Nuo valdymo būdo prie gyvenimo būdo [2]

2016, rugsėjo 6, 11:22 | kategorija LPT | 22 komentarai | peržiūrų 812 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Antra dalis, pirma dalis čia

Apie nevyriausybines organizacijas, politinį aktyvizmą bei politinius aktyvistus

kelias į valdžią

paveikslėlis: adjacentgovernment.co.uk

Nuo redakcijos:
Straipsnis gan ilgas, jį galima pavadinti ir nedidele knyga, todėl apsišarvuokite kantrybe ir sutelkite dėmesį – jūsų patogumui padalijome jį į tris dalis pagal jame pateiktas temas. Gero skaitymo

***

Puikiai žinau, kad tuo, apie ką dabar rašysiu įžeisiu daugybę žmonių. Dar daugiau, – tuos kuriuos įžeisiu, visi jie yra geri, dori žmonės. Ką padarysi, turiu prisipažinti, kad toks iš tikrųjų yra mano tikslas, kad ir kaip keistai tas beskambėtų.

Kaip globalistai mus įtraukia į niekur nevedantį, taip vadinamą pasipriešinimą globalizmui? Tas vyksta įtraukiant „piliečių bendruomenę“ ir jų lyderius į valdymo sistemą, kas neva leidžia jiems turėti kažkokios įtakos įstatymų ar reikšmingų žmonių gyvenimui sprendimų priėmime. Tas daroma per NVO, kurios remiamos pačių globalistų.

Tuo būdu vyksta apgaulė – visuomenės atstovai, (iš tiesų neatstovaujantys visų) NVO lyderiai norėdami turėti daugiau galimybių, aukštesnius postus, kurie neva suteikia kokias tai galimybes įtakoti kažką, privalo daryti nuolaidas globalistams. Tuo būdu pasiekiamas vienas tikslų – sudaroma regimybė, jog demokratijos sąlygomis galima kritikuoti globalistus ir netgi jiems priešintis, tačiau, nepaisant visko, jų veikla ir valdymas teisėti. Kodėl?

Kai tik mes priimame jų žaidimo taisykles, – esame įtraukiami į jų sukurtą sistemą, o žaidžiant pagal sistemos sukurtas taisykles jai pasipriešinti neturime jokių galimybių. Žmonių įtraukimui į institucines sistemos struktūras, į taip vadinamą „didžiąją bendruomenę“, šiame gerovės sutelkimo keliose rankose ir klasinių nesutarimų laikmetyje, reikalinga pastovi propaganda.

Propaganda siekiama susitaikymo su esama padėtimi, su nustatyta socialine tvarka ir su MIP brukama kryptimi bei melu. Visur yra aiškinama, kad žmonės gali patys įtakoti priimamus sprendimus, nesutikti su tuo ar anuo, daryti įtaką vyriausybei ir panašiai. Kaip tas veikia?

Jeigu jūs, pavyzdžiui, pasisakote prieš bankų lupikavimą ir net sukūrėte visuomeninį judėjimą, patys bankai jus labai noriai parems tam, kad galėtų matyti ką veikiate ir jus įtakoti. Jie jus rems tol, kol jūs knaisiositės po smulkmenas ir nematysite esmės. Bankai netgi ištaisys jūsų pastebėtas negeroves ir netgi sutiks padengti buvusius žmonių nuostolius patirtus dėl bankų kaltės, ir po viso to vis tiek toliau jus rems. Jie nesismulkina dėl grašių, vienas kitas milijonas jiems pašvilpt, ir jie labai sėkmingai apsimetinės jūsų draugais ir dosniai jus rems tol, kol jūs nematysite esmės, pavyzdžiui, kol jūs nepradėsite domėtis iš kur ir kaip atsiranda pinigai.

Susidomėję šiais dalykais netruktumėte pajausti permainas. Žinantieji žmogaus prigimtį jau kadaise yra sukūrę priemones mūsų mulkinimui ir garo nuleidimui. Tos priemonės mus valdantiems tiesiog būtinos, nes žmogus visada turi energijos perteklių, ir jeigu nebus sukurta kažko, kur tą energijos perteklių žmogus galėtų tuščiai iššvaistyti, gali atsitikti taip, kad žmogus savo energiją nukreips savęs pažinimui, o tai jau būtų didžiausias pavojus valdantiesiems mus.

Todėl ir pasitelkiama nuolatinė propaganda, įtikinėjimas, baimė, niekur nevedantis politinis aktyvizmas bei kiti globalistų įrankiai. Be jų neapsieinama. Kažkaip kitaip vargu ar būtų įmanoma mus suvaldyti. Juk, jeigu globalistai būtų tokie visagaliai, kokiais įsivaizduoja esą, jeigu jie būtų tokie visažiniai filosofai, karaliai gimę valdyti, – tai jie jau kadaise būtų turėję savo, taip vadinamą, naują pasaulio tvarką. Nereikėtų jiems tiek prakaituoti ir savo melu išdūrinėti, jų požiūriu, antrarūšius žmones.

Nepaneigiama jų ideologijos jėga būtų daugiau nei pakankamas veiksnys visiems priimti ir pripažinti tą tvarką. Taip būtų, jeigu jų ideologija būtų priimtina ir bent kuo nors pagrįsta. Esmė tame, kad lukšte be turinio, prasmės nei su žiburiu nerasi, ir norint tą pridengti reikalingas nepaliaujamas melas bei įtikinėjimas.

Taip vadinamas aktyvizmas, daugeliu atvejų, yra visiškai beprasmis, kad ir kokie geri ketinimai bebūtų. Visuomeninė veikla, dažnu atveju, duoda mažiau negu nulį naudos. Žaidimas pagal sistemos taisykles jos nesilpnina, atvirkščiai – tik sustiprina ją. Tiesiog reikia pažiūrėti kas buvo pasiekta visokiomis peticijomis, streikais, demonstracijomis ir kitu kuo. Na, iš tiesų, nieko arba beveik nieko.

Imkim protestus prieš karą. Prieš karą Irake visame pasaulyje vyko demonstracijos, vien Londone į gatves išėjo virš milijono žmonių. Kas įvyko po to? Teisingai, įsiveržimas į Iraką. Masinio naikinimo ginklų ten taip ir nesurado, o mes vis tebeklausome tų pačių veikėjų, kurie mums melavo apie masinio naikinimo ginklus Irake, sekamų pasakų apie Rugsėjo 11, apie teroristų grėsmę, apie demokratijos plėtrą Artimuosiuose Rytuose, apie bankų gelbėjimą mūsų pinigais, apie dirbtinį intelektą, apie… .

Imkim protestus prieš Kubiliaus vyriausybės reformas. Kas įvyko po 2009 sausio? Teisingai, nukirpo ten, kur jau nebuvo ko kirpti ir dar pasiskolino, idant iki tol buvusi skola per maža nepasirodytų. Po to pakeitėm „blogą“ vyriausybę „geresne“. Ir kas atsitiko? Teisingai, – įvestas euras, „Independence“ ir kitos vijūnėlės. Norėčiau, kad žmonių geri norai ir ketinimai pasiektų bent kažką, tačiau akivaizdu, jog veikiant tuo būdu nieko gero nebuvo pasiekta. Bėda ta, kad visuomenininkai mato tik pasekmes ir sako – reikia kažką daryti, tas ir tas yra blogis, taip negali toliau tęstis, reikia tą ar aną stabdyti, tačiau jie neįžvelgia blogio priežasties, todėl nepaisant visų jų pastangų niekas į gera nesikeičia.

Kovojimas su pasekmėmis tik sustiprina priežastis arba gerais norais kelias pragaran grįstas. Čia aš jokiu būdu nemėginu šaipytis iš tų žmonių gerųjų savybių, tik bandau atkreipti dėmesį, kad jų geriems norams nelemta išsipildyti. Kiti visuomenininkai siekia supažindinti žmones su tuo kas vyksta, kelti jų sąmoningumą, pateikti teisingas žinias. Gerai. Labai reikalingas darbas, pritariu ir palaikau. Tik labai gaila, jog šita veikla dažnai apsiriboja vien tik negerovių viešinimu. Net lietuviškoje alternatyvioje žiniasklaidoje daugiau nei pilna straipsnių, aprašančių visokias negeroves ir valdžios nusikaltimus. To, kas jau aprašyta, daugiau nei pakanka pažadinti patį kurčiausią miegalių. Ir kas iš to? Straipsniai, video, interviu pilasi kaip iš gausybės rago, tiek tų negerovių prisikaupę. Ar kas keičiasi?

Vaska slušaet da jest. Žmonės perskaito, paklauso, paburba ir vėl viskas teka sava vaga. O gal užtenka skaityti ir žiūrėti, pakankamai jau priskaityta ir prižiūrėta? Gal laikas jau būtų kiekvienam savarankiškai pagalvoti, kokios gi priežastys? Klausimas, ne tai, ką vyriausybė turėtų padaryti, ne tai, ką vyriausybę reikėtų priversti padaryti, net ne tai, kokios vyriausybės mums reikėtų, o kuriam galui ji mums reikalinga? Čia kai kas man galbūt pasakytų: na vyruti, tu gi mąstai kaip mes, mes beveik vienminčiai, pamiršk tą mažą skirtumuką tarp mūsų ir susitelkime kartu bendram darbui pakeisti tą blogąją valdžią geresne, nesistemine, tokia kokios dar nebuvo – tikrąja liaudies valdžia, kuri būtų visiems gera ir teisinga… .

Beveik vienminčiai… beveik. Ne. Ne, ne, ne, tai nėra mažas skirtumukas, tai yra pati esmė, tai yra tas vienintelis dalykas, kuris turi prasmę. Ar jūs priklausote sau pačiam, ar jūs valdančiosios klasės nuosavybė? Man visiškai nusišvilpt kokia ta valdančioji klasė – demokratai, autokratai ar kišenkratai. Jeigu jūs jiems pripažįstate teisę mane apiplėšti ir suvaržyti mano laisvę, tai yra jokia ne liaudies valdžia, tai yra nebe laisvė, o prievarta, ir tai tikrai nėra kažkoks nereikšmingas skirtumas tarp mūsų. Aš niekada nesutiksiu, kad kas nors varžytų mano laisvę ir niekada nesutiksiu varžyti kitų žmonių laisvės.

Trumpas intarpas apie prievartą.

„Pagrindinė prievartos silpnybė ta, kad ji įkvepia tą dalyką kurį siekia sunaikinti. Ji nesumažina blogio, o atvirkščiai – padaugina. Prievarta galima nužudyti melagį, tačiau negalima nužudyti melo anei įrodyti tiesos. Naudojant prievartą galima nužudyti neapykantos apimtą žmogų, tačiau negalima nužudyti pačios neapykantos. Iš tiesų, prievarta tik skatina prievartą. Prievarta prieš prievartą reiškia dvigubai daugiau prievartos, į tamsią naktį be žvaigždžių įliejant dar daugiau tamsos. Tamsa negali apšviesti tamsos, tą gali padaryti tik šviesa. Neapykanta negali nugalėti neapykantos, tik meilė gali tą padaryti.“

Martinas Liuteris Kingas

Belieka nukelti kepurę…

Jeigu jūs esate valdančiosios klasės nuosavybė, kokia ta valdančioji klasė bebūtų, kas jus verčia manyti, kad jūs kada nors būsite laisvi, tada, kai jūs nesate laisvi savo pačių mintyse? Vyriausybė yra tik įrankis mus pavergti, o tuo įrankiu naudojasi tie, kas žino kaip.

Kokia prasmė keisti vieną įrankį kitu, kai vergovė lieka kaip buvusi? Įtikintieji valdžios būtinumu man atsakytų daugmaž taip: bet mes juk galime išsirinkti savo valdžią, kuri nepaklus tiems vergvaldžiams ir nebus jų įrankiu. Na, o kaipgi jūs tą ketinate padaryti nepakeitę mąstymo? Juk vėlgi, turėsite tik įrankį, kuris neišvengiamai išsigims tik dėl vienos vienintelės priežasties – jūsų įtikėjimo valdžios būtinumu. Mąstymas juk nepakito-viskas liko kaip buvę. Jeigu mums leido laisviau kvėpuoti – tai visiškai nereiškia, kad mes išsilaisvinome.

Pakeisdami vieną valdžią kita, mes tik pakeičiame tuos, kuriems leidžiame pavogti mūsų gerą, ir visiškai nesvarbu, kad vieni iš jų mums pažadėjo pavogti mažiau. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad besikeičiant vyriausybėms blogio vykdymo tęstinumas išlieka. Jis išlieka netgi tada, kai į valdžią patenka daugiau-mažiau sąžiningi politikai. Kaip vyriausybės beprižiūrėtų bankus – žmonių plėšimas nesustoja, kokių tik priemonių bebūtų imamasi – nusikalstamumas nemažėja, kaip vyriausybės besirūpintų sveikatos apsauga – sergamumas tik didėja, kaip bebūtų rūpinamasi aplinkos apsauga – užterštumas tik didėja, kas bebūtų daroma lygybės labui – turtingieji tik turtėja, vargšai tebeskursta, o kurie valdžiažmogiai bevaldytų, jie visada gyvena daug kartų turtingiau, nei eilinis dirbantis ir kuriantis.

Tas tęstinumas, po paraliais, tęsiasi tūkstantmečiais, drįstu priminti tiems kurie mena tik vieną dieną praeitin. Netgi sąžiningi politikai nesugeba nieko pakeisti, nes jie net nesvarsto galimybės atsisakyti primestos sistemos, o pati sistema sukurta taip, kad jos niekas negalėtų pataisyti. Sistemos viduje yra daugybė sistemų, kurios pripažįsta tik tą pačią betvarkę, pagal kurią veikia ir pati pagrindinė sistema. Sistemos viduje yra bankinė sistema, teisėtvarkos sistema, sveikatos apsaugos sistema… be galo. Kokios jos visos naudingos, mums praneša smegenų plov… ,atsiprašau, žiniasklaida arba informacijos teikimo sistema.

Gana dažnai girdžiu sakant: ką mes pakeisim, juk visada taip buvo. Ir dar prideda: ir bus. Nors griūk negyvas. Na nemanau aš, kad taip bus ir, kad taip visada buvo nemanau. Tiems kas mano, jog vyriausybė atsirado kartu su saule, ir ji nėra žmonių išradimas, štai jums, bandymo apie penkias beždžiones ir kopėčias, aprašymas: http://www.wisdompills.com/2014/05/28/the-famous-social-experiment-5-monkeys-a-ladder/

Manau, kad tai, ką mes dabar vadiname anarchija, buvo įprastas gyvenimo būdas žmonėms, kol neišsiderino darna ir atsirado gudručių, kurie pasinaudodami žmonių ydomis sugalvojo būdą kaip juos išnaudoti. Manyčiau, kad daugybę tūkstantmečių žmonija išgyveno tik dėl to, jog vadovavosi prigimtine tvarka, todėl, kad tai buvo jų gyvenimo būdas.

Kokia tikimybė, kad žmonija grįš prie prigimtinės tvarkos? 100%. Mes ne savižudžiai. Jau dabar didžioji dauguma suvokia arba jaučia, kad gyventi taip, kaip dabar gyvenam, jau nebegalim. Aš tikrai negaliu pasakyti kada tas bus, vis tik, esu įsitikinęs, jog grįžimas prie prigimtinės tvarkos neišvengiamas.

Bėda ne tame, kad turime blogą vyriausybę arba ją keičiame dar blogesne, bėda tame, kad tikime vyriausybės būtinumu. Tai, anot Larken Rose, yra pats pavojingiausias prietaras, netgi jo knyga taip vadinasi -„The most dangerous superstition„. Bėda yra toje vietoje, kuri randasi tarp dviejų ausų. Tik mūsų tikėjimas valdžios būtinumu leidžia jai egzistuoti. Niekaip kitaip kaip religija aš to nepavadinčiau. Tikėjimas superžmogiškąja būtybe, kuri tapatinasi su mumis ir vis tik yra kitokia, – ji turi teises, kurių patys žmonės neturi ir kai ta būtybė ar subjektas išleidžia įstatymus, tai žmonėms yra nuodėmė tiems įstatymams nepaklusti. Kaip tą pavadinti? Kas tai yra jeigu ne religija?

Tai valdžia tikriausiai yra kokia tai dievybė? Ar dorovė daro išimtis žmonėms? Kai kuriems iš jų? Vyriausybė, iš tiesų, niekas daugiau kaip mintis, kad kai kurie žmonės gali turėti moralinę teisę valdyti kitus ir, kad konstitucija, rinkimai ir kitos apeigos kai kuriems žmonėms leidžia, išimties tvarka, nesilaikyti elementarios dorovės ir suteikia jiems teisę valdyti kitus, grasinant panaudoti prievartą, jeigu tik tie kiti pasipriešintų.

Mintis, kad mes privalome suteikti teisę kažkam mus pačius apvogti ir valdyti, grasinant panaudoti prievartą tam, kad jie galėtų mus apsaugoti nuo tų, kurie galbūt ketina mus apiplėšti ir išnaudoti, ta mintis neatlaiko jokios kritikos ir yra absurdiška.

Jeigu mes kalbame tik apie tai, kuri gauja ir kokiu būdu mus valdys, (vienos vyriausybės keitimas kita) tokia kalba neturi jokios prasmės – esmė nesikeičia. Tai kur sukti dabar? Atrodo priėjome akligatvį. Čia padės klausimų uždavimas ir ieškojimas atsakymų į juos tol, kol atsakymuose neliks jokių prieštaravimų.

Klausimai

Jeigu yra kažkas, ką jums būtų nedora ir nepriimtina daryti pačiam, ar jūs galėtumėte padaryti taip, kad kažkam kitam daryti tą patį būtų dora ir priimtina?

Jeigu vienas arba bet kiek žmonių patys neturi moralinės teisės daryti kažko, ar tas žmogus arba tie žmonės galėtų suteikti tokią teisę kažkam kitam?

Bet kokia vyriausybė prieš darydama bet kokį blogį visų pirma „įteisindavo“ (priimdavo atitinkamus įstatymus) savo veiksmus. Ar tai padarė blogį geru?

https://www.youtube.com/watch?v=26Z0v91oAUU

Nuo 1:06:15 iki 1:08:35 Kaip įteisinamas blogis ir kas atsitinka jį įteisinus.

ir nuo 1:22:50 Kas buvo sukurta? Kas pakeista?

Ar tie žmonės, kurių rankose yra politinė galia (prezidentai, įstatymų leidėjai ir kiti) turi moralinę teisę daryti tą, ko kiti žmonės tam moralinės teisės neturi? Jeigu taip, tai iš ko ir kaip jie tokią teisę įgyja?

Atsakymas paprastas. Taip vadinami valdžios atstovai tokios teisės neturi, jeigu tokios teisės neturime mes, nes kas gi jiems tokią teisę galėjo suteikti.

Ar yra toks veiksmas kaip konstitucija, rinkimai ar įstatymų leidyba, kuriuo žmonės galėtų pakeisti nedorą elgesį į dorą, nekeisdami pačio elgesio?

Sveikas žmogus atsakytų ne, negalima iškastruoti doros.

Jeigu šito pakeisti negalima, tada nėra tokio šūdo garo kaip politinė valdžia.

Kai įstatymų leidėjai, teisėsaugos ar teisėtvarkos atstovai naudoja prievartą, remdamiesi įgaliojimais ir įstatymo vardu, ar jie prisiima tokią pačią atsakomybę už savo veiksmus kaip bet kas kitas, kas darytų tą patį vien tik savo laisvu apsisprendimu?

Įstatymų priežiūros atstovų atsakymas – aš nepriimu įstatymų, o tik juos vykdau ir prižiūriu, kad juos vykdytų kiti. KGBistai, Gestapas ir SS irgi tik vykdė įstatymus ir nurodymus. Ar dėl to jų veiksmai tapo moraliai pateisinami? Ar nuo to meto, kai blogis įteisinamas jis tampa gėriu?

Policininkai mūsų šalyje įstatymų taip pat nepriiminėja, tik juos vykdo. Ir mokesčių inspektoriai. Ir VSD.

Kai yra prieštaravimas tarp asmens sąžinės ir įstatymo, ar asmuo privalo elgtis taip, kas jam asmeniškai nepriimtina bei nedora tam, kad paklustų įstatymui?

Ar tada, kai įstatymas kertasi su žmogaus sąžine, žmogus turi paklusti įstatymui ir daryti tą kas jam morališkai nepriimtina, ar klausyti sąžinės?

Šitie klausimai panaikina bet kokią galimybę bet kokiai vyriausybei būti teisėta.

Vis tik kiekvienas turi teisę su tuo nesutikti. Tokių aš paprašyčiau protingai paaiškinti bei pagrįsti valdžios būtinumą. Tai būtų bent jau bandymas išsiaiškinti kaip yra iš tikrųjų.

Artėja eilinis karnavalas-rinkimai. Štai turim naujus žadėtojus – B3. Turim dar Lietuvos Liaudies Partiją. Jie raunasi valdžion pagal sistemos taisykles, mėgindami tą sistemą ar tai pakeisti, ar tai patobulinti, atleiskit gerai nepamenu. Sakosi esantys nesisteminiai, žada… et, tiek to. Lai kas nors iš jų pamėgina pagrįsti valdžios būtinumą. Manau, jog ne aš vienas norėčiau sužinot jų nuomonę tuo klausimu. O šiaip, tai kiekvienas kas tik turi kokių minčių tuo reikalu, galėtų pamėginti pagrįsti valdžios būtinumą.

Tikiu, kad gali atsirasti suaugusių, subrendusių, išsilavinusių žmonių kuriems į aukščiau pateiktus klausimus atsakyti, be iškylančių loginių prieštaravimų, gali būti… na, hmm… gan keblu. Tai pateikime tuos klausimus studentams. Pažiūrėkim kas bus. Ką jau ten, pateikime juos moksleiviams. Galima netgi darželinukams.

Kartais mes patikime tokiais žmonėmis, kurie mums atrodo tikrai sąžiningi ir itin patikimi. Tada balsuojame už juos rinkimuose, tikėdamiesi, jog juos išrinkus anie teisingai mus valdys. Daugelis amerikiečių buvo patikėję, kad Bernie Sanders tikrai puikus kandidatas juos valdyti. Bernie Sanders JAV demokratų partijos kandidatas pralaimėjęs rinkiminę kovą H. Clinton ir paraginęs visiems balsavusiems už jį, atiduoti savo balsus už H. Clinton kai ji varžysis su D. Trump!! https://www.youtube.com/watch?v=tBIKP4W50-I

Čia yra interviu su Bernie Sanders darytas 2008 metais. Patariu paklausyti ir pažiūrėti visiems už kažką vis dar tebebalsuojantiems. Galite užduoti tuos pačius klausimus bet kuriam politikui ar siekiančiam tokiu tapti.

Kodėl neįmanoma pataisyti jokios vyriausybės?

O juk taisyti vyriausybes bandoma. Bandoma ištisai. Tikrai niekas negalėtų teigti, kad taip sakydamas aš meluoju. Vienos vyriausybės keičiamos kitomis, valdžia patikima vis kitoms partijoms, keičiasi žmonės, keičiamos netgi santvarkos. Girdime sakant: vyriausybė tai mes. Reiškia, kažkas mums atsiunčia sąskaitą ir jeigu mes nesusimokėsime laiku, JŲ įsakymu iš MŪSŲ gali būti atimtas MŪSŲ turtas, o MES patys įkišti į narvą. Ar šitoj vietoj MES negalime atskirti nuo MŪSŲ?

Yra sakoma – kokie žmonės tokia ir valdžia. Vadovaujantis tokia logika, kurių galų kaitalioti valdžią, juk kokie esam mes patys, tokia ir valdžia. Pradėkime savyje keisti tą, ką norime keisti aplink. Jeigu manome esant reikalingu – keiskimės patys ir pasaulis pasikeis. Jeigu vyriausybė yra mūsų pačių atspindys – tai čia labai tiks veidrodžio pavyzdys. Žiūrėdami į veidrodį matome savo atvaizdą. Skusdamiesi žiūrime į veidrodį, tačiau skutame barzdą esančią ant mūsų veido, o ne barzdos atvaizdą veidrodyje.

Moterys dažosi lūpas žiūrėdamos į veidrodį, tačiau jos juk dažo lūpas, o ne lūpų atvaizdą veidrodyje. Bandydami taisyti atvaizdą, jo juk vis tiek nepataisysime prieš tai nepataisę savęs.

Katinas gaudydamas savo paties uodegą turi daugiau galimybių ją pagauti, nei mes turim galimybių pataisyti savo atvaizdą nepataisę savęs. Kodėl bandoma taisyti vyriausybę? Vyriausybėje yra kyšininkų, vyriausybė priima nesąžiningus sprendimus, vyriausybė meluoja, vyriausybė pamiršta priešrinkiminius pažadus, vyriausybė netesi žodžio, vyriausybė sau pasiskiria keliskart didesnę algą, nei vidutinė eilinio dirbančiojo alga… ir taip toliau, be galo. Vadinasi, vyriausybę mėginama taisyti dėl to, kad ji yra bloga.

Užduosiu klausimą. Kas atsitiks kai iš vyriausybės pašalinsime visą tą blogį? Juk visas gražumas tame, jog mes iš kartos į kartą, šimtmečiais mėginome pataisyti vyriausybę netaisydami savęs. Juk taip patogu atsisakyti atsakomybės ir ją užkrauti kažkam kitam, sykiu atsisakant ir savo laisvės, po to balsuoti ir rinkti valdančiuosius, o po to juos keikti ir koneveikti dėl to, kad jie elgiasi neatsakingai.

Patys atsisakę atsakomybės kaltinam kitus atsakomybės stoka? Žavu. Gerai jau, atsakysiu į aukščiau minėtą klausimą -„Kas atsitiks kai iš vyriausybės pašalinsime visą tą blogį?“ Vyriausybė nustos būti vyriausybe, valdžiažmogiai taps lygiai tokiais pat žmonėmis kaip ir visi kiti. Vyriausybė taps nereikalinga, ji išnyks. Tas atsitiks, kai mes užuot bandę pataisyti vyriausybę taisysime save pačius.

Netgi patys geriausi ir teisingiausi žmonės esantys valdžioje arba ketinantys siekti valdžios turi pagrįsti valdžios būtinumą, kitaip nebus prasmės valdžiai išlikti. Siekiantys valdžios tikriausiai galvoja, ką jie galėtų nuveikti tą valdžią turėdami? Pabandykime kiekvienas įsivaizduoti, ką gero galėtume nuveikti, jeigu būtume karaliumi ar karaliene ir turėtume visišką valdžią? Na, dauguma mūsų turime gerų norų ir tikrai nemėgintume nieko nuskriausti, turėdami neribotą valdžią, ar ne?

Mes juk esame geri žmonės turintys tik gerus ketinimus, taigi mūsų vadovavimas turėtų būti kiekvienam teisingas ir vadovaujamieji turėtų mus mylėti ir džiaugtis mūsų valdžia, ar ne taip? Būdami dori bei sąžiningi ir turėdami neribotą karaliaus valdžią mes juk negalėtume nepadėti vargstantiems ir skurstantiems, ar ne? Taigi, mes pasistengtume teisingai paskirstyti lėšas, kad skurstantieji nebeskurstų. Bėda ta, kad nei karalius, nei jokia vyriausybė nesukuria jokio turto, jokios apčiuopiamos vertės ir karalius norėdamas pagelbėti skurstantiesiems turi turėti išteklių. Kadangi pats nieko nesukuria, lėšas skurstantiesiems privalo paimti iš tų, kurie kažką sukuria.

O ką, jeigu tie kuriantys visiškai nenori finansuoti karaliaus sumanymo? Jie, sakysim, savo užgyventą turtą nori pasilikti sau (aplink save matydami skurstančiuosius vis tiek nenori keisti savęs, bevelija pasilikti godūs ir savanaudžiai. Tas jau buvo minėta, pamenat?) arba jie nenori, kad jiems kas nors nurodinėtų, nes jie patys savo valia padeda nepasiturintiems (sakysim, jie yra anarchistai)?

Tada karalius norėdamas įgyvendinti savo kilnų sumanymą yra priverstas naudoti grasinimus ar prievartą, sukuriančių kažkokią vertę atžvilgiu. Aišku, būdamas geras žmogus, karalius galėtų paprašyti pasiturinčiųjų suteikti jam lėšų tam, kad jis galėtų padėti nepasiturintiems, tačiau, jeigu tie žmonės patys sutinka padėti vargstantiems, kokia prasmė tą daryti karaliui ir kur tada pagrindas karaliaus egzistavimui? Tuo atveju, jeigu pasiturintieji nesutinka suteikti lėšų karaliui, tarkim, nepasitikėdami juo ir abejodami, kad karalius jų lėšas naudos tinkamai, ir išvengia nesutikimo pasekmių, kyla klausimas – kokią gi galią turi tas gerasis karalius.

Taigi, norėdamas gauti lėšų geram darbui karalius yra priverstas naudoti prievartą jį patį išlaikančiųjų atžvilgiu. Pasirodo, jog būdami karaliumi negalime būti vien tik dosnūs bei rūpestingi, tačiau tuo pat metu esame agresyvūs bei valdingi. Pirmas blynas prisvilo. Na tiek to. O ką, jeigu būdami karaliumi stengtumės dėl bendro gėrio, kad visiems būtų gerai? Pavyzdžiui, būdami karaliumi sumanytume pastatyti mokyklų ir bibliotekų tam, kad visi vaikai gautų gerą išsilavinimą, ligoninių tam, kad esant reikalui būtų pasirūpinta visų žmonių sveikata, muziejų ir dar daug ko, kas pasitarnautų visiems žmonėms.

Sumanymas pagirtinas, klausimas vis tas pats – iš kur bus paimtos lėšos tiems geriems sumanymams? Tikrovė yra tokia, kad karalius pats neturi jokių lėšų, o norėdamas ką nors nuveikti bendram labui naudotų tų pačių žmonių uždirbtas lėšas. Vėlgi, iškyla tas pats klausimas – kuriam galui čia reikalingas karalius? Ar tam, kad žmonių turimas lėšas išleistų pačių žmonių labui kai patys žmonės tą gali padaryti patys be jokio karaliaus? Ir šis blynas prisvilo.

O ką, jeigu būdami karaliumi pamėgintume įgyvendinti visiems naudingus dalykus? Sakysim sveiką gyvenimo būdą. Juk sveika gyvensena tikrai niekam nepakenks. Būdami karaliumi įvesime privalomą mankštą bent po 1 valandą per dieną. Uždrausime tabaką ir alkoholį. Juk tai tiesiog puiku! Kas iš mūsų galėtų tuo skųstis? O ką darys karalius, jeigu kas nors nepaklus?

Štai Jeronimas mankštintis tingi, o Stasys net neketina atsisakyti rūkalų, ir jie tą daro puikiai suvokdami, kad mankšta yra tikrai labai naudinga, o rūkymas sukelia vėžį ir yra daugelio kitų ligų priežastis. Tai ką darys karalius? Juk jis supranta, kad ne tik geri pavyzdžiai užkrečiami, blogi taip pat, ir po kurio laiko nesimankštinančių ir rūkančių gali stipriai padaugėti. O, jeigu taip atsitiks, tai ko vertas jo geras sumanymas?

Jeigu karalius nepaklūstančiųjų nebaus, ko tada verta jo valdžia, o jeigu baus, tada vėl bus agresyvus ir valdingas bei įsigis priešų ir jau tikrai nebus visiems geras bei teisingas. Kuo toliau, tuo labiau karalius įsitikina, kad jo geri ketinimai turint neribotą valdžią virsta grasinimais ir prievarta tų žmonių atžvilgiu, kuriems karalius buvo nusiteikęs padėti. Maža to, karalius greitai įsitikina, kad žmonės nesutinka bendradarbiauti ir paklusti, atvirkščiai, yra linkę priešintis.

Karalius, pats būdamas geras žmogus ir turintis tik gerų ketinimų, matydamas tokią padėtį turėtų labai nuliūsti. Tačiau gal dar jis kažkuo galėtų būti naudingas? Galbūt karalius galėtų apsaugoti nekaltus žmones nuo galimų nusikaltėlių bei žmogžudžių? Apie tai jau rašiau – kuo tokie bandymai baigiasi jau žinot. Ką tik karalius bebandytų niekas neveikia be prievartos, o naudojant prievartą akivaizdžiai matosi, jog tas niekam nepatinka. Tai gal geriau užsidaryti savo pilyje ir nedaryti nieko? Gal nuo to visiems bus geriau? Mėginam.

Gal ir geras sumanymas leisti žmonėms gyventi taip kaip jiems patinka, tačiau kas gi pasirūpins pačiu karaliumi? Bus gerai, jeigu atsiras koks geras savanoris ir sutiks savanoriškai bei niekieno neverčiamas rūpintis karaliumi. O jeigu ne? Šit ir atsakymas. Kai tik karalius nusiims karūną bei baltas pirštinaites ir pats sau užsipelnys duoną, netruks pamatyti, kad niekam jokio karaliaus ir jokios vyriausybės nereikia. Karalius išbando viską – niekas netinka. Nieko nedaro – vis tiek netinka. Karalius labai greit įsitikina, kad jo valdžia niekam nieko gero neduoda ir duoti negali. Norėdamas išsilaikyti valdžioje turi labai stengtis maustyti kitus. Tas reikalauja labai didelių pastangų ir išteklių, kuriuos gali suteikti tik tie maustomieji.

Gi tiems maustomiesiems norint atsikratyti karaliaus tereikia tik nekreipti į jį jokio dėmesio. Tik tiek.

Matome, kad nesvarbu kas yra valdžioje sistema vis tiek lieka nepakitusi, ir akivaizdu, jog ji yra ydinga. Nepataisomi ir nenaudingi šioje planetoje neišlieka. Tik laiko klausimas kada mes suvoksime, kad savo pačių pastangomis maitiname parazitus, kurie nei mums, nei kam kitam nieko naudingo neduoda, o netgi kenkia.

Taikaus sugyvenimo dėsnis galioja visiems. Nepažeiskime jo. Žinokime, kad kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis.

P.S. Paryškinti klausimai paimti iš svetainės www.larkenrose.com

(tekstas neredaguotas)

trečia dalis čia

Algirdas Minkauskas

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 22

  1. Marazma says:

    Jiems sitie pamastymai, paaiskinimai , patarimai ne motais,pas juos yra „partijos“ ,kol jos bus,niekas nesikeis??Naikinti partijas,seima ir t.t.?

  2. konkurencijos nėra says:

    Kas ir kaip jas naikins?

  3. Simas Simaitis says:

    Be piktumų Marazma, bet kai skaitau tokio turinio komentarą, kaip pvz: naikinti, keisti, priversti – lenda įkiri mintis, kad skaitytojas nesovokia straipsnio turinio. Nuo savęs pradėkite, nustokite būti sistemos vergais, tapkite pagaliau laisvamaniais, nebijodami tapti „baltomis varnomis“. Išmeskite pro langą debildėžes, nustokite vaikytis iliuzorinio vartotojiško gėrio, gaudyti „pokemonus“, kol patys jais netapote.
    Straipsnis tikrai vertas dėmesiobvien jau dėlto, kad pasijunti sistemos prievartaujamu „sraigteliu“. Straipsnis verčia susimastyti.

  4. Dainius says:

    Be abejonės straipsnis labai geras ir kaip sakoma galima pasirašyti veik po kiekvienu žodžiu,tačiau norint gerųjų permainų tiesiog BŪTINA kad žmonės pradėtų keistis iš pagrindų,juk galų gale pas kiekvieną sielos glūdumoje yra rekomendacijos,kaip tai padaryti.Tereikia neignoruoti geros valios diktuojamų vienų ar kitų reikiamų tuo momentu atlikti veiksmų ir vystyti savo asmenybės geruosius bruožus taip,kad tai taptų tolesnio gyvenimo norma.Tačiau ką dabar realiai matome? Užtenka apsilankyti ,sakysime Maximos prekybos centre ir stebime suirzusius,papilkėjusius pensininkų veidus,gerai jei dar normos ribose įžūlius jaunimo veidelius, turtingųjų pasipūtimą ir ne tokių sėkmingų deklaruojamą nusižeminimą prieš pastaruosius.Čia ir yra mūsų visuomenė,t.y. tie,kurie uždirba visoms valdžioms pinigus ir suteikia begalines teises valdyti visus esančius apačioje.Ką reikia padaryti,kas turi atsitikti,kad apačios atsitokėtų? Iš kur pas mus,lietuvius, atsirado tiek daug pykčio,pavydo ,neapykantos ar geriausiu atveju abejingumo šalia esantiems žmonėms? Iš kada atsirado tiek daug nuolankaus pakantumo turtingai gyvenantiems,atsidūrusiems valdžioje ar žinomiems žmonėms?Man asmeniškai mūsų visuomenė primena hienų gaują – šiepia dantis,tačiau nuolankiai lenkiasi liūtams,nuožmiai persekioja silpnesnį grobį ir tuo pat metu riejasi tarpusavyje…Teisingai Algirdas M. rašo,kad reikia išmesti tas dėžes iš namų,kur pasityčiodami iš savo žiūrovų visos TV transliuoja persenusius tuos pačius metai iš metų filmukus,ciniškai pristatydami kaipo premjeras,geriausiu laiku transliuodami menkavertes niekines laidas dar ir kviesdami balsuoti,nenusakomo šlykštumo multikus vaikams,kurie negali atsitraukti nuo ekrano,visokius šou,lyg žmonės būtų praradę sugebėjimą gaminti valgius ar tinkamai apsirengti,beje į kai kuriuos žmones pažiūrėjus toks jausmas tikrai atsiranda.Pažįstu jauną moterį,kuri specialiai laukia ryte oro prognozės,nes nežino kuo rengtis ,nors užtenka prieiti prie lango ir pažiūrėti koks išaušo rytas.Ir pabaigai turiu pasakyti,kad tokių ir panašių žmonių yra labai labai daug ir sunku tikėti,kad jie pradės keistis patys.

  5. pestininkas says:

    Čia vėlgi kilo klausimas,tai kaip čia visa tauta anarchistai?Ir jokios valdžios?Nei tautos seniunu sueigu,anei niėko?Taigi tokia šalis kaip tik kaimynams sutaršyt ir pasidalint!Apiė karalius tai viskas teisingai nes tai siurbėlės kaip bet kokia vyriausybė,bet išvis jokio valdymo,tai pirma karta girdžiu!Nes visur,ir musu kraštuose ir pas indėnus ir pas aborigenus buvo rengiamos seniunu,senoliu,ar kitu išminčiu,dažniausiai dydžiausia gyvenimo patirti,ar nusipelniusius gerais darbais pasitarimai,po kuriu budavosi imamasi kažkokiu kolektyviu veiksmu!Aš niėkur nesu skaites ar girdėjes apiė anarchistini vysuomenės modeli!?

  6. Ec says:

    Kadangi visi žmonės daugiau ar mažiau savanaudžiai, geriausia santvarka, manau, monarchija, nesutinku pėstininke, kad karaliai siurbėlės, tikriausiai tai iš anksčiau susidarytas stereotipas. Monarchijoje yra tik vienas neigiamas dalykas kurio reikia atsisakyti – titulo perdavimas pagal giminystės ryšį, viskas kita yra gerai. Pabandom įsivaizduoti jei po TSRS pabaigos būtų monarchija su kažkokiu karaliumi, kuriam nuosavybės teise priklausytų visa Lietuva su visais žmonėmis (žmonės turi savo turtą šalies viduje). Ar jam įmanoma būtų duoti kyšį, kad Mažeikių naftą pigiau parduotų? Manau ne, nes gamykla ne, nes gamykla ne demokratiškai niekieno o jo ir jis tikrai neimtų 5% kyšio, kad parduotų 80% pigiau 🙂 . Ar karalius leistų pūstis nereikalingos valdininkijos burbului? Nekalbu apie nacionalinį pinigą ar žemės pardavimą ar masinę emigraciją. Dar daug yra absurdų įvykusių per Nepriklausomybės laikotarpį, kurių nebūtų, jei šalyje būtų šeimininkas, ne komentaruose juos aptarinėti. Tie absurdai kurie įvyko įmanomi tik jei valdo baudžiauninkai, žinantys, kad jie prie valdžios galbūt laikinai, ir laikinai jie turi teisę su valstybės , t.y. niekieno turtu daryti ką nori nebaudžiami. Demokratija, manau, geras būdas įvesti chaosą žmonių galvose ir vėliau nuo tų žmonių „teisėtai“ lupti skūrą. Ir demokratija ir aukščiau aprašyta sistema įmanomos tik visuomenėse, kuriose nėra vietos gobšumui, o kol kas tokios visuomenės, manau, yra tik vienuolynuose 🙂

  7. pestininkas says:

    Ec manau kad mažai esi domėjesis apiė monarchija,butent pačio paminėti monarchijos pliusai ir sudaro minusa!Nes istorija rodo kaip tai daroma,kai paperkami didikai kad suteikt kažkokiai svetimai tautai išskirtines teises klajokliams,turiu galvoje žydus!Nes Vytautas jiėms davė tai ko neturėjo liėtuviai!Pavaldumas ju buvo tik tiėsiogei kunigaikščiui ir savo rabinams,o vat krašto teismams jiė buvo nepasiėkiami!Vat ir stoja vaizdelis,kad paperka auksčiausius valdovus ir engia viėtinius žmones!Ir taip jiė darė visoj europoj,aš daug rades apiė tas schemas medžiagos!Nesiplėsiu bet toks požiuris aplaidumo,nebaudžiamumo ir atsakomybės nebuvimo visose valdžiose,niėko naujo neparodo,matosi tik viėna,kad jiė vis labiau nusikalsta Tautai!

  8. Ec says:

    Pabandysiu kitą pavyzdį – įmonė, kurioje vadovauja nedemokratiškas savininkas. Kas nutiktų, jei darbininkams leistų demokratiškai išrinkti vadovą? Ir kaip elgtųsi darbininkų tarpo vadovas, žinodamas, kad jis vadovas tik laikinai, turtą valdo laikinai, o už kai kurios dalies nusavinimą jo niekas nebaus?

  9. v says:

    Nu jei man priklauso imone, tai as naktim nemiegociau, kad tik ji nesubankrutuotu. O jeigu imone ne mano, ir as ten tik laikinai, tai nelabai ir rupetu.

  10. Ec says:

    Taigi, su karaliumi tas pats 🙂

  11. konkurencijos nėra says:

    Kaip Sokratas sakė, valstybėj bus tvarka kai ją valdys Filosofofas. Žinoma ne Šliogerio tipo, o tikras Filosofas. Štai jum ir monarchija.

  12. Ec says:

    Variantas, kodėl gi ne 🙂

  13. Creeps says:

    Ne viskas teisybe. Del dirbtinio intelekto butu galima pasigincyti.

  14. eL.V.is says:

    Laba diena. Autorius matomai yra romantikas ir jeigu jau kelia tokia utopiją, tai tikriausiai pats mano, kad visi žmonės irgi yra tokie patys romatikai. Perskaitęs iki galo šitą rašinį iškart instinktyviai jį atmečiau, nes aš nemanau, kad žmonės yra tokie. Beabejo norėtūsi, kad visi gyventu lygiai, gražiai ir taikiai. Tačiau žmonės iš principo nėra vienodi nei savo potencialu, nei požiūriu į gyvenimo būdą. Pateiksiu nuorodą: http://infa.lt/8804/tikejimas-tingines-smegenys-ir-zmogaus-biologija/ , staripsnis ne visai apie tai, tačiau jame yra minimas esminis elementas. Žmogus vienas dirbs, o kitas galvos kaip iš pirmojo pasiimti tą uždarbį. Neteisinga, tačiau taip jau yra. Vadinasi dirbantis žmogus organizuosis su kitu dirbančiu, kad jie galėtų tą savo uždarbį apginti. Organizuosis ir plėšikai. Organizacijos plėsis (organizacijoje reikalingos struktūros, hierarchija). Kol galų gale bus prieita prie to pačio arba panašaus valstybės modelio. Anarchijoje taikiai gyventi iš principo neįmanoma. Aš neteisinu dabartinės sistemos.Aš pats ją taip pat kritikuoju, bet autoriaus siūloma idėja yra aštuoniolikmečio idėja (nes jis dar nesuvokia gyvenimo dėsnių) vedanti prie to pačio rezultato. Ačiū, būtų įdomu padiskutuoti.

  15. eL.V.is says:

    P.s. komentuodamas komentatorius Ec ir pestininkas jiems abiems pritarčiau dėl jų pozicijų. Demokratija iš principo irgi yra išsigimusi sistema šiais laikais, kai prie bendrų pinigų yra prileidžiami žmonės, kurie ten bus ketverius metus, o poto neaišku. Tai kiekvienas gavęs tą priegą stengsis iš visų jėgų apsirūpinti kišenes ateinantiems keturiasdešimts metų (su išimtimis beabejo), nes kas ten žino ar tu dar būsi sekančioje kadencijoje. Kitaip tariant nėra tęstinumo, viskas laikina. O va monarchija, nors ir turi tam tikrą tęstinumą, visdėlto tai irgi savotiškas kazino. Priklausys nuo to ar vadovas piemuo, ar vilkas, o gal išvis avis.Yra pavyzdžių kaip ilgai esantys valdžioje vadovai ištempia savo šalis į viršų, tačiau yra ir priešingų atvejų (Tarp kitko tokių vadovų, kurie savo šalis tempia į priekį „didieji“ vakarų demokratai labiausiai ir nemėgsta).

  16. Algirdas Minkauskas says:

    >eL.V.is Cituoju: „Žmogus vienas dirbs, o kitas galvos kaip iš pirmojo pasiimti tą uždarbį.“

    Prie kurių save priskiriat?

    Kai tik atsakysite sau į tą klausimą drąsiai klauskit to paties visų ką tik sutiksite. Tada bandykite skaityti trečiąją straipsnio dalį, nes panašu, kad jos dar neskaitėte arba skaitėte prabėgomis. Patariu ypač atidžiai skaityti skyrių „Kodėl?“ ir tą pastraipą kuri prasideda sakiniu „Niekas negali žinoti kaip anarchija veiks po n metų.“ Skirtumas, tarp to ką mes vadiname anarchija ir visokiausių santvarkų tas, kad anarchijos niekas prievarta nebruka. Visos kitos santvarkos paremtos baime bei prievarta. Mano straipsnyje net nėra siūloma rinktis anarchiją, tik kviečiama pagalvoti savo galva užuot leidus valdžiai galvoti už mus bei už tą galvojimą jiems dar susimokėti.

    O už „aštuoniolikmetį“ ačiū. Turint minty, jog mokytis pradėjau prieš 8 metus, man tai komplimentas.

    Beje, sykį jau atmetate anarchiją, pagrįskite valdžios būtinumą. Ir teisėtumą. Būtų gerai jeigu tą padarytumėte be iškylančių loginių prieštaravimų. Ačiū.

  17. eL.V.is says:

    >Algirdas Minkauskas. Atsakymas į klausymą: esu dirbantis ir turiu penkių asmenų šeimą ir galbūt suprasit, kad būtent dėl to į Jūsų keliamą esminę idėją (su kuria tarp kitko aš sutinku – norėtūsi, kad taip būtų) žiūriu su įtarumu ir pasąmoningu atmetimu.
    Aš įžvelgiu tik du kelius vedančius prie Jūsų idėjos įgyvendinimo arba atsiradimo (kaip Jums labiau priimtina). Pirmasis būtų staigus (būtent tas, kurio aš kaip šeimos galva labiausiai ir bijau), t. y. pereinam į anarchiją per gana trumpą laiko tarpą. Tada manau ir įsivyrautų ta anarchija blogąja prasme, nes kaip Jūs pats minėjote matomai dauguma žmonių tą anarchija taip ir supranta (chaosas, riaušės, grupuotės plėšimai ir t.t). Arba yra antrasis daug laiko reikalaujantis kelias (dešimtmečiai). Per tą laiką be abejo reikėtų žmones šviesti ta tema ir plėtoti Jūsų idėja (pradedant vaikų auklėjimu šeimoje ir baigiant vyriausybiniu planu). Ir šioje vietoje tikrai nemanau, kad pasaulio valdantieji tą taip lengvai paims ir atiduos.
    O be to dar iškyla ir kita problema atsispindinti Jūsų pačio panaudotoje citatoje: „Sudėtinga ir pavojinga bandyti išlaisvinti žmones kurie nori gyventi vergijoje, lygiai taip pat kaip bandyti pavergti tuos kurie nori gyventi laisvi“ Niccolo Machiavelli. Ši citata būtent ir atskleidžia esminį dalyką ką aš ir norėjau pasakyti. Žmonės iš principo nėra vienodi ir ne visi vienodai priims Jūsų keliamą idėją. Yra daugelis žmonių, kuriems dabartinė sistema yra labai patogi ir deja tie žmonės dažniausiai užima aukštus postus. Kiti ir nenorės pereiti į kitokią sistemą, nes jiems reiktų pradėti rūpintis savimi. Ir galu gale šiaip yra daug žmonių linkusių į vegetatyvinį gyvenimo būdą. Ir juo labiau sunku įgyvendinti Jūsų idėją po to, kai į masių programavimą jau investuota ir dar vis investuojama tiek daug lėšų. Žmonės yra taip daug „suzombinti“, kad darosi baisu. Dabar yra korporacijų amžius ir jos to siekusios ilgą laiką taip lengvai savo pozicijų neužleis ir deja mąstančiųjų liko nebedaug ir daug ką lemia pinigai.
    Supraskite mane teisingai. Pasikartosiu. Aš neteisinu dabartinės sistemos. Aš žinau, kad NATO nėra „taikos angelas“, žinau, kad daugelis karų sukelta vyriausybių. Ir aš tikrai norėčiau gyventi kažkokioje alternatyvoje, dėl to ir nepagrindinėsiu valdžios būtinumo. Ir vis dėl to mane gąsdina pats virsmas, o ne anarchija po N metų, nes manau bet kokiu atveju po N metų anarchija atrodytų tikrai geriau negu savo pradžioje.
    Ir galų gale man būtų įdomu sužinoti kaip Jūs pats įsivaizduojat tą anarchiją su tiek daug skirtingų žmonių ir pasaulėžiūrų. Nes dabar jau nebesuprantu ką siūlote. Yra kažkokia konkreti santvarka arba anarchija.

  18. Algirdas Minkauskas says:

    >eL.V.is Su mintimi sutinkate, netgi norėtumėte, kad taip būtų, vis tik į ją žiūrite įtariai bei atmetate. Trečioje straipsnio dalyje rašoma apie tai kaip daugelis perskaitę ar išgirdę panašias mintis savo vaizduotėje bando piešti paveikslą bei bando įsivaizduoti koks jis būtų, po to mėgina tame paveiksle atrasti save ir nustebę pamato, jog paveikslas per daug gražus, tiesiog tobulas ir staiga siaubingai išsigąsta nes toje tobulybėje nemato vietos sau. Ne ne, sakome mes, tą reikia atmesti nes kaipgi mes tokie menkystos, tokie pasigailėtini ir nuodėmingi gyvensime tokiame nuostabiame pasaulyje. Man panašu, kad ir Jūs savo vaizduotėje darote tą patį-piešiate paveikslą. Mano klausimas, tiek Jums, tiek sau, tiek bet kam, vis tas pats: „Kai mes trokštame permainų, ar mes jų norime nuoširdžiai, pasiryžę patys jų pasiekti ir mums nerūpi kiek tai užtruks? Ar mes jų norime tuojau pat ir kad kažkas kitas tas permainas įgyvendintų už mus? Tai kaip? Juk jeigu mes patys sieksime permainų savyje, mums nereikės rūpintis mūsų vieta paveiksle, mes patys būsime paveikslas ir mes patys būsime tas grožis nes be mūsų paveikslas net nebūtų toks gražus.“ Kurių galų aš nesikeičiu pats jeigu manau, jog tą daryti būtina? Kodėl, po plynių, aš dairausi į kitus ir dėl biesas žino kokių priežasčių užsispyrusiai manau, kad tie kiti tikrai nepriims, iš esmės, beveik visiems itin patraukliai atrodančios minties kurios jiems niekas prievarta nebruka? Ir kaip, po paraliais, tas siejasi su mano apsisprendimu keistis pačiam jeigu aš manau, jog tą daryti būtina? Nuo kurių laikų aš turėčiau kreipti dėmesį į kitų nuomonę ir mąstyti apie tai kąą žmooonėėss pasakyyyysss jeigu mano apsisprendimas keistis pačiam niekaip nekenkia nei man pačiam, nei kitiems žmonėms, anei aplinkai? Aš Jums pasakysiu tą, ką užtikrintai žinau-be penkių minučių anarchistų nebūna. Tiesiog nebūna. Idėja Jums patinka? Norėtumėte, kad taip būtų? Mąstote savarankiškai užuot leidę kažkam mąstyti už Jus? Savimi pasirūpinate pats? Jūs anarchistas. Ne po penkių minučių, dabar. Pats pavojingiausias prietaras jau nyksta iš tos vietos kuri yra tarp dviejų Jūsų ausų.

    Dabar apie Jūsų aprašytus du kelius. Anarchija net nepradės veikti mums nepakeitus mąstymo. Tik, kiekvienam savarankiškai, pakeitus mąstymą ir atsikračius įtikėjimo valdžios būtinumu bei susigrąžinus atsakomybę įmanomi pokyčiai, tačiau taip atsitikus, anarchija jau nebebus valdymo būdas, o gyvenimo būdas. Vis tik niekas nepasikeis iškart. Viskas prasideda nuo minties. Niekas nevyksta staiga, o jeigu vyksta, greičiausiai tai yra apgaulė nes mes neturime laiko pagalvoti. Jeigu kokia nors santvarka, valdymo būdas ar gyvenimo būdas mums brukamas prievarta-tai netikra. Jeigu mes patys mėginame suvokti ir apsispręsti, suvokimas ir apsisprendimas neateis pernakt, labai tikėtina, jog tas įvyks palaipsniui ir ne kiekvienam tuo pat metu. Gražiausi ir prasmingiausi dalykai visada vyksta iš vidaus. Pavyzdžiui, jeigu kiaušinis sudaužomas išorinės jėgos-gyvybė užgęsta, jeigu kiaušinio lukštas sulaužomas iš vidaus-gyvybė prasideda. Kai mes, savo viduje, be poveikio iš išorės, permąstysime ir suvoksime ko norime, būsime stiprūs ir laisvi, niekas nesugebės mums primesti klaidingo tikrovės suvokimo. Dar kartą primenu koks yra skirtumas, tarp to ką mes vadiname anarchija ir visokiausių santvarkų-anarchijos niekas prievarta nebruka. Visos kitos santvarkos paremtos baime bei prievarta. Rašote: „Per tą laiką be abejo reikėtų žmones šviesti ta tema ir plėtoti Jūsų idėją…“ Šviesti žmones? Tų septynių klausimų, pateiktų antroje straipsnio dalyje skyriuje „Klausimai“, daugiau nei pakanka. Lietuviai labai žingeidi, išsilavinusi bei apsišvietusi tauta. Jiems visiškai nereikia įdiegti kažkokių naujų minčių, supratimo, vertybių ar dar kažko, žmonės viską ko jiems reikia jau turi ir visada turėjo. Tereikia tik, kad mes patys savarankiškai pagalvotume ir išmestume iš savo galvų vieną vienintelį prietarą-įtikėjimą valdžios būtinumu. Tai viskas ko reikia. Tik tiek. O nuo vaikų auklėjimo šeimoje pradėti nereikia, reikia pradėti nuo savęs, tada ir vaikams laikas ateis. O baigti vyriausybiniu planu juo labiau nereikia :)) Čia jau loginis prieštaravimas.

    Apie nevienodus žmones ir apie tai, kad ne visi priims mintį kurios jiems niekas prievarta nebruka. Yra žmonių kuriems gyventi taip kaip dabar gyvena labai patogu ir netgi patinka? Ir jie keistis neketina? Gerai, tačiau kodėl dėl to, kad jiems tokia santvarka paremta baime bei prievarta yra tinkama ir priimtina, aš esu prievarta verčiamas gyventi taip kaip nenoriu? Kodėl aš esu apiplėšiamas ir plėšikai už iš manęs atimtas lėšas man bando suteikti tą ko man visiškai nereikia? Kodėl aš turėčiau remti karo pramonę kas kertasi su mano sąžine? Kodėl aš turėčiau išlaikyti mokyklas kurių man visiškai nereikia? Kodėl turėčiau mokėti įmokas į „Sodrą“ kuri man kaip šuniui penkta koja? Kodėl turėčiau išlaikyti sveikatos nepriežiūros įstaigas iš kurių teikiamų paslaugų man galbūt būtų reikalingas tik chirurgas tam atvejui jeigu ką nors susilaužyčiau? Kodėl turėčiau išlaikyti policiją ir kariuomenę kurios man visiškai nereikalingos ir nebus reikalingos niekada? Kodėl turėčiau išlaikyti vyriausybę dėl kurios vien tik nuostoliai ir visokios nelaimės?

    Sakote, į masių programavimą investuojama daug lėšų? Tegul bus investuojama nors ir tūkstantis kvadrilijonų, ką tos lėšos gali priešpastatyti klausimams „Ar turite teisę valdyti kitus?“ Neturite? „Jeigu tokios teisės neturite pats, ar galite tokią teisę suteikti kažkam kitam?“ Manote, kad tokią teisę turite? „Iš ko ir kaip tokią teisę įgyjate?“ „Ar visos teisėtos vyriausybės galios kyla iš žmonių?“ Atsakymas taip? „Ar žmonės turi teisę naudoti prievartą kitų žmonių atžvilgiu?“ Atsakymas ne? „Jeigu žmonės tokios teisės neturi, ar jie galėtų tokią teisę suteikti vyriausybei?“ . Dalelę tų lėšų, skirtų masių, įskaitant mane, programavimui, uždirbu aš pats, tačiau tereikia užduoti porą klausimų ir akivaizdu, kad tie kvadrilijonai buvo ištaškyti be jokios naudos.

    Rašote, kad norėtumėte gyventi kažkokioje alternatyvoje ir dėl to nepagrįsite valdžios būtinumo. Ar tai reiškia, kad manote, jog valdžia nereikalinga? Jus gąsdina virsmas? Kas gali išgąsdinti Jus jeigu apsisprendžiate keistis pats be jokios išorinės prievartos, savarankiškai? Man labai patinka dėlionės (puzzle) pavyzdys. Kai matome prieš save pabertus 1000 mažų gabalėlių iš kurių reikia surinkti kažkokį paveikslą, nuo kurios dalies pradedame rinkti? Aš visada pradedu nuo lengviausios :)) Kai renkame dėlionę visada matome paveikslą kurį turime surinkti, tas mums labai padeda. O jeigu nematytume to ką turime surinkti, o turėtume tik daugybę mažų gabalėlių? Manau, kad tokiu atveju tikrai pradėtume nuo lengviausios dalies :)) Pradžia visada sunki, o kuo toliau tuo lengviau. Ir įdomiau.

    Klausiate kaip aš pats įsivaizduoju tą anarchiją su tiek daug skirtingų žmonių ir pasaulėžiūrų? Priimu visus skirtingus žmones su visomis jų pasaulėžiūromis ir uždavinėju klausimus kurie man rūpi. Vienintelis būdas patiems būti laisviems, leisti visiems kitiems būti laisviems, įskaitant tuos kurių nemėgstame, kuriems nepritariame ir su kuriais turime mažai ką bendro. Jeigu tie skirtingi žmonės su skirtingomis pasaulėžiūromis laikosi taikaus sugyvenimo dėsnio bei prigimtinių teisių, man jie netrukdo.

    Nesuprantate ką siūlau? Siūlau vienintelį dalyką-galvoti pačiam užuot leidus kažkam galvoti už Jus, įskaitant mane. Sakote,

    yra kažkokia konkreti santvarka arba anarchija? Bet kokia santvarka, išskyrus anarchiją, paremta baime bei prievarta. Anarchija renkasi pavojingą laisvę vietoje saugios vergijos, nepatogią tiesą vietoje patogaus melo, pažinimo kančią vietoje neišmanymo palaimos.

  19. eL.V.is says:

    >Algirdas Minkauskas Taip norėtųsi, kad taip būtų kaip Jūs piešiat tą paveikslą. Bet gi visų pirmą aš pats piešdamas tą anarchijos vaizdą aš nerimauju ne dėl savęs, o būtent dėl kitų. Aš neabejoju, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių, galbūt net daugiau negu blogų. Ir vis dėl to tie blogi žmonės neišnyktų šiaip pasikeitus sistemai, kurios Jūs kaip spėju nebevadintumėte sistema (aš tikriausiai taip pat).

    Aš suprantu ką Jūs siūlote. Reikia pakeisti mąstymą. Bet aš tą mąstymą jau senai ir esu pakeitęs. Mąstau tikrai ne kaip dauguma. Nežiūriu, nei televizoriaus, ne juo labiau žinių, nes rodo ten tik kriminalines naujienas kas gerai nenuteikia, o esmingų naujienų neįtakotų propagandos ten nelabai ir berasi. Kai tik susitinku su kokiais žmonėmis, aš su Jais mėginu pasikalbėti rimtesnėmis temomis. Ir spėkit ką. Labai sunku susirasti pašnekovų. Visi bėga atatupsti. Visi bėga ir slepiasi savo veidąknygėse ir jiems visiškai neįdomios mano temos. Jiems juo labiau neįdomios Jūsų temos dėstomos ilguose straipsniuose, nes jie tų straipsnių neperskaitys iki galo. Gyvenu užsienyje. Nors užsieniečiai mus laiko antrarūšiais, tačiau iš tikrųjų jie tokie „atšalę“, atitrūkę nuo žemės, kad net nežino jog tikras medus ir turi sukietėti po kelių savaičių, o jeigu nesukietėja, tai jis jau nebetikras. Žmogus dirbantis parduotuvėje sako man:
    – Jeigu medus pradeda kietėti mes jį išimam iš lentynos, nes žmonės galvoja, kad jis sugedęs.
    Tai Jūs man dabar pasakykite kaip Jūs su tokiais žmonėmis šnekėsite apie Jūsų idėją. Dėl to aš ir užsimenu apie tokius dalykus kaip vaikų auklėjimas švietimo sistemoje, ko savaime suprantama nebus, nes švietimo sistema ne tam tikslui sukurta. Taigi tai gaunasi uždaras ratas į kurį deja jau pakliuvo dauguma žmonių, o likusi dalis žmonių deja pasmerkta skęsti kartu su visu laivu. Ir gali tu būti su kokiu tu nori požiūriu. Ir jeigu nesuprasi, kad tu plauki valtyje su vilkais, piemenimis ir daug avių, tai būsi Donkichotas, kuris galvoja, kad išmokys avis vaikščioti ant dviejų kojų.

    Taigi aš ir sakau dar kartą. Aš tikrai norėčiau, kad taip būtų, bet gyvenant dabartiniame pasaulyje tiesiog nematau kažkokių stebuklingų būdų pakeisti tų avių požiūrį, į tokį kokį siūlote Jūs. Tas mano akimis yra neįmanoma, nebent įvyktų apokalipsė ir iš likusių kelių šimtų ar tūkstančių kažkas pradėtų lipdyti naują „bevyriausybinį“ požiūrį. Ir netgi tokiu atveju tas kažkas tūrėtų pranašumą, nes jis būtų lipdytojas.

    O gal Jūs galbūt dėstydamas šią idėją turite omenyje senovės lietuvių visuomenės modelį, kai valdžia karaliaus pavidale buvo renkama tiktai iškilus karo (karalius nuo žodžio karas) grėsmei, o taikos metu valdžios nebuvo. Tačiau ta santvarka ir užsibaigė tuom, kad vienas iš karalių po karo ir pasiliko tą valdžią su visam. O gal Jūs galvojat, kad kariaujant vadų nereikia. Tai drįsiu teigti, kad tuomet ir laikai buvo tikrai paprastesni. Nebuvo nei elektros, nei naftos ir nereikėjo būti „tam tikru inžinieriumi“, kad susikonstruotum automobilį. Na Jūs gal pasakysit, kad šiais laikais jau yra išrasta visokių D printerių ir energijas iš „oro“ gaminančių namuose integruojamų jėgainių. Tada man iškart kyla klausimas kas tą pagamins, pajungs ir remontuos. Nes nemanau, kad visi viską mokės pasidaryti patys. Tada iškyla atsiskaitymo klausimas. Kuom mokėsim akmenukais, vištomis ar iš oro pieštais popieriukais? Tada iškyla tam tikras reguliacinis poreikis. Nes aš tikrai netikiu, kad temai priartėjus prie pinigų pas žmones įsijungia savireguliacija (čia apie daugumą šnekant). Tai yra žmogaus silpnybė ir taškas. Arba mes grįžtam labai ankstyvus amžius arba nieko nebus.

    Tai va grįžtant prie ankstesnės minties, kas iš to, kad Jūs, aš ir dar nelabai daug žmonių pakeisime savo mąstymą? Absoliuti dauguma kitų to net nepastebės. Ir tas svarbu ne dėl to, kad man svarbu, kad bučiau pastebėtas (nes taip nėra), o dėl to kaip Jūs ir pats minėjote savo komentare: “Tik, kiekvienam savarankiškai, pakeitus mąstymą ir atsikračius įtikėjimo valdžios būtinumu bei susigrąžinus atsakomybę įmanomi pokyčiai“

    Sakote: „Yra žmonių kuriems gyventi taip kaip dabar gyvena labai patogu ir netgi patinka? Ir jie keistis neketina? Gerai, tačiau kodėl dėl to, kad jiems tokia santvarka paremta baime bei prievarta yra tinkama ir priimtina, aš esu prievarta verčiamas gyventi taip kaip nenoriu? Kodėl aš esu apiplėšiamas ir plėšikai už iš manęs atimtas lėšas man bando suteikti tą ko man visiškai nereikia?“ Tai norėčiau paklausti Jūsų kaip Jūs siūlote su jais „susitvarkyti“? Prievarta? Nes Jūsų straipsniai jiems neįdomūs, net jei jie juos ir perskaitytų.

    O atsakant Jums dėl Jūsų manymų iššvaistytų lėšų, tai pasakysiu taip. Jie investavo į tai, kad Jūsų klausimų absoliuti dauguma ir neišgirstų. O kas išgirs tuos klausimus… Yra ir bus metama dar daugiau lėšų, kad tuos išgirdusius ir mąstančius padaryti marginalais.

    Sakote: „Jeigu tie skirtingi žmonės su skirtingomis pasaulėžiūromis laikosi taikaus sugyvenimo dėsnio bei prigimtinių teisių, man jie netrukdo.“ Klausimas: o jeigu jie nesilaiko taikaus sugyvenimo dėsnio bei prigimtinių teisių? Prievarta?

    Ir pabaigai visgi avys labiau pasirinktų saugią vergiją negu pavojingą laisvę…

  20. Algirdas Minkauskas says:

    >eL.V.is Man labai nesinori kartotis, nes į kiekvieną Jūsų klausimą ar pamąstymą atsakymai yra straipsnyje. Pvz. Blogi žmonės neišnyks pasikeitus sistemai… . Anarchija negali būti įvesta, tik priimta, kiekvieno savarankiškai. Blogi žmonės kelia Jums bėdų? Kaip ir visi kiti Jūs turite prigimtinę teisę į savigyną. Jus užpuolė? Matydamas užpultą žmogų aš skubėsiu jam pagalbon. Kas Jus verčia manyti, kad Jūsų kaimynas nepasielgs lygiai taip pat? Juk policijos nėra, nėra ką kviesti, o kaimynai arčiau nei policija ir jie žino, kad šiandien nepadėję Jums, rytoj patys bus užpulti.

    Jūs nerimaujate ne dėl savęs, o dėl kitų? Keistas požiūris. Jeigu esate užtikrintas savimi ko nerimauti dėl kitų?

    Nuo Jūsų žmonės bėga ir slepiasi veidaknygėse? Ne naujiena. Tačiau kogi nusiminti, juk mąstymą, sakote, seniai esate pakeitęs. Tas yra svarbiausia. Nesustokit, mėginkit ir atrasit tokių kas Jus supras. Netgi aš radau bent keletą :)) Sakote, žmonės buki ir aš su jais nesusišnekėsiu? Reikalas tas, kad man nesvarbu kiek laiko užtruks kol žmonės sugrįš prie prigimtinės tvarkos, aš tiesiog uždavinėju klausimus nesukdamas galvos ką, kurioje pasaulio vietoje ir kada tie klausimai pasieks. Pasikeičiau aš pats. Tai yra svarbiausia. Kiti patys pasikeis, tačiau tik savarankiškai, o ne prievarta ir visiškai nesvarbu kiek tai užtruks. Siūlau prisiminti, jog mūsų įtikinėjimas ir valdymas prievarta truko tūkstantmečius ir jeigu kažkas tikisi, jog pokyčiai turėtų būti jau poryt, tuo labai abejoju.

    Vaikai auklėjami ne, taip vadinamos, švietimo sistemos, o tėvų. “

    …tai būsi Donkichotas, kuris galvoja, kad išmokys avis vaikščioti ant dviejų kojų.“ Aš įtikinėjimu neužsiimu ir nieko nemokau tik uždavinėju klausimus bei turiu savo požiūrį. Kiekvienas mokosi pats savarankiškai. Ir nereikia keisti avių požiūrio, viską ko avims reikia jos jau turi ir visada turėjo, jos yra pakankamai protingos, kad tą požiūrį pakeistų pačios jeigu jos mano, kad jį keisti reikia.

    „Tai va grįžtant prie ankstesnės minties, kas iš to, kad Jūs, aš ir dar nelabai daug žmonių pakeisime savo mąstymą?“ Mes būsime pokytis. Mums nepasikeitus pokyčio nebus. Tas veikia. Man, tai vienur tai kitur, vis pasiūlo išgert. Sakau nevartoju. Neseniai pastebėjau, kad galiu suskaičiuot bent kelis tokius kurie anksčiau vartojo alkoholį, o dabar nebe. Akivaizdu, kad pokytis yra.

    „Ir pabaigai visgi avys labiau pasirinktų saugią vergiją negu pavojingą laisvę…“ Jūs negalite žinoti ką jos pasirinktų. Aš gyvenau saugioje vergijoje (iš tiesų, nei velnio ji nesaugi) kol apie laisvę nieko nežinojau (MIP nepranešė). https://www.youtube.com/watch?v=ibw9jcY02ZQ

  21. eL.V.is says:

    >Algirdas Minkauskas. Aš rašau ne dėl to, kad neraudau atsakymų Jūsų straipsnyje, o dėl to, kad su argumentais nesutinku.

    Jūsų pavyzdys apie amazonės gentį ar Šiaurės Amerikos indėnus suvarytus į rezervatus liūdina tuo, kad mano akimis istorijų „herojai“ yra pralaimėtojai ir jeigu jie nusižudys tai jie tik palengvins darbą korporacijos. Ir apie tai sužinos nedaug žmonių. Tai kokioje vietoje jie nugalės? Iš dvasinės pusės? Jei taip tai diskusija jau kita.

    Jūsų naudojama citata: “Tik, kiekvienam savarankiškai, pakeitus mąstymą ir atsikračius įtikėjimo valdžios būtinumu bei susigrąžinus atsakomybę įmanomi pokyčiai“. Kad kiekvienas savarankiškai pakeistų požiūrį… To niekada nebus. Nes sutikdamas su tuo, kad gali tekti naudoti būtinąją gintį, Jūs pats sutinkate, kad visi žmonės nepasikeis. Tie „nepasikeitę“ žmonės organizuosis.

    Taigi du klausimai:
    1. Kaip apsiginti prieš organizuotą didelį užpuolikų būrį (besiplečiančia valstybę)(tokį, kad jau 50 kaimynų pagalbos nebeužtektų)?
    2. Jūs tiek daug šnekat apie laisvę anarchijoje. Ką tokio aš galėčiau laisvai nuveikti anarchijoje, ko negaliu nuveikti dabartinėje sistemoje turėdamas krūvas pinigų (be abejo nepažeidžiant žmogaus prigimtinių teisių)?

  22. Algirdas Minkauskas says:

    >eL.V.is Sakote, esate pakeitęs mąstymą. Įsivaizduokite, kad gyvenate nepažeisdamas taikaus sugyvenimo dėsnio. Įsivaizduokite, kad dėka visiškų nežmonių veiklos bei likusiųjų abejingumo, patenkate į tokią padėtį kai nėra kur dingti. Tiesiog kaip ta gentis ketinusi nusižudyti iš jų susiruošus atimti žemę į kurią jie remiasi. Ar pasirinktumėte pasinaudoti prigimtine teisę į savigyną puikiai žinodamas, kad pasipriešinti neturite jokių galimybių? Ar pamintumėte taikaus sugyvenimo dėsnį sutikdamas bendradarbiauti su vyriausybe, kuri sako, kad visiškų nežmonių veikla, Jūsų atžvilgiu, teisėta? Tai kaip? O korporacijos yra visiškas nulis, visiškas niekalas jeigu norit, juk tai mes jas išlaikome dirbdami jose, juk tai mes palaikome jų gyvastį pirkdami jų, dažnai nekokybišką ar netgi nuodingą, produkciją, juk tai mes leidžiame joms pūstis abejingai stebėdami kaip vyriausybės naikina smulkiuosius, juk tik mūsų įtikėjimas korporacijų galia leidžia joms egzistuoti. Kas tai yra korporacija? Tai yra TIK TIE, kurių kišenėse nusėda didžiausia pelno dalis. Tokių yra vienetai ir jų yra tragiškai maža tam, kad jie patys bent ką nors nuveiktų. Visa kita esame mes, nes tik mes nuveikiame visus darbus. Aš Jums nesiūlau nusižudyti patekus į beviltišką padėtį, tačiau siūlau nelikti abejingam jeigu matysite kai į panašią padėtį patenka kiti. Pavyzdžiai, kai žmonės susitelkia tam, kad neleistų bankams iškeldinti šeimų iš jų namų, tuo būdu jas išmetant į gatvę, labai įkvepiantys. Kaip sakoma: „Mažiausias geraširdiškumo pasireiškimas daug kartų vertesnis nei didžiausias ketinimas“.

    „Kad kiekvienas savarankiškai pakeistų požiūrį… To niekada nebus.“ Jūs negalite žinoti ar ateityje nebus to ar ano. Mes gyvename čia ir dabar ir tik nuo mūsų veiksmų čia ir dabar priklauso ar ateityje bus tas ar ano nebus. „Nepasikeitę“ žmonės organizavosi labai seniai ir tik nuo jų sugebėjimo mus įtikinėti bei nuo mūsų, ydų, baimės, abejingumo bei „nesugebėjimo“ atsikratyti pačio pavojingiausio prietaro, esame tokioje sušiktoje padėtyje. Tų „nepasikeitusių“ yra tragiškai maža, o likusieji yra paveikti jų įtikinėjimo. Tas yra aprašyta trečioje straipsnio dalyje, skyriuje „Kas valdo tuos kurie valdo mus?“. Prigimtine teise į savigyną naudojamės tik tada kai neišvengiama. Visi mes, išskyrus saujelę iškrypėlių sugalvojusių patį pavojingiausią prietarą, esame paveikti įtikinėjimo. Būtinosios ginties panaudojimas yra vienas iš būdų paskatinti žmones mąstyti. Jeigu, besigindami, mes užpuoliko nenužudome, galime jam padėti nepranešdami policijai, tačiau patys bandydami išsiaiškinti kas jį paskatino nusikalsti. Dažniausiai tokie žmonės reikalingi pagalbos. Dažniausiai tokie žmonės yra vieniši, negavę pakankamai dėmesio iš tėvų, galbūt neturintys kur gyventi, galbūt alkani, o blogiausia tai, kad jie bendrauja su tais iš kurių nieko gero neišmoks. Tokiems reikia padėti. Nepranešti policijai, tačiau pranešti kaimynams tam, kad visi aplinkui žinotų su kuo turi reikalų, tada mėginti tokiam žmogui padėti ir leisti taisytis. Sakote, visi žmonės nepasikeis? Na, visi nepasikeis jau poryt. Prisiminkit, kad žmonijos įtikinėjimas nebūtu dalyku prasidėjo prieš tūkstantmečius, tiek pat laiko trunka ir mūsų degradacija. Vis tik mes gebam protauti ir esame linkę taisytis. Niekada nebūna viskas prarasta ir niekada nebūna per vėlu. Ta karta, kuri dar tik bus, dar nieko neprarado ir jai dar niekas ne per vėlu.

    Atsakymas į Jūsų pirmąjį klausimą. Tikriausiai turite minty, kaip apsiginti prieš organizuotą didelį užpuolikų būrį esant anarchijai? Juk anarchijos net nebus esant tokiai padėčiai. Nereikia statyti vežimo prieš arklį. Pirmi dalykai pirmiausia, visa kita po to. Pati santvarka, kokia ji bebūtų, nekeičia nieko, tik patys keisdamiesi galime kažką pakeisti. Anarchija, kaip gyvenimo būdas, net neatsiras pernakt. Tik prievarta paremtos santvarkos keičiasi greit, prie prigimtinės tvarkos galima grįžti neskubant ir be smurto, kiekvienam savarankiškai apmąstant ir atsisakant nebūtų dalykų. Juk kariuomenės išnyks tada kai mes atsisakysime bijoti ir atsisakysime kariauti, policija išnyks tada kai atsisakysime bijoti ir patys padėsime tiems kam pagalbos reikia užuot leidę juos žaloti sistemai, mūsų apiplėšinėjimas išnyks tada kai suprasime, kad mums skolinami pinigai sukurti iš oro,o procentais už, taip vadinamą, skolą mes sumokame tikru triūsu ir tikromis lėšomis, vyriausybės išnyks tada kai mes nustosime jų ko nors prašyti ar reikalauti.

    Dabar atsakysiu į antrąjį klausimą. Jūsų klausimas turi sąlygą. Sąlyga-krūvos pinigų. Taigi, klausimas ne visai sąžiningas. Atsakysiu į klausimą pašalinęs iš jo krūvas pinigų. Veikit ką tik norit kas nekenkia kitiems, tačiau neperlenkit lazdos, nepamirškite pusiausvyros. Kas per daug tas nesveika, sako mūsų kaimas. Čia reikalas tas, kad dabartinėje sistemoje Jūs verčiamas veikti pagal tos sistemos žaidimo taisykles, o Jūs pats rašėte, kad Jums tas nepatinka ir norėtumėte gyventi kažkokioje alternatyvoje. Dabar apie prigimtines teises. Aš jas žinau dvi. Tai teisė į save ir teisė į savigyną. Kai kas, tų prigimtinių teisių priskaičiuoja bent viena daugiau arba net keliomis daugiau, bet aš dėl tų kitų nebūčiau toks tikras.

    Galbūt Jums patinka diskutuoti su manimi, tačiau aš nenoriu, kad mano ilgi atsakymai pasirodytų kaip įtikinėjimas. Šituo aš neužsiimu ir visiškai nenoriu, kad taip Jums ar dar kam nors atrodytų. Bent man geriausia diskutuoti su „protingu žmogumi“, jeigu žinote ką turiu mintyje 🙂 Taip diskutuojant vidinis cenzorius meluoti neleidžia 🙂 Jeigu nežinote ką vadinu „protingu žmogumi“, rašykit-pasakysiu. Jeigu nepatinka esama sistema, bandykite sau atsakyti į tuos 7 klausimus, pateiktus antroje straipsnio dalyje, skyriuje „Klausimai“. Bandykite į juos atsakyti be iškylančių loginių prieštaravimų. Arba mėginkite, sau pačiam, pagrįsti valdžios būtinumą. O jeigu prigimtinė tvarka Jums atrodo nepatikima, tada sugalvokite ką nors pats.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top