- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Ar euras atneš valdžios žadamą gerovę?

paveikslėlisKaip ir per stojimo į Europos Sąjungą referendumą, šiuo metu valdžia leidžia milijonus litų propagandai, bandydama įtikinti piliečius, kad euro įvedimas atneš gerovę. Esą investicijos, eksportas ir gamyba kils į padanges. Tuo tarpu Lietuvos žmonės jau turi 10 metų patirtį, gyvendami Europos Sąjungos rojuje ir gana skeptiškai sutinka valdininkų skleidžiamus pažadus.

Lietuva – ne vienintelė postkomunistinė šalis, kuriai brukamas euras. Pirmoji buvo Slovėnija, paklusniai įsivedusi eurą 2007 m. Po jos sekė Slovakija – 2009 m., vėliau Estija – 2011 m. ir – 2013 m. Latvija. Taigi, galima pažiūrėti kokius stebuklus atnešė šioms šalims euro įvedimas. Palyginkime Lietuvos BVP augimo tempus 2014 m. (maždaug 3 proc. per metus) su minėtų šalių BVP didėjimu per tą patį laikotarpį.

Slovėnija mažiau nei 1 proc.
Slovakija mažiau nei 1 proc.
Estija mažiau nei 1 proc.
Latvija maždaug 1 proc.

Aukščiau pateikti duomenys paimti iš šaltinio: http://www.tradingeconomics.com ir užsienio bankų pranešimų. Jie rodo, kad euro įvedimas neturėjo kokio nors ypatingo teigiamo poveikio vienam iš pagrindinių ekonominių rodiklių – BVP augimui. Šios dar gana skurdžios šalys be reikalo išleido milijardus savo biudžeto lėšų stodamos į euro zoną ir tokiu būdu didindamos savo įsiskolinimo lygį. Už šiuos pinigus jos jokio stebuklingo ekonominio pakilimo nesulaukė. Nedarbo lygis išliko didžiulis, emigracijos tempai nelėtėjo, o piliečių pragyvenimo lygis stagnavo.

Dar viena postkomunistinė šalis, mūsų kaimynė Lenkija, sutaupė milijardus zlotų nestodama į euro zoną ir kol kas gali pasidžiaugti didesniu BVP augimu (maždaug 3 proc.) kaip ir Lietuva, dar neįstojusi į euro zoną.

Verta pabrėžti, kad euro įvedimas nesuteikia kokių nors apsaugos priemonių nuo staigaus ūkio smukimo, kaip kartais teigia euro entuziastai. Slovėnija ir Slovakija įstojo į euro zoną arba prieš 2007-2009 metų ekonominę krizę arba per patį jos įkarštį. Tiek Slovėnija, tiek Slovakija patyrė 6- 8 proc. BVP kritimą.

ES senbuvės, Ispanija, Italija, Graikija bei Kipras taip pat pergyveno stiprų BVP smukimą per tą pačią 2007-2009 m. krizę ir dar iki šios dienos nerodo žymesnių atsigavimo ženklų, nors Ispanijai pavyko kukliai kilstelėti BVP rodiklį iki 1 proc. augimo šiais metais. Daugelis Anglijos bei Vokietijos ūkio stebėtojų yra tos nuomonės, kad aukščiau minėtos šalys buvo per silpnos ekonominiu požiūriu, kad galėtų sėkmingai integruotis į euro zoną. Jų stojimą į euro zoną jie laiko didele klaida. O Lietuvos ūkis yra dar silpnesnis nei minėtų valstybių.

Euro įvedimas ženkliai sumažino paskolų palūkanas ir leido pietinių Europos šalių valdžioms skolintis didžiules sumas valdininkų algoms padidinti. Statybos ir nekilnojamo turto sektoriai taip pat pasinaudojo kritusiomis palūkanomis. Bankai, statytojai ir nekilnojamo turto spekuliantai išpūtė nekilnojamo turto burbulus, kurie netrukus sprogo, nutempdami šių šalių ekonomikas į gilią krizę.

Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu už lito išsaugojimą:  www.nacionalinispasirinkimas.lt

Algis Avižienis