Jo didenybė – Kapitalas

2016, 24 rugsėjo, 10:23 | kategorija LPT | 8 komentarai | peržiūrų 1 011 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kapitalo galiaJonas Mikelinskas

Jeigu šiandien civilizuotas pasaulis su šventu įsitikinimu vis dar teigia, kad po 2001 metų rugsėjo 11-osios, kai Niujorko mieste buvo susprogdintas finansinės oligarchijos simbolis – dangoraižiai dvyniai, nebegali gyventi kaip seniau, ir tasai pats pasaulis šitaip neteigė, kai 1945 metų rugpjūčio 5 ir 9 dienomis liepsnų jūrose buvo paskandinti Japonijos miestai Hirosima ir Nagasakis, tai savaime peršasi išvada, jog visa žmonija orientuojama ne ten, kur to reikalauja sveikas protas, o ten, kur diktuoja Kapitalo interesai.

Tokios ir panašios mintys klaipė ir pančiojo man kojas, kai skubėjau pro Saulės kapines susitikti su draugu, grįžusiu iš ilgos kelionės po Japoniją ir Kiniją. Tačiau pirmiausia mano dėmesį pasiglemžė ne troleibusu atvažiavęs draugas, o nežinia kaip ant troleibusų stotelės šono atsiradusios trys didžiulės raudonos, tarsi iš meilės žmonijai išpampusios širdys, po kuriomis buvo išspausdinta: ARGI TIKRAI MES TOKIOS SKIRTINGOS?

O po tuo užrašu buvo paaiškinta, kad pirmoji širdis priklauso homoseksualui, antroji – transseksualui ir tik trečioji – heteroseksualui.

Žodžiu, tarp jų, tų trijų širdžių, dedamas lygybės ženklas. Ir vis dėlto pirmoji vieta skiriama homoseksualui. Ji lygesnė, anot Orwello, už kitas. Ar tai nereiškia, kad jau artimiausioje ateityje ji turės suvaidinti pagrindinį vaidmenį? O kokį? Nejučiomis paklausiau savęs.

– Išsigimimo, – tvirtai atsakė netikėtai šalia manęs atsiradęs draugas. – Ir susinaikinimo.

– Deja, taip, – beliko jam pritarti, dar prieš paspaudžiant vienas kitam rankas.

Neišėjo man iš galvos tos trys išpampusios širdys ir tada, kai papietavę su draugu kinų restorane išsiskyrėme ir kiekvienas patraukėme savais keliais. Neišėjo iš galvos gal ir dėl to, kad mudviejų kalba daugiausia sukosi apie Japoniją, kuri nieko bendro dar neturėjo su ta sparčiai išsigimstančia Europos ir Amerikos kultūra.

Kas tai – tos išrikiuotos kruvinos širdys? Proto, jausmų ir papročių revizija ar tik aukštesnio būvio ir viso to, ko pas mus nebuvo iki šiol, įteisinimas? Ar tik sukonkretinta ir patobulinta per visus žiniasklaidos kanalus brukamos orientacijos išvada, kurią prieš penketą ar šešetą metų tokiose pat troleibusų stotelėse reklamavo garbus džentelmenas, žvelgiantis į pasaulį pro savo tarpkojį. Tiesa, tada ten nebuvo, kaip dabar, po tomis širdimis, parašyto moralo, bet kiekvienas galėjo suprasti ir be žodžių, kad visu savo elgesiu šis garbus ir orus džentelmenas profesorius byloja ne ką kitą, o tą:

– Ponios ir ponai, argi aš labai skiriuosi nuo jūsų, jeigu žvelgiu į jus ir į visą pasaulį pro savo genitalijas, nes to reikalauja ne tik mano protas ir širdis, bet ir visų jūsų ateitis?

Ir kas tada prasidėjo visose mūsų nepriklausomos Lietuvos troleibusų stotelėse? Ogi pusnuogių gražuolių parodų vajus. O kaipgi kitaip? Juk viskas vyksta pagal išbandytą Laisvės rinkos kapitalizmo dėsnį – yra poreikis, atsiranda ir pasiūla. Tokiu būdu pas mus seksualinė revoliucija, kurios vaisiais pirmiausia pasinaudoja jaunimas, buvo ne tik įvertinta, bet ir įteisinta.

O tempora, o mores! – sušuktų senovės romėnas ir pasistengtų kuo greičiau numirti, nes nepajėgtų prie tokių papročių ir moralės nei priprasti, nei prisiplakti.

O mes apsipratome kaip tie kariami šuneliai, žiūrime ir tylime. Ir ne tik tylime, bet ir džiaugiamės ir didžiuojamės, kad jau esame Europos Sąjungos nariai, ir mūsų akys godžiai bei viltingai įbestos į jo didenybę Eurą, esantį jau ne už kalnų.

Aš, pamiršęs visus tuos troleibusus ir Žirmūnus, žvelgiu į tas iš meilės kosmopolitizmui ir homoseksualizmui išpampusias širdis ir prisimenu garsųjį Holivudą, į kurį patekau Amerikoje gyvenusių poeto Bernardo Brazdžionio ir publicisto Juozo Kojelio rūpesčiu. Patekau, pamačiau niekur neskubančius, kaip visur kitur JAV, negražius žmones. Žmones nei baltus, nei geltonus, nei juodus, be laiko praplikusius arba pražilusius, per anksti nusipenėjusius, ir netikėtai pats sau pasakiau: išsigimėlių miestas. Ir aš, pasibaisėjęs tuo netikėtu ir nelauktu pasmerkimu, nejučiom pažvelgiau į žemę, tarsi panūdęs įsitikinti, ar dar turiu reikiamą atramą po kojom. Pažvelgiau ir instinktyviai atitraukiau pakilusią nusileisti koją. Nusileisti… ant gražaus moters korpuso, numesto ant šaligatvio. Kas čia dabar? Pasilenkiau ir įsižiūrėjau. Ogi penkiakampėje žvaigždėje inkrustuotas garsios gražuolės, legendinės Holivudo aktorės Marilyn Monroe veidas ir… krūtys. Išsigandau ir iš to išgąsčio nusispjoviau. Visa laimė, kad ne ant gražuolės paveikslo.

Kiek susitvardęs iš netikėtai patirto kone šoko, atsargiai peržengiau tą gražų, seksualų korpusą drąsiom akim ir paburkusiom nuo išgąsčio lūpom ir jau žengiau gatve toliau nejučiom kartodamas: Holivudas išsigimimo būdas, Holivudas išsigimimo būdas… Ir šį kalambūrą kartojau tol, kol Holivudas su visais savo filmais pavirto tokia vieta, kur reiškiama užuojauta ne aukai, o nusikaltėliui.

Pametęs galvą Holivude, pats nepajutau kaip įsėdau ne į tą troleibusą – užuot mane vežęs į Žirmūnus, jis išlaipino Antakalnio Leono Sapiegos stotelėje. Netrukus paaiškėjo, kad taip atsitiko ne veltui – Holivudo dvasia ar šmėkla atsivijo mane ir čia. Ir atsivijo su visomis savo metastazėmis, sudarkančiomis, suluošinančiomis ne tik žiūrovo kūną, bet ir dvasią. Ir tai vyksta nepastebimai, sistemingai, be gailesčio ir triukšmo.

O čia, Leono Sapiegos stotelėje, Holivudo aukomis tapo trys išvaizdžios paauglės. Kaip tai? O taip, kad jos, pasislėpusios už spaudos ir rūkalų kiosko, godžiai plėšė dūmą.

Susidomėjau ir neiškenčiau:

– Ar jūs žinote, mergaitės, kad nikotinas darko veido spalvą? – čiupau jautį už jautriausios vietos.

– Žinome, – atsakė ta, kurios mini sijonėlis buvo miniškiausias.

– Žinote ir rūkote?

– Visa mūsų klasė rūko, – atsakė jau visos. Ir kone kartu.

– O kur ta jūsų klasė? – pasitikslinau, nors ir nelabai tikėjausi gauti išsamų atsakymą.

– Vilniuje… Petro Vileišio gimnazijoje, – tiesiog atraportavo ta, kurios kirpčiukai kone siekė gražias mėlynas akis.

– To Petro Vileišio, kuris visą savo gyvenimą paaukojo, kad Lietuva būtų laisva ir sveika? – paklausiau ne tiek tų mergužėlių, kiek pats savęs. Mat nelaukiau atsakymo.

– To, – atsakė vėl visos kartu ir, nieko daugiau nelaukdamos, numetusios dar rūkstančias cigaretes, spruko prie sustojusio troleibuso.

Likau vienas, apniktas slogių, įkyrių minčių. Viena jų buvo pati nuožmiausia ir smigo į akis ir kaktą: visa klasė! Visa klasė! Visa klasė!.. O kas toliau? O ką tai reiškia?

Toliau bus dar gražiau. Juk viskas prasideda nuo valios sužlugdymo. Atsisveikinsi su žmogui būtina valia ir sniego gniūžte riedėsi į pakalnę. Argi ne šitaip prasideda didieji ir kraupieji dalykai?

Ar jos tai žino? Ar nori žinoti? Ar pasididžiuotų esančios lietuvės, sužinojusios, kad tas pats Petras Vileišis savo iniciatyva ir valia 1921 metais važiavo į Paryžių išleisti prancūzų kalba knygelės „Le conflit Polono–Lithuanien“, atveriančios pasauliui akis į lenkų klastą ir grobuonišką politiką Lietuvos atžvilgiu?

Dingus toms „vileišytėms“ man iš akių ir galvos, aš ir vėl turėjau sugrįžti į tą pačią stotelę, papuoštą tomis niekuo viena nuo kitos nesiskiriančiomis širdimis. Sugrįžau, permečiau akimis jas visas iš eilės ir paklausiau savęs: kada ir kodėl žmonės ėmė taip nemėgti viso to, kas įprasta, natūralu, normalu?

O svarbiausia – ką visa tai reiškia? Koks viso to tikslas? Nejaugi tik banali tolerancijos pamoka? Juk tada bus daroma tai, ką iki šiol vienas garbus poetas daro – banalybe kovoja su banalybe? Šitų širdelių tikslas kažkoks kitas. O koks? Neaišku. Viskas buvo aišku, kai gretimoje troleibusų stotelėje garbus džentelmenas į tave ir visą pasaulį žvelgė pro savo tarpkojį. Tada ne tik jo burna, akys, bet ir visas veidas bylote bylojo:

– Lietuvi, nežvelk į žvaigždes, kurių tu niekad nepasieksi, o paskirk savo dėmesį tam, ką panosėje turi. Paskirsi, neignoruosi ir be vizų į rojų važiuosi.

O čia? Šitos širdys? Ką jos reiškia? Į ką jos mus orientuoja? Kodėl pirmenybė atiduodama homoseksualui? Nejaugi dėl to, kad galėtume džiaugtis ir smagintis nepavojingais orgazmais, nesukdami sau galvos dėl kažkokių abortų? O gal šitaip kažkam šovė į galvą suteikti laisvą kelią Sigmundo Freudo Thanatos? Juo labiau kad, kaip rodo faktai, Briuselio politikai ir strategai, legalizuodami ir propaguodami šitą pažangiausią lytinę orientaciją, jau yra susitaikę su nieko gero nežadančia Europos Sąjungos ateitimi: Europa be europiečių! Žodžiu, su tokia ateitimi, kokią dar ne taip seniai buvo suplanavęs Lietuvai Stalino patikėtinis Michailas Suslovas. Ir ne tik susitaikė su tokia ateitimi, bet ir ją dar patobulino. Patobulino, kad čia jau viskas daroma nebe svetimom, o savom rankom. Negi ne tam naudojama imigracija ir abortizacija? Žodžiu, matematika paprasta – kuo daugiau numarinti savųjų ir kuo daugiau prisijaukinti svetimųjų.

Bet Lietuva? Kuo čia dėta Lietuva? Nejaugi ir dabar ji kažkam užkliuvo, kaip 1945 metais užkliuvo Sovietų Sąjunga, kuri sulaukė rūsčios, skandalingai pagarsėjusios JAV CŽV šefo Alleno Dulleso žlugdančios doktrinos. Ši doktrina, kurią savo straipsnyje „Kas ir kaip sugriovė SSRS?“ atskleidė pagarsėjęs Rusijos generolas, buvusios Sovietų Sąjungos didvyris ir pretendentas į Rusijos prezidento postą Aleksandras Ruckojus, teigia:

„Sukėlę tenai (Sovietų Sąjungoje – J. M.) chaosą, nepastebimai perkeisime vertybes ir priversime juos tomis iškreiptomis vertybėmis patikėti. Kaip? Surasime savo vienminčių… savo sąjungininkų ir pagalbininkų pačioje Rusijoje. Palengva prasidės grandiozinė pačios nepaklusniausios Žemėje tautos savimonės nykimo tragedija. Iš literatūros ir meno mes, pavyzdžiui, pamažu išguisime jų socialinę esmę, užgniaušime menininkams norą vaizduoti, galbūt net aiškintis liaudies masių gelmėse vykstančius procesus. Literatūra, teatras, kinas vaizduos ir liaupsins pačius žemiausius žmogaus jausmus. Visapusiškai palaikysime ir kelsime vadinamuosius „menininkus“, kurie stengsis diegti sekso, smurto, sadizmo, išdavystės, žodžiu, visokiausio nedorovingumo kultą.

Suardysime valstybės valdymą ir padarysime jį chaotišką. Nepastebimai, bet aktyviai ir nepaliaujamai skatinsime valdininkų savivaliavimą, kyšininkavimą, neprincipingumą. Neprincipingumas ir aplaidumas įgaus dorybės statusą… Sąžiningumas ir padorumas bus išjuokiami ir niekam nebebus reikalingi, taps praeities atgyvena. Chamizmą ir įžūlumą, melą ir apgaulę, girtuoklystę ir narkomaniją, gyvulišką baimę ir begėdystę, išdavystę, nacionalizmą ir visų pirma priešiškumą bei neapykantą rusų tautai – taip vikriai ir nepastebimai panaudosime, kad visa tai sužydės pilnaviduriais žiedais… Ir tik nedaugelis nutuoks ir supras, kas dedasi… bet tokius žmones įstumsime į bejėgišką padėtį, paversime pajuokos objektais, surasime būdą, kaip apšmeižti juos ir padaryti visuomenės atmatomis. Surasime būdų, kaip suvulgarinti ir sugriauti tautinės dorovės pagrindus. Šitaip sunaikinsime vieną kartą po kitos. Pirmiausia atakuosime jaunimą, jį dezorientuosime, demoralizuosime, tvirkinsime. Paversime jaunus žmones cinikais, menkystomis, kosmopolitais…“ („Naš sovremennik“, 1995, Nr. 12, p. 145). Pilna versija: Dabartis ir Aleno Daleso doktrina

„Betgi ši pragaištinga A. Dulleso doktrina buvo taikoma rusams“, – pasakys ne vienas išprusęs lietuvis. Taip tai taip, tačiau nepamirškime, kad tada Lietuva buvo okupuota ir sulyginta su kitomis broliškomis respublikomis. Ir viso to, kas buvo taikoma broliams rusams, negalėjo išvengti ir jų sąjungininkai lietuviai. Kita vertus, negalima buvo išvengti ir to, ką Biblija išreiškia tokiais žodžiais: „Tėvai valgė rūgščias vynuoges, o dantys atšipo vaikams.“

Na ir prasidėjo, na ir prasidėjo… Prasidėjo tai, kam pavadinti mes iki šiol nerandame tinkamo žodžio. Sąžinės išpardavimas, sąžinės išvarymas ar tiesiog, pasak Stalino, – Žmogaus išvadavimas iš Chimeros, pavadintos sąžine.

Baisiausia ir kartu būdingiausia, kad šitam degradavimui, moraliniam žmonių tvirkinimui, tam pragariškam nužmoginimo procesui kone aklai pasiduoda visos visuomeninio gyvenimo sritys: nuo žiniasklaidos iki komercijos ir reklamos.

„Televizijoje nuo ryto iki vakaro arba moterys guli ant vyrų, arba vyrai ant moterų. Vaikams įdomu žiūrėti, o žiūrėdami ir patys tokie tampa“, – šitaip trumpai drūtai kultūrinį mūsų televizijos darbą apibūdino žinoma aktorė Galina Dauguvietytė („Veidas“, 2008 m. gruodžio 29 d., Nr. 52).

Ir vargu ar ji šitaip teigdama daug perdeda. Juk seniai visiems paaiškėjo, kad nūdienė mūsų televizija tapo sekso, smurto ir sensacijų inkubatoriumi. Ištikimai jai padeda ir didieji mūsų dienraščiai. Ypač didžiausias ir puošniausias iš jų „Lietuvos rytas“. Ką sako ir už kokius idealus kovoja tokios jo tituliniuose puslapiuose rėkiančios antraštės: „Žudikas su peiliu sėjo baimę Panevėžyje“, „Vietoje vestuvių puotos – išdavystė ir vagystė“, „Klaipėdos prokurorai liko kvailio vietoje“, „Dviejų vaikų motina dar per jauna tuoktis“, „Sekso vergė įrodė sau, kad jau įveikė baimę“ ir t. t.

Ir tokios riebiu šriftu paženklintos ir atitinkamais paveikslais sutvirtintos antraštės tiesiog pritrenkia ir uzurpuoja skaitytojo sąmonę. O kur dar vajus apie inteligentiškų palydovių pasiaukojimą sekso tarnybai?

Šitas degradacijos, žmonių sąžinės prijaukinimo ir išvadavimo iš jos procesas žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ne tik nesumažėjo, bet ir dar pagilėjo, nes į visų sovietinio komunizmo kodeksų nusiaubtą žmogaus dvasią dar įsiliejo visas tas purvas, kurį Amerikoje kurpė Holivudas ir į jį panašios įstaigos. Juk kaip kitaip paaiškinsi tas žmonių „seksualinio švietimo pamokas“, nuolat rengiamas įvairiose, ypač stambesnėse, žmonių susibūrimo vietose?

O kur dar nenuorama visagalis Grafitis, kuris, pasakytum, kažkieno buvo specialiai išrastas, kad niekur nepaliktų didesnio ploto, dvelkiančio pastovumu ir siūlančio akiai ir širdžiai kūno ir dvasios švarą.

Žmogaus sugyvulinimas, degradacijos, cinizmo procesas ypač įsigalėjęs komercijoje, kurioje gundančiai nuogybei jau seniai suteiktas laisvas kelias. Ir šis procesas kaskart, kone kasdien įgyja vis naujų spalvų bei užmojų. Pastaruoju metu ypač madinga tapo išstatyti vitrinose begalvius manekenus. Užmeti akį į tokią kreatūrą ir iš karto aišku, kaip čia viskas pajungta ir suderinta pagrindiniam tikslui siekti – pilnos, apvalios krūtys, aptakios tarsi ištekintos šlaunys ir… kietas, anot paauglių diskurso, šakumas – kad, atrodo, galva, kuriai nebeliko vietos ant pečių, visai nereikalinga. Juk komercijoje, kur viskas perkama ir parduodama, galva yra tik balastas. Čia pagrindinį vaidmenį turi vaidinti imperatyvas – man reikia! – nieko bendro neturintis su blaivia garsaus filosofo pastaba įžengus į kokį „Akropolį“:

– Kiek daug čia daiktų, kurių man nereikia ir niekada nereikės.

Dar liūdnesni ir skaudesni reikalai pas mus yra su reklama. Jeigu šiandien Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje taip sparčiai daugėja isterikų ir psichopatų, tai ieškokite pagrindinių priežasčių reklamoje, kuri yra Kapitalo sarginis šuo.

Stebi, matai, apmąstai žmogus visa tai ir niekaip negali atsikratyti minties, kad ČIA IR DABAR pas mus viskas daroma, kad tai, kas nenormalu, liguista, kuo greičiausiai taptų normalu, sveika, būtina, net sektina. Kodėl norima, kad žmonės suvienodėtų, išsigimtų, susvetimėtų, sugyvulėtų? Kodėl visa tai, kas gražu, dailu, švelnu, pabrukama praeiviams po kojų kaip Holivudo mieste?

Ogi todėl, kad visa ši bakchanalija duoda didžiulį pelną.

O baisiausia ir kraupiausia yra tai, kad mes su tuo nužmoginimu, su visa ta bakchanalija baigiame apsiprasti, kaip invalidas apsipranta su savo negalia. Mes galime ir sugebame uždrausti viešose vietose rūkyti, bet negalime nieko padaryti, kad televizija liautųsi mokyti ištvirkauti ir žudyti.

Matai visa tai, apmąstai ir nejučiom tave prislegia į neviltį varanti išvada: sovietinis komunizmas dėjo milžiniškas pastangas, kad žmogus būtų paverstas vergu, o globalistinis kapitalizmas iš kailio neriasi, kad žmogus kuo sparčiau nužmogėtų, kad jis kuo veikiau būtų išvaduotas iš sąžinės. O tam tikslui siekti visos priemonės geros. Net genocido ignoravimas, kad tik triumfuotų KAPITALAS.

Šiaurės Atėnai, 2009-04-10 nr. 936

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 8

  1. Simas Simaitis says:

    Puikus straipsnis, rašytas jau 2009 metais. Šis tinklalapis pradėjo savo veiklą tik po metų. Paskaitykite komentarus originaliame tinklalapyje, kur šis straipsnis buvo paviešintas. Apart keiksnojimų ir įžeidinėjimų nieko geresnio autorius nesulaukė. Ir vistik žmogelis jau tada taikliai nupiešė Lietuvėlės ateitį. O tauta vistiek nekruta iš vietos iki šiolei. Širdis nesopa tautiečiai?

  2. konkurencijos nėra says:

    SOPA, bet ką padarysi…

  3. Simas Simaitis says:

    http://infa.lt/8857/paulius-radvanskis-laisva-marionete/
    Sakyčiau pradėkite nuo šito. 

  4. dovydas says:

    ….. reikia ne pirštu į kitą ar kitus besti, o į save. Ir pradėti nuo savęs. Klausimas yra: ką aš darysiu tokioje situacijoje? Nustoti būti vartotoju. Tai pirma. Besaikiu vartotoju. Kapitalui tai smūgis į paširdžius. Antra: išjungti televizorių, trečia: skleisti bendruomeniškumo idėją….. Tik bendruomeniškumo suklestėjimas įveiks labai daug…. Pvz.: korupciją…. O tada jau kaip ta sniego gniūžtė nuo kalno reikalai pajudės. Visada žiūrėk į save, ne į kitą. Ir pradėk nuo savęs – ištiesk ranką kaimynui, kolegai, draugui, praeiviui………..

  5. pestininkas says:

    Jo turiu ta knyga i kuria idėtas šitas straipsnis, gaila kad apiė tai mažai kas kalba ir rašo pas mumis, o tai ira esmė visko kas vyksta jau senai aplink mus ir su mumis!Straipsnis pasako budėk žmogau,nes panaudotas gali but neteisinguose kitu kėsluose!

  6. Dainius says:

    štai,sako d o v y d a s,kad reikia pradėti nuo savęs,ištiesti ranką kaimynui,kolegai it t.t.,tai teisingas pastebėjimas,tačiau kai dar prieš euro įvedimą aš aplinkiniams ir tiems patiems kaimynams sakiau,kad bus blogai,jie tik juokėsi iš mano kalbų,dabar kai pamatė,na gal greičiau,pajuto finansiškai,pradėjo keiksnoti ne tik eurą,bet ir mane,nes apart tų pačių kaimynų žodžių,per tokius kaip aš /nesuprantančius,kokią laisvę vakarai atnešė/ Lietuva dar nėra antra Šveicarija.Juokinga?Man ne,nes vienu metu ir gaila tokių žmonių ir kartu kyla noras tokius kaip broką utilizuoti.Dažnai pagalvoju,kokia galinga yra šį pasaulį vedanti į pražūtį jėga,kad 70-ies metų žmogus taip lengvai priimtų visas tas abejotinas vakarietiškas vertybes į save ir net nebandytų kažkuo suabejoti.Tačiau čia jau kritinis atvejis,yra nemažai žmonių,kurie daug ką supranta,bet gi nebando toliau savo nosies pažvelgti,sakydami kad esą jie nieko nepakeis .Aš manau,kad galima pakeisti,todėl džiaugiuosi tokiais ir panašiais straipsniais,nes tai įrodymas ,kad dar ne visa mūsų visuomenė puvinio apimta.

  7. Ec says:

    Lietuva nėra antra Šveicarija vien todėl, kad įstojo į ES. Šveicarija juk ne ES narė, nebūtų Lietuva įstojusi, gal ir būtų antra Šveicarija :) . Nors teisingiau būtų vietoje žodžio įstojusi vartoti žodį įtraukta.

  8. Simas Simaitis says:

    Pasistenkime likti patys savimi, o ne lygiuotis į kažką. Savos istorijos nežinojimas priveda prie tokio vergiško lyginimosi. Tiek ir girdi: būtumėm kaip skandinavai, būtumėm kaip šveicarai, būtumėm kaip kaip tie ar anie… Pradėkite būti normaliais lietuviais ir to pilnai užteks.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top