- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Ateinantys rinkimai, galėtų tapti Lietuvos demokratijos atgimimu

paveikslėlisNuo pirmųjų demokratiškų rinkimų 1990m., iki sekančių 1995m. – jau skirtų išimtinai partinių organizacijų dominavimui, Lietuvoje veikė demokratinis valstybės valdymas, su pakankamai išplėtota savivaldos sistema (seniūnijos turėjo pilną savivaldą) ir su mažoritarine (vienmandate) rinkimų sistema, užtikrinusia teritorinį atstovavimą (kiekvienas deputatas buvo rinktas konkrečios teritorijos rinkėjų, kuriuos ir atstovavo).

Tai buvo nebloga sistema, visus piliečius įjungianti į vietos, tuo pačiu ir visos valstybės valdymo procesą. Vienintelis jos trūkumas buvo, kad rinkėjai neturėjo teisinės galimybės savo atstovus atšaukti, tačiau, kadangi kiekvienas deputatas atstovavo tam tikros teritorijos (seniūnijos) rinkėjus, rinkėjų įtaka jų veiksmams, buvo įmanoma ir reali.

Deja Lietuvos pilietinė savivalda – Lietuvos demokratinis valdymas, išgyvenęs vos penkis metus – kūdikystės fazėje, buvo palaidotas. Duobkasys – Lietuvos Seimas, 1994m priėmė įstatymų pataisas, kuriomis buvo panaikinta seniūnijų savivalda ir įteisinta proporcinė, išimtinai partinėms organizacijoms skirta, rinkimų sistema.

Ir taip, nuo 1995m, pilietinės savivaldos – demokratinio valdymo, Lietuvoje neliko. Nuo tada Lietuva tapo vienintele Europos valstybe, kurioje visuomenės teisė į savivaldą buvo panaikinta.

Nesigilinant – kodėl taip atsitiko, neieškant kaltų, reikia pasakyti, kad nelikus savivaldos – rinkėjų įtakos jų rinktai valdžiai, Lietuvoje įsiviešpatavo valdžios savivalė. Kitaip ir būti negalėjo – tiek visuomenė atskirta nuo valdžios, tiek valdžia atsiskyrusi nuo visuomenės – visi tapome labai ydingos ir pražūtingos Lietuvos Valstybei, sistemos įkaitai.

Šią besitęsiančią „idijokratiją“ (taip Lietuvos valdymo sistemą pavadino iškilus Pasaulio Lietuvis Vilius Bražėnas) būtina kuo greičiau nutraukti, pakeisti ją realia, nesumeluota pilietine savivalda, apjungiančia visus piliečius į vieningą, organizuotą visumą, – bendrų, visiems priimtinmų sprendimų ieškojimui ir įgyvendinimui. Kito kelio nėra.

20 – metė patirtis parodė, kokie yra bevaisiai bandymai išrinkti gerus „savivaliautojus“, nes taip jau nutinka, kad „drakonus“ pakeičia kiti „drakonai“. Belieka vienintelė viltis, kad Lietuvą išvesti iš dabartinės aklavietės gali tik suverenitetą iš valdančiosios klasės atsiėmusi Tauta. – visa visuomenė.

Dabartinė valdymo sistema labai stipri, organizuota ir save sauganti, geranoriškai savo diktatorinių pozicijų neužleis, niekados nepriims visuomenės galias plečiančių įstatymų, todėl visuomenė šio reikalo turi imtis pati, veikti nedelsiant, nelaukiant, nesitikint valdančiosios klasės supratimo.

Gera proga permainoms yra artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai, juos išnaudojant kitaip – naujoviškai – renkant į tarybas tik tuos žmones, kurie asmeniškai įsipareigotų ( pasirašytų pasižadėjimus) teisingai – privalomai atstovauti jiems priskirtų (darant kandidatų sąrašus būtų sutarta kurių) seniūnijų rinkėjus.

Tokiu būdu, nekeičiant galiojančių įstatymų, faktiškai būtų užtikrintas teritorinis atstovavimas ir nuolatinis išrinktų atstovų ryšys su rinkėjais.

Gali kilti klausimas – kam reikalingas pasižadėjimas, jei įstatymai nenumato prievolės jo laikytis? -Taip, nenumato, bet tik niekšinga asmenybė gali savo parašu patvirtinti pažadą ir paskui jo nevykdyti. Įstatymai nenumato, bet jie ir nedraudžia, todėl tai, kas nedraudžiama ir būtina išnaudoti.

Kandidato į savivaldybės tarybą pasižadėjimo tekstas turėtų būti maždaug toks:
Pasižadu:
Atstovauti (
pavadinimas) seniūnijos rinkėjus, vykdyti pilietinę jų valią, palaikant nuolatinį ryšį su jų atstovais – seniūnaičiais, dalyvaujant seniūnijų susirinkimuose (seniūnaičių sueigose)

Nuoseklaus atstovavimo užtikrinimui, seniūnaitijose organizuoti seniūnaitijų tarybų rinkimus, kad ne didesnė, kaip 10-ties rinkėjų grupė, gyvenanti konkrečioje seniūnaitijos teritorijoje ar vietoje, turėtų savo pirminį – tiesioginį atstovą – seniūnaitijos tarybos narį.
(paaiškinimas – išrinktam tarybos nariui, niekas netrukdys patarti, padėti seniūnijos gyventojams išsirinkti atstovus į seniūnaitijos tarybą, kuriais naudodamiesi jie galės dalyvauti savivaldos procese. Jei atsitiks taip, kad kažkurios seniūnaitijos gyventojai, ar seniūnaitis tarybos rinkti nenorės, tokios seniūnaitijos, savivaldybės tarybos narys neatstovaus – seniūnaičio balsas jam bus negaliojantis)

Kad rinkėjai žinotų ar teisingai juos atstovauju, visais klausimais taryboje balsuoti atvirai.
(Paaiškinimas – kad nebūtų savivaldybės taryboje užkulisinių suokalbių prieš balsuojant, pvz. norint nuversti neįtikusį merą ar kitą pareigūną, atviras balsavimas nesudarys galimybių tarybos nariui, elgtis nesąžiningai, savo atstovaujamųjų rinkėjų atžvilgiu.)

Taryboje nesijungti prie jokių koalicijų ir niekam išskyrus savo atstovaujamos seniūnijos rinkėjus, neįsipareigoti.
(Paaiškinimas – skirstymasis į pozicijas ir opozicijas, kai deputatai verčiami balsuoti, pagal grupinius susitarimus yra iš esmės destruktyvi praktika, naudojama ne geriausių sprendimų ieškojimui, bet kovai dėl valdžios)

Sulaukus iš atstovaujamos seniūnijos rinkėjų nepasitikėjimą, atsistatydinti iš tarybos narių.
( Paaiškinimas – deputatų atšaukimo įstatymai nenumato, bet ir nedraudžia rinkėjams, jei iškiltų reikalas, spręsti dėl jų tinkamumo, o deputatui, niekas nedraudžia, geranoriškai atsistatydinti, sulaukus rinkėjų nepasitikėjimo.)

Pasižadėjimas būtinas ( jis preliminarus, galima tobulinti), kad į Tarybą ateitų sąžiningai atstovauti pasiryžę asmenys. Tai bus savotiška darbo sutartis, kuri atbaidys asmeninių ar siaurų grupinių tikslų siekiančiuosius. Pasižadėjimas dar labai geras ir tuo, kad davęs pažadą rinkėjams tarybos narys jausis stiprus ir nepaveikiamas jokių suinteresuotų jėgų, nes balsuodamas remsis savo atstovaujamos seniūnijos rinkėjų valia – visada galės paaiškinti, kad elgtis kitaip negali – neturi teisės.

Pavyzdys, kaip veiktų Lietuvos pilietinės savivaldos procesas, įgyvendinus rinkimuose šį sumanymą:

Atsirastų trys, rinkėjus atstovaujančios, grandys:
(Paaiškinimas – nesvarbu, kad dvi pirmosios neturės oficialių savivaldos teisių, svarbu galės užtikrinti atstovavimo procesą.)

1) seniūnaitijos taryba – jos kiekvienas narys ( galėtų vadintis „kaimynaitis) atstovautų konkrečius rinkėjus – savo kaimynus, apie 10 rinkėjų.
2) Seniūnijos taryba (seniūnaičių sueiga) – jos kiekvienas narys – seniūnaitis, atstovautų jam priskirtos seniūnaitijos rinkėjus, palaikydamas nuolatinį ryšį su kaimynaičiais, kurie jam perduotų, reikalui esant, seniūnaitijos rinkėjų valią.
3) Savivaldybės taryba – jos kiekvienas narys, atstovautų konkrečios seniūnijos, ar jos dalies (jei nuo seniūnijos būtų du ar daugiau tarybos narių) rinkėjus, palaikydamas nuolatinį ryšį su seniūnijos taryba – seniūnaičiais, kurie jam perduotų, reikalui esant, seniūnijos rinkėjų valią.

Esant ir veikiant tokiai nuosekliai atstovavimo sistemai, Tauta turėtų realią galimybę, bet kada ir bet kokiu, svarbiu klausimu, reikšti savo aukščiausią, suverenią galią. Pvz: – kyla klausimas dėl skalūninių dujų išgavimo, ar dėl euro įvedimo – seniūnaitijų tarybų nariai praveda apklausą savosiose kaimynijose (dar geriau balsavimą ir protokolavimą), duomenys, atstovavimo grandine atkeliauja į Seimą ir sprendimą galima būtų priimti ne tik Tautos vardu, bet ir pagal jos pareikštą valią.

Tas pats ir su vietinių reikalų sprendimais – seniūnijos gyventojai nutartų, ar pvz. pirmoje eilėje reikia finansuoti, milijoną kainuojantį kažkokio tvenkinio išvalymą, ar tuos pinigus panaudoti įkuriant darbo vietas, jo neturintiems.

Įgyvendinti šį sumanymą – išsirinkti savivaldos principais atstovauti pasiryžusius Tarybų narius, galima steigiant visuomeninius rinkimų komitetus, ir į jų sąrašus kviečiant su tokiomis sąlygomis sutinkančius kandidatus. Taip pat, už Tautos suverenitetą – už Lietuvos gražinimą piliečiams, pasisakančios partijos, savo kandidatų sąrašus galėtų sudarinėti tokiu pačiu principu.

Kada pradėsime gyventi, pagal bendru visuomenės sutarimu priimtas, ir visai visuomenei ar bent jau jos daugumai priimtinausias taisykles, priklauso nuo mūsų kiekvieno pilietinio sąmoningumo ir bendrapilietinio solidarumo.  Viena aišku – niekas už mus, mūsų Lietuva, jos ateitimi nepasirūpins.

Grupės „Pilietinė iniciatyva“ narys, Jonas Kaminskas