Kaip Artimieji Rytai vertina didžiųjų Pasaulio galių konkurenciją

2022, 18 rugsėjo, 8:30 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 107 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Nors karas Ukrainoje yra geografiškai tolimas, jis tapo naujausiu išbandymu, kaip Artimųjų Rytų lyderiai reaguos į didžiųjų galių konkurenciją, rašo amerikiečių „National Interest“.

Rusijos ir Kinijos istorija ilga ir sudėtinga, tačiau XXI a. jos vis dėlto užmezgė tvirtus dvišalius santykius. 1949 m. įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką, abi valstybės suartėjo dėl susižavėjimo marksistine ideologija ir atsidavimo jai, ką sustiprino 1950 m. pasirašyta trisdešimties metų aljanso sutartis, suteikusi galimybę bendradarbiauti saugumo, karinėje, ekonominėje ir technologinėje srityse.

Dėl bendros sienos ir dėl komunistinės doktrinos nesutarimų 1969 m. tarp Rusijos ir Kinijos prasidėjo atviras priešiškumas, dėl kurio septintojo dešimtmečio pradžioje suaktyvėjo Mao Dzedongo pastangos normalizuoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Po 1989 m. įvykusio Kinijos ir Sovietų Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo santykiai atsinaujino, o po to iki šių dienų ryšiai dar labiau sustiprėjo.

Svarbiausi santykių momentai – 2001 m. Rusijos prisijungimas prie Kinijos vadovaujamos Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, o 2004 m. abi valstybės išsprendė ginčą dėl sienos.

Kinijos atsisakymas pasmerkti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją 2014 m. dar labiau sustiprino santykius. O 2022 m. vasario 4 d. per žiemos olimpinių žaidynių Pekine atidarymo ceremoniją, likus vos kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą, abiejų valstybių vadovai surengė derybas ir paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtino, kad draugiški ryšiai bus ir toliau nuolat plėtojami.

Pagrindinė Rusijos ir Kinijos suartėjimo priežastis neabejotinai yra jų bendra konkurencija su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat abipusis noras sukurti tarptautinę tvarką, kuriai nevadovautų JAV.

Šiandien abi valstybės yra pagrindinės veikėjos, sprendžiančios svarbiausius pasaulinius klausimus, ir yra sukūrusios tvirtą savo stovyklą. Tai ypač akivaizdu pasaulyje, kuris tolsta nuo vienpolio modelio.

Nepaisant to, Rusija ir Kinija vykdo skirtingą Artimųjų Rytų politiką. Kinijos požiūris į šį regioną yra labiau orientuotas į prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą, o per kai kurias Artimųjų Rytų dalis eina „Vienos juostos ir vieno kelio“ iniciatyva. Kinijos, kaip ekonominės milžinės, padėtis suteikia jai įtakos sprendžiant politinius klausimus, ypač Afrikoje.

Kita vertus, išskyrus energetikos rinką, Rusijos ekonominė galia yra nepalyginama su Kinijos, o Rusijos valstybinė veikla yra labiau orientuota į įtaką užsienio politikai pasitelkiant kietąją jėgą. Nepaisant to, JAV karinis buvimas Artimuosiuose Rytuose yra neprilygstamas, o tiek Rusija, tiek Kinija atsilieka nuo Vašingtono saugumo klausimais.

Artimųjų Rytų dilema

Nors ir geografiškai nutolęs, karas Ukrainoje buvo naujausias išbandymas, kaip Artimųjų Rytų lyderiai reaguos į pasaulinę didžiųjų valstybių konkurenciją. Rusijos lobizmas Artimuosiuose Rytuose pirmąjį šių metų pusmetį sustiprėjo – tai rodo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dvišalis ir daugiašalis dalyvavimas regione.

Tai sukėlė Baltųjų rūmų atsaką – po kelių mėnesių Izraelyje ir Persijos įlankoje apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas. Toks pavėluotas atsakas buvo suprantamas JAV politikos požiūriu: kadangi Izraelis ir Persijos įlankos valstybės turi gilius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, santykiams tiesioginis pavojus negresia.

Persijos įlankos valstybės taip pat yra vienos iš artimiausių ir seniausių Amerikos sąjungininkių regione. Kai kurios valstybės, įskaitant Bahreiną ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), netgi buvo paskelbtos „pagrindinėmis Jungtinių Valstijų saugumo partnerėmis“.

Atsižvelgdami į šiuos ryšius ir bendrą Amerikos, Izraelio ir Persijos įlankos šalių interesą užtikrinti stabilią pasaulinę energijos rinką, Baltieji rūmai tikėjosi, kad šios valstybės natūraliai palaikys tvirtus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

2021 m. JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas komentavo Vašingtono ir Pekino kovą dėl valdžios regione, sakydamas, kad „visi labai nerimaujame dėl gresiančio šaltojo karo. Tai bloga žinia mums visiems, nes pasirinkimo idėja yra problemiška tarptautinėje sistemoje, ir manau, kad tai nebus lengva kelionė“.

Šiuo metu, priešingai nei mano amerikiečiai, visos kortos yra ant stalo, o Persijos įlankos valstybės dar nepasirinko galutinės konflikto pusės. Kai kurios iš jų, ypač Persijos įlankos šalys, pirmenybę teikia savo interesų paisymui, linkdamos į Kinijos ir Rusijos, užuot teikusios pirmenybę tik saugumo klausimams regione.

Nors Persijos įlankos valstybės supranta JAV saugumo skėčio svarbą regiono saugumui, jos vis tiek nusprendė toliau įvairinti savo partnerystę. Bideno administracija JAV ir Arabijos pusiasalio sąveiką sumažino iki minimumo – į antrąją kadencijos pusę įžengęs Bidenas surengė tik keletą aukšto lygio vizitų.

Aiškaus nepasitenkinimo Baltųjų rūmų politika Persijos įlankos regione rodiklis yra minimalus įsipareigojimas stabilizuoti energetikos rinką, kuris buvo pagrindinis J. Bideno darbotvarkės klausimas per jo pirmąjį ir vienintelį vizitą į šį regioną. Derybos su Iranu dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) branduolinės programos yra dar vienas svarbus Izraelio ir Persijos įlankos valstybių rūpestis.

Vakarams atsisakius į derybas įtraukti Irano kaimynes, Persijos įlankos valstybės nusprendė imtis iniciatyvos ir pradėti tiesiogines derybas, įskaitant kelis Saudo Arabijos ir Irano derybų Bagdade raundus. Po šių derybų buvo sudarytos paliaubos Jemene ir į Teheraną grįžo Emyratų ir Kuveito ambasadoriai.

Persijos įlankos valstybėms pavyko sėkmingiau nei Izraeliui diversifikuoti savo įtaką trims galybėms. Nepaisant santykių normalizavimo Abrahamo susitarimais, Izraelis nėra visiškai integruotas su Persijos įlankos valstybėmis ir palaiko unikalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Todėl Izraelis tokias dilemas suvokia skirtingai.

Izraelio politikos formuotojai mano, kad išlaikyti gerą tarpusavio supratimą su Rusija – kuri labai remia B. Assado režimą – yra gyvybiškai svarbu siekiant apsaugoti šiaurines Izraelio sienas nuo Irano pajėgų vykdomų tarpinių išpuolių, ypač po to, kai gerokai sumažėjo JAV karinis buvimas Sirijoje.

Izraelis dažnai suvokiamas kaip artimiausias Amerikos sąjungininkas, todėl jam sunkiau išlaikyti atviras galimybes ir laisvai bendrauti su Rusija ir Kinija. Neseniai Izraelis pasmerkė Rusijos invaziją ir teikia pagalbą Ukrainai, o tai sukėlė pavojų Izraelio ir Rusijos santykiams.

Nepaisant to, kad šios trys galybės remia skirtingus, dažnai priešingus regioninius veikėjus, politinio bendradarbiavimo galima pasiekti tokiais klausimais, kaip navigacijos laisvė prekybos keliuose ir pasaulinės energijos rinkos stabilumas.

Šis bendradarbiavimas potencialiai galėtų paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą sprendžiant labiau ginčytinus klausimus, kuriuos būtina išspręsti siekiant stabilizuoti regioną. Bendri siekiai, kurie nebūtinai turi būti nulinės sumos žaidimas, yra bendras visų Artimųjų Rytų valstybių vardiklis.

Straipsnio autorius Ahmedas Buhejji yra Kembridžo Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos forumo Didžiosios strategijos mokslinis bendradarbis nerezidentas. Jis yra Bahreino Karalystės užsienio reikalų ministerijos antrasis sekretorius, 2018 m. birželio mėn. prisijungęs prie užsienio reikalų ministro biuro. Ahmedas turi Londono Karalienės Marijos universiteto tarptautinių santykių magistro laipsnį ir DePaulo universiteto verslo administravimo magistro laipsnį.

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top