Vienašališkos sankcijos slopina JAV lyderystę pasaulyje

2022, 1 rugsėjo, 6:30 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 65 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Joe Bidenas

REUTERS

JAV vadovaujama kampanija, kuria siekiama užtikrinti Rusijos „strateginį pralaimėjimą“ ir „suteikti ukrainiečiams galimybę apsiginti patiems bei pakenkti Maskvos gebėjimui kovoti ir panaudoti jėgą ateityje“, peraugo Vašingtono ir Maskvos susidūrimo mastą, rašo amerikiečių National Interest.

Prezidento Joe Bideno kova, kuria siekiama nugalėti Vladimirą Putiną, tapo išbandymu Vašingtonui: ar jis gali sukurti tokią saugumo ir ekonominę tvarką, kurią pripažintų ar bent jau priimtų likęs pasaulis?

Jau kurį laiką aišku, kad pagrindinė „Amerikos amžiaus“ politika, kurią iš Antrojo pasaulinio karo pelenų sukūrė „didžioji karta“, išseko ir iš vidaus, ir iš išorės.

Donaldo Trumpo vadovaujami respublikonai atmetė pagrindinius jos elementus – paminėtina jo panieka NATO ir Amerikos gynybai Persijos įlankoje.

Kita vertus, demokratai atmetė Trans-Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį ir „pareigą ginti“ doktriną, kuri be perstojo plečiasi, iškėlė aukščiau už valstybių suverenitetą, kuriuo buvo grindžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo.

Vašingtono politinis elitas, kad ir kokiai partijai jis atstovautų, nebemato tarptautinės prekybos sistemos plėtros ir politinės paramos telkimo per JT naudos, jau nekalbant apie pasitikėjimo santykių su Rusija ir Kinija plėtrą, nors XX a. antrojoje pusėje jie atnešė daug naudos.

Vietoj to Vašingtonas bando įvesti, jo paties žodžiais tariant, „taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“.

Šis terminas patrauklus dėl savo lankstumo: Vašingtonas gali laisvai nustatyti žaidimo taisykles itin selektyviai ir vienpusiškai.

Demokratų ir respublikonų vadovaujamas jis tapo „norinčiųjų koalicijos“ mobilizacijai prieš Libiją, Iraką, Ramiojo vandenyno regioną, o dabar ir prieš Rusiją leitmotyvu.

Šios naujos, vis dar besivystančios tvarkos pagrindas yra sankcijos, kurių Vašingtonas griebiasi vis dažniau.

Septintajame dešimtmetyje plačios ekonominės ir kultūrinės sankcijos buvo tik viena iš politinių priemonių, nukreiptų prieš SSRS, tačiau šiandien jos tapo mėgstamiausiu užsienio politikos ginklu – ne tik prieš Maskvą, Iraną ir Kiniją, bet netgi prieš draugus ir sąjungininkus.

Plečiantis jų funkcijoms, plėtėsi ir į spąstus patekusių šalių geografija, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų sąjungininkai neskubėjo padėti Libanui, kol JAV neužtikrino, kad jokios sankcijos jų nepaveiks.

Amerikos sankcijomis siekiama izoliuoti, nubausti arba priversti tyliai sutikti.

Ant kortos pastatyti Amerikos interesai ir šiame žaidime gali būti tik vienas laimėtojas. Pačiais iškalbingiausiais atvejais, pavyzdžiui, Sirijoje ir Irane, jos žlugdo paprastus žmones, neliesdamos politikų ar verslininkų ir nepasiekdamos savo tikslų.

Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas: ar gali būti, kad Vašingtonas yra taip priklausomas nuo sankcijų, savo mėgstamiausios užsienio politikos priemonės, kad jo pergalės virsta pralaimėjimais?

Tai ypač aktualu, kai stiprėjanti Kinija skelbia savo „nežinančią pralaimėjimų“ tarptautinių santykių filosofijos privalumais, už kurių slypi daugiamilijardinė strateginio dalyvavimo ir plėtros programa, kuriai Vašingtonas neturi nieko priešpastatyti.

Priešingai, tai, kad sankcijos tapo mėgstama Vašingtono priemone, reiškia, jog JAV politikos formuotojai įsitikinę, kad geriausias būdas įtvirtinti JAV pasaulinę lyderystę – toliau vykdyti politiką, kurią daugelis šalių laiko vienašališkai prievartine.

Panašu, kad Amerika brutaliai primeta savo valdžią, nes abejoja, kad gali būti sveikos demokratijos ir sąžiningos bei teisingos ekonomikos pavyzdys.

Ir nesvarbu, kiek J. Bideno administracija giriasi savo koalicijos, kuria siekiama nugalėti Rusiją, sėkme, užuot išplėtusi Amerikos draugų ratą, sankcijų, baudų ir bausmių politika tik susiaurina Amerikos perspektyvas pirmauti pasaulyje – ir prie visko, niekas nerodo, kad Rusija nusileis.

Sėkmingiausios valstybės nuo Romos iki Vašingtono išlaikė ir padidino savo įtaką plėsdamos savo aprėptį, o ne išradinėdamos naujus būdus, kaip neleisti kitiems naudotis jų pačių sukurta tarptautine sistema.

Vargu ar JAV gali pretenduoti į pasaulinę lyderystę XXI amžiuje, jei siaurina savo sąjungininkų ratą, užuot jį plėtojusi, ir žlugdo pasaulinę prekybą vis didesnėmis sankcijomis, kurios neskiria draugo nuo priešo.

Autorius, Geoffrey Aronson yra Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto bendradarbis

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Vytas says:

    Visa, kas gali būti teigiama JAV užsienio politikoje, sėkmingai sugriauna JAV vykdomos užsienio politikos dviveidystė: JAV, įvedusi sankcijas Rusijai ir versdama kitas valstybes, tame tarpe ir ES, jas vykdyti, pati jų nesilaiko. Prekyba JAV su Rusija vyksta pilnu tempu. Tad ko kitiems klausytis JAV sapaliojimų.? Tegul eina paskui rusų laivą n…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top