Ar tikrai V. Putinas pasimetęs ir Rusija nežino ką daro Sirijoje?

2015, 9 spalio, 9:10 | kategorija LPT | 17 komentarų | peržiūrų 1 092 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Mindaugas PuidokasDoc.dr. Mindaugas Puidokas

Lietuvoje daugiausiai dominuoja labai supaprastintas Sirijoje jau beveik 5 metus vykstančio kruvino karo vaizdas, kartais prasilenkiantis su saugumo ir gynybos politikos elementaria abėcėle. Mūsų sisteminės partijos ir kai kurie analitikai didžiojoje politikoje įprato tik atkartoti JAV ar ES vadovų Briuselyje mintis. Stebint dėsningumus tenka pastebėti, kad dažnai netiksliai pateikiama ar vertinama net oficiali JAV ar ES lyderių pozicija. Daugeliui besidominčių situacija kyla pagrįstas klausimas: kodėl taip yra ir kodėl nepateikiama tiksli informacija dėl krizės Artimuosiuose Rytuose ir karo Sirijoje priežasčių ir eigos!?

Atsakymas gali būti kiek netikėtas ir glūdi mūsų šalies politinio elito varžytuvėse vidinėje rinkoje, siekiant pademonstruoti rinkėjams kuo didesnį antagonizmą Rusijai, kartais peraugantį net į „aklą neapykantą“. Sena kaip pasaulis taktika, sukeliant baimę, kad „Rusija puola“. Deja, tokiame kontekste ne tik nustojami objektyviai vertinti Maskvos veiksmai tarptautinėje politikoje, bet tampa neįmanoma jokia tiksli analizė. Juk Rusijos veiksmai Ukrainoje ir Sirijoje bei jų motyvai yra visiškai skirtingi. Sirijoje – vienas iš svarbių tikslų sugrąžinti Rusiją į Vakarų Europos draugų tarpą bei prie derybų stalo, sprendžiant globalius klausimus su JAV.

Lietuvos politinis elitas yra aiškiai įvardijęs priešą – Rusiją ir V. Putino režimą, bet išmintingieji visada siekia rimtai įvertinti savo priešininką. Nuo to priklauso galutinė sėkmė ar nesėkmė. Visi žinome istorijos pamokas iš Antrojo pasaulinio karo ir kuo baigėsi nepakankamas A. Hitlerio įvertinimas. Juk nuvertinti didelių pastangų nereikia – užtenka viską neigti ir kritikuoti. Kaip teigia islamistikos ekspertas VDU prof. Egdūnas Račius – Rusijos veiksmus reikia vertinti objektyviau. Tiksliam įvertinimui reikia daug duomenų ir laiko analizei, o minėti paviršutiniški vertinimai ir akivaizdžios loginės klaidos kelia besidominčios situacija mūsų visuomenės dalies nusivylimą ir nepasitikėjimą.

Reikia pakankamos vidinės stiprybės, kad pripažintume realią situaciją, kai niūrios prognozės nepasitvirtina ir kritikuotas priešininkas pakyla „iš pelenų“. Rusijos atveju tas šiuo metu ypač akivaizdu. Visas pasaulis laukė Kremliaus šeimininko kalbos Jungtinėse Tautose. Ją analizavo ir vertino. Mes bandome to nepastebėti, nuvertinti V. Putino veiksmų svarbą globalioje arenoje ar tiesiog apskelbti jį psichiniu ligoniu. Ar taip tikrai yra!?

Prieš atsakant reikia suprasti kelis dalykus – tai tarptautinės politikos prigimtį ir diplomatinių signalų svarbą. Tarptautinėje politikoje nebūna amžinų priešų, sąjungos sudaromos net su priešais, kai tenka kovoti prieš dar didesnę grėsmę, o diplomatiniai signalai apima valstybių politinių lyderių kalbos užslėptas reikšmes ir realius valstybių veiksmus. Vertinant Rusijos taktiką Sirijoje galima teigti, kad viskas buvo suderinta kaip „dideliame spektaklyje“. Prieš Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Rusija pasiuntė 30 naikintuvų ir bombonešių bei karius jiems saugoti į Siriją. Pradėjo skubiai kurti karinių oro pajėgų bazę. Diplomatiškai tariant – iškėlė klausimą visoms suinteresuotoms šalims: kokie veiksmai seks toliau!? Vyko intensyvūs V. Putino ir užsienio reikalų ministro S. Lavrovo susitikimai su Artimųjų Rytų šalių vadovais. Izraelio delegacija su B. Netanjahu priešakyje pati atvyko tartis į Maskvą. To nepastebėti neįmanoma.

V. Putino kalba Jungtinėse Tautose po 10 metų pertraukos buvo lauktas įvykis. Tą užtikrino jau minėtas spektaklis ir jį lydintys veiksmą. Ši kalba buvo svarbi keliais aspektais: pasiūlė visiems jungtis į koaliciją kovai su Islamo valstybe ir metė kaltinimą tiems, kas sukūrė dabartinę padėtį Artimuosiuose Rytuose. Valstybės kaltininkės jis diplomatiškai neįvardino. Visa kita – nuosekliai pakartota ankstesnė Rusijos retorika dėl Sirijos krizės vertinimo.

Lietuvoje dažnai teigiama, kad Rusija gyvena diplomatinės izoliacijos sąlygomis, bet vien paskaičiavus jos vadovų susitikimų skaičių iki garsiojo susitikimo su B. Obama Niujorke – iškart matyti, kad toks vertinimas yra visiškai klaidingas. Nebent Prancūzijos, Vokietijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos, Saudo Arabijos ir daugybės kitų šalių vadovus imtume laikyti nesvarbiais žaidėjais tarptautinėje politikoje… Tiesiog gyvename naujo „Šaltojo karo“ laikais ir tą reiktų pripažinti. Jis skirtingas ir sunku numatyti jo trukmę, bet jau kuris laikas kaip vyksta.

Susitikimas su B. Obama – tai diplomatinis signalas, kad JAV sutinka su Rusijos veikla Sirijoje. Aiškiau to pasakyti neįmanoma. Prieš savaitę JAV prezidentas savo kalboje išsakė daug abejonių dėl Rusijos veiksmų galutinės sėkmės, bet net aiškiai palinkėjo Rusijai sėkmės! Ar gali būti didesnis pasikeitimas Vašingtono retorikoje? Vargu. Nuoseklumą išlaikyti būtina. Bent vidinei auditorijai. Juolab didžiausiai pasaulio galybei JAV. Ar mes Lietuvoje turėtume tikėtis, kad JAV pasakytų, jog diktatorius B. al-Assadas tinkamas sąjungininkas? Žinoma, jis negali pritarti Rusijai šiuo klausimu, bet Džonas Keris pasakė daug daugiau, kad Sirijos ateitis – tai pasaulietinė Arabų respublika (angl.k. „secular Arab republic“). Pasak, Artimųjų Rytų ir Azijos šalių politikos eksperto prof. V. Prashado – tai yra būtent al-Assado vyriausybės apibrėžimas. JAV supranta, kad greitų pokyčių Sirijoje nebus. Dž. Keris įvardino, kad al-Assado greitas pasitraukimas sukurtų pavojingą politinį vakuumą ir atvestų šalį prie dar didesnio chaoso. Libijos pamokos, kai po NATO operacijos, nuvertus diktatorių M. Gaddafį valstybė visiškai žlugo, jau išmoktos. Šiandien Libijoje radikalių islamistų „svajonių žemė“, skendinti kraujyje ir klanų tarpusavio kovose. Pasekmės daugiau nei iškalbingos. Tad visi teigiantys, kad V. Putino veiksmai Sirijoje nekeičia JAV ir ES lyderių pozicijos Rusijos atžvilgiu klysta. Reikia vertinti veiksmus, o ne emocingai stebėti ką matome per CNN ar BBC televiziją, kai Rusijos veiksmai yra kritikuojami, abejojama jų teisingumu ir tas normalu. Informacinė kova tarp JAV ir Rusijos vyksta nuolat, bet politiniai veiksmai rodo, kad visi didžiausi žaidėjai pritaria Rusijos kariniams veiksmams prieš Islamo valstybę. Žinoma, kartu reiškia abejones ir negali atsisakyti kaltinančios retorikos al-Assado atžvilgiu. Dėl to galime tik diskutuoti kas būtų jeigu JAV turėtų kitą prezidentą? Tik tokio pobūdžio diskusijos šiuo metu yra mažos vertės.

Rusijos vadovo galima nemėgti dėl ciniško požiūrio į tarptautinius santykius, pagrįstus valstybių galia, bet tokio pačio realizmo doktrinai būdingo požiūrio laikosi beveik visos didžiosios pasaulio valstybės. V. Putino išskirtinė savybė, ypač vertinama Rusijoje ir net Vakaruose – tai jo sakomų žodžių ir veiksmų atitikimas. Bent dalinis, bet visada atitikimas. Tai jo galios šaltinis. Per pastarąsias dienas sukurtas jungtinis karinių operacijų informacinis-koordinacinis centras iš Sirijos, Irano, Irako ir Rusijos, kuriam rotacijos tvarka paeiliui vadovaus visų 4 šalių kariuomenės atstovai. Jis yra išskirtinės svarbos žingsnis, siekiant sėkmės Sirijos kare. Kasdien vis intensyvėja kariniai veiksmai.

Štai iš Sirijos žemėlapio galite pastebėti, kad daugiau nei pusė Sirijos teritorijos dabar priklauso teroristinei ISIS valstybei. Islamo valstybė kontroliuoja trečdalį Irako, juos remia dalį Nigerijos užėmę Boko Haram teroristinė karinė organizacija ir dalį Somalio valdantys – panašūs į pastaruosius Al-Shabaab. JAV, Saudo Arabija, Turkija, Kataras intensyviai remia kovą su diktatoriaus Bašaro al-Assado režimu. Karas vyksta jau beveik 5 metus. Apie jį iki ES migrantų krizės daugelis žinojo per mažai, o pasekmės skaudžios jau šiandien. Per karą žuvo per 250.000 žmonių, ne mažiau kaip 4 milijonams teko bėgti nuo karo į užsienį, o dar maždaug 4 milijonams tapti pabėgėliais šalies viduje.

Daug JAV ir kitų šalių remtų Sirijos opozicijos kovotojų su visa ginkluote perbėgo kovoti Islamo valstybės gretose. JAV generolas Loidas Ostinas pripažino, kad tik „keturi ar penki“ Sirijos sukilėliai, dalyvavę Pentagono apmokymų programoje, nenutraukė savo kovos prieš „Islamo valstybę“. 500 milijonų dolerių vertės Pentagono programa, kurios tikslas – paruošti 5,5 tūkst. sirų sukilėlių per metus jau dabar vertinama kaip visiška nesėkmė. Kitos kovojančios grupuotės kaip Al-Qaeda atšaka Al-Nusra – taip pat yra teroristinės ar sudarytos iš radikalių islamistų. Nuosaikioji opozicija yra labai silpna. Nesunku suvokti, kad nelikus B. al-Assado režimo visa Sirijos teritorija pereis ISIS kontrolėn, o Europa susidurs su daugiamilijonine pabėgėlių banga. Tą diktuoja elementari logika. JAV politikos visišką nesėkmę Sirijoje ir dėl to kilusią migrantų krizę pripažinto net aštriais pasisakymais garsėjantis respublikonų senatorius Džonas Makeinas. B. Obamos administracijos Artimųjų Rytų politika paskendo tarp teorinių pamąstymų dėl neveiklumo ir chaotiškumo.

Diplomatine prasme Rusijos veiksmai Sirijoje – tai visų pirma stiprus politinis spaudimas Saudo Arabijai ir Katarui mažiau remti finansais ir ginkluote islamistų grupuotes ir spaudimas Turkijai ir Jordanijai rimčiau prižiūrėti pasienį, nes ISIS nafta parduodama kontrabandininkų karteliams šiose šalyse. JAV pagrindiniai sąjungininkai regione yra Turkija, Saudo Arabija, Kataras, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai – stiprios sunitų ir vahabitų dominuojamos šalys, kurias Vašingtonui spausti yra žymiai sunkiau nei Rusijai, kurios sąjungininkai yra Sirija, Iranas, Egiptas ir dalinai Irakas. Visos Rusijos sąjungininkės gyvybiškai suinteresuotos kuo greitesniu stabilumo regione atstatymu. Būtent dėl to jai gali pavykti pasiekti savo tikslus.

Kai kurie analitikai lygina Rusijos įsitraukimą Sirijoje su SSRS karu Afganistane. Vis tik jie pamiršta, kad tenai yra labai kalnuotas reljefas, neleidęs ne tik sovietams, bet ir moderniausią ginkluotę turintiems amerikiečiams galutinai įveikti Talibano.

Sirijoje kalnų nėra. Sąlygos karo veiksmams geresnės nei Afganistane, kur sovietai nesėkmingai kovojo 1979–1989 metais. Tą paaiškino buvęs Rusijos viceprezidentas, aviacijos generolas ir Sovietų Sąjungos didvyris Aleksandras Ruckojus teigdamas, kad „Afganistanas – kalnų išraižyta vietovė. Jame mums tekdavo smogti kalnuose, o tam reikia turėti specialių lėktuvo pilotavimo įgūdžių. Sirijoje iš esmės yra dykuma, kur lengva aptikti taikinius.“ Jis 3 metus tarnavo Afganistane ir du kartus buvo numuštas modžahedų. A. Ruckojaus nuomonę gerbia net valdžia netikinti Rusijos opozicija. O jis teigia, kad į Siriją reikės pasiųsti tik vieną smogiamųjų lėktuvų ir vieną bombonešių pulką, o smogiamosios aviacijos veiksmingumas bus aukštas.

Didžiausias Rusijos privalumas prieš metus operaciją vykdžiusią JAV su sąjungininkėmis yra disponavimas sąjungininkų sausumos pajėgomis kovos lauke. Jas sudaro al-Assado kovose užgrūdinta Sirijos armija, Irano specialios paskirties elitiniai daliniai ir Hezbollah kovotojai. Tik, kai oro smūgiai yra paremiami sausumos pajėgų yra galimybė plėsti teritoriją ir „valyti“ ją nuo teroristų grupuočių. Dėl to egzistuoja reali galimybė, kad karinė operacija Sirijoje gali baigtis ir sėkmingai, įveikiant ISIS ir kitas teroristines grupuotes. JAV galimas antras frontas, pasitelkiant kurdus, padėtų Sirijoje įkurti dvi valstybes – tai Siriją ir Kurdų respubliką. Kurdai dabar išlieka per 35 milijonų tauta be valstybės, nes gyvena išsklaidyti Turkijoje, Irake, Irane ir Sirijoje. Tik neaišku kaip į šį planą žvelgs Turkija, bet ir jai tai gali būti sprendimas, kaip „atsikratyti“ radikalių kurdų, suteikiant jiems ilgai svajotą valstybę.

Rusija didžiulė šalis su didele musulmonų bendruomene. Svarbu, kad Rusijos įsitraukimui į karą pritarė net labai atsargus ir labai didelį autoritetą tarp Rusijos musulmonų pelnęs Mintimeras Šaimijevas – buvęs Tatarstano prezidentas. „Sprendimas priimtas ir jį reikia palaikyti – juo labiau dabar, kai svarbiausių pasaulio šalių požiūris į padėtį Sirijoje įgauna sąlyčio taškų. Reikalingi ryžtingi ir bendri veiksmai, kad būtų pažabotas teroro įsigalėjimas pasaulyje. Jei nesugebėsime suvienyti pastangų, viso pasaulio laukia toli siekiančios neigiamos pasekmės“, – pareiškė M. Šaimijevas. Vienas iš Rusijos operacijos Sirijoje tikslų – tai savos musulmonų bendruomenės „ugdymas“ ir nukreipimas tinkama politiškai linkme, saugant nuo įtraukimo į ISIS ir panašias struktūras. Žlugus Sirijos režimui ISIS teroristai atsuktų savo dėmesį į Iraną, o šiam kritus lauktų Rusijos eilė ir tada jau tektų kovoti savo teritorijoje. Dabar iš Rusijos vykstančių islamo radikalų buvo pragmatiškai nutarta stipriai nestabdyti, bet stiprinama sienų apsauga, siekiant neleisti jiems grįžti atgal. Dėl to ir priimtas sprendimas geriau juos naikinti Sirijoje.

Esminis Rusijos politinis troškimas atkurti savo strateginį vaidmenį pasaulyje – pačiame karščiausiame pasaulio regione Artimuosiuose Rytuose, pateikiant save kaip vieną pagrindinių žaidėjų – iš esmės pildosi. Tiek dėmesio kiek karinė operacija gauna dabar būtų neįmanoma gauti kitomis aplinkybėmis. Ukrainos krizė tapo antraplane, o Vokietija ir Prancūzija vėl suinteresuotos kalbėtis su V. Putinu, o A. Merkel net pritarė jo pozicijai dėl būtinybės į derybas dėl Sirijos įtraukti ir B. al-Assadą. Dabar Rusija užsitikrino, kad visos derybos regione vyks įtraukiant ir ją. Su tuo teks susitaikyti visiems – taigi ir Lietuvai.

Savo tyrimus apie Rusiją ir jos gynybos pramonę pradėjau dar 2003-2004 metais VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir jos parodė, kad nuo pat atėjimo į valdžią Rusijoje V. Putinas pradėjo iš esmės restruktūrizuoti per B. Jelcino laikotarpį beveik sužlugusį jų gynybos pramonės kompleksą. Rusija vos per 4 metus tada pakilo iki 2 vietos pasaulyje pagal parduotos ginkluotės vertę po JAV ir į pirmą vietą pagal parduotų ginklų kiekį (SIPRI duomenys). Jų ginklai žymiai pigesni nei amerikiečių ir kitų Vakarų šalių. Tad siekis Sirijoje pademonstruoti kovoje Rusijos aviaciją, laivus, raketines, kosmines sistemas ir kitą ginkluotę – tai loginė V. Putino politikos tąsa, padėsianti toliau „auginti“ ginkluotės pardavimus Indijai, Kinijai ir kitoms šalims. Jis visada siekė Rusiją pozicionuoti, kaip karinę galybę ir šiuo požiūriu savimi labai pasitikinčią valstybę. Ši taktika buvo taip pat logiška, nes po SSRS žlugimo būtent branduolinio arsenalo turėjimas ir gynybos sektorius buvo vienintelė šaliai likusi stiprybė per griūvančios ekonomikos ir suirutės laikotarpį. Dėl to privalu būti realistais ir vertinti statistinius faktus šioje srityje. Žaidžiama su tomis ribotomis kortomis, kurios turimos, bet tas daroma labai racionaliai, nors kartu ir stipriai rizikuojama.

Egzistuoja daug rimtų rizikos faktorių ir neaiškumų kaip pavyks Rusijai susidoroti su papildoma karo Sirijoje ekonomine našta ir sukurti pakankamą visuomenės palaikymą karinei operacijai viduje. Kol kas visuomenės apklausų duomenys kinta greitai kaip vėjas. Ankstesnėje „Levada“ apklausoje 69% dalyvavusių respondentų sakė, kad nepritaria Maskvos pajėgų dislokavimui Sirijoje, o jį palaikė tik 14%. Naujausioje apklausoje jau 72% respondentų patikino, kad jie pritaria bombardavimo kampanijai Sirijoje, bet tik 46% sakė, kad pritaria Rusijos aukštesniųjų parlamento rūmų sprendimui leisti V.Putinui panaudoti karinę jėgą užsienyje. Kaip matome panaudojant valstybės valdomą žiniasklaidą tas procentas turi tendenciją augti, bet jeigu tektų panaudoti sausumos pajėgas, susidurti su netektimis ir karas užsitęstų – tai palaikymo gali nelikti, o ekonomika neatlaikyti. Dėl to jei karinė operacija nebūtų pakankamai sėkminga – tai grėstų suirute šalyje ir net galima režimo kaita. Nėra pilno aiškumo ir kaip reaguos ilgalaikėje perspektyvoje į šį karą Rusijos gausi musulmonų bendruomenė, kurią sudaro daugiausiai sunitai.

Apibendrinant galima teigti, kad B. al-Assado režimas galės pasikeisti, bet tik šalyje nusistovėjus stabilumui. Deja, to artimiausioje perspektyvoje nenusimato. Be to, jeigu beveik 5 metus jis išsilaikė – tai rodo, kad dalis žmonių jį gana stipriai palaiko ir vertina tikrai kaip mažesnę blogybę nei blogio valstybę ISIS, kurios nusikaltimų sąrašas yra be pabaigos.

Kovojant su ISIS būtina bendri visų veiksmai, bet kol kas sunku įvertinti ar pavyks JAV rasti bendrą kalbą su Rusija. Vertinant techniniam lygmenyje realią situaciją būtina pažymėti, kad konsultacijos tarp kariuomenių vadų vyksta vis intensyviau. Gali būti, kad Rusija pažeidė Turkijos erdvę, siekdama paskatinti tas konsultacijas tapti dar intensyvesnes. Agresyvus veikimas ir iniciatyva kol kas palieka Vakarus situacijoje, kai bandoma tik reaguoti į V. Putino veiksmus, bet tokia galimybė susidarė dėl JAV pasyvaus veikimo, kurią Maskva ir išnaudojo.

Išlieka būtinybe, kad Vakarų šalys pradėtų politiškai spausti arabų šalis, reikalaujanti atimti iš ISIS galimybes gauti lėšų. Be pinigų bus sunkiau įsigyti ginkluotės ir rekordiniu greičiu plėsti teritorijas. Reiktų atidžiau pažvelgti ir į Saudo Arabijos bombardavimus Jemene, remiant jo vyriausybę prieš Irano remiamus šiitų sukilėlius, nes per 5 mėnesius šalies sugriovimo mastai milžiniški, o civiliai per aviacijos smūgius žūna nuolat. Bendrai paėmus, Artimieji Rytai – tai autoritarinių režimų ir diktatūrų mišinys, bet apie Sirijos karo tikrąsias priežastis ir galimą eigą galėsite perskaityti kitame šio ciklo straipsnyje.

Doc.dr. Mindaugas Puidokas, ES tarptautinių santykių, užsienio ir saugumo politikos ekspertas

ekspertai.eu

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 17

  1. fb nerijus sk says:

    Viskas labai teisingai parasyta.

  2. fb nerijus sk says:

    trumpai,OON ivyko susitarimas uz akiu ,vyrai susedo ir susitare kas ir kaip,nuliudinti turiu tuos komentarus kuriems sapnavosi vangos pranasyste ir 3 pasaulinis karas.2016metu pirmam ketvirti bus nuiminejamos sankcijos RF,priezastis minsko susitarimu vykdymas.

  3. fb nerijus sk says:

    tam nepriestarauja MERKEL,Holandas ir USA,nes konfliktu eskalacija issekino ir RF,ir ta pacia ES,Taigi RF suartes dar labiau su ES.

  4. fb nerijus sk says:

    Lietuva vasalu valstybe,vel liks durniaus vietoje,kaip ir visada-cia nieko naujo,o RF prezidentas manau bus 2015metu zmogus nr 1.Norinti suvaldyti emigrantu krize ES ,reikia RF susivienyti su NATO,isvalyti Sirija ir IRAKA, nuo teroristu,ir pradeti atstatymo darbus,namus statyti,kad turetu zmones kur sugrizti,ir siuo metu ta linkme einama.

  5. Ec says:

    Geras ir išsamus straipsnis

  6. fb nerijus sk says:

    tai yra vienintelis imigrantu sprendimo budas,grazinti juos atgal i savo namus,atstatytus namus,ES pinigu tam duos:)

  7. Ghj says:

    Kodrl sitas ekspertas vartoja:… Assado rezimas? Cia jis ka programuoja? Dj, kitaip nepavadinsi miksa sita!!!

  8. algimantas says:

    Seniai nesu skaitęs taip nuosekliai ir gana bešališkai aprašytos analizės. Matosi blaivaus žmogaus mąstymas. Ačiū autoriui

  9. Mindaugas says:

    Lietuvoje neverta ieškoti rimtos politinės analizės, kadangi čia jos ir su žiburiu nerasi. Čia tik atidirbinėjami JAV fondų skiriami milijonai. Lietuvoje, JAV, kuris yra faktinis pasaulio teroristas Nr. 1, bandoma pavaizduoti kaip „laisvės ir demokratijos“ nešėją. V.Putinas aiškiai įvardijo Jungtinių Valstijų ir jos vasalų paramą Islamo valstybei ir kone retoriškai paklausė, vykusiame 70-jam Jungtinių Tautų (JT) suvažiavime vakariečių: „ar jūs suvokiate ką padarėte?“, – nurodydamas tikrąsias Islamo valstybės ir terorizmo Artimuosiuose rytuose iškilimo priežastis, kurių reikėtų ieškoti Vakarų inspiruoto „arabų pavasario“ įvykiuose.

  10. algimantas says:

    Mindaugui

    – aš pastebėjau MIndaugai jau seniau, kad kito guru apart Putino jūs nematote niekur, nei Lietuvoje, nei kur kitur, bet žinoma nesmerkiu jūsų. Mes kiekvienas esame laisvi patys pasirinkti sau norimus autoritetus, o kai kurie sugeba gyvent net be jų. Tik jūs Mindaugai, žinoma, prie pastarųjų nepriklausote – jums Putinas autoritetas, ir tik tai, ką jis pasako JT ar kur kitur, nesvarbu kur.

    Nors kas įdomiausia, nei jūs Sirijoje esate buvęs, nei žinote iš vidaus, kas ten vyksta ar kodėl Asado valdymas yra vadinamas režimu. Jums tas neįdomu, nes nepatvirtina jūsų išankstinių nuostatų, kuriose aiškia nurodytos visų pasaulio blogybių priežastys ir žmonijos priešai.

    Bet čia vėlgi jūsų pasirinkimas, o aš tik nurodau (nepriekaištauju ) jūsų mąstymo klaidas, kur vietoj analizės vyksta faktų rūšiavimas pagal „priešas – draugas“ lentynėles.

    Ir kas įdomiausia – tokių kaip jūs daug.. jei nepasakyti – dauguma. Kartą užsėdę ant mylimo arkliuko – nebegalite nulipt, įvaizdis nebeleidžia :)

    Pradėkite mąstyti vieną kartą – meskite tuos suknistus šablonus, kai pradeda kalbėti apie analitinius straipsnius, nes analitikoje nėra šablonų „draugas-priešas“ – ten egzistuoja tokios sąvokos kaip „interesai“. Jums laikas būtų tai jau žinoti, jei jau bandote čia būti komentarų „guru“ :) Ir dar.. pabandykite vietoj to, kad kritikavęs pasimokyti iš protingų žmonių, kartais tai duoda naudą :) Čia šiaip, ne diskusijai, tik mano asmeninės pastabos, į kurias galite nekreipti dėmesio.

  11. Mindaugas says:

    algimantui: Nekreipti dėmesio negaliu. Tuojau paaiškinsiu kodėl. Šiandien Rusija iš esmės yra dar viena kapitalistinė valstybė, bet, skirtingai nei Vakarų jėgos, ji yra suvereni, nacionalinė valstybė (palyginkite su Lietuva, kuri nėra nepriklausoma, suvereni valstybė, o, tik ES provincija ir stambiojo Vakarų kapitalo kolonijinė valda), pagal klasikinį XX amžiaus modelį (taigi, galiu ją įvardyti savotišku „nacionalkapitalizmu“), o tuo pačiu, ji yra ir jėga, kuri, kartu su Kinija, kelia grėsmę esamajai Jungtinių Valstijų – globalistinio pasaulio viešpačio – hegemonijai; o kadangi tik šios hegemonijos sulaužymas gali atverti duris į naują politinės kovos už socialinį teisingumą ir tautų laisvę epochą, nepalaikyti šių jėgų – kad ir pragmatiniais pagrindais – reikštų „vandens pylimą ant priešo malūno“ – kas, savo ruožtu, reikštų buvimą „naudingais idiotais“ Vakarams. Matau, kad jums V.Putinas ir Rusija yra priešas, jūsų teiginys apie Sirijos režimą, tik parodo, kad mąstote nuvalkiotomis vakarų MIP klišėmis, o aš teigiu, kad pagrindinis priešas, o tame tarpe, ir visų kitų tautų priešas (tame tarpe ir pačių Vakarų pasaulio tautų, kad ir kaip ironiška tai beatrodytų žvelgiant iš išorės!), yra būtent Vakarų, JAV Euroatlantinio imperializmo struktūra ir globalinis kapitalizmas, kaip realus geopolitinis ir ekonominis globalizmo stuburas. Ir dar jums pamąstymui apie Putiną. Rusija, kad ir nuo TSRS žlugimo per gorbačiovinės „Perestroikos“ įvykdytą sabotažą nustekenta ir pažeminta, vis dėlto, pastaruosius dešimtį ir daugiau metų valdoma Vladimiro Putino ir jo politinės grupuotės (be abejo, tuo pačiu ir atitinkamų kapitalistinių Rusijos elementų, stovinčių už daugelio taip vadinamo politinio elito veikėjų), faktiškai atstatė savo, kaip nacionalinės valstybės, suverenitetą,Rusija iš esmės buvo visiška, neabejotina Vakarų kapitalo kolonija, kokia ir dabar yra Lietuva – tik nepalyginamai platesniu, galime pasakyti, ir tragiškesniu, mastu, o ne jokia suvereni valstybė – ką dar bekalbėti apie „pasaulinės galios“ statusą, kurį ji ima atgauti tik šiandien.Tuo tarpu Putinas, iš šalies politinio chaoso iš esmės iškilęs kaip dar vienas politinis pragmatikas, žaidęs oligarchinių veikėjų valdytos sisteminės politikos „šachmatų“ žaidimus, iš vienos pusės, stabilizavo jelcininės Rusijos chaotišką padėtį ir šituo, turiu pripažinti, pasitarnavo tuometinės ir dabartinės Rusijos valdančiosios kapitalistinės klasės išsilaikymui, bet, iš kitos pusės, sudarė „mažesnę blogybę“ Jelcino linijos politikai ir pajėgė mobilizuoti reikiamą politinę valią nemažai daliai užsienio kapitalo išvyti ir Rusijos suverenitetui atstatyti, atkuriant jo realų ekonominį pagrindą (taigi – ir valstybės pelną iš dujų bei naftos išgavimo, o tuo pačiu ir pastangas atgaivinti ir kadaise didžiai galingą šalies pramonę). Na ir pabaigai. Savo pastabas galite pasilaikyti sau :)

  12. Gojus says:

    Ghj -> straipsnyje ne tik „Asado režimas“, bet ir „sovietų kaiuomenė“ „Sovietaia“… straipsnis lėkštas tuo, kad jokio numatymo y ateitį, jokių pagrinedimų kodėl taip vyksta – vien situacijo įvertinimas duotuoju laiku. priežastys neaiškios, situacija neaiški, bet šiandienai atrodo taip. Jei ryt pindosai paleis raketas ir Natanjahu nulėks pas Saudus, tai ryt straipsnis bus visiškai kitoks. Bet palaukim rytdienos., Tik autorius neturi suvokimo kodėl yra taipir kas bus rytoj…

  13. algimantas says:

    MIndaugui >

    Aš seniai pastebėjau, kad labiau mėgstate kalbėti, nei klausytis, ką galbūt ir teisingai dėsto kiti, na bet čia įprasta savybė tokiems, kaip jūs, „komentarų guru“ :)

    Todėl jūs teisus, apsieisime be pastabų, juk jūs vis tiek į jas dėmesio nekreipsite.

    Gero vakaro.

  14. Mindaugas says:

    algimantui. Nereikia manęs vadinti „guru“. Aš rašau tai, ką mąstau, o žmonės patys atsirinks pelus nuo grūdų, tačiau aš pastebėjau vieną negerą tendenciją. Kai kuriems veikėjams, kuomet imama kritikuoti „gėrio imperija“ ir jos vedama politika, pasireiškia pamokslavimo sindromas….

  15. Straipsnyje viska aiškiai pateikta says:

    Autorius straipsnyje aiškiai viską pateikia ir suprantama daugeliui žmonių kalba. Straipsnio tikslas, kaip galite patys pastebėti, buvo išanalizuoti Rusijos motyvus įsitraukti į Sirijos karą bei parodyti kiek dalyvių jame veikia bei turi interesų. Straipsnio pabaigoje parašyta, kad apie Sirijos karo tikrąsias priežastis ir galimą eigą galėsite perskaityti kitame šio ciklo straipsnyje. Ten ir bus kalbama apie kitus dalykus, kurių sutalpinti į vieną straipsnį neįmanoma… mažai kas mėgsta skaityti ilgus kūrinius! Galimo karo pasekmės ir prognozės ateičiai, kaip suprantu, taip pat logiškai turėtų būti kituose straipsniuose, nes jas nustatyti galima tik išnagrinėjus karo priežastis ir eigą. Man asmeniškai atrodo, kad Lietuvoje labai trūksta nešališko požiūrio į situaciją aktualiais tarptautiniais klausimais ir šis straipsnis yra toks, kokių reikėtų kuo daugiau! Gerai, kad yra diskutuojančių – tai siūlymas būtų ir jums parašyti kažką panašaus – tuomet prisidėsite prie visuomenės švietimo ne tik komentarais, bet ir realiais darbais! Be to, išmintingi supranta, kad gyvenant Lietuvoje ir dirbant mokslinį darbą neišmintinga būtų rašyti taip atvirai kaip siūlo kai kurie iš komentuotojų… Bent aš laikyčiau autorių tuo atveju kvailu, nes būtų susidorota, netektų darbo ir pan… Dabar daug įdomiau skaityti, kai tekstas subtiliai sudėliotas tarp eilučių ir viską supranti kas yra kas.

  16. alksnaitis says:

    Daugiau tokių straipsnių, gal tada lietuvių tautai atsimerks akys ir tauta supras kas yra tikra , o kas tik dūmų uždanga.

  17. alksnaitis says:

    gilią prasmę turi Mindaugo aiškinimai: o kadangi tik šios hegemonijos sulaužymas gali atverti duris į naują politinės kovos už socialinį teisingumą ir tautų laisvę epochą, nepalaikyti šių jėgų – kad ir pragmatiniais pagrindais – reikštų „vandens pylimą ant priešo malūno“ – kas, savo ruožtu, reikštų buvimą „naudingais idiotais“

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top