JAV prieš Rusiją: Kaip atrodys karas tarp dviejų grėsmingiausių kariuomenių pasaulyje

2015, 16 spalio, 1:01 | kategorija Ideologija | 7 komentarai | peržiūrų 2 044 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

militarytimes.com

paveikslėlis

Įžūlūs Vladimiro Putino veiksmai Sirijoje ir Ukrainoje kelia naujus klausimus dėl amerikiečių veikimo plano susiklosčius ypatingai padėčiai, praneša MilitaryTimes.

Didelės Rusijos ambicijos ir didėjančios galimybės

Ankstyvą rugsėjo 30 dienos rytą rusų generolas su trimis žvaigždutėmis antpečiuose atvyko prie Amerikos ambasados Bagdade ir praėjo pro ją saugančius puikiai ginkluotus jūrų pėstininkus, norėdamas JAV atstovams asmeniškai įteikti ultimatumą, tapusį diplomatiniu demaršu. Jo pareiškimas buvo tvirtas ir aiškus: Rusijos pajėgos kaimyninėje Sirijoje po valandos pradeda oro atakas – amerikiečių kariai turi tuojau pat pasitraukti iš to rajono.

Tai buvo ant karo ribos balansuojantis susirėmimas tarp dviejų branduolinių gigantų, kokio pasaulis jau dešimtmečius nėra matęs. Kilo eilė įtarimų, antagonizmų ir intrigų, būdingų šaltajam karui.

Pradėjęs aviacinius antskrydžius Sirijoje, prezidentas Vladimiras Putinas inspiravo netiesioginį karą su JAV. Taip galingos dviejų valstybių armijos šiame daugiapoliame konflikte tapo priešingų pusių pagalbininkėmis. Maskvai tai – labai rizikinga avantiūra, teigia ekspertai. „Jiems bus labai sunku. Bus sudėtinga, kalbant apie užnugario palaikymą. Rusai neturi tiek pajėgų, lėšų ir galimybių, kad galėtų sutelkti pajėgas dideliais atstumais“, – pareiškė specialistas Rusijos saugumo klausimais iš Niujorko universiteto Markas Galeotis (Mark Galeotti).

Rusai savo karinėje kampanijoje Sirijoje yra labai priklausomi nuo aprūpinimo, reikalaujančio oro koridorių per Irano ir Irako oro erdvę. Vienintelė alternatyva – jūrinės komunikacijos, einančios iš Krymo. Tokia kelionė vandens transportu į abu galus trunka 10 dienų. Neaišku, kiek laiko Rusija sugebės atlaikyti tokią įtampą.

Šis ir kiti klausimai apie Rusijos karinį potencialą į dėmesio centrą patenka tuomet, kai Putinas savo negrabioje užsienio politikoje naudoja karinę jėgą tam, kad susigrąžintų Rusijos, kaip pasaulio supervalstybės, statusą. Pradėjęs šį kryžiaus žygį, jis prikėlė naujam gyvenimui Rusijos karinės galybės šmėklą – nuo Ukrainos iki Pabaltijo ir nuo Sirijos iki Artimųjų Rytų apskritai.

Vis agresyvesni Rusijos strateginiai planai sukėlė ištisą vertinimų ir atsiliepimų iš Amerikos karo strategų škvalą dėl JAV karinės politikos ir veiksmų plano, kilus konfliktui su buvusia tarybine valstybe. Aukšti Pentagono vadovai ima uždavinėti klausimus, kurie daugiau nei 20 metų išgulėjo stalčiuose:

– Kokios realios rusų karinės galimybės?

– Kur būtent gali įvykti konfliktas su Rusija?

– Kaip atrodys šiuolaikinis karas su Rusija?

Štai, kas iš tikrųjų yra aišku. Ekspertų nuomonės sutampa dėl to,paveikslėlis jog globaliu mastu gebančios veikti JAV pajėgos, naudodamos įprastas priemones, sutriuškins rusų armiją. Tačiau šiuolaikiniai karai nėra įprasti, o geografija, politika ir vietos sąlygos neišvengiamai suteikia vienai ar kitai pusei pranašumo.

Šiandien Jungtinės Valstijos nacionaliniam saugumui išleidžia beveik 10 kartų daugiau, nei Rusija. JAV rikiuotėje yra 10 lėktuvnešių, kuomet Rusija turi tik vieną. Be to, amerikiečių kariai turi didesnę techninę persvarą, jie gerokai labiau, nei rusai, yra pasikaustę pajėgų permetimo į bet kokį pasaulio tašką klausimu.

Rusija vis dar silpna, vertinant pagal daugelį tradicinių kriterijų. Bet šiuo metu jie dirba ties ypač svarbiomis technologijomis bei technikos pavyzdžiais, kuria naują kovos veiksmų taktiką ir įžūlią geopolitinę strategiją, pažeidžiančią JAV pretenzijas dėl buvimo vienintele pasaulyje supervalstybe. Visų šių veiksmų dėka Rusija vėl netikėtai tapo pagrindiniu kariniu JAV priešininku.

Stebėdami įvykių eigą, Amerikos vadovai yra „aiškia sunerimę dėl to, jog Rusija mažiausiai regioniniu mastu gali sukurti pirmaujančias pajėgas“, – teigia buvęs Pentagono darbuotojas Deividas Očmanekas (David Ochmanek), šiuo metu dirbantis RAND Corp. kariniu analitiku. Virš Rusijos ir JAV santykių niūriai pakimba jų branduoliniai arsenalai. Rusija išsaugojo ir netgi modernizavo savo „triadą“ – tarpkontinentines balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis, stambų tolimų reisų bombonešių aviaparką ir atominį povandeninį laivyną; jie vis labiau tampa šiuolaikiškesni ir pažangesni.

„Rusijos karinė pramonė pakilo iš griuvėsių,- sako Maskvos analitinio centro PIR karinis ekspertas Vadimas Koziulinas. – Suteikti karinį balansą gali tik Rusijos branduolinė galia, kurią palaikyti reikiamame lygyje nėra jau taip brangu, kaip atrodo“.

Ir nors įprastos rusų karinės pajėgos nedaro tokio įspūdžio, kaip branduolinės, yra keletas sričių, kuriose Rusija yra aukščiau kitų šalių. Tai aviacija, priešlėktuvinė gynyba, povandeniniai laivai ir radioelektroninė kova.

Tarybinės epochos ginklų konstruktoriai vis dar gerai žinomi pasaulyje. Pavyzdžiui, Rusijos aviacinė pramonė gauna didelį pelną, eksportuodama savo produkciją į vakarų valstybes, kurios efektyvius naikintuvus perka pigiau, nei jų vakarietiškus atitikmenis. Kinija šiandien gynybai išleidžia daugiau, nei Rusija, bet iki šiol iš jos perka techniką ir šiuolaikinius ginklus.

Daugelis ekspertų teigia, jog lyginti Rusijos ir JAV ginkluotas pajėgas yra tas pats, kas lyginti apelsinus su obuoliais. Rusai turi visiškai kitus strateginius tikslus, ir jos ginkluotų pajėgų struktūra sukurta atitinkami tiems tikslams. Rusija save laiko sausumos valstybe, darydama įtaką milžiniškoms teritorijoms, besidriekiančioms nuo Eurazijos vidaus rajonų iki Rytų Europos, Centrinės Azijos, o gal būt ir iki Artimųjų Rytų bei Azijos-Ramiojo vandenyno regiono. Ji turi neblogas galimybes realizuoti karinę koncepciją, žinomą kaip „priėjimo užkardymas/zonos blokavimas“.

„Jungtinės Valstijos ir Rusija siekia skirtingų tikslų, – teigia Galiotis. – Rusai nesiruošia varžytis su mumis, kaip su lygiais. Jiems svarbiausia – užkardymas“. Pavyzdžiui, teigia jis, „jei pažvelgtume į JAV karinį jūrų laivyną, tai jis gerokai viršija rusų karinio jūrų laivyno galimybes. Daugelis rusų laivų – tarybinis palikimas. Tačiau savotiškai tai neturi jokios reikšmės, kadangi Rusija nesiruošia siųsti jų į skirtingas vandenyno dalis“.

Šio fakto atspindys yra tai, jog Rusija turi tik vieną lėktuvnešį, o JAV – 10, ir visi jie nuolat yra skirtinguose pasaulio taškuose. Vietoje lėktuvnešių – jūrinių puolimo ginklų, rusai lėšas investuoja į savo povandenines pajėgas, esančias viena iš branduolinės triados dalių ir gebančias sukelti pavojų priešininko laivynui artimiausiuose vandenyse, sakykim Juodojoje, Baltijos ar Viduržemio jūroje.

Rusijos oro erdvė taip pat patikimai saugoma. Savo kokybe rusų nematomi lėktuvai daug blogesni, nei amerikiečių, tačiau rusai turi šiuolaikines tokios aviacijos aptikimo ir naikinimo sistemas, ji taip pat daug lėšų skiria kuriant zenitinių raketų kompleksus, išdėstydama juos taip, kad sistema visiškai padengtų visą pasienio regioną. „Statistinis karinių oro pajėgų galybės vaizdas yra rusų pusėje, kadangi jie turi rimtą priešlėktuvinės gynybos potencialą ir įvairių operatyvinių taktinių, sparnuotųjų ir balistinių raketų arsenalą“, – sako Polas Švarcas (Paul Schwartz), karo reikalų analitikas ir specialistas Rusijos klausimais, dirbantis Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre (Center of Strategic and International Studies).

Rusijos galimybės radioelektroninėje kovoje taip pat kelia didelę grėsmę Pentagono karinių planų sudarinėtojams, kadangi jiems neaišku, kaip smarkiai rusai gali sukelti trukdžius amerikiečių radaruose ir radioelektroninės žvalgybos prietaisuose, kurie yra pagrindinė amerikiečių oro pajėgų dalis.

Amerikiečiams ir jų sąjungininkams nebus lengva prasmukti į Rusijos oro erdvę, teigia Švarcas. „Jie ten sutiks rimtą pasipriešinimą. Bet manau, kad ilgainiui mes sugebėsime susilpninti šias sistemas. Problemas ta, kad turint branduolines pajėgas, reikia vengti stambaus masto karinių veiksmų“.

Be to, Rusijos antžeminės pajėgos, susidedančios daugiausia iš šauktinių, pamažu tampa profesionalia armija, kaip ir amerikiečių. Todėl Rusija turi dvi armijas: maždaug du trečdalius 800-tūkstantinės antžeminės armijos sudaro neturintys jokios motyvacijos ir prastai parengti šauktiniai, tačiau vienas trečdalis – tai daliniai, aprūpinti pačia naujausia technika, įskaitant ir tankus T-14 „Armata“.

Apskritai, rusų ginkluotų pajėgų nėra net ko lyginti su amerikiečių. Tačiau distancija tarp jų pastaraisiais metais tampa vis mažesnė, teigia MilitaryTimes.

Pažangi operatyvinė bazė Sirijoje

Tai, kaip operatyviai rusai įkūrė pažangią operatyvinę bazę Sirijoje, paveikslėlisnustebino daugelį Amerikos valdžios atstovų. Vos per kelias savaites rusų kariai pastatė galingą bazę Latakijoje, Viduržemio jūros pakrantėje. Jie permetė ten dešimtis kovinių lėktuvų ir pastatė gyvenamuosius namus keletui šimtų kareivių.

Neseniai Rusija paskelbė, jog planuoja atlikti karinių jūrų pajėgų apmokymus rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tačiau nepatikslino, kada į tą regioną bus permesti jų laivai. Mokymuose dalyvaus Juodosios jūros flagmanas raketinis kreiseris „Maskva“, taip pat keletas apsaugos bei didelių desantinių laivų, apie tai pranešė Rusijos informacinė agentūra TASS. Kai kurie kariškiai klausia: ar šie apmokymai nepasitarnaus kaip uždanga, kad būtų galima permesti papildomą kiekį karių ir technikos į Sirijos pakrantę?

Nauja pažangi bazė leis Rusijai atlikti kovinius skrydžius, stebėjimą bei žvalgybą, o taip pat paleisti nepilotuojamus skraidančius aparatus į visų Artimųjų Rytų oro erdvę, įskaitant ir Iraką, kurios vadovybė paprašė rusų padėti jiems kovoje su „Islamo valstybe“ savo šalies teritorijoje.

Ši bazė padės saugoti Rusijos karinio jūrų laivyno techninio aprūpinimo punktą, kuris jau seniai yra Sirijos uostamiestyje Tartuse ir turi didelę reikšmę Rusijos pajėgų ir technikos permetimui į Viduržemio jūros regioną. Kaip teigiama pranešimuose, Rusija plečia savo buvimą Tartuse.

Matomi aiškūs signalai, jog Maskva ilgalaikėje perspektyvoje yra suinteresuota išskleisti priėjimo užkardymo/zonos blokavimo skėtį Artimuosiuose Rytuose. Kaip spėjama, rusai permeta į Latakiją savo pačias šiuolaikiškiausias priešlėktuvinės gynybos sistemas, o tai kelia susirūpinimą Pentagonui, kadangi šie veiksmai prieštarauja Rusijos teiginiui, jog savo karinę veiklą jie vykdys tik suduodami smūgius Sirijos sukilėlių grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“ arba ISIL.

Mes matome, kaip į tuos oro uostus permetami naujausios priešlėktuvinės gynybos priemonės; matome, kaip į tuos oro uostus yra permetami patys naujausi lėktuvai oro mūšiams, – rugsėjo 28 dieną pareiškė NATO Jungtinių pajėgų Europoje ir JAV Ginkluotų pajėgų Europoje vadas Filipas Bridlavas (Phillip Breedlove). – Nemačiau, jog ISIL turėtų nors vieną lėktuvą, kurio sunaikinimui prireiktų zenitinių sistemų SA-15 ar SA-22 („Toras“ ir „Šarvas“). Šie šiuolaikiniai priešlėktuvinės gynybos kompleksai nėra skirti kovai su ISIL… jie skirti kovai su kažkuo kitu“.

Iš esmės, rusai gali mesti iššūkį tam pirmavimui oro erdvėje, kurį daugiau nei 20 metų turi (ir tai jiems atrodo natūralu) JAV, kontroliuodamos didelius plotus Artimuosiuose Rytuose. Svarbiausiu faktoriumi šiame palyginime yra Rusijos aljansas su Iranu – dar vienu lemiamu Rusijos sąjungininku. Rusijai reikia Irano oro erdvės, kad užtikrintų savo lėktuvų judėjimą į Siriją, ir ji yra pasiruošusi palaikyti Irano antžemines pajėgas, veikiančias kartu su Sirijos prezidento Bašaro al-Asado režimu.

Rusų ekspertai spėja, jog Putino įsiveržimas į Siriją bei jo agresyvi kalba, pasakyta rugsėjo 28 dieną JTO, rodo tai, jog jis pasiruošęs ilgam tapti svarbiu šio regiono žaidėju.

Tampa aišku, jog Rusija ruošiasi vykdyti ambicingesnę politiką Artimuosiuose Rytuose. Rusijos prezidentas aiškiai pasakė, jog Vakarų demokratijos modelis ir vakarietiški konfliktų sprendimo būdai regione neveikia, – pareiškė Artimųjų Rytų politikos ir Rusijos užsienio politikos ekspertas iš Maskvos Jurijus Barminas. – Abejoju, jog Rusija sugebės artimiausiu metu tapti pirmaujančia valstybe Artimuosiuose Rytuose, kadangi jos buvimas regione ribotas, lyginant su JAV“.

Tačiau kai kas siriškuose Putino manevruose įžvelgia gerokai stambesnio masto geopolitinį gambitą, kurio tikslas – sandėris dėl Ukrainos. Rusija šiuo metu okupavusi kai kuriuos Ukrainos rajonus, tačiau JAV iki šiol 2014 metų kovo mėnesio įsiveržimą laiko neteisėtu, o Maskvos valdžią tuose rajonuose – nelegitimia. „Čia JAV yra daug svarbesnės, nei Sirija ir Asadas, – sako Galeotis. – Būkime sąžiningi: jei Vašingtonas duotų suprasti, jog galimas kažkoks sandėris, kuriuo jis tylomis pripažintų rusų poziciją Kryme ir kai kuriuose Donbaso rajonuose, jie nebūtų kariavę už Asadą“.

***

karasNaujas „hibridinio karo“ tipas Ukrainoje

Konfliktas Ukrainoje ir amerikiečių Ukrainos karių apmokymo misija leidžia Pentagonui įvertinti priešininką, su kuriuo jis gali susikauti kitose vietose ne tokioje jau ir tolimoje ateityje. Tačiau kritikai teigia, jog drovi Amerikos reakcija į Rusijos agresiją Kryme, Donecko ir Lugansko srityse, niekaip nepadėjo sulaikyti ir įbauginti Maskvos. Maskva Ukrainoje pademonstravo naują „hibridinio karo“ tipą, kuriame dalyvauja nevalstybinės statytinių pajėgos, sunkioji karinė technika, radioelektroninė kova bei vykdomos agresyvios informacinės operacijos pergalei mūšio lauke pasiekti.

„Tai gerai, kad mes žinome, kaip jie kariauja, – rugsėjo 10 dieną interviu Military Times teigė JAV gynybos ministro padėjėja Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais Evelina Farkas (Evelyn Farkas). – Mes nekariaujame tokio karo, kaip jie, miesto ir kaimo vietovėse, naudojant nepilotuojamus skraidančius aparatus ir aktyvaus radioelektroninio slopinimo būdus“.

Spalio pabaigoje Farkas palieka savo postą, gynybos ministerijoje išdirbusi penkerius metus. Neaišku, kas užims jos vietą, tapdamas pagrindiniu politikos, liečiančios Rusiją, kūrėju.

Tų nedaugelio karo profesionalų, kurie dirba su Ukrainos ginkluotomis pajėgomis, nuomone, kova prieš Maskvos palaikomus sukilėlius labai stipriai skiriasi nuo tos patirties, kurią jie neseniai įgavo Irake ir Afganistane. „Mes gavome didžiulę patirtį kariaujant žemo intensyvumo karą, antipartizaninę kovą, tačiau Ukrainoje mes turime reikalą su beveik lygiu mums 21 amžiaus priešininku“, – sakė 173-iosios oro desantinės brigados 503-ojo pėstininkų pulko antrojo bataliono vadas papulkininkis Maiklas Kleperis (Michael Kloepper). Ši brigada neseniai pradėjo trečiąjį Ukrainos ginkluotų pajėgų paruošimo etapą.

Toks darbas yra amerikiečių karinės strategijos, suteikiančios garantijas NATO sąjungininkams, sunerimusiems dėl Rusijos veiksmų, dalis. Tačiau Obamos administracija nenori duoti Ukrainai reikšmingesnės paramos ir, panašu, jog yra pasiryžusi vengti netiesioginio karo prieš Rusiją.

Rusai prie Ukrainos sienos dislokavo tūkstančius karių, taip pat ir stambius tankų bei artilerijos dalinius. Šios pajėgos nuolatos apšaudo pasienio miestus ir miestelius, o taip pat įsiveržia į Ukrainą, kur kariauja kartu su sukilėliais. Kol kas administracija pažadėjo Ukrainai tik „neletalinę pagalbą“ – apmokymus bei techniką, tokią kaip „Hameriai“, maži nepilotuojami skraidymo aparatai ir radiolokacinės stotys.

Vašingtonas įvedė Rusijai ekonomines sankcijas, pasiuntė karius Ukrainos pajėgoms mokyti ir aktyvavo karinius apmokymus visoje Rytų Europoje. Tačiau Amerika netiekia jiems puolimo ginklų bei šovinių, ir negrasina Rusijai kariniais veiksmais. Nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainos pietuose esantį Krymo pusiasalį, JAV išskyrė Kijevui 244 milijonus dolerių neletalinės karinės pagalbos bei mokymų pavidalu. Palyginimui – tokia suma išnaudojama per tris savaites Irako ir Sirijos mūšiuose.

Ukrainos vadovybė Kijeve nuolatos prašo suteikti jiems didesnę pagalbą. „Mums reikia prieštankinių sistemų Javelin, žvalgybinių ir kovinių nepilotuojamų skraidančių aparatų… naikintuvų, malūnsparnių, elektroninių, radiožvalgybos sistemų, radiolokacinių stotelių ir patikimų žvalgybinių sistemų“, kad atlaikytume rusų karo techniką, kurią naudoja prorusiškieji separatistai rytų fronte, pareiškė Ukrainos ginkluotų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Viktoras Muženko. Ukraina taip pat paprašė ir zenitinės ginkluotės bei papildomos technikos priešininko snaiperių neutralizavimui, sakė jis leidiniui Military Times.

Ukrainos rytuose kariauja nuo 30 000 iki 35 000 Rusijos palaikomų kovotojų. Muženko vertinimu, apie 9 000 iš jų yra iš Rusijos. Jie naudojasi šiuolaikinėmis karinės elektronikos priemonėmis, kuriais sukelia trukdžius Ukrainos ryšių, radiolokacinės, GPS sistemose bei aptikimo įranga, sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Europos integracijos klausimais Igoris Dolgovas.

Tai unikali karinė erdvė, ir amerikiečiai, apmokantys ukrainiečius, noriai renka žvalgybinę informaciją apie naujus rusų kovos veiksmų būdus. „Įdomu paklausyti, ko jie išmoko, – leidiniui Defence News teigė JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodžesas (Ben Hodges). – Nei vienas amerikietis nepakliuvo į rusų artilerijos apšaudymą, nei vienas nepatyrė radioelektroninės atakos ar radioelektroninio slopinimo iš rusų pusės, bent jau taktinėje grandyje“.

Ukrainos konflikto perspektyvos yra neaiškios. Rugsėjo pabaigoje pusės susitarė atitraukti nuo rytų fronto linijos tankus ir sunkiąją artileriją. Panašu, jog rytiniuose regionuose yra laikomasi paliaubų sąlygų, nors abi pusės yra įsitempusios, o prorusiškieji separatistai, ketinantys surengti savo rinkimus, gali nepripažinti rinkimų į Ukrainos parlamentą, kurie turėtų vykti spalio 25 dieną.

Obama kol kas nesiruošia atiduoti Rusijai kontroliuoti tuos regionus, kurie priklausė Ukrainai dešimtmečiais. „Mes negalime likti abejingi, kai grubiai yra pažeidžiamas šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas, – pareiškė Obama JTO Generalinėje asamblėjoje. – Tai sankcijų, kurias Jungtinės Valstijos ir jų partneriai įvedė prieš Rusiją, esmė. Ir tai yra nenoras sugrįžti prie šaltojo karo“.

Prognozuojant naujus karštus taškus

Daugiau nei metus Europos sąjungininkai iš naujo įvertina karinį balansą NATO rytuose,kur yra buvusios Tarybų Sąjungos šalys satelitai. Taip buvo surengta operacija „Atlantinis ryžtas“, kurios metu JAV rotaciniu principu siuntė savo karius į rytines NATO valstybes, tokias kaip Lenkija, Pabaltijo valstybes, Rumunija ir Bulgarija.

Pasak Military Times, Putinas ir jo kariai grasina Baltijos šalims, kurios neseniai įstojo į Šiurės Atlanto aljansą ir yra silpniausios jo narės. Rusija ne kartą į Pabaltijo erdvę yra siuntusi savo karinius lėktuvus, galimai vykdė kibernetines atakas, o jos povandeniniai laivai patruliuoja Baltijos jūroje. O Rusijos oficialūs asmenys reiškia palaikymą rusakalbėms mažumoms, o tai kelia dar didesnį susirūpinimą.

Agresiją Pabaltijyje, ypatingai Estijoje, kur gyvena didelis skaičius rusakalbių gyventojų, Maskva vykdo gerokai slapčiau, nei atvirus jos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje. Girdisi kalbos, jog Putinas naudoja atidirbtus Ukrainoje hibridinio karo metodus,kad sutelktų rusakalbius Pabaltijyje Rusijos specialių dalinių, arba taip vadinamų „mažų žalių žmogeliukų“, palaikymui.

Vakaruose tai kelia susirūpinimą, kadangi Putino tikslas – NATO suskaldymas jėga, jei nepasiteisintų grasinimai ir bauginimai. NATO nesėkmingai bando suprasti, kaip į tai reaguoti, o jos šalys narės spėlioja, kada Rusija savo veiksmais peržengs raudoną liniją. „Reikia nuspręsti, kuriuo metu teisingas atsakas turėtų būti ginklo panaudojimas, – sako analitikas iš Londono Nikas de Larinaga (Nick de Larrinaga), dirbantis IHS Jane’s Defense and Security Group. – Hibridinis karas kelia klausimą, kada gi turi sekti ginkluotas atsakas, ir ar tai nėra pilietinė problema, kurią spręsti turi vietos teisėsauga“.

Žinoma, Rusija turi ir kitą variantą – pereiti prie įprastų karinių veiksmų. Ginkluotų pajėgų balanso analizė rodo Rusijos pirmavimą aviacinės kampanijos prieš NATO atveju, jei Maskvos politinis tikslas būtų išvyti Šiaurės Atlanto aljansą iš Pabaltijo.

Kaip teigiama neseniai publikuotoje Karališkojo tarptautinių santykių instituto Čatemhaus ataskaitoje, Rusijos Vakarinėje karinėje apygardoje yra dislokuotos sausumos pajėgos, susidedančios iš 65 000 žmonių, 850 įvairių kalibrų artilerinių pabūklų, 750 tankai ir 320 karinių lėktuvų. Yra ir kitokių vertinimų, pateikiančių gerokai didesnius skaičius, nors iš principo klausimas dėl to, kokia viso to dalis egzistuoja tik popieriuje, o kokia iš tikrųjų yra pasiruošusi kariniams veiksmams, išlieka.

Kitas Rusijos ginkluotų pajėgų galingumo aspektas, kurį labai jau visi pervertina, yra Baltijos laivynas – pats mažiausias iš pagrindinių Rusijos laivynų, esantis tik blyškus savo tarybinės praeities šešėlis. Po TSRS griūties jos pakrantės struktūra, besidriekianti nuo Kaliningrado iki Leningrado, perėjo į nepriklausomybę gavusių Pabaltijo valstybių rankas.

Šiandien šis laivynas yra atskirtas tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo, todėl išlaikyti ten stambias pajėgas yra sunku. Į Baltijos laivyno sudėtį šiandien įeina tik du mažyčiai 877 projekto povandeniniai laiveliai „Paltus“ – beje, vienas naudojamas mokymams, ir keletas eskadrinių minininkų „Šiuolaikinis“, apsaugos laivas, keturios korvetės ir keletas aprūpinimo laivų.

Kariniams veiksmams Baltijoje Rusija dar gali pasitelkti Šiaurės jūros laivyną, kadangi jo laivai dažnai patruliuoja Šiaurės Atlante ir gali ateiti į pagalbą, jei būtų pradėtos rimtos karinės operacijos jūroje.

Tokia grėsmė gali tapti labai rimta, jei tikrasis Rusijos tikslas Pabaltijyje – parodyti, kad NATO nevykdo savo įstatų 5 straipsnio, esančio pagrindiniu Šiaurės Altanto aljanse – jame sakoma, kad vienos šalies NATO narės užpuolimas laikomas visų šalių užpuolimu ir nedelsiant sulauks kolektyvinio atkirčio.

parengė: Darius Dimbelis

infa.lt

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 7

  1. Žmonės says:

    kiek daug lėšų ŽMONIŲ ŽUDYMUI !!!

  2. Gediminas says:

    Kazkoks fobiju kratinys. Ir saves (jankiu) raminimas, kad mes vistiek kieti.

  3. Vidas says:

    Labai jau viskas supaprastinta…
    Pirmiausia, rusai yra aiskiai dave suprasti jankiams, jog kilus rimtam konfliktui tarp ju ir nato, kovos arena bus ne tik europos zemynas….
    Antra, kaip pastebejo Gediminas, visas straipsnis, tai saves raminimas, o tai rodo, jog baisiausia jankiams-tai pasaulio zandaro vaidmens gresiantis praradimas!
    Trecias momentas baisiausias-neisdege fintas su Ukraina,jeigu ruseliai patvarkys isis galvazudzius ir atstatys konflikto  regione siokia-tokia tvarka, jankiams tai bus laabai skausmingas spyris i klyna, kurio pasekmes jaus  ilgai…

  4. Mynde says:

    gana kompetetingas straipsnis apie logistiką Sirijoje: svpressa.ru/war21/article/133967/

  5. Gojus says:

    Juokingiausia dalis, kur Vašingtonas Rusiją kaltina, kad ji yra agresyvi, bet vertindama karines pajėgas pati pasakoja, kad kūrė ir turi infrastruktūrą skirtą kariauti bet kur kitur pasaulyje, o ne Amerikoje, o štai rusai argesyvieji grobikai turi infrastruktūrą ginti savo sausumą Euroazijoje – ir kaip jie drįsta!!!
    O tai, kad padūrė pindosus Sirijoje ir šie net nežino ko imtis ir tegali tik laukti kitų Rusijos veiksmų yra juokingiausia. bandoma pezėt apie dideles pergales Ukrainoje, bet pasirodo niekam ta Ukraina neberūpi….

  6. Jahve says:

    kaip bebutu keista as pindostanui nematau ateities,lazda turi du galus,deja sitas reikalas  liecia ir europa

  7. Mindaugas says:

    Eilinė jankiška rašliava, nieko naujo nepasakanti…..Man tik kyla klausimas, kodėl „Sarmatų“ redakcija neišspausdina antrosios pusės, t.y. rusų strateginių įžvalgų?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top