- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Jacques Pauwels: Kaip JAV rėmė nacių Vokietiją

nuotrauka: wikipedia.org

nuotrauka: wikipedia.org

Didžioji dalis amerikiečių buvo prieš Hitlerį ir prieš nacizmą Vokietijoje, argi ne? Šiuo metu tokį įspūdį sudaro tokie Holivudo filmai kaip “Išgelbėti eilinį Rajaną“ ar netgi “Šindlerio sąrašas“.

Taigi, niekas negali paneigti, kad daug amerikiečių nemėgo Hitlerio, niekino kaip žmogų ir nekentė jo propaguojamo nacizmo.

Taip pat yra tiesos tame, kad dauguma amerikiečių iš tikrųjų mėgo Hitlerį ir neturėjo nieko prieš nacizmą ir fašizmą. Faktiškai jiems netgi visa tai patiko.

Ir viena iš didžiųjų problemų yra tai, kad Hitlerį mėgo didelis skaičius labai svarbių ir įtakingų asmenų, kaip politikai, ekonomistai ir t.t., kurie valdė Jungtines Amerikos Valstijas.

Ir aš manau, kad ypatingai “Didieji industrijos kapitonai“: verslininkai, bankininkai ir geriausi JAV advokatai, kurie 1930 -aisiais, tiesą sakant, mėgo Hitlerį ,nes kaip jie sako, – „galėjo daryti verslą su juo“. Ir tai taipogi yra labai svarbu. Norėdami tai suprasti, mes turėtume grįžti į ankstesnius 1920-tuosius, – dešimtmetį po Pirmojo pasaulinio karo, kai dauguma JAV kompanijų dėl priežasčių, kurias aptarsime vėliau, investavo didžiulius pinigus į Vokietiją, kuri tada dar nebuvo Nacių Vokietija.

Pavyzdžiui Ford, General Motors pastatė didžiulius fabrikus, didžiules gamyklas Vokietijoje. Taipogi IBM, ITT, GILLETE, Coca Cola, Kodak ir daugybė kitų kompanijų, kurios pradėjo verslą Vokietijoje. Šios kompanijos buvo labai sėkmingos, nors, tiesą sakant, kurį laiką verslas nebuvo labai sėkmingas, nes vėlyvus 1920-tuosius Jungtines Valstijas apėmė Didžioji Depresija. Tai buvo didžiulė ekonominė krizė, labai bloga verslui ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, taipogi Vokietijoje. Tačiau 1933-taisiai Hitleris paėmė valdžią. Ir, netikėtai, amerikiečių investicijoms Vokietijoje viskas ėmė klotis puikiai.

Faktiškai nuo to momento, kai Hitleris 1933 metais gavo valdžią, beveik iškarto amerikiečių investicijos, amerikiečių kompanijų padaliniai Vokietijoje pradėjo uždirbti vis daugiau ir daugiau pinigų. Ir tam buvo labai geros priežastys. Viena iš priežasčių buvo tai, kad Hitleris panaikino visas darbo profsąjungas. To rezultatas buvo toks, kad kompanijos Vokietijoje, įskaitant ir užsienio kompanijas, galėjo mokėti vis mažesnius ir mažesnius atlyginimus darbuotojams, mažesnes pašalpas, galėjo priversti dirbti daugiau valandų ir nereikėjo jaudintis dėl pasekmių, todėl, kad streikai Vokietijoje nebebuvo leidžiami. Taigi, Hitlerio statomas fašizmas ir nacizmas buvo, tiesą sakant, geras verslui. Ir taipogi, tai padėjo menkinti profsąjungas ir politines partijas.

Taigi, dėl šių priežasčių Hitleris buvo labai geras verslui, tačiau Hitleris buvo dar geresnis verslui dėl to, kad iš JAV kompanijų užsakinėdavo daugybę prekių bei produktų. Pavyzdžiui, sunkvežimius, tankus, lėktuvus užsakinėdavo iš General Motors kompanijos. Taipogi komunikacijų įrangą, kurią gamino ITT, tam, kad neleistų priešų lėktuvams susisiekti su tankais. Hitleris ruošėsi karui, tam, ką dabar kiekvienas žino. Hitleriui reikėjo karo priemonių: tankų, lėktuvų, sunkvežimių ir t.t. Ir visos tos didžiulės JAV kompanijos buvo labai laimingos galėdamos parūpinti visą karui reikalingą techniką Ponui Hitleriui.

Ir kai kurie žmonės tikėjo, jog Hitleris nemokėjo sąskaitų kaip pavyzdžiui TSRS, kur paprasčiausiai viską nacionalizavo ir niekam nieko neapmokėjo. Tai netiesa, Hitleris apmokėjo sąskaitas, todėl verslas Vokietijoje klestėjo. Tiesą sakant, didžiosioms JAV kompanijoms verslas Vokietijoje sekėsi geriau, nei pačiose JAV. Ir kompanijoms nereikėjo kažkokių planų, gamyklų ir fabrikų statymui tam, kad vykdytų verslą su Hitleriu. Juk tiesiog buvo galima eksportuoti viską tiesiai į Vokietiją. Pavyzdžiui tokia didelė kompanija kaip Exxon, kitaip tariant Standard Oil of New Jersey arba geriau žinoma pavadinimu Esso, valdoma Rokfelerių šeimos, taipogi Texical, Hitleriui tiekė visų rūšių kurą, todėl, kad kuras buvo Hitlerio stabdis. Todėl, kad norint kariauti lėktuvais ir tankais, juk reikalingas kuras.

Ir noriu jums pasakyti, kad Vokietijoje yra labai daug alaus, turbūt vandens, tačiau nėra naftos. Todėl, norint kariauti su kuru varoma technika, reikia kurą iš kažkur importuoti. Tai Hitleris ir darė, jis pirko kurą daugiausiai iš JAV šaltinių. Todėl verslas su Hitleriu, buvo labai labai geras verslas. Hitlerio armija buvo puikus verslas. Ir jeigu kas nors jūsų paklaustų ar didieji JAV industrijos kapitonai, pavyzdžiui Henry Ford, kuris 1938 pardavinėjo ginklus, tankus ir kitą techniką Hitleriui, nežinojo, kad visa ta technika bus panaudota kare prieš kažkurią valstybę? Atsakymas: aišku, žinojo kad bus karas, bet turbūt niekas negalėjo tikėtis, kad Hitlerio karas bus prieš kažką kitą, o ne prieš Sovietų Sąjungą. Ir tai jiems buvo geras dalykas, nes JAV bankininkai, verslininkai ir t.t. nekentė Sovietų Sąjungos ir nekentė labiau nei nacių Vokietijos, todėl, kad Sovietų Sąjungoje buvo dirbama taip ,kad būtų išaukštinta socialistinė visuomenė, o ne kapitalistinė, dėl kurios JAV yra garsi.

Ir žinoma tai sistema, kuri gamino Didžiuosius industrijos kapitonus iš, kurių JAV galėjo pelnytis. Tai tiesą sakant, Hitleris buvo puikus vyrukas, ar ne? Tik pagalvokite. Jūs uždirbate iš jo pinigus ir dar be visa ko, jis kariauja su labiausiai už viską pasaulyje jūsų nemėgstama Sovietų Sąjunga. Taigi Hitlerio planai karui buvo tai, prieš ką JAV neturėjo nieko prieš. Ir tuomet kai karas prasidėjo, kai Hitlerio tankai užėmė Lenkiją, įvažiavo į Belgiją ir Prancūziją, jiems visiškai nerūpėjo. Tiesą sakant, 1940 liepą, vokiečių Kancleris, pakvietė visus svarbius asmenis į didžiulę šventę, kurioje buvo švenčiamos Hitlerio armijos pergalės prieš silpnesnes šalis, tokias kaip Lenkija ir Prancūzija.

Ir kaip jūs manote, kas atėjo į šią šventę? Ogi pavyzdžiui Henry Ford ir General Motors atstovai, ITT, tos kompanijos, kurios padėjo švęsti pergalę. Gerai išanalizavus Hitlerio karinę taktiką suprastumėte, kad taktika buvo paprasta – žaibiškai pulti su viskuo kas yra: tankais, lėktuvais ir t.t., viskuo, kas juda labai greitai. Bet, jei jūs pagalvotumėte, beveik visa ta technika buvo tiekiama JAV kompanijų. Visa ta technika buvo gaminama Vokietijoje, kuras buvo importuojamas tiesiai iš JAV arba per Meksiką. Todėl, verslas su Hitleriu – buvo nuostabus verslas. Ir nebuvo jokios priežasties dėl kurios būtų galima jo nemėgti. Tiesą sakant, jeigu būtumėte paklausę Pono Fordo – jūs darote verslą su Hitleriu ir jūs suprantate, kad esate dėl to laimingas, nes jūs uždirbate daugybę pinigų, bet argi jūs nemanote, kad Hitleris baisus antisemitas bei rasistas ir dėl to jūs jo galėtumėte nemėgti?

O Henrio Fordo atsakymas buvo paprastas. Ne, todėl, kad pats Ponas Fordas buvo antisemitas. Antisemitizmas buvo labai paplitęs JAV visuomenėje, taip pat, kaip ir rasizmas. Todėl visiems Didiesiems industrijos kapitonams buvo visiškai nesvarbu, kad Hitleris buvo antisemitas ir jiems visiškai nerūpėjo ką jis padarė Žydams. Taigi, karas tęsėsi, buvo daugybė Vokietijos pergalių, tačiau Britai kažkodėl niekaip nepasidavė ir atrodė, kad karas gali tęstis dar daugybę metų. Bet tai ne problema JAV, todėl, kad karas savaime yra puikus verslas. Ir ne tik todėl, kad buvo galima aprūpinti Vokietiją karine technika, tačiau buvo galima lėktuvais ir tankais aprūpinti ir Britus.

Todėl galima sakyti, kad karas yra puikus dalykas, nes JAV tiekia karinę techniką, uždirba iš to pinigus ir dar be visa ko, visi priešai kariauja tarpusavyje. Ir dar, juk galima tiekti karinę techniką ir pačiai JAV ir iš to uždirbti pinigus. Todėl karas yra pats geriausias verslas, faktiškai galima sakyti, kad karas ištraukė JAV iš Didžiosios Depresijos, o ne Ruzvelto “Naujasis kursas“, kaip kai kurie istorikai mėgsta galvoti arba apsimeta tuo tikintys. Antras pasaulinis karas

Taigi, kuo toliau karas tęsėsi, tuo buvo geriau. Ir kai kurie verslininkai bei politikai yra sakę, pavyzdžiui Henry Truman, kuo ilgiau šis karas tęsis, tuo geriau mums. Tuo metu JAV neturėjo jokio supratimo, kad galbūt JAV demokratija susirems su Hitlerio Diktatūra. Tačiau, kaip visi žinome, JAV buvo įtraukta į karą. Faktiškai kelias, kuriuo JAV buvo įtraukta į karą, kaip vienas amerikiečių istorikas buvo pasakęs, tiesiog atvedė atgal į karą. Jie buvo įstumti į karą. Jie nesirinko varianto įsitraukti į karą. Tiesiog jie netyčia užlipo ant karo grėblio. Ir tai įvyko todėl, kad Japonija atakavo JAV, Pearl Harbore kaip visi žinome. Ir visi žinome, kad kitą diena JAV paskelbė karą Japonijai. Ir tai buvo skirtingi karai. Vienas Europoje tarp Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos ir kitas Tolimuosiuose Rytuose tarp JAV ir Japonijos. Galima sakyti – tai buvo du Pasauliniai karai vienu metu. Ir viena priežasčių kodėl jie sujungė šiuos karus į vieną, yra ta, kad 4 dieną po Pearl Harboro Hitleris paskelbė karą JAV.

Klaidinga manyti, kaip daugelis žmonių mano, kad JAV prezidentas Ruzveltas po Pearl Harboro atakų paskelbė karą Vokietijai. Juk Vokietija neatakavo Pearl Harboro, po tų atakų JAV paskelbė karą tik Japonijai, Vokietija į tai nebuvo įtraukta. Taipogi yra klaidinga manyti, kad Vokietija įsipareigojo padėti Japonijai, tai nėra tiesa, todėl, kad Vokietija praktiškai buvo įsipareigojusi padėti Japonijai, jeigu pastaroji bus užpulta kitos šalies. Tačiau Pearl Harboras nebuvo tai, dėl ko Vokietija turėjo padėti Japonijai. Juk Japonija pati užpuolė JAV. Tačiau 1941 Gruodžio 11, praėjus keturioms dienoms po Pearl Harboro, Vokietija visgi paskelbė karą JAV.

Ir tai kelia klausimą, jeigu Hitleris nebūtų paskelbęs karą JAV, kada JAV būtų paskelbusios karą Vokietijai? Turbūt niekada. Turbūt Jungtinėms Valstijoms nereikėtų ateiti į Europą ir skelbti savo demokratijos. Tačiau JAV tai padarė, ir keliant klausimą dėl ko Hitleris paskelbė karą JAV, galima teigti, jog visa tai buvo dėl to, kad Vokietijos situacija prie Sovietų Sąjungos buvo ne pati geriausia.

1941 metų birželį Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą ir Berlynas tikrai tikėjo, kad karas su Sovietų Sąjunga tęsis tik nuo 6 iki 8 savaičių. Ir tai buvo labai svarbu Vokietijai, todėl, kad Vokietija kuro turėjo tik keturiems mėnesiams. Taigi, norint gauti priėjimą prie Naftos telkinių, Hitleris privalėjo nugalėti Sovietų Sąjungą per 4 mėnesius. Ir jeigu jis būtų tai padaręs, vokiečiai būtų galėję plėstis amžinai ir kovoti su visomis didžiausiomis jėgomis pasaulyje. Todėl, kad didžiausia Vokietijos silpnybė buvo resursų, ypač naftos trūkumas.

Todėl karas su Sovietų Sąjunga Hitleriui buvo labai svarbus dėl daugybės priežasčių. Tai buvo svarbu, nes Hitlerio gyvenimo svajonė buvo Sovietų Sąjungos sunaikinimas. Revoliucijos kūrėjos, komunizmo kūrėjos. Be viso to, buvo labai svarbu gauti didžiulius Sovietų Sąjungos išteklius, pavyzdžiui derlingas Ukrainos žemes. Taigi, Vokietijai buvo labai svarbu judėti greitai, nes kuro ištekliai labai sparčiai seko.

Taigi, karas iš pradžių sekėsi labai gerai, tačiau rūgpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiai Vokietijai nebuvo patys geriausi laikai Sovietų Sąjungoje. Sovietų pasipriešinimas buvo žymiai stipresnis nei, kad buvo tikėtasi. Katastrofa nutiko Vokiečiams 1941 gruodžio 5, tuomet, kai Raudonoji Armija kontratakavo vokiečius priešais Maskvą ir gerokai sukruvino jų veidus. Tą pačią dieną, generolai raportavo Hitleriui Berlyne, kad jis pralaimės karą, todėl, kad jie viduryje žiemos užstrigo Sovietų Sąjungoje, perėjo į gynybines pozicijas ir svarbiausia, kad jų kuro atsargos beveik išseko. Ir mintys kitais metais bandyti atakuoti Sovietų Sąjungą yra labai pesimistinės. https://www.youtube.com/watch?v=-6UgHmeiXyo

Ir istorikai mano, kad būtent dėl šios priežasties Hitleris paskelbė karą JAV. Jis buvo priverstas tai padaryti. Buvo priverstas ieškoti išsigelbėjimo. Jis galvojo, kad paskelbdamas karą JAV, nors iš tikro to nedarydamas, jis paskelbs karą Japonijos priešui. Ir jis mąstė, kad galbūt Japonija, kuri tuo metu turėjo didžiulę armiją, paskelbs karą Vokietijos priešui Sovietų Sąjungai. Tokiu būdu, Hitleriui yra vilties laimėti karą prieš SSRS. Tačiau, kaip mes visi žinome, Japonija pasakė didelį ačiū Hitleriui, dėl to, kad jis paskelbė karą JAV, tačiau kovoti prieš Sovietų Sąjungą prie Vokietijos neprisidėjo. Dėl šitos priežasties Hitleris visiškai vienas turėjo kovoti prieš TSRS, kas vedė jį į pralaimėjimą. Tiesą pasakius galima teigti, kad Sovietų Sąjunga nugalėjo nacių Vokietiją, žinoma prie to prisidėjo ir britai, amerikiečiai, kanadiečiai ir kiti aljanso nariai, tačiau didžiausią įnašą į pergalę įdėjo TSRS.

Grįžkime prie JAV ir Vokietijos korporacinių ryšių. Praėjus 4 dienoms po Pearl Harboro, galima sakyti, kad JAV iš tikrųjų rimtai kariavo prieš Vokietiją, – tai kas gi nutiko JAV investicijoms, JAV gamykloms Vokietijoje? O atsakymas yra toks: verslas kaip visada. Iki pat paskutiniųjų karo dienų, korporacijos tiekė Vokietijai ginklus ir už tai gavo pinigus. Visos didžiosios kompanijos vis dar gavo didžiulius pinigus iš nacių Vokietijos, netgi po Pearl Harboro.

Oficialiai JAV štabas prarado kontrolę Vokietijos operacijoje, bet tai tik iš dalies tiesa. Aš tai aprašiau savo knygoje “The Myth of the Good War“. Realybė buvo tokia, kad verslas toliau klestėjo ir JAV korporacijos toliau uždirbo milžiniškas sumas pinigų. O kai amerikiečių ir britų bombonešiai bombardavo daugybę Vokietijos miestų, tokių kaip Kelnas, Hamburgas, Drezdenas ir sunaikino visus pastatus, bažnyčias ir katedras, bet iš tikrųjų jie niekada stipriai neatakavo tų vietovių, kuriose buvo JAV verslo gamyklos ir fabrikai. Taigi, baigiantis karui buvo galima sakyti, kad JAV išsaugojo savo investicijas Vokietijoje ir karui pasibaigus vis dar vykdė verslą. Ir šios kompanijos šiandien vis dar ten, vis dar gauna didelius pinigus.

Šio pasakojimo moralas yra toks, kad JAV kariavo prieš Vokietiją ne dėl to, kad būtų nekentusios Hitlerio ar nacių. Iš pradžių Jungtinės Valstijos iš viso nenorėjo kariauti, nes Vokietija joms nešė pinigus. Ačiū Hitleriui. Ir vėliau jos prisikrovė daugybę pinigų, kai reikėjo aprūpinti Hitlerį ir jo priešus. Taigi, karas buvo nuostabus dalykas. Pamoka, kurią visi turėtume išmokti yra ta, kad JAV niekada neturėjo nieko prieš Hitlerį ir fašizmą, ir netgi šiandien mes galima stebėti, pavyzdžiui Ukrainoje, kaip JAV toleruoja, drąsina ir netgi remia Neo-nacių pasireiškimą.

Antra vertus, karas yra labai gerai verslui. Tiesą sakant, kai karas pasibaigė, daugybė Amerikos ekonomistų pareiškė, kad jam pasibaigus baigsis geros dienos. Ir karui pasibaigus, rezultatas buvo toks, kad Jungtinėms Valstijoms reikėjo naujų karų. Todėl Šaltasis karas buvo labai gerai, nes leido sistemai funkcionuoti. Kai baigėsi Šaltasis karas, Persijos įlankos karas, po to atsirado puiki idėja – terorizmas, kas reiškia nuolatinį karą, apimantį daugybę šalių. Ir pabaigai, daugybė žmonių žino, kad jeigu į pasaulį ateis taika, tai bus katastrofa JAV ekonomikai.

parengė: Paulius Radvanskis

radvanskis.lt