- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Kodėl pabėgėliai apeina Bulgariją lanku

dw.com

Pabėgėlių bendrabutis

„Atmintinėje pabėgėliams“ arabų kalba Bulgarija vadinama šalimi numeris vienas tarp priešiškai nusiteikusių migrantų atžvilgiu valstybių. Ksenofoboja ir islamofobija ten plačiai paplitusios.

Mus užpuolė penkių žmonių bulgarų grupė. Man pavyko pabėgti, o štai mano draugui – ne. Jį pargriovė ant žemės. Ketvertas užpuolikų, atsistojo jam ant rankų ir kojų, prispaudė jį prie žemės ir laikė, kol penktasis šokinėjo ant jo, kaip ant batuto.

Jie paleido jį tik išsigandę artėjančio automobilio žibintų. Mano draugas stipriai nukentėjo, jam buvo diagnozuota daugybė kaulų lūžių. Kitą pabėgėlį iš Irako numetė nuo tilto – 2,5 metro aukščio, prieš tai smogę peiliu. Dabar jis negali normaliai judinti kojų ir šlubuoja“. Tai Irako pabėgėlio pasakojimas, kurio žodžius cituoja žmogaus teisių organizacija ProAsyl.

Virš 10 tūkstančių žmonių atvyko į Bulgariją su pirmąja pabėgėlių banga 2013-2014 metais. Jie reguliariai pranešdavo apie blogą elgesį savo atžvilgiu, kaip iš Bulgarijos valdžios pusės, taip ir gyventojų visumoje. Ir, nors pačioje Bulgarijoje išsakomos nuomonės, kad pabėgėliai tyčia išpučia tikrovę, kad pratęsti savo kelią toliau į Vakarus, faktas lieka faktu – dauguma bulgarų negatyviai žiūri į pabėgėlius. Kiekvieną dieną interneto forumuose atsiranda komentarai, pilni neapykantos. Be to, yra pabėgėlių užpuolimo atvejų, o taip pat demonstracijos ir politinės akcijos prieš juos. Lozungai visada vieni ir tie patys: Bulgarija – neturtinga krikščioniška šalis, jūs mums čia nereikalingi!

Tačiau oficialios visuomenės apklausos šia tema visai nebuvo vykdomos, pabrėžia sociologas Živko Georgiev. „Politikai paprasčiausiai nenori to žinoti“, sako jis. Sociologas Andrej Raičev taip pat prisilaiko nuomonės jog nuo šių metų pradžios, pabėgėliai kelyje į Vakarus stengiasi išvengti Bulgarijos teritorijos, kadangi gyventojų požiūris į juos labai priešiškas. „Bulgarai laiko šiuos naujai atvykusius kažkuo panašiu į „čigonus“, – aiškina Raičev, o ši sąvoka Bulgarijoje turi labai negatyvią potekstę. Vienintelė vidutinio statistinio bulgaro kontakto su „svetimais“ patirtis susijusi su čigonais, gyvenančiais šalyje. – Tai, kad pabėgėliai šiandien keliauja į Europą per Makedoniją, – tokio priešiškumo pasekmė“, – daro išvadą bulgarų sociologas.

Mažai kontaktų su užsieniečiais

Iš tiesų, dauguma bulgarų griežtai negatyviai žiūri į etninę čigonų mažumą, gyvenančią šalyje, ir šis santykis kaip per kopijavimo aparatą persineša į pabėgėlius. Be to, bulgarai skirtingai nuo buvusios Jugoslavijos šalių piliečių – Makedonijos ir Serbijos, ilgus dešimtmečius buvo už geležinės uždangos ir praktiškai neturi bendravimo patirties su užsieniečiais ir užsienio kultūromis.

Tai, kad didžioji pabėgėlių dalis – musulmonai, dar daugiau pakursto nepakantumo ugnį. Juk nacionalinė Bulgarijos savivoka remiasi, pirmiausia supaprastinta istorija, taip vadinamos „500 metų turkų priespaudos“, kurios metu dabartinės Bulgarijos teritorija buvo Osmanų imperijos dalis.

Tai patvirtina ir DW apklaustų bulgarų Facebook soc tinkle komentarai: „nėra ką jiems čia veikti!“ Musulmonai 500 metų mus pjovė kaip vištas“ arba „Lauk iš čia! Mums ir taip užtenka problemų su savais čigonais, kurie vadina save romais ir turkais“.

Atmintinė pabėgėliams iš interneto

Panašu, jog pabėgėliai žino bulgarų požiūrį ir stengiasi laikytis kuo toliau nuo Bulgarijos. Arabų specialistas Vladimir Čukov pasakoja, jog yra trys pagrindiniai šaltiniai, iš kurių arabiškai kalbantys pabėgėliai gauna duomenų apie Bulgariją. Pirma – tai istorijos kuriomis dalijasi socialiniuose tinkluose kiti pabėgėliai. Po to seka nelegalių žmonių pervežėjų vertinimai, kurie greitai sklinda migrantų tarpe. Trečias šaltinis – tai taip vadinama „pabėgėlių atmintinė“, su kurią Čukovas taip pat galėjo susipažinti internete.

„Pabėgėliai renkasi savo maršrutą arba paskyrimo punktą pagal principą „Indian file“, – paaiškina profesorius Čukovas. Šis terminas naudojamas aprašant imigrantų įvažiavimo strategiją į XX amžiaus pradžios Britaniją. Reiškia jis tai, kad migrantai atvyksta į šalį „žasele“, vienas paskui kitą, o vėliau perduoda informaciją iš lūpų į lūpas.

Anot Čukovo „atmintinę pabėgėliams“ jis aptiko viename tinklapyje, draugiškame Asado režimui. Ten Bulgarija užima pirmą vietą tarp šalių, kurių patariama vengti ieškantiems prieglobsčio. Atseit, bulgarų dauguma rasistai, o pabėgėliai laikomi stovyklose nežmoniškomis sąlygomis“.

Tvirtinimas, su kuriuo sutiktų daugelis pabėgėlių. Pavyzdžiui, Achmetas A., kuris pokalbyje su ProAsyl taip reziumavo savo patirtį: „Gyvenimas Bulgarijoje – tai tikras pragaras. Visas laikas, kurį aš ten praleidau, buvo kančių, įžeidimų ir pažeminimų virtinė. Nei bulgarų valdininkai, nei patys bulgarai, nejautė pabėgėliams jokio palankumo“.