VSD įspėja: Ameriką – mėgdžiok, Rusijos – nekęsk

2014, rugsėjo 9, 21:10 | kategorija LPT | 3 komentarai | peržiūrų 496 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Valstybės saugumo departamentas (VSD) viename iš paskutinių pranešimų spaudai pareiškė, esą visi socialinių tinklų, viešosios erdvės ir, ko gera, apskritai gebėjimų mąstyti nepraradę piliečiai tampa… valstybės priešais.

paveikslėlis

VSD ženklas grifonas – mitologinė būtybė su erelio galva, sparnais ir liūto liemeniu, įkūnijantis žvėrių ir paukščių valdovų savybes, heraldikoje simbolizuoja budrumą, akylumą, jėgą ir išdidumą.

Vygantas Kurėnas

Kaip tai gali būti? Pagal mūsų saugumo gudručius (atsiprašau visų Danguje dirbančių sąžiningų Patriotų), bet kuris pilietis, kurio vargšo galvelėje kyla abejonių dėl įvykių Ukrainoje, automatiškai tampa grėsme visuomenei.

Va taip, ponios ir ponai, – nors oficialiai nėra pasakyta, kokio pobūdžio konfliktas vyksta Ukrainoje – pilietinis karas, genocidas ar „žalių žmogeliukų“ spektaklis – palaikyti vien Kijevo jėgos poziciją, anot mūsų saugumo specialistų, yra nepaprastas gėris.

O jeigu bobulencijos savo pensijas aukoja Donecke ir Luganske sužeistiems vaikams, jas iškart prie sienos ir kaip Leninas su kriminologais – po kulką į kaktą.

Atsipūskime, – niekas Vilniaus Vytenio gatvėje nieko prie sienos nestatys. Mūsiškiai kontržvalgybos pareigūnai „Naujajame drąsiųjų pasaulyje“ atsitiktinai supilietėjusius žvėrelius moka sutvarkyti paprasčiau. Žymiai subtiliau. Labai gerai veikia nesmurtinio įtikinėjimo metodai, pvz.: skambučiai iš privataus numerio („private number“), „popierinių“ bylų kurpimas, sąskaitų banke įšaldymas, atlyginimo „vėlavimas“, teisės gintis disertaciją atėmimas, pinigų fondo užlenkimas knygai, prie kurios vargai ne vienerius metus… Sąrašą, žinoma, galima tęsti.

Ech, gerai tas internetas šiais laikais. Ech, dar geriau ta nedesovietizuota teismokratija Marijos žemelėje. Vargšai prokurorai – tu jiems „zvanoką numeti“, ir gana, o jie kamuojasi, nusikaltimo sudėtį iš oro kurdami.

Gražioje valstybėje gyvename. Pilietis EŽTT prieš Lenkiją dėl patirtų CŽV kalėjime kankinimų bylą laimėjo, o mūs gimtinėje – tyla. Palaukite, – norite pasakyti, kad ponas buvęs Prezidentas Valdas Adamkus, škia, apie CŽV kalėjimus Lietuvoje nei kaire ausimi nebuvo girdėjęs? Ar todėl šį Amerikos statytinį taip likimas apdovanojo, baisią ligą atsiųsdamas? Gal gi sąžinė pabudo pagaliau?…

Mes mušamės į krūtinę, kad bėgame nuo siaubūno iš Rytų, o tik draugus iš užatlantės mėgdžiojam. Ar teisinga kryptimi einame?

Mano nuomone, stipriai nepataikome į taktą.

Visi tik ir plyšauja apie rusų oligarchus – vienas nusipirko futbolo klubą Anglijoje, kitas – trečią jachtą, dar kitas džiaugiasi ketvirta „žmona“.

O tarp amerikonų, manote, oligarchų neuždera, ar ne? Josephas Stiglitzas, 2001-ųjų Nobelio ekonomikos premijos laureatas, prieš kelerius metus leidinyje „Tuštybės mugė“ (Vanity Fair) parašė straipsnį „Vienas procentas – vieno procento – vienam procentui“. Tokiu pavadinimu žinomas ekonomistas, buvęs Billo Clintono vyr. ekonomikos patarėjas, ironiškai pasišaipė  iš katastrofiškai didėjančios ekonominės nelygybės JAV tarp pačių turtingiausiųjų 1 proc. (ir 10 proc.) ir likusiųjų. J. Stiglitzas savo naujausioje knygoje „Nelygybės kaina“ stebisi: iki septintojo dešimtmečio dauguma amerikiečių viduriniojo visuomenės sluoksnio šeimų sugebėdavo susitaupyti.

Šiuo metu Amerikos sociume regime tragediją: milijonai žmonių be darbo, milijonai šeimų dėl „atsakingos“ bankų skolinimo politikos atsidūrę gatvėje. O turtingieji ir toliau turtingėja.

Tuo tarpu rytinė Lietuvos kaimynė – irgi ne šventa karvė. Paklauskite rusų, kaip gyvena žmonės Rusijos provincijoje, kaip sekasi viduriniajai visuomenės klasei – ar ši klasė pamažu nebuvo išnaikinta po Sovietų Sąjungos žlugimo, kaip ir Lietuvoje? Ar ne prie p. Putino buvo nušauta žurnalistė Ana Politkovskaja, nunuodytas Rusijos žvalgybos pareigūnas Aleksandras Litvinenka?

Tiesa, mūsų šalyje šis vadinamųjų darbininkų visuomenės sluoksnis gyvavo kurį laiką, iki nelemtos pasaulio finansų krizės 2008-aisiais. Tačiau dviejų „K“ vyriausybės su J. Grybauskaite priešakyje jį taipogi sėkmingai išvijo užjūriuose uždarbiauti.

Prieš gerus metus vienos alaus daryklos spaudos atstovė teisinosi, esą alaus skardines puošti vėliavos spalvos simboliais – „viskas tvarkoje“. Beveik tuo pačiu metu toks p. Dargis, nemažai padaręs, kad kaimas Lietuvoje išnyktų, „Žinių radijo“ eteryje „guodėsi“: 2012 metais 60 proc. Lietuvoje parduodamos mėsos buvo… įvežtinė!

Ar matydami tokius faktus – politikų, spaudos, stambiojo verslo pataikavimą Mamonos palikuonims – galime teigti, jog teisinga ir protinga sekti vien Vakarais, o Rytus – niekinti? Neabejoju, kad nuo 2000-ųjų, kai daugumos lietuvių „žurnalistų“ keikiamas Vladimiras Putinas atėjo į valdžią, Lietuvoje ne vienas mokslo darbas apgintas finansinių srautų Rusija-užsienis krypties tema.

Kitais žodžiais tariant, ar išmintinga sekti tokiomis šalimis, kuriose sudaromos sąlygos pavogti pusę valstybės metinio biudžeto ar kurių valstybės skola net po stebuklingo kariuomenės išvedimo iš Irako… nemažėja?!

Ar protinga sakyti, kad Rusijos Federacija savo parsidavusius šnipus tiesiog nužudo, o Amerika jiems rožes kloja? Ar protinga gyventi tokiame pasaulyje, kuomet Lietuvos politinės jėgos, „sąžinės vedinos“, pasiduoda link tos pusės, kurioje vėjas ne toks atšiaurus? Toks p. Vilpišauskas, politikos instituto direktorius, savo naujame pamąstyme giria Ameriką, peikia Rusiją ir apgailestauja, kad joks politikas nesiims veiksmų, kurie sukeltų grėsmę ekonominiam stabilumui ar žmonių gyvybėms.

Lyg tais ir profesorius, p. Vilpišauskas „Delfi“ portalui itin palankus: negirdėjo jie nei Gandžio, nei Lincolno, nei kitų didelių žmonių vardų.

Ar protinga, kai oficialioji Europa sako „norim taikos“ Ukrainoje, kai net visų keikiamas prezidentas Putinas siūlo taikos planą, Ji pareiškia, kad „Rusija praktiškai kariauja su Europa“. Taiki ta mūsų Prezidentė, neprikibsi.

Ar normalu, kad iš šalies Prezidentės, buvusio vidaus reikalų ministro, friklių, kuperių juokiasi pusė Tautos, mintyse nervingai murmėdami „aš ne prie ko“? Kaip mes galime tikėtis esminių permainų valstybėje, jei studentai po darbo eina studijų klausyti?

Kaip įmanoma net nusistebėti pirmąja vieta geografinėje Europoje pagal jaunimo savižudybių, alkoholizmo skaičius, jei mokinius verčiame skaityti tokias neva mokslininkes kaip Raisa Melnikova?

Ši ponia dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete. Ar kas nors domėjosi, kas jos knygose „Mokomės etikos“ parašyta? Nesuprantu – nusipirkau porą šitos tyrėjos knygų, sumokėjau begėdišką kainą – per 80 litų. Maniau, jau dabar kad imsiu vaikus dieviškųjų dorybių mokyti, visos rajono mamytės pavydės tokio tėvelio. Tai kur tau: atsivertus knygą  – citata po citatos, citata po citatos. Kas gali tokius VADOVĖLIUS (!) skaityti? Kam p. Melnikova tas knygas paskyrė? Savo studentams? Bet jiems jau per vėlu – reikėjo dar mokyklos suole pagalvoti.

Gal mokiniams? Bet juos anos knygos vargu ar iš proto varo. Juos veikiau Youtube su Pitbuliu ir Rihanna iš namų vyte išveja.

Kaip gali vaikas susidomėti sąvokų „sąžinė“, „pareiga“, „empatija“, „auka“, „valstybė“, „patriotiškas“ sampratomis, jei knyga parašyta suaugusiųjų kalba?

Įdomu, ar ponia Raisa ir į ją panašios (ypač ponai iš vadovėlių tvirtinimo komisijos) vartė C. S. Lewiso, J. R. R. Tolkieno ar bent filosofijos profesoriaus Peterio Kreefto raštus? Ar jie girdėjo, kad vidinis „glavlitas“ jų galvose ir sąžinėse kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui?

Juk gera etikos ar tikybos knyga, – tai kaip Gyvasis Dievas, kaip Asmeninis Dievas, kaip atominė bomba: susiduri akis į akį ir visą dieną nerandi ramybės.

Klausausi aš tokių melnikovų, be gailesčio stebiu p. Adamkų ir kitus „auksinio jaunimo“ atstovus ir nesuprantu, kur šitų žmonių (?) sąžinė pasidėjo. Ar ponui Gintarui Speponavičiui teko bent girdėti (prieš tai, kai galimai „čemodaną“ grynųjų rūsyje pasikavojo), kad Taivane studentai nedirba – jie studijuoja. Kad Taivano mokiniai mokyklos suole ne PRAleidžia, bet MOKOSI vieni iš daugiausiai iš visų žinomų Žvaigždžių tako planetų. O baigę pritrenkia pasaulį savo išradimais ir tikra (et, kad taip Kubiliui tai suprasti), socialiai teisinga valstybės ekonomine politika. Kažin, ar p. Kubilius domėjosi, dėl kokių priežasčių tokios valstybės kaip Taivanas nepatyrė didžiosios 2008-ųjų krizės taip, kaip lietuviai, lenkai ar vadinamosios P.I.G.S. valstybės?

Ar p. Kubilius girdėjo, kad Taivanas baisiųjų kolūkių nesugriovė? Maža to, valstybė rėmė perspektyvius verslus, o visokius „Lelijų“ tipo neva verslininkus-vagis priverstinai nuvedė į bankrotą. Kažkaip šiuo metu Taivanui sekasi kur kas šauniau, nei visų delfių ir lietryčių garbinamai Amerikai ar keikiamai Rusijai. Iš agrarinės valstybės VI dešimtmetyje šita šalis tapo vienu iš Azijos tigrų.

Dėl viršuje išvardintų priežasčių ir liūdna, ir baugu, bet labiausia – šlykštu skaityti Valstybės saugumo departamento paskutinius kliedesius. Skaitai ir galvoji – tai kokio velnio Orwellas ir Solženicynas šitiek metų stengėsi? Nuo kada abejoti oficialia gimtinės valdžios ar užsienio valstybės politikos pozicija reiškia grėsmę nacionaliniam saugumui? Mielieji, ar grįžtame į kitatikių persekiojimo laikus?

Saugumo darbuotojams ta proga norisi palinkėti dviejų dalykų. Pirma,  prieš paskelbdami eilinius sąmoningumo dar nepraradusius piliečius valstybės priešais, atsibuskite ir savo pramiegoto darbo vaisius nusiraškykite: Prezidentė, Friklis, Kuperis, Ulbinaitė, sugriauta švietimo, socialinė, sveikatos apsaugos sistemos – „ne prie ko“.

„Atsitiktinai“ vos Santariškių klinikose nenumarinta Prezidentė Kazimiera Prunskienė – „ne prie ko“.

CŽV kalėjimai, ekonominė „šoko terapija“, arba staigus valstybės turto privatizavimas perestroikos aušroje, nedesovietizuota teismokratija, milijardiniai biudžeto grobstymai, „telefoninė teisė“ – „ne prie ko“.

Stulpino, Žičkaus, Lingio, Voinickio, Beresnevičiaus, Abramovičiaus, pedofilijos bylos 9 aukų, pagaliau VIEN teorines paskaitas JAV klausiusio Lietuvos kariuomenės žvalgybos karininko, KAM II departamento viršininko pavaduotojo Liutauro Balčiūno galimai smurtinė mirtis – „ne prie ko“.

Referendumo parašų rinkėjų Klaipėdos kuratoriaus p. Švanio politinė byla – „ne prie ko“.

Antras palinkėjimas: ar kada nors susimąstėte, jeigu geopolitikos pasaulyje mažai tikėtino stebuklo metu staiga taptume Rusijos Federacijos vasalais (kaip kad šiuo metu vergaujame JAV), ar kiekvieną, kuris po Šv. Mišių gaivinasi „Coca Cola“ gėrimu, skelbtumėte valstybės priešu?

šaltinis: radikaliai.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Joris says:

    Jo… Marazmas (mara raz(u)ma As(o)) matomai jau ne vien senatvinis, bet genetiškai įgimtas tarp valdžią, įv. institucijas ir daugelį gyvenimo sričių užgrobusių žmonių. Ir kaip, esant tokiai situacijai, gali negalvoti, kad realiai ne prote reikalas, o sąmoningame kenkime valstybei ir joje gyvenantiems žmonėms. Nors proto klausimas taip pat atviras.
    Štai valstybės tarnautojai turi praeiti egzaminą (su mąstymo, orentacijos, logikos užduotimis), tačiau politinio pasitikėjimo atstovams toks atrankos metodas netaikomas. Ar verta stebėtis, kad partijos (finansinių mafijų grupuotės nusitaikiusios į valdžios užgrobimą) į kokios nors valstybinės įstaigos vadovus prastumia savo „žmogystą“ (dabar tai populiaru), kuris ne tik su savo pavaldiniais bendrauti nemoka, bet apskritai kyla klausimų dėl jo psichinės sveikatos (atsižvelgdamas į etiką, tokio pavyzdžio nepateiksiu) ir protinių sugebėjimų. Dar vienas pastebėtas reiškinys, kad valdiškose įstaigose (na bent jau man vienoje gerai žinomoje) karjeros laiptais lipa tie, kas nesugeba net tokių elementarių dalykų kaip išsiūsti e-mailą, sudaryti grafiką ar panašiai. Paprastai tokios įstaigos vadovas padėjėjais renkasi tokius, kurie be muilo… suprantat, ar ne,… ir niekuomet niekaip neįstengtų pasikėsinti į jo vietą. Manau, aišku, kad didžioji svarbaus darbo dalis numetama ant žemesnės grandies darbuotojų. Arba juokas ima iš tokių „vedėjų“ ir „pavaduotojų“, kurie nepasiklausę nesugeba tinkamai atlikti darbinių savo pareigų.
    Nors su aukštesnės valdžios institucijomis kaip ir susidurti neteko, iš arti nežinau, kokie marazmai ten veisiasi, bet iš to kur pamažu,palaipsniui ir dėsningai ritasi situacija visoje šalyje, spėju, kad reikalai liūdni.
    Kas liečia institucijas, atsakingas už šalies (ir joje gyvenančių žmonių) visapusišką saugumą, tai jose akivaizdžiai esama elementų, kurie sąmoningai kenkia valstybei ir žmonėms. Kad esama būtent taip, galima spręsti iš tų retų straipsnių spaudoje (stebuklas, kad tokie „prasisunkia“ į viešumą), pav. Lryte, kai vienos valdiškos įstaigos vadovui, už įmonės pastatymą ant kojų ir gebėjimą darbuotojams išmokėti algas buvo iškelta „byla“, žmogus buvo, tiesiai sakant, pagrobtas iš savo namų su pižama ir kurį laiką vežiojamas po dabokles. Oficialiai buvo pasiteisinta, kad žmogaus teisės nebuvo pažeistos ir įgaliojimai neviršinti. Bet keisčiausia, kad pats straipsnis jau buvo tokios veikos akivaizdus įrodymas kartu su nukentėjusiųjų žmonių parodymais. Regis turėjo kilti skandalas, o viskas nuėjo į NEBŪTĮ. Galima tik įsivaizduoti, kaip giliai šalies „širdyje“ įsirausę „kurmiai“ ir kokius darbelius jie daro.
    Todėl ir peršasi įkyriai į galvą tokios mintys, kad valdžią mūsų šalyje užgrobę mums visiškai svetimi ir priešiški „žmonės“. Politikų biografijos (arba tai ko jose trūksta) labai iškalbingos.

  2. uifonautai says:

    Manau, kad valdžiagyvius žmonėmis vadinti negalima, jie, tikriausiai, ufonautai, bejausmės būtybės, robotai, užduočių uolūs vykdytojai bet kokia kaina, o žmogaus gyvybė jiems – bevertė, kaip koks sraigtelis, kurį galima išmesti, jeigu jis jiems blogai tarnauja. Pavojus valstybei ir visam pasauliui – ufonautai užkariavo visą planetą, jie žmonių kalbos nesupranta, jie vykdo jiems pavestą misiją – greičiausiai, sunaikinti visą žmoniją.

  3. Kestutis says:

    Galima kaltinti ten VSD ar valdzia del vienokiu ar kitokiu sprendimu, kad ir kokie kvaili jie bebutu, ypac del to paskutinio, kitaip nei KVAILU sio pranesimo nepavadinsi, kita vertus gal cia tik man vienam taip atrodo, bet, kad ir kaip protingai bekalbetu V.Kurenas, R.Paulauskas ir dar visa eile drasiai rezianciu tiesa i akis zmoniu eile, mes neturime ka priespastatyti pries esama valdzia, priesinasi tai „sistemai“ tik nedidelis ratas zmoniu, o ir jie daugumos vis dar taip vadinamos Lietuvos pilieciu  akyse labiau yra panasus i Don Kichotus kovojancius pries vejo malunus… Nera salyje stiprios organizacijos ar stipraus asmens galincio susiimti su esama valdzia, o ir esamos smulkios susiskaldziusios, tad ten visokius VSD pranesimus ar kas ten bebutu vadinu tik pigia rasliava, kuriai be reikalo buvo panaudotas rasalas..

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top