Ar euras atneš valdžios žadamą gerovę?

2014, spalio 7, 5:00 | kategorija Ekonomika | 6 komentarai | peržiūrų 598 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisKaip ir per stojimo į Europos Sąjungą referendumą, šiuo metu valdžia leidžia milijonus litų propagandai, bandydama įtikinti piliečius, kad euro įvedimas atneš gerovę. Esą investicijos, eksportas ir gamyba kils į padanges. Tuo tarpu Lietuvos žmonės jau turi 10 metų patirtį, gyvendami Europos Sąjungos rojuje ir gana skeptiškai sutinka valdininkų skleidžiamus pažadus.

Lietuva – ne vienintelė postkomunistinė šalis, kuriai brukamas euras. Pirmoji buvo Slovėnija, paklusniai įsivedusi eurą 2007 m. Po jos sekė Slovakija – 2009 m., vėliau Estija – 2011 m. ir – 2013 m. Latvija. Taigi, galima pažiūrėti kokius stebuklus atnešė šioms šalims euro įvedimas. Palyginkime Lietuvos BVP augimo tempus 2014 m. (maždaug 3 proc. per metus) su minėtų šalių BVP didėjimu per tą patį laikotarpį.

Slovėnija mažiau nei 1 proc.
Slovakija mažiau nei 1 proc.
Estija mažiau nei 1 proc.
Latvija maždaug 1 proc.

Aukščiau pateikti duomenys paimti iš šaltinio: http://www.tradingeconomics.com ir užsienio bankų pranešimų. Jie rodo, kad euro įvedimas neturėjo kokio nors ypatingo teigiamo poveikio vienam iš pagrindinių ekonominių rodiklių – BVP augimui. Šios dar gana skurdžios šalys be reikalo išleido milijardus savo biudžeto lėšų stodamos į euro zoną ir tokiu būdu didindamos savo įsiskolinimo lygį. Už šiuos pinigus jos jokio stebuklingo ekonominio pakilimo nesulaukė. Nedarbo lygis išliko didžiulis, emigracijos tempai nelėtėjo, o piliečių pragyvenimo lygis stagnavo.

Dar viena postkomunistinė šalis, mūsų kaimynė Lenkija, sutaupė milijardus zlotų nestodama į euro zoną ir kol kas gali pasidžiaugti didesniu BVP augimu (maždaug 3 proc.) kaip ir Lietuva, dar neįstojusi į euro zoną.

Verta pabrėžti, kad euro įvedimas nesuteikia kokių nors apsaugos priemonių nuo staigaus ūkio smukimo, kaip kartais teigia euro entuziastai. Slovėnija ir Slovakija įstojo į euro zoną arba prieš 2007-2009 metų ekonominę krizę arba per patį jos įkarštį. Tiek Slovėnija, tiek Slovakija patyrė 6- 8 proc. BVP kritimą.

ES senbuvės, Ispanija, Italija, Graikija bei Kipras taip pat pergyveno stiprų BVP smukimą per tą pačią 2007-2009 m. krizę ir dar iki šios dienos nerodo žymesnių atsigavimo ženklų, nors Ispanijai pavyko kukliai kilstelėti BVP rodiklį iki 1 proc. augimo šiais metais. Daugelis Anglijos bei Vokietijos ūkio stebėtojų yra tos nuomonės, kad aukščiau minėtos šalys buvo per silpnos ekonominiu požiūriu, kad galėtų sėkmingai integruotis į euro zoną. Jų stojimą į euro zoną jie laiko didele klaida. O Lietuvos ūkis yra dar silpnesnis nei minėtų valstybių.

Euro įvedimas ženkliai sumažino paskolų palūkanas ir leido pietinių Europos šalių valdžioms skolintis didžiules sumas valdininkų algoms padidinti. Statybos ir nekilnojamo turto sektoriai taip pat pasinaudojo kritusiomis palūkanomis. Bankai, statytojai ir nekilnojamo turto spekuliantai išpūtė nekilnojamo turto burbulus, kurie netrukus sprogo, nutempdami šių šalių ekonomikas į gilią krizę.

Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu už lito išsaugojimą:  www.nacionalinispasirinkimas.lt

Algis Avižienis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Joris says:

    Abejoju ar valdžia skaito peticijas. Neteko girdėti, kad bent į vieną būtų sureaguota. Tik visuotinis viešas visuomenės nepasitenkinimo parodymas, kai kiekvienas tame dalyvauja asmeniškai (mitingas, piketas) dar priverčia bent minimaliai reaguoti. Kol žmonės manys, kad kiekvienas kovoja tik už save ir nepradės kelti bendrų interesų aukčiau asmeninių, nieko nebus. Nors dažniausiai bendri visuomenės interesai naudingi kiekvienam. Deja, deja…
    Bardaką, kuris dabar esa aukčiausios valdžios institucijose, sutvarkyti, ko gero, galima, tik įvedus griežtą diktatūrą, atsakomybę už priimtus sprendimus ir darbo rezultatus (taip pat atsiskaitymą už nuveiktus darbus ir jų rezultatus kas met iš kiekvieno valstybės tarnautojo), balsavimo teisę suteikti tik tiems, kas įstengtų įrodyti, jog sugeba adekvačiai mąstyti (testas), balsavimo teisės kartelę pakelti iki 30 metų (manau, adekvatus asmens brandos amžius, nors kai kurie valstybės pareigūnai į jį nesutelpa net padauginus iš 2-jų) aukščiausiąją valdžią rinkti ne rinkiminės-imitacinės kompanijos būdu, o konkursu, tuo išsaugant konkretaus asmens atsakomybę už savo veiksmus, visiems valstybės tarnautojams praeiti testą-egzaminą – jokios politinio pasitikėjimo išimties,- kvailių ir taip pakanka. Regis logiška.

  2. Simas Simaitis says:

    Iškyla klausimas, kas tuos testus ruoš ir vykdys? 

  3. Povilas says:

    Siulau ivesti privaloma balsavima.

  4. Šviesulys says:

    Žinoma atneš gerovę, tik reik patikslinti KAM? Kalba eina tik apie išrinktuosius ir Tautos tai neliečia.

  5. Laimis says:

    Nekorektiškas BVP palyginimas, šitaip spėju autorius bandė statistinius rodiklius „pritempti“ prie straipsnio pavadinimo, deja realybė tokia, kad po euro įvedimo, pvz Estijos BVP augo 7,6 procento (galit tikrinti oficialiuose šaltiniuose, tai tiesa), bet žinoma, su tokiais skaičiais straipsnio skambe antrašte neparašysi…o gaila…

  6. trolis says:

    Laimiui ->

    Šiaip nereikia nieko spėlioti – autorius davė konkrečią nuorodą iš kur paimti duomenys- http://www.tradingeconomics.com

    Galima visada užeiti ir pasitikrinti, o ne spėlioti – kas ir iš kur paimta, ir kas ir ką bandė.

    Ir realybė su Estija tokia – augo kainos, kurios žinoma gali atspindėti ir BVP rodiklius – juk sakykim pardavus sūrį už 1 €u ar už 2€u – BVP statistika kinta 🙂

    Dėl kainų kilimo Ėstijoje niekam jokie klausimai nekyla – tai akivaizdus ir nesunkiai palyginamas faktas, ir tokiame kontekste kalbėti apie BVP kilimą nėra jokios prasmės – atlyginimai tiek tikrai nekilo.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top