Karas namuose

2011, rugsėjo 14, 20:05 | kategorija Genocidas | 5 komentarai | | | Sarmatai

paveikslėlisPrieš kelerius metus mus ėmė pratinti smerkti vadinamuosius kelių erelius. Viešųjų ryšių specialistai sukurpė vaizdingą frazę – „Karas keliuose“. Anot naujosios versijos, tie asmenys, lekiantys keliais viršydami nustatytą greitį, skelbia jums karą. Ir kaip to „įrodymą“ pateikia keletą reklaminių klipukų, skirtų jums pašiurpinti tokių nenaudėlių sukeltomis avarijomis. Ši kampanija atkakliai tvirtina: pomėgis lėkti „su vėjeliu“ yra bjaurus, nekultūringas, didžiai antisocialus ir netgi mirtinas malonumas.

Policijos ir viešųjų ryšių technologų laimei, kampanija „Karas keliuose“ sutapo su ekonomikos krize. Degalai, ne be A. Kubiliaus pagalbos, pabrango iki neregėtų aukštumų. Keliai ištuštėjo. Dalis smarkesnių tautiečių išvis nebevažinėja Lietuvos keliais – jie važinėja jais užsienyje. Smarkiai išaugusios policijos baudos, žinoma, taip pat ne vieną išgąsdino. Taigi, kampanijos sumanytojai džiaugiasi nugalėję: anot Policijos departamento, 1991 m. keliuose žuvo 316 asmenų, o 2011 m. – tik 92. Žuvusiųjų sumažėjo 60 procentų, išgelbėta daugybė gyvybių, visuomenė paprotinta – žodžiu, tai didelė valstybės veikėjų pergalė.

O dabar prie reikalo. 2008 metais Lietuvoje dėl pergėrimo žuvo 1 500 žmonių. Ši statistika neapima tų, kurie per alkoholį susigadino sveikatą ir mirė. Čia suskaičiuoti tik tiesiogiai alkoholiu apsinuodiję asmenys. Tie, kurie mirtinai neapsinuodijo, tačiau per alkoholį prarado gyvenimą bei sveikatą ir mirė nuo kitų priežasčių, į šiuos statistikos duomenis neįtraukti. Ar verta minėti, kad apsinuodijimai – tai tik ledkalnio viršūnė? Juk iš pradžių dėl velnio lašų alkoholikai prarandą sveikatą, o tada miršta nuo kokios nors kitos ligos – kepenų cirozės, širdies ar kraujagyslių ligų ir t. t. Tad, manau, galima šį aukų skaičių drąsiai dauginti iš keturių – konservatyviai vertinant, alkoholis kasmet pribaigia bent 6 000 asmenų, o tai sudaro ne mažiau kaip 15 proc. visų mirčių.

Ką ir sakyti: kone kiekvienas Lietuvoje turime artimų ar kiek tolimesnių giminaičių, kuriuos pasiglemžė alkoholis. Liūdime, kad kone kiekviena šeima mūsų šalyje nukentėjo nuo trėmimų į Sibirą. Štai skaitome laikraštyje 15 min: 1940-1941 metais ir 1944-1953 metais sovietinių okupantų vykdytų trėmimų metu į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas iš Lietuvos buvo ištremta mažiausiai 29923 šeimų, nemažai žmonių mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų“. Taigi, per dešimtmetį išvežta 30 000 šeimų, iš kurių dalis sugrįžo.

Tačiau alkoholis per metus pasiglemžia bent 6000 gyvybių. 60 000 kiekvieną dešimtmetį. Tremtis per vieną dešimtmetį pasiglemžė maždaug tiek pat žmonių, kiek alkoholis pražudo kiekvieną dešimtmetį.

Aišku, ypač liūdina ir alkoholio sukeltos mirtys… Sustabdykime įprastinę plokštelę. Ar tikrai? Ar tikrai mus liūdina alkoholio sukeltos mirtys? Aišku, džiūgaujame, kad per kelerius metus išgelbėta keliasdešimt žmonių keliuose. Tačiau girtavimo liūnas tuo metu nugramzdino keliolika tūkstančių žmonių gyvybių – ir ką? Nesigirdi jokių kalbų apie skelbiamą karą alkoholiui. Priešingai – mūsų seimūnai neriasi iš kailio, kad ir toliau gyvuotų alkoholio reklama. Aiškinama, kad be alkomokesčių neužkaišysime vargano biudžeto skylių, kad neįmanoma išvengti alkoholio reklamos ir t. t.

Tad mūsų veiksmai iš tiesų rodo, kad dėl alkomirčių pernelyg neišgyvename. Jei išgyventume, tai neleistume korumpuotiems seimūnams taip ramiai priiminėti įstatymų pataisas, smarkiai didinančias šių mirčių skaičių.

Viešųjų ryšių specialistai mus įtikino, kad tos nelemtos keliasdešimt avarijų keliuose – grėsminga problema Lietuvai. Tačiau šiuo metu jie verčiasi per galvas, kad tik įtikintų jus, jog turėtumėte saikingai išgerti alkoholio. Juk mūsų spaudoje gausu reklamų, peršančių mintį, kad šiek tiek išgerti – malonu, elegantiška, tauru ir kultūringa. Vadinasi, pomėgis lakstyti su vėjeliu bjaurus, o mosikuoti taure – pagirtinas. Kodėl tuomet neturėtumėme siekti „socialiai ir kultūringai viršyti greičio“?

Tačiau jei manote, kad tai didžiausia su alkoholiu susijusi problema, tai skaitykite toliau. Didžiausias vaikų alkoholinimas vyksta būtent šeimose. Jei svaigaus greičio mėgėjų tramdymą pavadinome karu keliuose, tai tuomet čia vyksta tikras karas namuose. Šiame kare tėvai kariauja su vaikais. Svaigaus gėrimo mėgėjai į didžiausią pavojų stato visus, netgi savo ir savo artimųjų vaikus.

Šventė. Tėtis ir mama namuose. Vaikai pagaliau sulaukia, kad susirinktų giminės, draugai, artimieji. Visi gražiai apsirengę ir kalbasi daug maloniau nei įprastai. Pakili nuotaika. Vaikai, laikydami sulčių stiklines, stebi, kaip suaugusieji „mėgaujasi“ spiritiniais gėrimais. Mažieji išmoksta dvi pamokas: 1) alkoholis yra būtina didelių žmonių linksmybių dalis ir 2) alkoholis yra didelių žmonių privilegija.

Vaikas neišvengiamai daro išvadą, kad alkoholis padarys tave didesnį ir populiaresnį. Ir spėkite, kas vaikui įperša šias idėjas? Ogi ne kas kitas kaip brangiausieji tėveliai. Jie savo pavyzdžiu rodo, kad pakylėtais gyvenimo momentais didelis rimtas žmogus susisaisto su artimaisiais alkoholiu. Toks ritualas. Kai nori prisiekti amžinąją draugystę, indėnai įsipjauna ir prideda kraujuojančias žaizdas vieną prie kitos. O baltieji griebiasi taurelės ir geria „bruderšaftą“.

Taigi vaikas auga ir kenčia atribotas nuo didelių žmonių ritualo. Alkoholio vartojimas – tarsi tariamasis „įšventinimas“ į didelių ir autoritetą turinčių žmonių pasaulį. Jei tėvai duotų man išgerti, mąsto vaikas, tai pripažintų mane kaip didelį ir svarbų. Bet kadangi vaikas per šventes geria sultis, tai jis jaučiasi pažemintas – jam atsakyta stebuklingo eliksyro, paverčiančio žmogų dideliu ir laimingu.

Kaip matote, vaikui pirmasis raginimas gerti ir prasigerti ateina ne iš kur kitur, o iš pačių tėvų. Išvada šokiruojanti, tačiau akivaizdi.

Turbūt verta pasiaiškinti, kodėl toks akivaizdus dalykas praslydo pro mūsų akis? Kodėl tėvai, vaikams matant, leidžia sau svaigintis? Kodėl niekas jų nesupeikia, neprikiša neatsakingo elgesio? Kodėl mums negėda šitaip elgtis?

Tokių priežasčių yra keletas, tačiau paimsime svarbiausią ir visuomenei beveik nežinomą. Gustavas le Bonas knygoje „Minios psichologija“ rašo, kad visuomenė vadovaujasi įsitvirtinusiais įsitikinimais – nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne. Savaime aišku, retas kuris įsitikinimas yra labiau paplitęs nei tas, kad šventė be svaigaus gėrimo – ne šventė. O jei prieštarauji visuotinai paplitusiam įsitikinimui, atskleidžia G. le Bonas, tai nieko neįtikinsi ir tik pasmerksi save vienatvei. Štai tėveliai ir turi rinktis – arba vadovaujiesi visuotinai paplitusiu įpročiu, arba giminės ir draugai tavęs nesupras ir tave atstums.

Žmogui atrodo, kad nieko nėra baisiau, kaip būti atstumtam. Todėl tėtis ir mama nesusimąstydami kilnos taurelę ir žais savo vaikų likimais. Žinoma, jie visiškai nemano, kad vaikus stumia į pavojų. Tiek mintis likti atstumtam savo artimųjų, tiek perspektyva sužlugdyti savo vaiką yra gana baisios, todėl žmogus dažnai pasirenka šios dilemos apskritai nesvarstyti. Todėl tėtis ir mama tiesiog linksminasi ir nekvaršina sau dėl to galvos.

Taip vyksta žūtbūtinis karas namuose, kur svaigulio mėgėjai į mirtiną pavojų nesirinkdami stato visus, netgi mylimiausius vaikus.

Tuo būtų galima straipsnį ir baigti, jei neužduotume sau vieno papildomo klausimo: kodėl sparčiai jaunėja išgėrinėtojo amžius? Kai 9-ajame dešimtmetyje dar buvau paauglys, pamenu, kad bendraamžiai pradėjo ragauti alkoholio, būdami 17–18 metų. Dabar pagal statistikos duomenis pradedama išgėrinėti sulaukus 13–15 metų.

Įsijauskime į nelaimingo atriboto dešimtmečio padėtį. Jis laukia nesulaukia, kada užaugs ir suaugusieji nustos globėjiškai glostyti jam galvytę bei pradės įsiklausyti į jo nuomonę. Kol vaikelis laukia nesulaukia, kartkartėmis jis vis užmeta akį į „Utenos alaus“ reklamą, kurioje žavūs jauni žmonės atplaukia kateriu į prieplauką, traukia iš vandens lyg lobių skrynią – žvilgančią alaus dėžę ir prasideda linksmybės. Net pati reklama patvirtina, kad vaikas visiškai teisingai įsivaizdavo – kai būsiu didelis, būsiu „įšventintas“ ir priimtas į gražių ir šaunių žmonių būrį. Mėgausiuosi tuo, kad, atsikratęs vaikystės pančių, gyvensiu ir linksminsiuosi kaip šie nuostabūs jaunuoliai. Bus daug smagiau, nei gana nuobodūs giminių pasilingavimai ir pasidainavimai namuose.

Arba „Švyturio“ reklama. Dar nuo kovų su CSKA laikų mums įkalta, kad patriotizmas išreiškiamas ne kaip nors kitaip, o šūkaujant per krepšinio varžybas. Visi vaikai nori tapti garsiais krepšininkais. Tačiau tikrovė yra ta, kad tokie taps tik vienetai. Kitiems siūloma antra geriausia išeitis – pulti į sirgalių tribūną, prisisiurbti alaus ir baubti už pergales. Taip jaunuolio vaikystės svajonė bus nukreipta į įprotį gerti „Švyturį“.

Palyginti su kitomis reklamomis, „Tauro“ reklama atrodo gana primityviai. Ji tiesiog tvirtina, kad „Tauro“ alus – tai tikrų vyrų alus. Tikri neišmanėliai! Tačiau vis tiek mesteli sugestiją – jei nori būti tikras vyras, turi nuolatos siurbčioti mūsų alų. Negi tikriems vyrams reikalingas toks patarimas? Ar tik tokiems, kurie norėtų būti tikrais vyrais, tik jiems niekaip nepavyksta?

Taigi, galima daryti išvadą, kad alaus reklama yra kuriama vaikams. Kartais ir suaugusieji užkimba ant jos kabliuko. Minios psichologija tai tik patvirtina: „Kad tavo žinutė pasiektų minią, turi taikyti į žemiausią jos denominantą.“


Aurimas Guoga

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 5

  1. vito 01 says:

    Truputis spamo is delfiu – Copy/Paste:

    Alus – tikrų vyrų gėrimas? (arba: negerk, Joneli, avinėliu pavirsi)

    Paskutinis lašas, paskatinęs rašyti šį tekstą, buvo žinia apie mergužėlę-krepšininkę, kuri nukeliavusi už Atlanto ir po varžybų prisisiurbusi alaus, važiuodama girta sužalojo žmogų ir dabar sėdi kalėjime. Spėkite, kiek butelių ji „padarė“? Nei daugiau nei mažiau – septynis prieš baliuką ir dar dešimt per išgertuves. Septyniolika butelių! Žodžiu, sriaubė kaip karvė ganykloje iš kibiro…

    Alaus alkoholizmas Lietuvoje išaugo iki neregėto masto. Ypač populiarus alus tarp jaunų žmonių, tai yra tarp tų, kurie laiduoja tautos tęstinumą. Iš alaus, tauraus senovinio gėrimo, skirto atsigerti, bet ne pasigerti, pelno godulys padarė vieną klastingiausių natūralios, tradicinės, per amžius susiklosčiusios gyvensenos žudikų.
    Gali išgirsti: „Kiek tame aluje alkoholio? Trys, penki, maksimum dvylika procentų. Alus – tai ne degtinė. Kaip jis gali būti žalingas?“.
    Kokios yra priežastys, dėl kurių vertėtų jums pasiūlytą alaus bokalą išpilti į unitazą?
    PIRMOJI priežastis
    Nei vyras, nei boba, o kažkoks… bobėnas
    Alaus reklama itin eksploatuoja „tikro vyro“ įvaizdį – „žengia vyrai linksmai, tvirtai mušdami koją …“ Ar iš tikro vyriškumas ir alus – neatskiriami?
    Tai, kad pernelyg vartojant alų užauga viršsvoris, mes žinome. Bet kad alus padaro žmogų belyčiu, žino nedaugelis. Nors iš tiesų nutukimas ir lyties netekimas yra to paties proceso, vykstančio pernelyg siurbiant alų, pasekmė. Apyniai, kurie suteikia alui kartumo, turi taip vadinamų fitoestrogenų, kurie yra priskiriami hormonams. Paprasčiau tariant, stiprus alus yra hormonas, kurį pats žmogus įsiveda į savo organizmą.
    Jei tas hormonas jam – šiuo atveju vyrui – yra svetimas, vyras pradeda keistis. Keičiasi ne tik jo kūnas, bet ir papročiai, charakteris. Ant pilvo, šlaunų pradeda augti riebalai, plonėja balsas, netgi formuojasi krūtys… Žodžiu, vyras bobėja. Būna netgi, kad iš krūtų pradeda sunktis pienas, o apie vyriškąsias potencijas geriau ir nekalbėti… Būdingas alaus gėrikas – nesveikai nutukęs, šlapimu dvokiantis sugadintais inkstais subjektas, gebantis tik ožio balsu bliauti tribūnoje ir visiškai bejėgis žaidimų aikštelėje.
    Su moterimis – kitaip. Be saiko geriant alų, moteriškųjų hormonų jų organizme daugėja virš normos, o tai galų gale veda į nevaisingumą.

  2. vito 02 says:

    ANTROJI priežastis
    Alui – taip, narkotikams – ne?
    Tarp kitko, ar žinote, kas yra apynys? Tai – biologinis kanapių giminaitis, kartais šie augalai netgi kryžminami. O iš kanapių, kaip žinoma, yra gaminamas hašišas ir marihuana. Apynyje, beje, yra morfino, kuris yra bazinis produktas gaminant opiumą ir heroiną. Taigi gerdamas alų, į savo organizmą įvedi narkotikus, pratini prie jų. Štai ką rašo apie apynius toksikologijos vadovėlis:
    „Apynys (humulus lupulus L.) priklauso tam pačiam šilkmedinių (moraceae) pogrupiui, kaip ir kanapė (cannabis setiva L., cannabis ruderalis Jan.). Naudojant saikingai, veikia raminančiai, antiseptiškai, malšina skausmą, varo šlapimą, gerina apetitą. Tačiau didelės dozės lokaliai dirgina gleivinę ir odą, gali sukelti vėmimą, dermatitą, nervinius sutrikimus […]. Šeriamos sutrintomis spurgomis pelės nugaišta per 5 dienas. Karvių, ėdančių apynius, pienas apkarsta, o nuo didesnių kiekių joms sutrinka virškinimas, atsiranda prieskrandžių parezė, viduriavimas. Kiaulėms pasireiškia nerviniai sutrikimai, ir jos gana greit nugaišta. Ypač kenksmingi apyniai paršingoms kiaulėms. Skrodžiant gyvulius, nustatomas katarinis gastroenteritas, kepenų distrofija, kraujo stazė organuose. Apynių spurgų ekstrakto DL50 pelėms – 314 ml/kg.“

  3. vito 03 says:

    TREČIOJI priežastis
    Alus – ne degtinė?
    Taip sakoma liaudyje. Tačiau specialistai žino, kad degtinėje yra tam tikrų medžiagų, vadinamų fuzeliais, kurios iš esmės yra nuodai. Betgi aluje jų yra nepalyginamai daugiau. Fuzelių sukeliamų ligų puokštė – katarakta, makulopatija, o taip pat krūties vėžys.
    KETVIRTOJI priežastis
    Kas pelnosi iš alaus?
    Ar teko girdėti, kad Vakaruose alaus vartojimas mažėja? Tikriausiai ne. Rusai priversti buvo netgi išleisti specialų įstatymą kovai su vaikų alaus alkoholizmu. Lietuvoje alaus reklama siautėja, nerdamasi iš kailio, varžydamasi, kuris alus kurį perspjaus…
    Dedamasi dideliais mecenatais, be kurių žlugtų sportas, kultūra, nukentėtų socialinė šalpa. Šiose „lenktynėse be taisyklių“ spekuliuojama viskuo, netgi patriotiniais jausmais, iškraipoma ir subanalinama istorija. Alaus magnatų pastangomis (serviliškoms TV padedant) buvo išniekinta archainė, žygeivių ir disidentų su tokiais vargais atgaivinta Rasos šventė, kuri virto girtu šlitinėjimu pakrūmėmis ir deginamų padangų smarve.
    Būna ir paradoksų – antai vienas aludarių avataras, tūlas Saulius Galadauskas (beje, buvęs ateitininkas-idealistas) pareiškė, kad jo bravoras rems „antialkoholinę kampaniją“. Aritmetika paprasta – antialkoholinei reklamai bus skiriami centai, o šitokia klasta išvilioti litai pasiliekami sau, tokiu būdu tunkant iš ydos skatinimo.
    Taigi, vaikine… Ar nori tapti panašus į pilvotą babcę iš turgaus? Ar nori paruošti savo organizmą narkotikų traukai? Ar nori remti alaus pampūzus, kad jie galėtų savo „mersus“ pakeisti „rols-roisais?“ Ar nori būti avinu, kurį mausto kas netingi?
    Tada mauk alų lig žemės graibymo.

  4. a.grumbinas says:

    stipru

  5. premjeras per sloikus nemato? says:

    Karas keliuosiuse? Kiek zmonių mire del greicios virsijimo ir kiek zmonių mirė dėl neblaivių vairuotojų? Manau reiktų vest atskira statistiką ir sužinosim, kad ne greitis kelyje didžiausias priešas, o „girtas greitis“.
    Girtas stribas nudėjo mašina tris vaikus, jau sėdi laisvėje (jokių įžeidinėjimų, bet jis tuos vaikus tikrąja žodžio prasme sunaikino, dėl to ir vadinu jį STRIBU) ir tai tik vienetinis pavyzdys

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top