Kainų karo priežastys naftos rinkoje

2014, 23 spalio, 5:00 | kategorija Ideologija | 5 komentarai | peržiūrų 779 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisPasaulis, tikra to žodžio prasme, plaukia naftoje, ir ne todėl, kad šiuo metu išgaunama 1 mln barelių daugiau į dieną, nors pasaulio poreikis 90 mln barelių. Teiginys, kad nafta iškasena ir mes jau pasiekėme „Peak Oil“ (angl. globalus naftos gavybos maksimumas. Tam tikram laikui nustatytas pasaulio mastu naftos išgavimo dydis – vert. pastaba) kritinį tašką, visiškai klaidingas.

Nafta – tai nesibaigianti medžiaga, kuri pastoviai gaminasi Žemės gelmėse. Apie tai rašiau savo straipsnyje „Abiotinė nafta„. Naftos gavybos kaina šiuo metu kaip niekada žema. Aktuali kaina 82 doleriai už barelį, tai beveik 30% žemiau nei metų pradžioje.

Klausimu – kodėl taip yra ir kas įtakoja kainą šiuo atveju? – vyrauja keletas nuomonių. Aš noriu pamėginti paanalizuoti šiuos kainų kritimo priežasčių scenarijus. Žemiau pateikta lentelė rodo naftos kainų svyravimus pastaruosius 36 mėnesius. Dabar vienas naftos barelis kainuoja tiek pat, kiek kainavo 2012 metų liepą, kai pasaulis vos nepuolė į recesiją ir naftos poreikis buvo labai žemas. Todėl kyla klausimas, ar kaina taip smunka todėl, kad mes vėl stovime prie dar vienos recesijos slenksčio, ar tai dar ir kitos priežastys? Pavyzdžiui sąmoningas ir valdomas kainų karas? Čia keletas galimų žemos naftos kainos priežasčių:

paveikslėlis

1 scenarijus: Kaip jau minėjau, industrija išgyvena užsakymų mažėjimą pasauliniu mastu ir todėl naftos, kaip energijos nešėjo poreikis mažėja – vadinasi tame kalta recesija. Europa ir Japonija išgyvena konjunktūrinį nuosmukį, JAV ekonomika irgi laikosi šiaip ne taip, ir atrodo, kad jos apimtys dar mažės. Papildoma pasaulinės ekonomikos smukimo priežastis – sankcijos prieš Rusiją, suduodančios papildomą smūgį Europos ekonomikai.

Esant tokiai stagnacijai krinta naftos poreikis, didėja jos gamyba, mažinanti jos kainą. OPEC šalys neketina mažinti naftos gavybos, prisitaikant prie esamos ekonominės padėties, tokiu atveju krinta kaina. Tariamai tik lapkričio mėnesį, per eilinį OPEC šalių susitikimą bus svarstoma apie gavybos mažinimą. Atsirado ir nauji tiekėjai, prieš tai dėl karinių konfliktų iškritę iš tiekėjų rato: Libija ir Irakas.

ISIS irgi, su Turkijos pagalba parduoda vogtą naftą dempingo kainomis užimtoje Kurdistano teritorijoje šiaurės Irake. Kaip tai įmanoma padaryti stebint amerikiečiams – čia jau kitas klausimas. Matomai tas tapo įmanoma savąją Al-Qaedą pervadinus į ISIS. Apskritai paėmus, dabar rinkoje per daug naftos.

2 scenarijus: Saudo Arabija, viena iš didžiausių naftą išgaunančių šalių pasaulyje, nusprendė sumažinti kainą padidindama savo rinkos dalį, norėdama išstumti konkurentus. Saudo Arabijai ir kitoms Persijos įlankos šalims nepatinka deklaruojama energetinė JAV nepriklausomybė, kurią norima pasiekti plačiai naudojant skalūnų dujų gavybą.

Sumažinus kainą žemiau 80 dolerių, dujų gavyba iš skalūnų tampa nuostolinga. Taigi Saudo Arabija mėgina iš anksto užgniaužti šį naują, brangų ir ypač prieštaringą gavybos metodą. Tikslas yra apskritai išstumti iš rinkos visas naftos gamintojas su didelėmis gamybos sąnaudomis.

Turint omenyje, kad Saudo Arabijoje naftos gavybos kaštai apie 7 $ už barelį ir Rijadas turi daug užsienio valiutos atsargų (750 mlrd. $), jie gali išlaikyti šį kainų dempingą tokį ilgą laiką, kol nusibaigs įkyrios konkurentės, tame tarpe ir JAV. Ar B.Obama tai leis, čia jau kitas klausimas.

Tuo pačiu metu Saudo Arabija norėtų susilpninti Iraną kaip konkurentą regioninėje rinkoje su maža naftos kaina, nes, jei bus pasiektas susitarimas branduolinio ginklo ginčo klausimu, jei prieš Teheraną bus panaikintos sankcijos, tada Iranas galės vėl pardavinėti naftą ir turėdamas didesnes pajamas taptų stipresniu.

3 scenarijus: Staigus naftos kainos sumažinimas iki 80 $ už barelį – tai bendras JAV ir Saudo Arabijos planas, siekiant susilpninti Rusiją ir nuversti Putiną. Vašingtonas siekia revanšo už nenusisekusį režimo pakeitimą Ukrainoje. Nes strateginis amerikiečių planas pučo pagalba Kijeve pasiglemžti sau Krymą, išgrūsti iš ten rusus, perėmus Sevostopolio karinę bazę gėdingai žlugo.

V. Putinui nenaudojant smurto pavyko sužlugdyti JAV planus, ko pasekoje Krymas „nukrito jam į glėbį“. Riadas piktas ant V. Putino, nes Rusija palaiko Assadą, kurį Saudo Arabija nori nuversti. Planas perimti Siriją iki šiol dar nepavyko. Jeigu naftos kaina žema, vadinasi Maskvai trūks įplaukų į valstybės biudžetą, nes išlaidos suplanuotos 2015 – 2017 metams, skaičiuojant 100 $ už barelį. Rusijos vyriausybė dabar priversta taupyti, kas gali sukelti liaudies neramumus, o gal ir V. Putino nuvertimą. Tai tikslai, kurių siekia Amerika ir Saudo Arabija.

4 scenarijus: Viskas vyksta atvirkščiai. Kainos kritimą valdo Maskva, taipogi didžiausias naftos ir dujų tiekėjas pasaulyje, ir Kinija, kaip didžiausias pasaulyje vartotojas, kad suduoti finansinį smūgį Amerikai ir Saudo Arabijai. Tai viena iš plano dalių „de-dolerizuoti“ pasaulinį energetikos sektorių ir apskritai visą pasaulinę rinką. Prie viso šito tinka ir valiutos keitimo susitarimas trims metams tarp Rusijos ir Kinijos centrinių bankų – 150 mlrd juanių ir 815 mlrd rublių (perskaičiavus 25 mlrd dolerių). Tuo siekiama masyviai išvystyti tarpusavio prekybą sumažinant priklausomybę nuo dolerio ir euro.

Jau dabar prekyba tarp Rusijos ir Kinijos sudaro 100 mlrd $ ir ateinančiais metais turėtų padidėti iki 200 mlrd $. Maskva turi pakankamai valiutos ir aukso rezervų, kad atlaikyti ilgalaikį kainų karą, papildomai pastaraisiais mėnesiais sumažindama savo užsienio skolas. Kinija gali tik džiaugtis žemomis naftos užpirkimo kainomis ir padeda Rusijai šiame kainų kare.

Kaip aukščiau jau buvo paminėta, amerikiečiams prisidės ir sunkumai skalūninių dujų gavyboje, nes ši technologija brangi ir neatsiperka esant naftos kainai žemesnei 80 $ už barelį.

Dėl naftos kainos kritimo gali būti teisinga viena iš paminėtų priežasčių, o gal kelios, o gal ir visos. Kiekvienas paminėtas šios rinkos dalyvis turi savo motyvus kainų karui. Klausimas kyla tik toks: kas šiame kare liks pralaimėjusiu, o kas jame laimės?

Džiaugtis jau gali ir vartotojai, degalų kainos degalinėse irgi smuko. Jei atsitiktų taip, kad OPEC šalims pirmosioms baigtųsi rezervai, siekiant kainų kilimo joms tektų imtis gamybos mažinimo. Iš tiesų nei vienas naftos gamintojas negali rentabiliai dirbti, jei naftos kaina žemesnė nei 100 $ už barelį. Todėl žemos kainos galimos tik laikinai ir beveik visos intervencijos ir karai vienaip ar kitaip vedė Vakarus prie tokio žaidimo. Tai reiškia, kad kainų karas gali išsilieti į susišaudymą.

šaltinis: Alles Schall und Rauch

vertė:  Remigijus Sinkevičius

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 5

  1. PP says:

    Nei vienas scenarijus nėra tai, kas vyksta iš tikrųjų. Kažkiek kai kurios paminėtos priežastys įtakoja kainą, bet tik kaip antraeiliai veiksniai. Rinka (daugiau spekuliatyvinė, nei besiremianti realiais poreikiais) yra antrinis veiksnys, lemiantis kainų svyravimą. Pirminis yra elementarus, bet nutylimas – kainos yra nustatomos.

  2. Simas Simaitis says:

    Esmės kaip ir nekeičia. Jeigu aš galiu nustayti kainą, vadinasi aš galiu įtakoti ir ekonominius, tuo pačiu ir politinius įvykius. Sėdžiu prie manipuliavimo sverto. Kokia būtų manipuoliuojamojo reakcija? Nepasiduoti primetamoms žaidimo taisyklėms: pirkti ar nepirkti primetama man kaina arba visą tai pasukti taip, kad man išeitų į naudą, tuo pačiu pakenkiant mano priešininkui.

  3. PP says:

    Narkomanui dilema pirkti ar nepirkti kažin ar iškyla. Aišku, kad pirkti. Iš paskutiniųjų, bet pirkti. Kai sėdi ant adatos kito kelio nėra.

  4. mane domina ne rinkos kaina o savikaina says:

    Ar autorius bandė domėtis naftos išgavimo savikaina?
    Vieno barrelio išsiurbimo kaina 2-2,5 $

  5. trolis says:

    Tai to galite paklausti paties autoriaus – jis vokietis ir duota nuoroda į straipsnio šaltinį :)

    Čia tik vertimas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top