Kapitalizmas ir anomija

2022, 3 spalio, 21:15 | kategorija Realybė | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 171 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Didžiosioms korporacijoms užimant atvirai liberalią politinę poziciją aktualiais socialiniais klausimais, daugelis kitoje pusėje stovinčių žmonių ėmė abejoti rinkos ekonomikos neutralumu, rašo amerikiečių „American Conservative“ portalas.

Buvome auklėjami tikėti, kad rinka nesuinteresuota niekuo, išskyrus pinigų uždirbimą. Mums buvo sakoma, kad kadangi pelnas yra kapitalizmo varomoji jėga, kuri savo ruožtu skatina aukštesnius gyvenimo standartus, turėtume tiesiog palikti rinką ramybėje.

Tačiau šiandien, kai didžiosios korporacijos įsitraukia į įvairius prieštaringus politinius ir socialinius klausimus, atrodo, kad toks požiūris nebegali būti pagrįstas.

Vis dar mažai diskutuojama apie daug gilesnius dalykus. Ar šiandien praktikuojamame kapitalizme yra kažkas, kas skatina vis didesnį socialinį ir politinį liberalizavimą?

Iš tiesų, politinės ekonomijos ir sociologijos moksle jau seniai susiformavo mintis, kad kapitalizmas iš esmės yra liberalus. Turiu omenyje, kad kapitalizmas dėl savo prigimties yra linkęs griauti stabilius kultūrinius papročius ir kurti atomizuotą ir susvetimėjusią visuomenę.

Iki šiol nebuvo jokių pastangų patikrinti šią hipotezę. Sukurti metodiką, kuri leistų patikrinti, ar sparti kapitalistinė ekonominė plėtra lemia stabilių socialinių normų griovimą, atrodė sudėtinga. Socialiniuose moksluose paprastai nėra laboratorijų, kuriose būtų galima atlikti kontroliuojamus eksperimentus.

Tačiau neseniai Neumanno forumo mokslininkai sukūrė metodiką, padedančią atsakyti į šiuos klausimus. Jie naudoja tai, ką socialiniai mokslininkai vadina „natūraliuoju eksperimentu“, t. y. subjekto, kuriame vyko greiti pokyčiai pagal eksperimento hipotezę, pavyzdį. Tyrėjai savo natūralų eksperimentą atrado Airijoje.

Dar visai neseniai Airija buvo palyginti menkai ekonomiškai išsivysčiusi ir pasižymėjo itin darnia katalikiška kultūra. Tačiau per pastaruosius tris-keturis dešimtmečius šalyje vyko sparti kapitalistinė plėtra, o jos kultūra buvo apversta aukštyn kojomis ir žemyn galva.

Šį spartų vystymąsi lėmė tiesioginių užsienio investicijų, arba tiesioginių užsienio investicijų, srautai, t. y. išoriniai kapitalo srautai, kurie atkeliauja į šalis ir įkuria sparčiai augančius korporatyvinius ekonomikos sektorius.

Panagrinėkite keletą pagrindinių faktų, kad pamatytumėte, kokie ekstremalūs buvo šie pokyčiai. 1970-1990 m. Airija buvo maždaug 28 proc. skurdesnė už artimiausią kaimynę Jungtinę Karalystę.

Nuo 2002 m. iki 2007 m., po spartaus ekonomikos vystymosi, Airijos pragyvenimo lygis buvo maždaug 11 proc. aukštesnis nei Jungtinės Karalystės. Taigi nėra abejonių, kad sparti kapitalistinė plėtra padarė Airiją daug turtingesnę. Tačiau šis naujai įgytas turtas buvo susijęs su dideliais socialiniais nuostoliais.

Kaip nurodo autoriai, pagal visus neekonominius rodiklius gyvenimo lygis Airijoje smarkiai pablogėjo.

Pavyzdžiui, 1950-1965 m. Airijoje savižudybių skaičius siekė apie 2 iš 100 000 gyventojų. Palyginti su Jungtinės Karalystės savižudybių skaičiumi, kuris tuo metu buvo apie 8,5 savižudybių 100 000 gyventojų, tai buvo labai mažai.

Tačiau 2000-ųjų pradžioje savižudybių skaičius Airijoje išaugo septynis kartus – iki maždaug 13 savižudybių 100 000 gyventojų – ir viršijo Jungtinės Karalystės rodiklį, kuris tuo laikotarpiu buvo maždaug 7 savižudybės 100 000 gyventojų.

Galiausiai savižudybių skaičius Airijoje susilygino su Jungtinės Karalystės rodikliu, tačiau jis vis dar buvo maždaug keturis kartus didesnis nei 1950-1965 m.

Jei tai nėra kraštutinio anomijos augimo požymis, tai nežinau geresnio pavyzdžio. Visi kiti mokslininkų tirti socialinės sveikatos statistiniai duomenys rodė tą patį dėsningumą.

Per tą patį laikotarpį žmogžudysčių skaičius išaugo 609 procentais, alkoholio vartojimas – 128 procentais, o mirčių nuo narkotikų – 6115 procentais. Gimstamumas sumažėjo 58 proc.

Tai įdomios tendencijos, kurias reikėtų atidžiai išnagrinėti. Tačiau jos neįrodo priežastinio ryšio tarp tiesioginių užsienio investicijų ir anomijos didėjimo bei iš to kylančių socialinių patologijų.

Tam tyrėjai pasitelkė regresinę analizę. Jie nagrinėjo Airiją pagal regionus, Airijoje vadinamus grafystėmis, siekdami išsiaiškinti, ar grafystėse, į kurias atėjo daugiau tiesioginių užsienio investicijų, buvo didesnis socialinės atomizacijos laipsnis.

Jie nustatė, kad didesnis tiesioginių užsienio investicijų lygis buvo susijęs su mažėjančiu gyventojų religingumu, aukštesniu liberalių politinių pažiūrų ir didesniu narkotikų nusikaltimų skaičiumi.

Jie taip pat parodė, kad apskrityse, kuriose vyrauja liberalesnės politinės pažiūros – tai iš dalies lemia ir užsienio investicijų lygis – paprastai yra didesnis politinis susiskaldymas, mažesnis gimstamumas ir didesnis nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius.

Neumanno forumo tyrime pateikiami svarūs įrodymai, kad kapitalistinė plėtra, bent jau ta, kurią lemia tiesioginės užsienio investicijos, skatina ir politinį liberalizmą, ir anomiją. Dabar, kai ši hipotezė turi svarių įrodymų, ją reikia persvarstyti ir dar kartą aptarti.

Kapitalizmas iš prigimties yra liberalus, o liberalizmas, panašu, yra glaudžiai susijęs su atomizacija ir anomija.

Jei šalys nori imtis ekonominės plėtros, jos turėtų nepamiršti šio priežastinio ryšio. Iš tiesų, tyrimo autoriai turi net keletą idėjų, kaip kontroliuoti ekonominę plėtrą taip, kad ji nesukeltų tokios gilios socialinės patologijos. Susidomėję skaitytojai turėtų perskaityti studiją kartu su joje pateiktomis rekomendacijomis.

Nors tyrimo rezultatai yra originalūs, idėja, kad kapitalistinė ekonominė plėtra gali nutraukti socialinius ryšius, yra labai sena.

Pirmieji šios nuomonės šalininkai buvo Karlas Marksas (Karl Marx) ir Frydrichas Engelsas (Friedrich Engels) savo Komunistų manifeste. „Visi pastovūs santykiai su senovinių ir garbingų įsitikinimų ir nuomonių virtinėmis nušluojami, visi naujai susiformavę santykiai pasensta, dar nespėję įsitvirtinti“, – rašė K. Marksas ir F. Engelsas. „Visa, kas tvirta, ištirpsta ore, visa, kas šventa, išniekinama.“

Marksas ir Engelsas, būdami komunistai, manė, kad tai yra būtinas procesas. Jie manė, kad kapitalizmo sukeltas fiksuoto kultūrinio gyvenimo sutrikdymas yra būtina sąlyga, kad žmonės atsikratytų primityvių iliuzijų apie pasaulį.

„Žmogus, – rašė jie, – pagaliau yra priverstas blaiviu protu pažvelgti į tikrąsias savo gyvenimo sąlygas ir savo santykius su kitais žmonėmis“. Tačiau po K. Markso ir F. Engelso sociologai ir politiniai ekonomistai buvo linkę į šiuos procesus žiūrėti atlaidžiau. Bene svarbiausias šiuo požiūriu XX a. buvo prancūzų sociologo Emile Durkheimo darbas.

Durkheimas pastebėjo tą patį procesą, kaip ir Marksas bei Engelsas, tačiau Durkheimas manė, kad ši atomizacija, užuot sukūrusi naujus, atomizuotus, bet išlaisvintus veikėjus, sukūrė socialines patologijas.

Šiam reiškiniui apibūdinti jis sukūrė terminą „anomija“. Durkheimui anomija buvo socialinė būklė, dėl kurios žlunga moralinės vertybės ir individai atitrūksta nuo savo bendruomenių. Durkheimas manė, kad anomija buvo būklė, dėl kurios atsirado tokie reiškiniai kaip savižudybių ir žmogžudysčių skaičiaus didėjimas.

Neseniai politologas Patrickas Deneenas nupūtė dulkes nuo šios senos tradicijos. Daug kalbėta apie tai, kad savo knygoje „Kodėl liberalizmas žlugo“ (Why Liberalism Failed) Deneenas kaltino liberaliąją ideologiją dėl socialinių patologijų, kurias šiandien matome Vakarų visuomenėse.

Mažiau buvo kalbama apie tai, kad Deneeno knygoje dažnai užsimenama, jog ši liberalioji ideologija yra paties tarptautinio kapitalizmo išdava. „Pasaulinė rinka, – rašo Deneenas, – išstumia įvairias ekonomines subkultūras, primesdama negailestingą beasmenių sandorių logiką“.

Sunku atmesti tokius sakinius, nurodančius, kad būtent kapitalistinė mašina ir jos globalizavimo tendencijos sukuria socialinį liberalizmą, o ne atvirkščiai. Neumanno forumo tyrimas pagaliau įrodo šios intuicijos teisingumą. Spartus kapitalistinis ekonomikos vystymasis pasitelkiant užsienio investicijas iš tiesų lemia socialinių ryšių irimą, sukelia anomiją ir įvairias socialines patologijas.

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Mums svarbios jūsų nuomonės.
Tuo pačiu norime priminti, kad komentarai nėra tarpusavio rietenų ar keiksmams skirta sritis.
Komentarai nėra cenzūruojami, tačiau programa gali kai kuriuos sulaikyti, jei ras keiksmų, nevartotinų žodžių ar nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "https" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top