Polas Kreigas Robertsas: Taikos ir gerovės receptas

2015, 7 rugsėjo, 1:01 | kategorija Ideologija | 3 komentarai | peržiūrų 520 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paulcraigroberts.org

Vidurinioji klasėPolas Kreigas Robertsas, buvęs JAV iždo sekretoriaus padėjėjas Ekonomikos Politikai, „Wall Street Journal“ žurnalistas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Standord Universitete, William E. Simon pirmininkas Politinėje Ekonomikoje, Strateginių ir Tarptautinių Studijų centre, Džordžtauno Universitete, Vašingtone.

P.K.R: Dažnai girdžiu užduodamą klausimą: „Ką mes galime padaryti?“ Štai yra taikos ir gerovės receptas.

Pradėkime nuo gerovės, nes gerovė gali prisidėti prie taikos. Kartais valdžios pradeda karus tam, kad nukreipti dėmesį nuo nieko gero nežadančių ekonomikos perspektyvų. Vidinės politikos stabilumas gali taip pat priklausyti ir nuo gerovės.

Kelias gerovės link

Tam, kad Jungtinės Valstijos grįžtų į gerovės kelią,  turi būti atkurta vidurinioji klasė, o socialinio judėjimo liftai turi būti atstatyti atgal į vietą. Vidurinioji klasė buvo kaip vidinio politinio stabilumo buferis tarp turtingųjų ir vargšų. Socialinių liftų kopėčios yra apsauginis vožtuvas, suteikiantis ryžtingai liaudžiai galimybę pakilti iš skurdo į sėkmę. Kylančios pajamos sociume kelia vartojimo poreikį, kuris skatina ekonomiką. Tai yra būdas, kuriuo JAV ekonomika veikė laikotarpyje po Antrojo pasaulinio karo.

Kad atkurti viduriniąją klasę „ofšorinti“ darbai turi būti sugrąžinti namo, monopolijos turi būti suardytos, atkurtas reguliavimas, o centriniam bankui uždėtas kontrolės apynasris arba jis turi būti visai panaikintas.

Darbų „ofšorinimas“ viduriniosios klasės sąskaita praturtino savininkus ir kapitalo valdytojus. Gerai apmokami gamybos ir pramonės darbuotojai prarado savo pragyvenimo šaltinius, kaip tai darė universitetų absolventai apmokyti parduodamų profesionalių paslaugų, tokių kaip programinės įrangos inžinerijos ar informacinių technologijų darbų. Jokių palyginamų algų ir užmokesčių negalima rasti ekonomikoje, kur dar likę darbai susideda iš vidinių paslaugų, tokių kaip pardavimo klerkai, ligoninių sanitarai, padavėjos ir barmenai. Dabartinis pajamų netekimas apsunkintas medicinos paslaugų netekimu ir privačių pensijų netekimu, kurios papildydavo senatvės pensiją. Dėl to, darbų „ofšorinimas“ sumažino dabartinių ir ateities vartotojų pajamas.

Amerikos vidurinės klasės darbai gali būti sugrąžinti namo, keičiant korporacijų apmokestinimo būdus. Pelnas galėtu būti apmokestintas tuo pagrindu ar korporacijos sukuria pridėtinę savo produkto vertę parduodamos jį JAV vidinėje rinkoje ar „ofšore“. Vidaus gamyba turėtu mažesnius mokesčių tarifus. Išvežama į užsienį produkcija būtų apmokestinama didesniu tarifu. Mokesčio tarifas galėtu būti nustatytas siekiant panaikinti gamybos sąnaudas užsienyje.

Po ilgalaikės laisvosios rinkos ekonomistų atakos, Šermano antimonopolinis aktas (Sherman Antitrust Act) tapo neveikiančiu įstatymu. Laisvosios rinkos ekonomistai įrodinėjo, kad rinkos susireguliuoja pačios ir, kad antimonopoliniai įstatymai yra nereikalingi ir tarnauja daugiausiai tik tam, kad apsaugoti neefektyvumą. Didelis kompleksas tradicinių, mažų verslų buvo monopolizuotas frančizių ir „didelių dėžių“ (prekybos centrų) parduotuvių.

Šeimų turėtos automobilių dalių parduotuvės, techninės įrangos parduotuvės, restoranai, vyriškų drabužių parduotuvės, suknelių parduotuvės buvo išstumtos. Walmarto destruktyvus poveikis Main‘o Gatvės verslui yra legendinis. Nacionalinės korporacijos išstūmė vietinį verslą į šiukšliadėžę.

Monopolis turi daugiau, nei vien ekonominį efektą. Kai šešios mega-žiniasklaidos kompanijos kontroliuoja 90 procentų Amerikos žiniasklaidos, pasklidusi ir nepriklausoma žiniasklaida daugiau nebeegzistuoja. Tačiau, pati demokratija remiasi žiniasklaidos pagalba kontroliuojant valdžios atskaitomybę. Pirmoji Pataisa (First Amendment) skirta kontroliuoti valdžiai, bet šiandien žiniasklaida tarnauja kaip valdžios propagandos ministerija.

Amerikiečiai gaudavo geresnes ir pigesnes komunikacijos paslaugas, kai AT&T buvo reguliuojama monopolija. Laisvoji prekyba komunikacijoje lėmė daugybės nereguliuojamų monopolijų susikūrimą su prastomis paslaugomis ir aukštomis kainomis. AT&T stabilumas lėmė patikimas akcijas, idealius „našlių ir našlaičių“ pasitikėjimo fondus, pensijų ir turto apsaugą. Šiandien nėra nė vienų nerizikingų akcijų.

Monopolijos buvo smarkiai paskatintos finansinio reguliavimo atsisakymu. Federalinio rezervo pirmininko Alano Greenspano tvirtinimas, kad „rinkos yra savireguliuojančios“ ir, kad valdžios reguliavimas yra žalingas, buvo sudaužytas į šipulius finansinės 2007-2008 metų krizės.

Nereguliavimas ne tik, kad leido bankams išvengti protingo elgesio, bet taip pat leido tokią jų koncentraciją, jog dabar Amerika turi „per didelius tam, kad galima būtų leisti jiems sužlugti bankus.“ Viena iš kapitalizmo vertybių ir pasiteisinimų yra tai, kad neefektyvios įmonės žlunga ir pasitraukia iš verslo. Vietoj to, mes turime bankus, kurie privalo būti palaikomi plūduriuoti viešų ir Federalinio Rezervo subsidijų pagalba.

Darosi aišku, kad viena finansinio nereguliavimo pasekmių buvo tam, kad apsaugoti didžiuosius bankus nuo kapitalizmo „savireguliacijos“. Ironiška, kad bankų išlaisvinimas nuo reguliavimo lėmė kapitalizmo sunaikinimą, kurio nesupranta laisvosios rinkos ekonomistai.

Federalinio Rezervo pagalbos kaina bankams, kurie per dideli, kad žlugtų, su nulinėmis ir negatyviomis realiomis palūkanų normomis buvo sukrečianti indėlininkams ir pensininkams.

Amerikiečiai jau septynerius metus iš savo indėlių negauna jokių pajamų. Kad sudurtų galą su galu jie turėjo išnaudoti savo santaupas. Dar daugiau, Federalinio Rezervo politika dirbtinai sukėlė akcijų biržas su likvidumu (pinigais), kurį sukūrė Federalinis Rezervas, bei taip pat sukėlė panašų burbulą obligacijų rinkoje. Aukštos obligacijų kainos yra nesuderinamos su skolos didinimu ir spausdinamais pinigais tik tam, kad likti paviršiuje. Paties dolerio vertė priklauso nuo kiekybinio palengvinimo (quantitative easing) Japonijoje ir ES.

Tam, kad atstatyti finansinį stabilumą ir akivaizdžias gerovės sąlygas, didieji bankai turi būti sunaikinti ir atstatytas skirtumas tarp investicinių ir komercinių bankų.

Nuo Klintono valdymo laikų, dauguma iždo sekretorių buvo aukščiausi problemiškų bankų vadovai, ir jie pasinaudodavo savo padėtimi, kad naudą gautų jų bankai, o ne JAV ekonomika. Tame tarpe, didžiųjų bankų vadovai sudarė Niujorko Fed‘o tarybą, pagrindinę Federalinio Rezervo operacijų ranką. Šis sąmokslas turi būti panaikintas, o Federalinis Rezervas padarytas atskaitomingu arba visai panaikintas.

Tai reikalauja pinigų pašalinimo iš politikos. Kelių galingų finansiškai privačių grupių galimybė kontroliuoti rinkimų rezultatus su jų kampanijų milijoniniais įnašais yra demokratijos anafema. Prieš metus Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad turtingieji turi konstitucinę teisę nupirkti valdžią su politinių kampanijų įnašais, tam, kad jos tarnautų jų savanaudžiams interesams. Tai yra tie patys Respublikos teisėjai kurie apleido teisines garantijas arba procedūras ir leido JAV valdžiai žudyti JAV piliečius.

Kad panaikintume pinigų kontrolę politikos gyvenime, greičiausiai, reikėtu revoliucijos. Jei gerovė gali būt ne tik Vienam Procentui, tai Aukščiausiojo teismo išpuolis prieš demokratiją turi būti panaikintas.

Kelias į taiką yra sudėtingas.

Pasiekti taiką yra dar sunkiau, nei pasiekti gerovę. Kai gerovė gali būti taikos sąlyga, taika reikalauja pokyčių tiek ekonomikoje tiek ir užsienio politikoje.

Pasiekti taiką yra ypatingas iššūkis, ne dėl to, kad amerikiečiams kelia grėsmę musulmonų teroristai, vidiniai ekstremistai ir rusai. Šios „grėsmės“ yra apgaulės, diriguojamos specialių interesų naudai. „Saugumo grėsmės“ teikia daugiau pelno ir daugiau jėgos kariniam/pramoniniam kompleksui (KPK).

Suklastotas „karas prieš terorizmą“ vyksta jau 14 metų ir jam pavyko sukurti dar daugiau „teroro“ su kuriuo turi būti kovojama pasitelkiant milžiniškas pinigines išlaidas. Panašu, jog Respublikonai siekia, kad sumokėti pinigai Socialinei Apsaugai ir Medicinai būtų nukreipti į KPK.

Žadėtas trijų savaičių pasivaikščiojimas Irake tapo 14 metų pralaimėjimu su radikalios „Islamo Valstybės“ kontrole pusėje Irako, ir Sirijoje. Islamistų pasipriešinimas Vakarų dominavimui išplito į Afriką ir Jemeną, Saudo Arabiją, Jordaną, ir naftos emyratai yra prinokęs vaisius, kuris jau pasiruošęs nukristi.

Išleidęs džiną iš butelio Viduriniuosiuose rytuose, Vašingtonas pasisuko konfliktui su Rusija ir ilgainiui į Kiniją. Tai per didelis kąsnis valdžiai, kuri po 14 metų nesugebėjo Afganistane nugalėti Talibano.

Rusija nėra ta šalis, kuri būtų įpratusi pralaimėti. Dar daugiau, Rusija turi masyvias branduolines pajėgas ir masyvią teritoriją, kurioje absorbuotų bet kokią JAV/NATO invaziją. Nusistatymas kariaut su gerai ginkluota šalimi, su daug didesne žemės teritorija, nei kur kitur, rodo elementaraus strateginio jausmo nebuvimą. Bet tai ir tai, yra ką daro Vašingtonas.

Vašingtonas sumanė kariauti su Rusija, nes yra įsipareigojęs neokonservatyviai doktrinai, jog Istorija pasirinko Vašingtoną, kuris galėtų skleisti savo hegemoniją po visą pasaulį. JAV yra „išskirtinė ir nepakeičiama“ šalis, unitarinė jėga išrinkta primesti savo valią pasaulyje.

Šia ideologija vadovaujasi JAV užsienio politikai ir reikalauja karo, kad apsiginti. 1990 Polas Volfovicas (Paul Wolfowitz) įtvirtino Volfovico Doktriną JAV kariuomenėje ir užsienio politikoje. Jos pačia drąsiausia forma, Doktrina teigia:

„Mūsų pirmoji užduotis yra neleisti, kad iškiltų naujas konkurentas buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje ar kur nors kitur, kuris keltų mūsų tvarkai grėsmę, – tokią, kokią kėlė buvusi Tarybų Sąjunga. Tai dominuojantis sprendimas esantis naujosios regioninės gynybos strategijoje, kurios mes laikomės tam, kad dominuojančiame regione neleistume atsirasti jokiai priešiškai jėgai, kurios resursai konsolidavus kontrolę, leistų būti pakankamu faktoriumi naujos globalios jėgos atsiradimui.“

Kaip buvęs Šaltojo Karo Komiteto narys, dėl dabartinės Grėsmės, aš galiu paaiškinti ką reiškia šie žodžiai. „Grėsmė kurią kėlė Tarybų Sąjunga“ buvo Tarybų Sąjungos galimybė blokuoti vienašališkus veiksmus kai kuriuose pasaulio dalyse. Tarybų Sąjunga buvo vienašališkų JAV veiksmų varžytoja, ne visur, bet kai kuriose vietovėse. Šis Vašingtono valios suvaržymas yra vertinamas kaip grėsmė.

„Priešiška galia“ yra šalys su nepriklausoma užsienio politika, tokios kaip BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika). Iranas, Bolivija, Ekvadoras, Venesuela, Argentina, Kuba ir Šiaurės Korėja taip pat pareiškė apie savo nepriklausomą užsienio politiką.

Tai per daug nepriklausomybės Vašingtonui, kad susitvarkytų su valdžiomis, kurios nesutinka su Vašingtono valia. Tai yra „pirmoji užduotis“.

Tarybų Sąjungos griūtis lėmė Boriso Jelcino tapimą padalintos Rusijos prezidentu. Jelcinas buvo paklusni JAV marionetė. Vašingtonas priprato prie Jelcino paklusnumo ir pasinėrė į Vidurio Rytų karus, tikėdamasis, kad Vladimiras tęs Rusijos vasalo politiką.

Tačiau per 43 Miuncheno konferenciją dėl Saugumo Politikos, Putinas pasakė: „Aš manau, kad vienpolis modelis yra ne tik, kad nepriimtinas, bet ir negalimas šiandieniniame pasaulyje.

Putinas pridūrė:
„Mes matome vis didesnę ir didesnę panieką pagrindiniams tarptautinių įstatymų principams, o nepriklausomos teisinės normos, faktiškai, artėja vis arčiau prie vienos šalies teisinės sistemos. Viena valstybė, ir žinoma, pirma ir pirmiausia Jungtinės Valstijos, visais aspektais peržengė savo valstybines sienas. Tai matoma ekonomikoje, politikoje, kultūroje ir švietimo sistemose, kurias ji primeta kitoms šalims. Na, ir kam tai galėtu patikti? Kas dėl to labai džiaugiasi?“

Kada Putinas išreiškė šį fundamentalų iššūkį JAV vienvaldystei, Vašingtonas buvo susirūpinęs dėl savo nesėkmių invazijose į Afganistaną ir Iraką. Misijos liko neįvykdytos.

Iki 2014 metų, kol Vašingtonas sprogdino vestuves, laidotuves, kaimo senolius ir vaikų futbolo varžybas Vidurio Rytuose, Rusija pasiekė nepriklausomybę nuo Vašingtono kontrolės ir prisistatė kaip didžiulis iššūkis Vašingtono vienvaldystei. Putinui ir Rusijai buvo gana Vašingtono arogancijos.

Nenuneigiamas Rusijos kilimas nukreipė Vašingtono dėmesį iš Vidurio Rytų į silpnasias Rusijos vietas. Ukraina, ilgai buvusi sudėtine Rusijos, o vėliau ir Tarybų Sąjungos dalimi, buvo atskirta nuo Rusijos Sovietų griūties metu, manevruojant Vašingtonui. 2004 m. Vašingtonas mėgino užgrobti Ukrainą Oranžinės Revoliucijos metu, bet tada nepavyko Ukrainos perduoti į Vašingtono rankas.

Todėl, remiantis neokonų Valstybės Sekretoriaus Asistente Viktorija Nuland, Vašingtonas per paskutinę dekadą išleido 5 mlrd. dolerių, augindamas Ukrainos nevyriausybines organizacijas (NVO), kurias galima būtų sukviesti į Kijevo gatves, ir ruošdamas Ukrainos politinius lyderius, norinčius atstovauti Vašingtono interesams.

Vašingtonas savo perversmą pradėjo 2014 m. vasario mėnesį. Diriguojamomis demonstracijomis, kurios papildomu smurtu lėmė demokratiškai išrinktos Viktoro Janukovyčiaus valdžios nuvertimą. Kitais žodžiais, Vašingtonas sunaikino demokratiją naujoje šalyje perversmo būdu, net nepalaukęs kol ta demokratija įsišaknys.

Ukrainiečių demokratija Vašingtonui nieko nereiškė. Vašingtonas siekė užgrobti Ukrainą tam, kad sudaryti Rusijai saugumo problemą, bei pateisinti sankcijas prieš „Rusijos agresiją“, tam, kad palaužti augančią Rusijos ekonomiką ir politinius santykius su Europa. Vašingtonas bijo, kad šie santykiai galėtu pakenkti Vašingtono kontrolei Europoje.

Ar pradėjęs šią neapgalvotą ir neatsakingą ataką prieš branduolinę jėgą Vašingtonas gali atlyžti ir atsitraukti? Ar neokonservatorių kontroliuojama žiniasklaida tai leistų? Rusijos valdžia, remiama 89 proc. šalies žmonių pasakė tiesiai šviesiai, kad Rusija atmeta vasalo statusą, kaip kainą būti Vakarų dalimi. Volfovico Doktrinos potekstė yra ta, kad Rusija turi būti sunaikinta.

Tai reiškia mūsų pačių sunaikinimą.

Kas gali būti padaryta, kad atstatyti taiką? Žinoma, ES turi palikti NATO ir pareikšti, kad Vašingtonas yra didesnė grėsmė, nei Rusija. Be NATO Vašingtonas neturi priedangos savo agresijai ir jokių karinių bazių, kurios apsuptų Rusiją.

Tai Vašingtonas, o ne Rusija, kuri turi „uber alles“ ideologiją.“ Obama sutiko su neaokonservatorių teiginiu, jog „Amerika yra išskirtinė šalis“. Putinas to apie Rusiją nesakė. Putino atsakas į Obamos tvirtinimą: – „Dievas mus sukūrė lygiais“.

Tam, kad atstatyti taiką, neokonservatoriai turi būti pašalinti iš užsienio politikos pozicijos valdžioje ir žiniasklaidoje. Tai reiškia, kad Viktorija Nuland turi būti atleista iš Valstybės Sekretoriaus padėjėjos, kad Susan Rice turi būti atleistai iš Nacionalinio Saugumo Patarėjo, kad Samanta Power, turi būti atleista iš JAV JT ambasadoriaus pareigų.

Karo kurstytojai neokonservatoriai turi būti pašalinti iš Fox „naujienų“, CNN, New York Times, Wašington Post, ir Wall Street Journal, ir karo propagandistai turi būti pakeisti nepriklausomais žurnalistų balsais.

Akivaizdu, kad niekas iš to, kas paminėta nebus įgyvendinta, bet tai turi atsitikti, jei mes norime išvengti armagedono. Receptas taikai ir gerovei yra skambus. Klausimas yra toks: ar mes galime jį įgyvendinti?

parengė: Alenas Kostiugovas

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Trumpai, teisingai ir aiškiai viskas pasakyta says:

    tokio lygio analitinių straipsnių reikia su žiburiu paieškoti. Šaunuoliai „sarmatai“. Tai ne Delfio š…s.

  2. Vytas says:

    Ką dar galima pridėti prie teiginio, kad Dievas visus mus sukūrė lygiais?

    Ačiu, Sarmatai.

  3. Tokio lygio says:

    Tokio lygio analitinės informacijos pilna Rusijos TV, Lietuvoje per REN TV, kartu rodoma apie ufonautus ir visokius stabmeldžių dievus… ko kam reikia

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top