Facebook ir ES funkcionieriai prieš žodžio laisvę

2019, spalio 9, 12:09 | kategorija Ideologija | 5 komentarai | peržiūrų 236 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Socialinių tinklų cenzūra

Judith Bergman | Gatestone Institutas

Yra gana paplitusi klaidinga nuomonė, jog „Facebook“ yra privati įmonė, todėl ji turi teisę laisvai cenzūruoti viską, k1, jos manymu, ji laiko esant reikalingu.

Tiesą sakant, „Facebook“, kaip ir kiti interneto gigantai: „Google“, „YouTube“ („Google“ dukterinė įmonė) ar „Twitter“, būdami virtualiomis monopolijomis, šiandien kontroliuoja informacijos srautą internete tokiu mastu, kad jau tapo mūsų laikų „viešąja tribūna“.

Ir tai paverčia juos kažkuo daugiau, nei vien tik privačiomis įmonėmis, tuo pat metu uždedant jiems ypatingą atsakomybę.

Tie, kurie negali skelbti „Facebook“ ar „Twitter“, iš tikrųjų šiandien nebeturi visiškos žodžio laisvės.

Politikai jau seniai suprato, kokie svarbūs yra socialiniai tinklai. Nieko stebėtino, kad tokiose šalyse kaip Kinija ar Rusija nėra laisvo interneto. Tačiau kur kas liūdniau, kad laikui bėgant Vakarų vyriausybės taip pat ėmė kėsintis į žodžio laisvę internete – tariamai vardan kovos su „neapykantos kalba“.

Žodžio laisvės kontrolė, tiksliau sakant, jos slopinimas, įgavo „bendradarbiavimo“ su interneto milžinais – „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir „YouTube“ – formą per „rekomenduojamas iniciatyvas“, tokias kaip „ES elgesio kodeksas kovojant su neteisėta neapykantos kalba internete“, kuriame reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos milžinai veiktų kaip cenzoriai ES vardu ir per 24 valandas pašalintų vertinamą kaip „nelegali neapykantos propaganda“ turinį.

Tas pats noras kontroliuoti (slopinti) žodžio laisvę paskatino 2018 m. pasirodyti tokius valstybės įstatymų leidybos aktus, kaip, pavyzdžiui, cenzūros įstatymas Vokietijoje.

Naujajame Vokietijos įstatyme reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos platformos per 24 valandas nuo vartotojų skundo gavimo pašalintų arba užkirstų kelią tokiai tariamai „nusikalstamai veikai kaip šmeižtas, diskreditacija ar kurstymas“.

Jei platformos to nedarys, Vokietijos vyriausybė pasilieka teisę skirti joms iki 50 milijonų eurų baudą už įstatymų nesilaikymą.

Tiesą sakant, šios naujos iniciatyvos, pasiūlytos kaip kovos su „neapykantos kalbomis“ sprendimas, tik sustiprina valstybės cenzūrą internete.

Tuo tarpu Prancūzijoje, neseniai paskelbto vyriausybės pranešimo apie „Facebook“, kurį užsakė prezidentas Emmanuelis Macronas, autoriai, paragino sugriežtinti vyriausybės kontrolę socialinės žiniasklaidos milžinų atžvilgiu.

Visų pirma, ši naujoji „priežiūra“ apima „nepriklausomo reguliatoriaus“ įgalinimą kontroliuoti, kokių priemonių „Facebook“ imasi kovai su tariamai „neapykantos kalba“.

Ataskaitoje taip pat buvo raginama priimti įstatymus, leidžiančius Prancūzijos vyriausybei ištirti ir nubausti socialinius tinklus, kurie „neprisiima atsakomybės“ už naudotojų paskelbtą turinį.

Sudarant ataskaitą, Prancūzijos reguliavimo institucijos, šešis mėnesius praleidusios „Facebook“, sekdamos tinklo politiką, padarė išvadą, jog:

„Didžiausių platformų pasirinktas adekvatumo ir pasitikėjimo savireguliuojančiu veiksniu nebuvimas, pateisina visuomenės įsikišimą, siekiant paversti jas labiau atsakingomis“.

Ir štai jau Prancūzijos parlamentas svarsto įstatymo projektą, kuris leis šiam naujajam „nepriklausomam reguliuotojui“ skirti baudas aukštųjų technologijų įmonėms, siekiančias iki 4% jų pasaulinių pajamų, jei jos nepadarys pakankamai, kad pašalintų „neapykantos kalbą“ iš savo tinklo.

Tikiuosi, kad šis [Prancūzijos pasiūlymas] taps pavyzdžiu, kuris bus naudojamas visoje Europos Sąjungoje“, – po paskutiniojo susitikimo su Prancūzijos prezidentu Macronu mus pradžiugino Markas Zuckerbergas.

Tuo tarpu Paryžiuje gegužės 15 d. 17 šalių (Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Indonezija, Indija, Airija, Italija, Japonija, Jordanija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Senegalas, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė), Europos Komisija ir aštuonios pagrindinės technologijų bendrovės („Amazon“, „Daily Motion“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Qwant“, „Twitter“ ir „YouTube“) priėmė susitarimą dėl taip vadinamojo „Kraistčerčo kvietimo.

Prancūzijos ir Naujosios Zelandijos inicijuotas susitarimas buvo paminėtas teroristinio išpuolio atminimui, kurio metu šių metų kovo mėnesį dviejose mečetėse Kraistčerče buvo nužudytas 51 žmogus.

Christchurch Call“ puslapyje internete:

Kraistčerčo kvietimas yra vyriausybių ir technologijų kompanijų įsipareigojimas panaikinti teroristinį ir smurtinį ekstremistinį turinį internete. Šis kvietimas pagrįstas įsitikinimu, kad laisvas, atviras ir saugus Internetas teikia nepaprastą naudą visuomenei.

Pagarba saviraiškos laisvei yra esminė. Tačiau niekas neturi teisės kurti ir platinti teroristinio ir ekstremistinio turinio Internete.

Parama Christchurcho paktui Paryžiuje yra tik pirmasis žingsnis. Dabar mes kviečiame kitas šalis, įmones ir organizacijas prisijungti prie mūsų “.

JAV nepasirašė susitarimo. Baltųjų rūmų oficialiame pranešime sakoma:

„Mes ir toliau aktyviai stengiamės kovoti su teroristiniu turiniu Internete, kartu gerbdami saviraiškos ir spaudos laisvę. Be to, manome, kad produktyvi kampanija yra geriausia kovos su terorizmo naratyvais priemonė, todėl pabrėžiame, kad svarbu skatinti pasitikėjimą alternatyviais naratyvas, kaip pagrindinėmis priemonėmis, kuriomis galėsime nugalėti teroristų propagandą “.

JAV pareiškime pabrėžiama, kad vyriausybės pastangų griežtinti cenzūrą kovojant su „teroristiniu ir smurtiniu ekstremistiniu turiniu internete“ problema yra ta linija, kuri skiria priimtiną turinį nuo „neapykantos kurstymo“ , o taip pat tame, kokia apimtimi. tokios pastangos gali užgniaužti piliečių teises į žodžio laisvę “.

Neatsitiktinai Europoje, su neapykantos kalba susiję įstatymai vis dažniau taikomi siekiant slopinti piliečius, nesutinkančius su valstybės migracijos politika.

Būtent reikalavimas užkirsti kelią teroristinio naratyvo plitimui buvo naudojamas kaip pretekstas represijoms prieš Marine Le Pen, Nacionalinės asociacijos (anksčiau vadintos Nacionaliniu frontu), lyderę.

Ji buvo kaltinama platinant „smurtinius pranešimus, kurstančias terorizmą, pornografiją ar rimtą žalą žmogaus orumui“, ir jai gali būti paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 75 000 eurų bauda.

Le Pen „nusikaltimas“ buvo tame, kad 2015 m., reaguodama į kaltinimus savo partijai dėl „dvasinės bendrystės su ISIS“, ji savo Twitter paskyroje parašė apie „nepriimtinas žodines paraleles“, iliustruodama tekstą nuotraukomis su ISIS įvykdytais žiaurumais Sirijoje ir Irake.

Vienoje iš nuotraukų buvo amerikiečių žurnalisto Džeimso Fowley kūnas, kuriam ISIS teroristai nukirsto galvą, kitoje nuotraukoje buvo pavaizduotas vyriškis oranžiniu kombinezonu, pervažiuojamas tanko, ir dar kitoje – gyvas sudeginamas narve. Nusikaltimu buvo pripažinta tai, jog šias nuotraukas galėjo pamatyti nepilnamečiai

Danijoje atvira islamo „kritikė“ Jaleh Tavakoli, danų iraniečių kilmės tinklaraštininkė, knygos „Viešos islamo paslaptys“ autorė, įkėlė vaizdo įrašą apie Maroke „Islamo valstybės teoristų“ įvykdytą dviejų Skandinavijos moterų išžaginimą ir nužudymą.

Tavakoli buvo ne tik apkaltinta ekstremistinių vaizdo įrašų platinimu, bet jai dar buvo pagrasinta tėvystės teisių atėmimu įvaikintos dukters atžvilgiu.

Tavakoli paaiškino, kad ji nusprendė pasidalinti vaizdo įrašu, nes, kai tarptautinė žiniasklaida pranešė apie nukirsdintą danę, Danijos žiniasklaida bandė šią informaciją nuslėpti.

Abiem atvejais visuomenėms buvo aiškiai duota suprasti, kad Europos vyriausybės laikys nusikaltimu informacijos apie islamo teroristų vykdomus žiaurumus, sklaidą. Ir tai atrodo gana nykiai.

Beje, tie, kurie pasirašė Kraistčerčo kreipimąsi, atrodo yra visiškai skirtingos nuomonės apie tai, kas yra terorizmas.

Ir tai, be abejo, labai apsunkins termino „teroristinis naratyvas“ apibrėžimą.

Pavyzdžiui, šiais metais Didžiosios Britanijos sprendimas paskelbti visą „Hezbollah“ teroristine struktūra gerokai prieštarauja ES požiūriui, kuri 2013 m. teroristais pripažino tik šios šiitų grupuotės „karinį sparną“.

ES sprendimas buvo priimtas po Hezbollah metais anksčiau (2012 m. liepos mėn.) organizuoto teroristinio išpuolio Bulgarijos Burgase, kurio metu buvo nužudyti penki Izraelio turistai ir vietos autobuso vairuotojas bei sužeisti 32 kiti žmonės.

Beje, iki šiol ES visiškai nelaikė „Hezbollah“ teroristine organizacija, nors, pavyzdžiui, JAV jau 1997 m. įtraukė ją į atitinkamą sąrašą.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, neįmanoma nematyti dabartinių vyriausybių bandymų apriboti žodžio laisvę, nesvarbu vardan kokių gerų ketinimų jų bebūtų imamasi, ir tai kelia didelį nerimą ne tik dėl žodžio laisvės, bet ir dėl visos ateities apskritai.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 5

  1. Vytas says:

    Jau senokai žodžio laisvė Vakaruose jau tapo mitu. Tikrai laisvas žurnalistas, pabandęs išsakyti savo laisvą nuomonę apie įvykius,kad ir tų pačių migrantų padarytus nusikaltimus ar teroro aktus, neteks darbo (jei dirbo) arba negaus darbo ir niekas nenorės (teisingiau – nesiryš) spausdinti jo straipsnių. Nes priešingu atveju bus valstybės nubaustas jau leidėjas. Lietuva neatsilieka nuo Vakarų. Užtenka prisiminti leidėjui iškeltą bylą dėl Sapožnikovos knygos išleidimo, nors tiek internete, tiek užsienyje šią knygą galima nusipirkti ar parsisiųsti internetu. Ir ne tik lietuvių kalba. „Laisvėjam“ ne metais, bet dienom.

  2. TRANSSEKSUALE says:

    gal todel kad bijo kad isaiskes tiesa nes per daug prisimelavve vekarai PVZ. anksciau LRT TV laida Emigrantai vadinosi po to persivadino po geltonuju lemeniu revoliucijos ar BREXIT i NeEmigrantai beja gayline svetaineja parasiu citata, SUNAIKINTI PRIESUS JU PACIU SUKURTAIS GINKLAIS ! autorius, Beprote. As pati esu LGBT ir matau kas ten dedasi pacioja LGBT bendruomeneja.

  3. anoniminis says:

    Mano citata SUNAIKINTI PRIESUS JU PACIU SUKURTAIS GINKLAIS ! autorius, Beprote. As pati esu LGBT ir matau kas ten dedasi pacioja LGBT bendruomeneja.

  4. beprote says:

    SUNAIKINTI PRIESUS JU PACIU SUKURTAIS GINKLAIS ! autorius, Beprote.

  5. kam tas bukas feisas? says:

    neturiu fb paskyros. Jei jau naudoti soc tinklus, tai diaspora ar steemit.
    Paieskai naudoju duckduckgo.
    Tai tos problemos, nors ir aktualios globaliai ir Lietuvai konkreciai, man nerupi:)

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top