdis vyrauja mūsų laikraščiuose, televizijos laidose? Kiek jose gerų naujienų, džiaugsmo, sveikos savigarbos, o kiek – nepasitenkinimo, kritikos, apkalbų? Nebūtina net statistika – jau atsivertus pirmą pasitaikiusį laikraštį viskas „aišku“.

Geros naujienos – į šiukšlinę

Beje, laikraščiai ir televizija siūlo tai, kas paklausu. Kiek skaitytojų turėtų išskirtinai gerų naujienų laikraštis? Koks būtų reitingas laidų, kuriose rodomas ramus, gražus, paprastas laimingo kaimiečio gyvenimas? „Taip nebūna!”- iškart sušuksite jūs. Tikrai. Beveik nebūna. Ar tik ne todėl, kad gyventi jau senokai mokomės … iš laikraščių? Ar tikrai kaimo žmogus negali būti laimingas? Ar tikrai visiems jauniems žmonėms būtina grūstis į sausakimšus miestus, kad ten rastų išsvajotąją laimę? Ar jie ją kada rado???

Apie provincijos baimę ir kitus kompleksus

Ar jums teko pastebėti, kaip skiriasi žmogaus pasakymas: „Aš iš Vilniaus“, ir to, kuris sako: „Aš iš Radviliškio“? Jūs tik įsiklausykit į balso tembrą, pastebėkit akių žvilgsnį, kūno laikyseną. Miestas vertinamas labiau negu kaimas. Tai taip stipru, kad net žmonės-miestiečiai (arba jais tapę, pabėgę iš kaimo) yra tarsi visa galva aukštesni už tuos, kurie ne didmiesty gyvena. Ar visada taip buvo? Kada atsirado miestai? Kas mus įtikino „neginčijamais“ miesto privalumais (komfortas-saugumas-kultūra-bendravimas-pramogos)? Paklauskite savo močiučių.

Dabar jau ir kaimas „miestėja“. Europos sąjunga tiesa kelius, rūpinasi mūsų pievomis ir miškais, aprūpina kompiuterinėmis technologijomis. Skaičiuojam paramą ir išmokas, plojam ir šypsomės, valio dosniesiems dėdėms iš užsienio! Lyg be to lietuvis stačiai numirtų.

Gyvenam vaikų sąskaita

Ekonomika kyla. Lietuva vis dar rausta, pavadinta agrarine valstybe. Paskolos, išmokos, paramos. Kaip jums atrodo, kas už viską mokės? Nagi mūsų vaikai…

Ar daug kainuotų gyventi paprastai, pasiturinčiai, sau-pakankamai, sveikai ir natūraliai? „Na to tai jau gana!’,- trūksta jūsų kantrybė. Bet tikrai, ar kada susimąstėte? Jei turi savo žemės, kurioje pasistatai „protingą namą“, augini maisto sau, jei nepersidirbi kontoroje, o gal iškeiti šį darbą į širdžiai mielesnį, ne tokį „prestižinį“ užsiėmimą, jei nebeleidi vaikų į darželius, jei nebeįdomu, ką rodo kine ir kokie „Akropoly“ išpardavimai, kiek tų išlaidų belieka?

Ir jei tokių šeimų pagausėtų, jos burtųsi į sodžius, išaugtų kaimeliai ir kaimai, žmonės vėl susigrąžintų nuoširdų bendravimą, bendras šventes, atgimtų tradicijos ir kurtųsi naujos, per Lietuvą nusiristų šviežumo banga. Būtent tokia, kurios mums jau seniai trūksta.

Tai kas pirmas?

Žinoma, kad tai tegali likti rožine svajone. O jeigu apie štai tokius žmones, tokias šeimas imtų ir parašytų spauda ir rodytų TV, ar tada patikėtume? Jeigu pasipiltų naujienos, kad Lietuva žengė išskirtinį žingsnį ir tapo žaliąja ES zona: nusprendė smulkinti ūkius, juose ūkininkauti ekologiškai, o dar geriau – užsiimti natūralia žemdirbyste, tiekti Europai vaistažoles iš sveikų pievų bei miškų, nebekirsti miškų ir leisti užželti dirvonuojančioms pievoms, kad vėl užaugtų giria, miestuose ne paminklus ir dangoraižius statyti, o medžius ir krūmus sodinti, kad vėl būtų galima kvėpuoti grynu oru, džiaugtis tyru vandeniu. Ir įvažiuojantys turistai turi susimokėti didelį mokestį. Nes Lietuva – lyg draustinis Europos Sąjungoje.

Rytojų kuriame šiandien

Bet kodėl čia turėtų plūsti turistai, ir tuo labiau – brangiai už įvažiavimą mokėti? Tikrai, ką mes jiems parodysime?

O ko ilgisi pasaulis globalizacijos laikais? Kas yra retenybė? Ar tai – nupjauta žolė greitkelių pakraščiuose, ar tai to užsieniečiai nematė? O gal muziejai, rūmai ir pilys, ar šiuolaikiniai dangoraižiai? O gal dideli galvijų ūkiai, masiniai paukštynai, kur gyvūnai nė tikros žolės nėra per gyvenimą ragavę?

Aš tikiu, kad mumyse atsikvošės tas tvirtas drūtas lietuvis. Tas senasis, gerasis žmogus, pasikliaujantis savo galva. Išmanus, darbštus ir nagingas, nuoširdus ir svetingas, o svarbiausia – laimingas! Ir labai tikiuosi, kad nebus per vėlu. Būtent dėl to jau šiandien imuosi veiksmų. Ir jau šiandien apie tai rašau ir kalbu. Kaip manot, ar daugeliui laikraščių padaryčiau šiuo straipsniu įspūdį? O man vis vien. Juk jums rašau, o ne spaudai.

Tai kas ta gyva Lietuva?

Nuo literatūros nukeliavom iki politikos. O politikos niekas nemėgsta, bet užtat mėgsta peikti politikus. Gal nuo to ir pradėkime – Lietuva gyva bus tada, kai neliks politikos.

Nebūtinai tikrąja to žodžio prasme. Ką nors doro nuveikti galėsime tik tada, kai pakeisime požiūrį, kad už mus viską turi padaryti politikai (o jie ir daro, o paskui dar ir pylos gauna!).

Kai žmogus sąmoningas, atsibudęs – jis jaučiasi galįs kurti savo gyvenimą. Taip, kaip pats to nori. O nori tik to, kas širdy jaučiama esant gera ir derama. Tokiam žmogui nereikia politikos, kad jam nubrėžtų veikimo ribas. Kaip nereikia ir masinės medijos, kad parodytų jam pavyzdį. Jis pats imasi būti pavyzdžiu. Ne dėl didvyriškumo, šlovės ar pinigų, o tiesiog dėl to, kad myli tautą. Ir nori, kad jo vaikai ir vaikaičiai gyventų laimingi. Ne Europos ar kokioj kitoj sąjungoj (ar dar nemaža mes jų matę!!!), o Lietuvoj. Žalioj. Laisvoj, gyvoj, pabudusioj. Nagi mūsų Lietuvoj!

Kaip toj dainoj, kuriai žodžius Maironis parašęs: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, kur mūsų tėvynė – graži Lietuva!”

Neringa youtub‘e: Atgimk, Lietuva (kalba Maironio muziejuje, Kaunas 2010)

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

šaltinis: menoversme.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 8

  1. samogits says:

    geras ir sveikas straipsnis aciu!

  2. Tiesa ar ne ? says:

    http://www.alfa.lt/straipsnis/12345198/Rugsejo.11.oji..atskleistos.populiariausios.samokslo.teorijos=2011-09-05_18-34 tai ka brolius nugriove Al queda?

  3. ara-copi says:

    Citata iš alfa straipsnio:
    „Vienas svarbesnių įrodymų – lėktuvo įgulos ir keleivių DNR, surinkta įvykio vietoje.“
    Čia apie lėktuvą atseit įsirėžusį į Pentagoną… beje niekas tikrai net nežino kas tai buvo iš tiesų, bet bet kuriuo atveju skraidančio daikto įsirėžimą į sieną turėtų sekti toks pats gaisras, kaip ir bokštuose dvyniuose, kur atseit lėktuvai sukėlė gaisrą ir griūtį…
    Tai koks gali būti surinktas DNR, kai tame pačiame straipsnyje aprašyta, kad po lėktuvo sprogimo pakyla iki 1000 laipsnių temperatūra, kad net išsilydo metalinės pastato konstrukcijos, kas šiaip jau yra grynas melas, nes nuo aviacinio kuro tokia temperatūra tikrai nepakils, o jei net pakiltų per kažkokį stebuklą, tai juk konstrukcijos paslėptos po betono danga…tai juk nėra metalo lydymo krosnis.
    Bet grįžtant prie DNR suprantama, kad aukštoje temperatūroje viskas tiesiog išgaruotų, juk DNR tai organika, o ne metalas, tad lėktuvo sprogimo vietoje špygą gali rasti, bet tik ne DNR. Bet nesuprantantiems įkištas DNR, kad patviertinti, jog ten tikrai buvo ŽMOGAUS valdomi lėktuvai.
    Visas tas straipsnis labai silpnai argumentuotas ir panašu, kad užsakytas.
    Aš tikrai nežinau, kaip ten buvo iš tiesų, bet kad šiame alfa straipsnyje argumentai prasilenkia su logika, tai akivaizdu.

  4. ! says:

    Ploju atsistojęs! Beje, autorė tik netiesiogiai užsiminė, jog įvykus tokiam virsmui valdžia nereikalinga… ir dar labai daug kas tiesiog nereikalinga.

  5. Sarmatas says:

    Valstybės valdymas vyktų per bendruovaldą. Bendruovalda – valstybės valdymo modelis, kai tauta valdosi Kapos teisės pagalba ir pačio išmintingiausio ir galingiausio tautos atstovo – dvasinio vadovo.
    Sueiga – visų piliečių susirinkimas bendruomenės klausimams spręsti ir Kapos sprendimams skelbti.
    Kapa – pagrindinis visuomenės savivaldos būdas, kartu su sueiga ir bendruovalda.
    Rinkimai pagal kapos teisę – Kapos nuomonė, paremta vienbalsiškumu, teisingumu ir sveika mąstysena.

  6. Kindziulis says:

    Libijoje buvo kažkas panašaus į bendruovaldą. Ir matome kas atsitiko. Manau, kad nėra pagrindinė bėda visuomenės struktūra. Bėdos yra kitur. Ir kol žmonės nesuvoks iki galo kas vyksta, niekur nenueisime.

  7. Sarmatas says:

    Už tai ir įvyko, kad buvo kažkas panašaus.

  8. AnG says:

    Kas pirmas? :)
    Aš taip jau beveik ir padariau. Užkniso darbas nuo 8 iki kol paveži, skubėjimas, rutina, kamščiai, smogų smarvė ir t.t. Dėjau ir išvariau iš Vilniaus į kaimą ūkininkauti (ekologiškai :)). Išvažiavau ne todėl kad neradau ar neturėjau darbo. Darbe (buvusiame) užėmiau tikrai aukštas pareigas ir gaudavau tikrai neblogą atlyginimą ir jame buvau tikrai reikalingas. Kaip bus toliau, bus matyti, yra minčių visokių. Pirmas žingsnis žengtas…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top