Tikrosios karo Donbase ir kitur Pasaulyje priežastys [2]

2014, rugsėjo 11, 4:33 | kategorija Ideologija | 4 komentarai | peržiūrų 842 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Pateikiame straipsnį, kurio autorius siūlo žvilgtelėti į tragediją Ukrainoje iš gnosticizmo požiūrio taško, gnosticizmo, kurio sekėjai į didžiąją žmonijos dalį žiūri, kaip į antros, trečios ir t.t. rūšies žmones, laikydami “išrinktaisiais”, “dievo išrinktaisiais” tik save, vertais gyventi. Autorius naudojasi sava terminologija ir gyvūnijos pasaulio patirtį perkelia į žmonių visuomenę, tuo lyg ir atimdamas žmogiškąjį protą ir galimybes panaikinti vienų kitiems primestą eksploataciją. 2-a dalis.


Metafizika prieš geopolitiką

paveikslėlis

Naujoji vergija | foto Sebastiao Salgado

Sergejus Ostapenko

NESIBAIGIANTI KOVA

Reikia paminėti, kad nenormalių socialinių santykių tarp žmonių suvokimas radosi gana anksti. Žinomi istorijoje šviesūs žmonės – kiekvienas savaip – stengėsi paveikti šią situaciją. Dažniausia protestai prieš „žiurkių karalius“ vertė imtis ginklo. Tačiau bet koks sukilimas pagimdo lyderius, o kai tik atsiranda lyderiai, aplink juos kaipmat kristalizuojasi hierarchija ir lygybė subyra. Paskutiniu metu pasigirsta nedrąsūs balsai, ginantys raudonuosius khmerus, tačiau klasikiniai Pol Poto režimo vertinimai kalba apie tai, kad rytuose vykstant žiurkių kovai, be ypatingos refleksijos, galima „nukryžiuoti ant grotų“ pusę šalies.

Kalbama, kad ir Spartakas iš tikrųjų nesiruošė apsiriboti vergų išlaisvinimu, o ketino užimti Romą ir priversti išnaudotojus pabūti pavergtųjų kailyje.

To mes nežinome. Tačiau žinome, kad dalis žmonijos Mokytojų bandė eiti kitu keliu. Tai yra apskritai išeiti. Į Nirvaną. Buda sugalvojo (tiksliau, pasiskolino iš induizmo) gudrybę: taip, jūs kenčiate, broliai ir sesės, bet jūs gi esate netobuli ir prisirišę prie siekio įgyti laikinus turtus. Taip, kad, nepykit, bet šiame gyvenime ant jūsų jodinės ir išnaudos jus, o persikūnijus, galbūt jums pasiseks ir jūs patys ką nors išnaudosit.

Turime sutikti, gudrybė veikia iki šiol. Masės Indijoje, Kinijoje iki šiol pasyviai taikosi su socialiniu neteisingumu. Na, žinoma, jie norėtų ką nors keisti, bet, tebūnie – kitame gyvenime.

Kita kalba – Senovės Rytai ir antika. Čia žmonės greitai susiprato, kad metempsichozė – šiaip, elito pasakos, kad gyvenimas vienas, ir nugyventi jį reikia taip, „kad kankinančiai neskaudėtų ir nebūtų gėda“ (2) Galime Nikolajaus Ostrovskio citatos nebetęsti. Kad paprasčiausiai neskaudėtų arba dar geriau, kad kančias apskritai paversti minimaliomis, o pasitenkinimą – maksimaliu. Taip gimė epikūrizmas, kaip aukščiausias antikos pasiekimas – iš jo išspaudų susideda šiuolaikinio pasaulietinio humanizmo filosofija ir etika, kuria vadovaujasi Vakarų Europos civilizacija.

Problema ta, jog praktikuoti epikūrizmą galėjo sau leisti tik elitas, o išnaudojamai masei, sukandus dantis, liko tenkintis stoicizmu ir vėlgi kęsti kančias bei nelygybę. Problema išliko, bandymai ją spręsti, kaip įprasta, baigdavosi revoliucijų akligatviuose, o po jų sekdavo ciklas: „lyderis – hierarchija – nelygybė“. Laikas, pagal Jaspero apibrėžimą, ėjo į pabaigą, o išeitis taip ir nebuvo surasta.

Ir štai, beveik tuo pačiu metu istorijos arenoje radosi du dorovinio pobūdžio dalykai, nukreipti į žmoniją, nelygybę ir teisingumą. Labai panašūs išoriškai, terminologija, bet visiškai skirtingi ir priešiški vienas kitam.

Kalbu apie krikščionybę ir gnosticizmą.

Šis tekstas nėra skirtas tam, kad gilintumėmės į jų esmę ir detales. Pasakysiu tik tiek, kad nepasiruošęs skaitytojas, kuriam pasiūlys perskaityti kanoninę evangeliją ir vieną iš apokrifinių gnostinių „evangelijų“, greičiausiai iš viso nesugebės suprasti, kuo jos skiriasi ir kodėl viena jų įtraukta į Biblijos kanoną, o kita perduota anatemai.

Tai štai, jei nesigilinsime į smulkmenas, tai skirtumo tarp jų esmė yra požiūryje į žmonių nelygybę.

Tikroji krikščionybė teigia, kad žmonės – geriausi Dievo kūriniai. Ir jis sukūrė juos lygiais. Teisingumą jiems gali suteikti tik pats Dievas, ir tas teisingumas – tai atleidimas bei išgelbėjimas visų, kas to siekia.

Gnosticizmas suka ratus aplink ir leidžia pulkus rašalo debesų, kaip kokia sepija, tačiau nesugeba paslėpti to, kad jis smerkia egzistuojantį pasaulį, kaip netobulą, taip pat smerkia didžiąją dalį žmonių, nes žmonės iš prigimties sukurti nelygiais ir tik dalis jų sugeba sužinoti tiesą bei taip išsigelbėti.

Kristus skelbia, kad kiekviename – benamyje, alkoholike, prostitutėje, karaliuje ir kankinyje – slypi Dievo atvaizdas ir tai sulygina visų jų teises. Taip, kaip sulygina „helėną ir judėją“ (3), rusus ir ukrainiečius, raudonodžius ir baltaodžius amerikiečius.

Gnostikai[4] moko, kad žmonija skirstoma į pneumatikus[5], psichikus[6] ir hylikus[7]. Tai yra į dvasios, jausmo ir kūno žmones. Ir tik pneumatikai tėra „visaverčiai žmonės“ tiesiogine to žodžio prasme, o likusieji – mirtingieji padarai, kurių gyvenimas juokingas, niekingas ir beprasmis, nes jie iš prigimties nėra verti išsigelbėjimo.

Apie kitas šių tikėjimo mokymų smulkmenas daugiau nebekalbėsime. Svarbu tai, kad abu jie užvaldė žmones beveik tuo pačiu metu, abu buvo populiarūs, todėl kovėsi vienas su kitu žūtbūtinėje kovoje.

Rodos, III amžiuje, kai krikščionybė tapo valstybine Romos religija, ji nugalėjo. Bet ta pergalė buvo tik išorinė, kadangi sulieti lygybės idėją su valstybe, kuri savaime yra biurokratizuotos hierarchinės nelygybės kvintesencija neįmanoma. Taip valstybinė krikščionybė tapo greičiau „krikščionybe“, o valdančiųjų elitas per amžius vis labiau ėmė žavėtis pusiau pamirštu gnostikų mokymu, kuris labiau tiko jų gyvenimo filosofijai ir socialiniam statusui. Jiems buvo per daug sudėtinga užsiknisusį, purviną, neraštingą valstietį ar negrą, pirktą vergų turguje, indėną, pasirengusį už karolius bei pledus atiduoti Manheteno salą, prilyginti sau patiems – gyvenimo šeimininkams.

Jei kas nors galvoja, kad valdančiojo elito pasaulio suvokime ir vertybių sistemoje kas nors pasikeitė XX amžiuje, atsiradus komunizmui, liberalizmui ir socialdemokratijai, tai jie labai klysta. Stebėdami proletariatą plušant prie staklių, ar klerkų apykakles biuruose, „žiurkių“ elitas, tvarkantis pasaulio reikalus vis dar taip pat jaučia jiems neapykantą bei pergyvena stresą, kadangi dreba dėl savo privilegijuoto statuso.

Kaskart, išgirdę apie liberalias laisves, demokratiją ir žmogaus teises, priminkite sau, kad jų pasaulio suvokimu, jūs esate beteisis beprasmis hylikas, tai jums sako jiems tarnaujantis parsidavęs arba bukagalvis psichikas, o visą grietinėlę iš esamos nelygybės sistemos gauna nedidelė pneumatikų, „žinančių tiesą“ grupelė. Ir nesvarbu, kad koks nors oligarchas ar bankininkas, kol „ėjo į sėkmę“, taip ir nepasivargino pasidomėti religinių mokymų filosofija bei istorija. Greičiausiai, jis niekada net negirdėjo minėtų terminų, bet jo viduje knibžda tos pačios emocijos, kaip ir pirmųjų gnostikų, prasiveržusių į valdžią.

(2 išnaša: „Gyvenimą reikia nugyventi taip, kad vėliau nebūtų kankinančiai skaudu ir gėda dėl be tikslo nugyventų metų“. Nikolajus Ostrovskis, „Kaip grūdinosi plienas“.)
(3 išnaša: „Nėra nei helėno, nei judėjo, nei apipjaustymo, nei neapipjaustymo, nei barbaro, skito, vergo, laisvojo, o visur ir visame Kristus“. Biblija) [4] Gnostikai (gr. žinantieji) – tie, kurie išsigelbės, nes disponuoja slaptuoju žinojimu. [5] Pneumatikai (gr. dvasingieji) – tie, kurie neturi žinojimo, bet turi dvasią, todėl išsigelbės tik dalinai. [7] Hylikai (gr. daiktiškieji) neturi dvasios, todėl pasmerkti pražūčiai.

(2-os dalies pabaiga – bus daugiau)

1-a dalis:   Tikrosios karo Donbase ir kitur Pasaulyje priežastys [1]

vertė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 4

  1. Kestutis says:

    Idomi nuotrauka, cia  uzfiksuotas koks realus ivykis?

  2. Stebėtojas says:

    Autorius rašo apie budizmą, kaip skolinį iš induizmo.
    Na nors Dhamapadas perskaitytų… 
    Vertėjas gi nemoka rusų kalbos ( hilikas pvz?), nei lietuviškai rašyti moka ( perduoti anatemai? ).
    Lietuviškai rašoma- atskirti nuo bažnyčios.

  3. artas says:

    Kadangi lietuvių kalboje egzistuoja žodis anatema – todėl galimas ir toks šio žodžio naudojimas. Beje, tam, kad jūs suprastumėt ir buvo įdėta nuoroda į tai, ką šis žodis reiškia :)

    Tiesą sakant, jūs kažkaip ir pats nepateikėte kitos žodžio „hilikas“ versijos. Nors kaip suprantu atėjote savo erudicijos rodyti? :)

  4. Stebėtojas says:

    Norėjau pasidalinti žiniomis- negi gaila.
    Nuoroda- tinka.
    Lietuviškai kaip rašoma, nurodžiau. Nebent lituanistai pataisytų.
    Straipsnyje vertinys iš rusų-  предать анафеме.
    Hilikas:)? Rus. хилый- paliegęs. Darinys хилик yra daiktavardis.
    Čia jau rusistų klauskit, gal klystu.
    Ieškojau hilikas internete, neradau, gal ieškojau mažai?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top