TSRS neturėjo teisės nieko čia statyti

2016, rugsėjo 7, 11:44 | kategorija Ideologija | 19 komentarų | peržiūrų 996 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

ves.lv

Interviu su Latvijos komisijos okupacijos nuostoliams nustatyti pirmininku

stkevic_6Latvijos vyriausybinės komisijos, suburtos paskaičiuoti tarybinės okupacijos žalai, pirmininkas Edmunds Stankevičs įsitikinęs, kad mūsų šalis 1940-1991 metais neturėjo jokių pasiekimų. Vieni nuostoliai, visose srityse. Ir netgi gyvenamieji namai, pastatyti tarybiniais metais – ne pliusas, o minusas.

Kokiu gi būdu komisija „skaičiuoja istoriją“? Kodėl pastatytos gamyklos ir fabrikai, keliai, tiltai, hidroelektrinės, moksliniai institutai ir kt. nelaikomi pasiekimais, ir ar Latvija turi galimybę kada nors gauti kompensaciją iš Rusijos?

Neseniai jau buvo pagarsinta lyg ir galutinė okupacijos nuostolių suma – 185 milijardai eurų. Bet jūsų komisija, kaip teigiama, tęs darbą. Kam reikia skaičiuosi toliau?

– Šis skaičius nėra galutinis. Tai tik apytiksliai duomenys. Kiekvieną skaičių mes tikslinsime, pagrįsime ir tikrinsime. Tačiau bet kokiu atveju ši suma nėra paimta iš lubų. Ji rodo okupacijos žalą – tiesioginę ir netiesioginę, kurią jau pavyko nustatyti.

Pradėkime nuo ekonominės žalos. Kuomet okupuotoje teritorijoje nugriaunamos gamyklos, likviduojamos mokyklos ir ligoninės, išvagiamas turtas, tuomet sunku nesutikti su faktais. O kuomet viskas statoma ir vystoma – kaip gi paskaičiuoti nuostolius?

– Ne, jei jau mes valstybiniu lygiu sutarėme, jog kalbame apie okupaciją, tai turime sutikti, jog šie veiksmai – neteisėti. Jie neturėjo jokios juridinės teisės kažką statyti šioje teritorijoje. Paprastai tariant, negalima užgrobti svetimos teritorijos ir ten kažką gerinti. Tai vis tiek bus žala.

Vadinasi, jei tarybų valdžia 1945 metais būtų sugriovusi visas tuo metu veikiančias gamyklas ir nieko nebūtų pastačiusi, tai žala būtų lygiai tokia pati?

– Žiūrint iš ekonominės pusės, TSRS pati sprendė, kur investuoti. Juk galėjo tas gamyklas statyti Turkmėnjoje, bet kažkodėl nestatė. Todėl, kad Latvija buvo reikalingesnė ir naudingesnė. Čia buvo gera infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga. Taip buvo investuojamos lėšos, tačiau juk ir pelnas ėjo į tas pačias rankas. Tai yra, investicijos savo laiku visiškai atsipirko.

IMPERINIS PALIKIMAS? AR TAI BUVO PRIVAČIOS INVESTICIJOS?

Bet juk daugelis įmonių, pastatytų tais metais, buvo privatizuotos ir iki šiol puikiausiai dirba: „Laima“, „Dzintars“, „Olainfarm“, „Latvijas balzams“ ir kt. Šios gamyklos iki šiol moka mokesčius į šalies biudžetą bei sukuria jos BVP.

– Viskas sąlygina! Todėl, kad visa pagrindinė pramonė Latvijoje jau buvo cariniais metais. Tai juk buvo pažangiausias pramonės regionas Rusijos imperijoje. Tai buvo privatūs pinigai, kuriuos TSRS okupacijos metu paprasčiausiai pasisavino. Vėliau, žinoma, kažkas buvo pastatyta, bet viso to rinkos ekonomikoje neprireikė.

Norite pasakyti, kad pramonės potencialas 1940 m. ir 1991 m. buvo vienodas?

– Tai diskutuotinas dalykas. 1940 metų pramonės lygis buvo adaptuotas Latvijos tikrovei, jis nebuvo įpirštas ir Latvija buvo gana konkurentabili. Pagrindinis eksportas ėjo į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją. TSRS užsienio prekyba užėmė tik 10 %, kaip ir dabar.

LYGINTI LATVIJĄ GALIME IR SU DANIJA IR SU ŠIAURĖS KORĖJA

Dėl netiesioginės ekonominės žalos, kiek yra žinoma yra naudojama metodologija, pagal kurią mokslininkai paskaičiuoja, kaip būtų vysčiusis Latvija 1940 metais būdama laisvoje rinkoje. Dėl to teigiama, kad Latvijos išsivystymo lygis šiuo metu galėjo būti kaip Suomijos, Danijos ir kitų Vakarų šalių. Kaip apskritai tai galima prognozuoti, neįskaitant eilės nenuspėjamų ekonominių sąlygų, krizių ir pan.?

– Taip, mokslininkai tvirtina, kad Latvijos vystymosi rodikliai būtų kilę aukštyn. Štai, imkime Vokietiją – Rytų ir Vakarų. Mes matome, kuri dalis buvo labiau išsivysčiusi. Jau nekalbant apie Korėją, kur Pietų ir Šiaurės Korėja – dvi priešingos šalys. Tarybinis vystymosi kelias be abejo buvo neefektyvus. Jis juk žlugo ir pačioje Rusijoje.

Su jūsų teiginiu būtų galima sutikti, jei už lango būtų 1991 metai. Tačiau 25 nepriklausomybės metai parodė, kad savarankiškas vystymasis nėra jau toks spalvingas, kaip jį savo teorijoje piešia mokslininkai. Ir iki Suomijos lygio dar labai toli.

– Nepamirškime, kad 1991 metais Latvija ir Suomija buvo ne vienodoje padėtyje.

Gerai, vienoda padėtis buvo Lietuvoje ir Estijoje, tačiau po 25 metų šios šalys vystėsi skirtingai.

– Todėl, kad Latvija labiau nei Lietuva ir Estija nukentėjo nuo tarybinės okupacijos. Čia vis dėl to buvo Pabaltijo karinės apygardos centras. Ir pagaliau, jei vertintume šiuolaikinę Latviją, tai nėra jau tokia bloga jos ekonomikos padėtis lyginant su visomis pasaulio šalimis.

Palyginkime su ES šalimis, kur daugmaž vienodi įstatymai, vystymosi sąlygos ir veikia struktūriniai fondai. Bet juk laukiamo dinaminio vystymosi rinkos sąlygomis vis dėl to nėra.

– Net, jei lygintume su ES, tai Latvijos ekonomikos augimas yra didesnis už vidutinį ES. Žinoma, mums sutrukdė keletas paskutinių krizių, tačiau jos daugiausia kilo dėl to, kad niekas neturėjo žalio supratimo apie rinkos santykius, apie tai, kaip vystomas verslas ir ypač bankų reikalai. Perėjimas nuo socializmo prie rinkos ekonomikos buvo skausmingas, ir tai mes taipogi laikome žala.

RUSIJA – TAI NE TSRS. BET YRA IR KITA NUOMONĖ

Jei aptartume juridinę klausimo pusę – tarptautinė bendruomenė nepripažino okupacijos fakto. Tuomet kokia praktinė šios sumos paskaičiavimo nauda?

– Kad okupacija nebuvo pripažinta – galima ginčytis. Daugelis šalių pripažino okupacijos faktą, išskyrus, žinoma, Rusiją. Galiausiai, žalos paskaičiavimas reikalingas ne tik tam, kad patektume sąskaitą. Šių skaičių pagalba mes informuojame visuomenę apie tai, kas vyko tais metais. Ir pirmiausia tai reikalinga jaunajai kartai.

Kalbame apie Latvijos okupacijos, kurią įvykdė Tarybų Sąjunga, nuostolius. Bet tokios valstybės nebėra. Rusija šiandien – kita šalis. Ar teisiškai yra prasmės teikti jai kažkokius reikalavimus?

– Šį klausimą šiuo metu mes svarstome iš juridinės pusės. Tiksliai pasakyti, ar Rusija yra TSRS teisių perėmėja ar ne, šiandien pasakyti sunku. Mums atrodo, kad yra. Bet mums reikia patvirtinimo.

Ir kas gi turi tai patvirtinti?

– Visuomenės mokslų specialistai. Mes glaudžiai šiuo klausimu bendradarbiaujame su Lietuva ir Estija.

O jeigu galiausiai paaiškės, kad Rusija čia ne prie ko, kokia gi tuomet okupacijos žalos paskaičiavimo esmė?

– Pačioje Rusijoje taip pat daug kas gali pasikeisti. Rusijos opozicija pripažįsta tarybinės okupacijos atsakomybę. Reikia tik pradėti dialogą.

Ar pats jūs tikite, jog Rusija kada nors sumokės nors dalį šių pinigų?

– Šiandien – ne. Politinė šio meto situacija yra sudėtinga. Tačiau perspektyvoje aš tuo tikiu.

TAI BUVO DU NUSIKALSTAMI REŽIMAI

Kovoje dėl Latvijos išlaisvinimo nuo fašizmo žuvo 150 tūkstančių karių – tarybinių piliečių. Šias aukas taipogi galima paskaičiuoti kaip žalą TSRS. Juk Rusija taip pat gali pateikti sąskaitą Latvijai?

– Mūsų požiūris į tuos įvykius yra visiškai kitos. Buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir Rusija su Vokietija iki 1941 metų buvo sąjungininkai. Jei šio pakto nebūtų, tai viskas galėjo klostytis kitaip. Ir tie žmonės, kurie čia žuvo, tapo dviejų valstybių karo aukomis.

Bet jei TSRS nebūtų išvijusi vokiečių armijos iš Latvijos, o vėliau iš visos Europos, tai čia būtų buvęs Trečiasis Reichas, ir nebuvo jokios kalbos apie Latvijos nepriklausomybę. Šie Hitlerio planai matomi dokumentuose.

– TSRS čia bandė sukurti komunizmą, ir tai taip pat matoma dokumentuose. Visa tai reikia smerkti – ir nacistinį, ir tarybinį režimą bei visus tuos utopinius planus, kuriuos jie turėjo. Juk jų įgyvendinti nepavyko. Todėl, kad neįmanoma imti ir pripaišyti kažkokių dirbtinių schemų, o po to imtis jas įgyvendinti.

Kuo gi šios dirbtinės schemos skiriasi nuo mokslininkų schemų, kuriomis jie bando paskaičiuoti okupacijos žalą, ekonomikos vystymąsi 1940-1991 metais vaizduodami tariamąja nuosaka?

– Tai ne schemos, o šaltakraujai ekonominiai paskaičiavimai.

LATVIJA NETEKO NACIJOS ŽIEDO, O GAVO PILKUS KADRUS

O kaip dėl kultūrinės ir moralinės žalos? Kaip šiuo klausimu nukentėjo Latvija?

– Pradėkime nuo žmonių. Apie 200 tūkstančių išvažiavo į Vakarus, daugiausiai elitas – inteligentija, verslininkai, mokslininkai. O tie, kurie pasiliko, buvo išvežti į Sibirą. Liko tai, kas liko. Atvažiavo vadovai iš TSRS, kurie buvo gana pilki, kaip ir visa tarybinė tikrovė.

Per paskutinius 10 metų iš Latvijos išvyko daugiau nei 200 tūkstančių žmonių ir be jokios okupacijos…

– Dabar išvažiuoja dėl kitokių priežasčių. Žmonės paprasčiausiai nori daugiau užsidirbti, o tada važiavo dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Jei kalbėtume apie kultūrą apskritai, tai TSRS laikais, manyčiau, buvo labiausiai remiamas kinas, masinė kultūra, o šiuolaikinis menas visiškai nebuvo vystomas, kadangi TSRS nebuvo skatinamos avangardinės kryptys.

MIEGAMIEJI RAJONAI SUGADINO LANDŠAFTĄ

Ką galite pasakyti apie milžinišką gyvenamo ploto fondą, pastatytą TSRS laikais – maždaug 8 milijonus kvadratinių metrų? Juk žmonės privatizavo savo butus ir iki šiol juose gyvena.

– Ekspertai mano, jog tie namai nebuvo kokybiški, ten pilna rūdžių ir kitokių techninių problemų. Be to, jie tokie negražūs, kad neįsilieja į mūsų landšaftą. Šie namai yra labiau mūsų problema, o ne jų sprendimas. TSRS juk visus tuos tipinius projektus statė naudodami tą darbo jėgą, kuri atvažiavo į Latviją dirbti gamyklose.

O štai tie šimtai tūkstančių atvykusių, kurių dalis iki šiol čia gyvena – tai Latvijai nauda, ar žala?

– Žmonių mes neskaičiavome. Juos apskritai sunku vertinti teigiamai ar neigiamai.

Bet juk jūs deportuotus latvius užrašėte į okupacijos nuostolius… O tuos, kurie čia atvyko ir dirbo – į kurią skiltį įrašyti reikėtų?

– Deportacijos metu žmonės buvo išvežami jėga, o į Latviją atvykdavo savanoriškai. Tai – nesulyginami dalykai. Nors tai taipogi yra okupacijos pasekmės.

ŠIANDIEN TARYBINIS LAIKOTARPIS YRA IDEALIZUOJAMAS

Ar pats jūs gyvenote tarybinio režimo laikais?

– Pagrindinę mokyklą baigiau tarybiniais metais, o vidurinį išsilavinimą įgijau jau nepriklausomoje Latvijoje.

Ar jūsų tėvai jums pasakojo, kaip jie gyveno prie Tarybų?

– Žinoma, jie pasakojo, kaip stovėjo begalinėse eilėse, parduotuvėse nebuvo ką nusipirkti. Daugelis latvių negalėjo niekur išvykti, nebuvo ryšio su išoriniu pasauliu. Tarybinis laikotarpis šiuo metu yra šiek tiek idealizuojamas.

Kaip jūs manote, ar latviai okupacijos metu buvo nelaimingi?

– Dalis žmonių – be abejo! Literatūroje jie netgi vadinami prarastąja karta. Kažkas gal ir buvo laimingas, juk tuo metu tai buvo jų jaunystė. Juk negalime paneigti to, kad tais laikais žmonės įsimylėdavo, tuokdavosi ir susilaukdavo vaikų.

2013 metais kompanija SKDS atliko apklausą ir paaiškėjo, kad 43 % rusų ir 41 % latvių Latvijoje mano, jog TSRS laikais gyvenimas buvo visai neblogas. Kaip tai suprasti?

– Galbūt tai – jaunystės nostalgija. Jeigu ta kompanija tokią pat apklausą būtų atlikusi 2007 metais, tai žmonių nuotaikos būtų geresnės, nei 2009 metais, kuomet Latvija pergyveno didelę krizę.

Pelningais metais visi svajojo apie namą su baseinu, bet juk netgi Amerikoje ne kiekvienas gali sau leisti turėti namą su baseinu. Laimė – tai kai gyveni harmonijoje su gamta, savo šalimi, be visokiausių okupacijų ir peršamos įtakos iš išorės. Jei mus nuo rytojaus priverstų maitintis vien mėsainiais, tai mes ir amerikiečių imtume nekęsti…

Natalija Sevidova, Olga Kniazeva

KAIP SKAIČIUOJAMA ŽALA?

Okupacijos žalos skaičiavimo komisija su penkerių metų pertrauka dirba jau vienuoliktus metus. Ją sudaro 18 žmonių: įvairių ministerijų ir įstaigų atstovai, istorikai, visuomenės mokslų žinovai, ekonomistai – tarybinių laikų ekspertai, įvairių sričių specialistai. Susirenka maždaug kartą per mėnesį – vasarą rečiau, žiemą – dažniau.

Žala skaičiuojama už 1940-1991 metų laikotarpį – tiesioginė ir netiesioginė. Prie tiesioginių priskiriamas visas tarybų valdžios konfiskuotas Latvijos turtas – armijos, valstybės įstaigos, aukso ir valiutos atsargos… Netiesioginė žala – tai nuostoliai, kuriuos patyrė Latvija dėl sustabdyto jos vystymosi.

parengė: Darius Dimbelis

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 19

  1. Asta says:

    Edmunds Stankevičs ir visa komisija- apgailėtini komedijantai!:-))))))))))

  2. Egis says:

    Galima žalą paskaičiuoti tik preliminariai.Neįmanoma paskaičiuoti žmonių sugriautų gyvenimų arba Latvijos kolonistų padartros žalos.

  3. Dainius says:

    Keisti to veikėjo samprotavimai,kad dabar žmonės palieka tėvynę norėdami daugiau užsidirbti,galbūt net namui su baseinu.Akivaizdžiai nenori pripažinti to akis badančio fakto,kad iš viso Pabaltijo žmonės bėga dėl nepakenčiamų gyvenimo sąlygų ir tik retas dėl noro užsidirbti ir įsigyti kažką brangaus.Kas paskaičiuos kiek tiek mūsų,tiek ir likusios dvi valstybės Latvija ir Estija patyrė ir patiria nuostolių dėl priverstinės savo šalies žmonių emigracijos?

  4. Dalia says:

    Na ir vargšelia tas Stankevičs. Jau tooooks vargšelis, kad net apgailėtina. Jis, gi ir Latvija, mat “neturi įtakos iš šalies“. Jokios! 🙂 Varge, varge…

  5. kindziulis says:

    zirgo galva — visiskas silpnaprotis. Ne pagristi reikalavimai, o kliedesiai.

  6. Mindaugas says:

    Čia nereikia stebėtis. Pabaltijo valstybės (Lietuva,Latvija ir Estija) yra bankrotai, šiaip ne taip išsilaikantys ES dotacijų ir fondų pagalba. Bet ši „pagalba“ greitai pasibaigs ir kas tada? Tai ir sugalvojo Ostapo Benderio vertą planą-okupacijos nuostolių žala…Rusija net nenagrinės šių veikėjų pateiktų skaičiavimų….

  7. konkurencijos nėra says:

    O kas bus kai RF pateiks savo paskaičiavimus?

  8. Simas Simaitis says:

    Paprasčiausias būdas pateisinti savo neveiklumą. Tiesiog iš Palubinsko skaičiukus rašinėti. 

  9. Stasys says:

    Tik idiotai stankevičai ir Ko gali užsiiminėti tokiomis nesąmonėmis.

  10. pestininkas says:

    Taip dabar dėl visko kalti rusai,dar viėna dainelė iš operos“rusai puola“!Jei butume tikrai lygegriatus nariai „evrosojuze“tai jau senai gyventumėm kaip senbuviai!Bet manau mums numatytas kitas likimas,o musu „lyderiai“užtikrintai veda mus ten piėšdami mums baubus iš už balos…..

  11. Algirdas says:

    Na, atsakymai tokie, kokie ir turi buti. Man smalsu, kodel niekas garsiai nepaklausia tokiu komisiju, O KA JUS DARYSITE SU TAIS 200 MILIJARDU euru?

  12. geras... says:

    …jis serga viena iš durnumo atmainų. Ir ne pykti čia reikia, bet gailėti sergančio vyrioko. Pagal jo skaičiavimus ir visą logiką mes turėtume ir iš kryžiuočių palikuonių:))) pareikalauti kompensacijos… čia merkelienei visai riesta būtų. O rusai tai jau visai gatavi – jie turėtų atiduoti kompensacijas ir už caro laikų padarytus nuostolius…. Gi ketinant kaptelti giliau – tai Bumblauskas (jei paprašytume) padėtų atrasti dar daugiau praeities niekadėjų!:))
    Tačiau o kas gi bus, jei ir iš mūsų bus pareikalauta kompensacijų už nutryptus Juodosios jūros krantus, kur mūsų protėviai ištroškusius arklius ir kumeles kadaise girdė ir alų-midų tenai gėrė, džiugindami vietinius savo atėjimu? Oj, kokios sunkios istorijos pamokos…

  13. jonas says:

    NU IS LILONIU NEGALIMA JUOKTIS TIK UZJAUSTI

  14. pirmininkas says:

    Vargšas komisijos pirmininkas, apgailėtinas,kaipir Lietuvos valdininkėliai.

  15. Myndė says:

    Iš tiesų, tai jis nei kvailas, nei ką, tiesiog, kaip ir kiti keliolika „komisijos“ narių už tam tikrą atlygį transliuoja tai, ką liepia jam algą mokantys. Galima būtų nebent svarstyti, koks to kliedesio tikslas, kas irgi nereikalauja ypatingų įžvalgų – jau dėdulė Gebelsas suprato, kuo virsta šimtą kart pakartotas melas, o protingi ir sąmoningi piliečiai valdančioms klikoms nereikalingi.
    Dabar kitas, liūdnesnis dalykas. Nei Latvija, nei Lietuva, nei ta pati Ukraina nieko SAVO iš esmės nėra sukūrusios. Visos šitos „nedavalstybės“ buvo valdomos kas vokiečių, kas lenkų, kas austrų, kas rusų – kaip kam sekėsi. Ir valstybingumus įgijo (ne iškovojo) istorinių peripetijų tarp išorinių žaidėjų dėka. Todėl šitie dariniai nėra tvarūs, jie tik nyksta kiekvienas savaip.
    Linksmiausia stebėti puodagalvių nuotykius „kelyje į Europą“.

  16. idomu says:

    idomu kada paskaiciuos geiropos sajungos ir jankijos padarytus nuostolius Lietuvai, neziurint to, kad tuo metu gal dar jai ir nepriklausem bet jau laizem viena vieta jai ir jankiams. turiu uomenyje privatizuotus objektus kaip mazeikiu nafta, telekomas kiti smulkesni. sugriautus fabrikus, kaip banga pergale, visokios stakliu ir kt gamyklos vilniaus penketukai (pavirte siuo metu pyderu irstva), atomine elektrine ir vel kiti smulkesni. sugriautus kolukius su visa infrastruktura, sugriauta svietima su kaimo mokyklomis, sugriauta medicina. kas paskaiciuos nuostolius del gyventoju sumazejimo nuo 3,5mln iki 2mln.

  17. konkurencijos nėra says:

    Ocho, geras pastebėjimas, reikia referendumo.

  18. Skalvis says:

    Tie „ekspertai“ vaikystėje daug kartų krito nuo spintos :)) Landsbergininkų šaika, o ne specialistai. Tik landsbergininkams patiko griūvančios fermos, o apetitui užaugus, panoro, kad griūtų ir namai. O tie „ekspertai“ nenorėtų pasidomėti tuo laiku statytų pastatų kokybė Lenkijoje, Vokietijoje, JAV….. Visur buvo labai panaši kokybė. Gal jau „ekspertai“ šautų į centrą – nugriauti televizijos bokštą, Trakų pilį, tiltus, mokyklas, Seimą ir Vyriausybę, išardyti autostradas ir geležinkelius….

  19. Kingas2 says:

    Braliukams aplamai reikia patylėti, o tai rusai dar paprašys 2 milijonus jefimkių gražinti, kurias 1721 metais už Kurliandiją sumokėjo švedams.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top