- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Daily Mail: Išmintingasis Čerčilis dabar stotų į Asado ir Rusijos pusę

dailymail.co.uk

Čerčilis

„Aš nemanau, jog Britanijos ir JAV vyriausybės iš tikrųjų nori kovoti su „Islamo valstybe““, – rašo Daily Mail apžvalgininkas Peter Hitchens. Jie tik nori pavaizduoti šią kovą“.

Vašingtonas ir Londonas nuoširdžiai piktinasi rusų aviacijos smūgių Sirijoje atžvilgiu. Tuo pat metu, tuos žmones, „kuriuos bombarduoja Vladimiras Putinas“, jei jie pasirodytų Mančesterio gatvėse, nedelsiant areštuotų kompetentingos institucijos, kaip islamiškuosius ekstremistus.

„Tai kodėl gi britų politikai vadina juos „nuosaikiąją opozicija“, kada anuos bombarduoja Rusija? – užduoda klausimą straipsnio autorius.

Prie viso to, britai ir amerikiečiai nėra tie, kurie galėtų tvirtinti apie savo skrupulingą požiūrį į tokį karo vykdymo būdą, kaip bombardavimas. Jie bombardavo Belgradą, Bagdadą ir Tripolį, ko pasekoje, neabejotinai, žuvo taikūs gyventojai, tame tarpe ir vaikai.

Taip pat žurnalistas atkreipia dėmesį į „neįprastai įdomų“ Turkijos vaidmenį kare su „Islamo valstybe“. Vasarą Ankara netikėtai paskelbė apie bombonešių nukreipimą kovai su islamistais. Tačiau vietoje to, keleto mėnesių bėgyje turkų lėktuvai bombardavo kurdų kovotojų pozicijas.

Tuo tarpu kurdai, lygiomis su Sirijos kariuomene iki šiol efektyviai priešinosi „Islamo valstybei“. Tačiau tai nesutrukdė vienam iš pagrindinių, skelbiamos koalicijos prieš „Islamo valstybę“ dalyviui, paskelbti karą kurdų kovotojams.

Tuo pat metu Vakarų politikai ir/arba „silpnastuburės MIP“ nepakėlė kritikos bangos prieš įeinančią į NATO sudėtį Turkiją už jos elgesį. „Šie genijai niekada nekritikuoja mūsų užsienio politikos klaidų, kol mes jas vykdome. Jie laukia, kol anos apsisuka pilna katastrofa. Po ko jie stoja į pozą, neva visada buvo prieš šias klaidas“, – paaiškina straipsnio autorius.

Sirijos konflikto atveju Vakarai lyg pamiršo seną taisyklę: mano priešo priešas – mano draugas. Vietoje to, Hitchenso nuomone, „mūsų priešų priešai – šiuo atveju kurdai, Sirijos vyriausybė ir rusai – paslaptingu būdu taip pat tampa mūsų priešais“.

Žurnalistas sugretina Londono požiūrį į „siaubingą, tačiau kovojantį prieš „Islamo valstybę“ prezidentą Bašarą Asadą su „labiau išmintingu“ Vinstono Čerčilio požiūriu į Josifą Staliną. Jis tapo britų sąjungininku po vokiečių įsiveržimo į TSRS.

Britanijos premjeras buvo komunizmo priešininkas, bet visgi svarbesniu dalyku jis laikė kovą su fiureriu. Todėl jis nedvejodamas priimdavo bet kokią sąjungą prieš nacistus. „Ar galima tą patį pasakyti apie mūsų lyderius, kurie pastoviai vaizduoja Asadą (ir Putiną) Hitleriu, o save šiuolaikiniais Čerčiliais ir smerkia savo kritikus, vadindami juos „taikintojais“? – retoriškai klausia autorius.

Britų valdžia pjudo konkuruojančias grupes tarpusavyje savo interesų labui. Ji įjungia savo anti-ekstremistinę retoriką pilnu pajėgumu, kai pasisako prieš Birmingemo mokytojus ar barzdotus pamokslininkus, tačiau pilnai ją užraukia, jei nori parduoti ginklus „islamiškojo fanatizmo tėvynei“ Saudo Arabijai.

„Viskas yra ne taip, kaip atrodo. Gali būti, jog Rusija veikia neapdairiai ir pavojingai. Gali būti, kad jos veiksmai nebus vainikuoti sėkmės, ypač, turint omenyje jog mes aiškiai bandome jai sutrukdyti. Tačiau, bet kuriuo atveju jie sąžiningi ir tiesūs“, – pabaigia Peter Hitchens.