Lietuvos žemė – brangesnė už bet kokį auksą

2013, 2 spalio, 19:46 | kategorija LPT | 6 komentarai | peržiūrų 481 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisLietuvoje jau ruošiamasi išparduoti žemę užsieniečiams. Ir žmonės jau sunerimo: ar neparduodame Lietuvos? Ar su žeme, kuri lietuviams visą laiką buvo šventa (juk esame žemės ūkio kraštas!) neparduosime apskritai visko, netgi savo nepriklausomybės? Ar nepridygs įvairių „daniškų kiaulidžių“, o mūsų valdžia apskritai negalės kontroliuoti padėties, net jei žemė bus barbariškai alinama? Ar mūsų žemdirbiai nepralaimės konkurencijos su naujaisiais savininkais „europiečiais“, gaudami žymiai mažesnes išmokas? Ar neplūstelės nauja emigrantų banga į Norvegiją ir Didžiąją Britanija, tik jau dabar iš Lietuvos kaimo? Netaps Lietuva pustuščiu kraštu, kuriame lietuvį besutiksi kaip kokį retą padarą?

Žemė – tai ne vien dirvožemis, kuriame „auga augalai“. Žemė žmogui yra viskas – jo kelias prasideda ir baigiasi žemėje. Tai jo namai, jo veikla, jo mintys, išgyvenimai, su žeme siejasi visos jo pasaulio sampratos. Tėvynės sąvoka be žemės neįmanoma. Tautos sąvoka neįmanoma be Tėvynės. Pagaliau ar visi žino, kad 99,7 % maisto mums teikia žemė, ir tik 0,3 % gauname iš vandenyno? Apie žemę maitintoją toliau ir eis kalba.

Kodėl žemė traukiasi?

Šiuo metu pasaulyje panaudojami tik 36 % dirbamos žemės, ir tai yra apie 1,5 mlrd. ha, o likusių 2,7 mlrd. ha turėtų užtekti itin ilgam. Bet 2050 m. žmonių skaičius Žemėje pasieks 9 mlrd., ir tada apskritai bus neaišku, ar turėsime kuo maitintis. Yra ir dar niūresnių prognozių. Pavyzdžiui, prie dabartinio žmonių skaičiaus, 6,5 mlrd. Žemės gyventojų, kiekvieną dieną prisideda po 1,4 mln. žmonių. Per 45 metus pasaulio gyventojų padvigubėjo, ir jei išliks ta pati tendencija, tai po penkiasdešimties metų Žemėje bus 12 mlrd. gyventojų. Jungtinių Tautų specialistai šiek tiek optimistiškesni, ir Žemės žmonių skaičiaus padvigubėjimą atideda dar dvidešimčiai metų. Bet jau dabar 3 mlrd. žmonių badauja ar serga įvairiomis ligomis nuo neprivalgymo. Gal tais laikais, kai Žemėje gyvens 12 mlrd. žmonių, tradicinis lietuviškų lašinių paltis jau bus didžiulės prabangos dalykas?

Štai keletas iškalbingų skaičių, ne apie šiurpią ir dar tolima ateitį, o iš mūsų laikų. 1960 metais kiekvienam Žemės gyventojų tekdavo 0,5 ha dirbamos žemės, o dabar tas vidurkis siekia tik 0,23 ha. Kasmet derlingų žemių plotai sumažėja po 20 mln. ha, dar tiek jų tampa „prastomis žemėmis“. Šitaip kasmet derlingų žemių sumažėja po 1,3 %, nors žemdirbystei įsavinami vis nauji plotai. Dirbamos žemės plėtra įmanoma daugiausia miškų sąskaita, būtent žemdirbystės tikslais iškertama 60 % miškų, tokios tendencijos būdingiausios Brazilijoje.

Jei dirvožemis išsekintas, dažniausiai dėl pramonės, tai jis visiškai atsistato tik po 500 metų. Sausringuose regionuose, kur žemės ūkio kultūras būtina drėkinti, žemės ūkio išlaidos yra dešimtkart didesnės, laistymui sunaudojama 70 % vandens išteklių. Du trečdaliai laistymo vandens negrįžta į tą pačią ekosistemą, taigi gamta nespėja pildyti jo išteklių. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1950 m. dykumos išsiplėtė trečdaliu. Arizonoje vandens žemės ūkio poreikiams išnaudojama dešimt kartų daugiau negu leidžia jo išteklių atsinaujinimas.

Taip dirbamos žemės plotai, kuriems negresia nederliai dėl klimato atšilimo, su tuo susieti potvyniai ar baisios sausros, ilgainiui tampa vis brangesni, vis vertingesni, ir kas savo valia nori prarasti dirbamą žemę?

Taigi kodėl žemė „traukiasi“ jau atsakyta, priežastys žinomos, tik kodėl taip dažnai jos nutylimos? Juk mūsų laikais šešiskart daugiau gamtos negandų užgriūva žemę negu prieš penkiasdešimt metų. Potvyniai Australijoje, sausra Argentinoje, karščiai Rusijoje… Jei kiti regionai šitaip dar neniokojami sukilusios prieš žmogų gamtos, tai visai nereiškia, kad ten žemės ūkis nepatiria didžiulės žalos.
Taip vis kyla maisto produktų kainos. Ir jei kai kuriose šalyse dirbtinai aukštos kainos prekybos tinkluose ar dirbtinai žemos supirkimo kainos maskuoja šią problemą, tai visai nereiškia, kad jos nėra.

Juodasis šimtmetis

Amerikiečių žemės ūkio specialistas, žinomas mokslininkas Viljamas Klainas (William Cline) 2007 m. atliktoje studijoje bando prognozuoti visam šimtmečiui. Jo prognozės labai niūrios. Jei mums tai dar nerūpi, tai mūsų vaikaičiai turės su tuo tiesiogiai susidurti. Amerikiečių mokslininkas teigia, kad 2100 m. bus sunaudojama 29 mlrd. t. anglies, kai pastaruoju metu sunaudojama 7 mlrd. t šio kuro. Anglies dvideginio atmosferoje bus tiek, kad vidutinė temperatūra pakils 4,4 laipsnio. Dėl šios priežasties dirbamų žemių derlingumas visame pasaulyje nukris net 20 %. Labiausiai nuo to nukentės Indija, kurioje derlingumas kris net 40 %.

Ši neganda stipriai pasijus ir Viduržemio regione, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Jau 2020 m. visame pasaulyje 14 % sumažės javų derlius, 11 % – ryžių, 9 % – kukurūzų. Daugiau ar mažiau, bet dauguma pasaulio šalių neišvengs nederlių. Bus prarasta ir apie 20 % dirbamos žemės. Taigi šviesos tunelio gale nesimato. Optimistiškesni mokslininkai tik ilgesniam laikotarpiui atidėlioja maisto krizę, prognozuoti šviesią ateitį galėtų nebent visiškas beprotis.

Tačiau ir juodžiausioje tamsoje atsiranda vienas kitas šviesos spindulėlis. Pavydžiui, V. Klainas teigia, kad Skandinavijos šalyse derlingumas bus tik didesnis. Šiaurinėje Europoje jis padidės 3 – 4 % , kai Pietų Europoje nukris 10 %. Pačiais geriausiais žemdirbystės regionais, be Skandinavijos šalių, taps Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija, Lenkija, Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Austrija, Šveicarija, Didžioji Britanija. Tai ir bus pagrindinis ne tik Europos, bet ir pasaulio aruodas. Kokia tada bus žemės vertė? Atrodo, kad šis klausimas vien retorinis… Žemė taps neįkainojama. Gero dirvožemio grumstas bus vertesnis už aukso gabalą. Juk žemės ūkio šalys, eksportuojančios maisto produktus, tokiu metu turės ypač klestėti!

Ką įrodo Lenkijos ekonominis fenomenas?

Visą Europą stebino, kad Lenkijoje net krizės metu BVP nenusmuko, būta netgi tam tikro kilimo. Nuo 2003 m. Lenkijoje sparčiai auga eksportas, ir šios šalies žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemės ūkis sudaro 12.33 % viso eksporto. 2012 m. žemės ūkio gaminių į užsienį buvo parduota už 17,6 mlrd. eurų. Kasmet žemės ūkio eksportas išauga apie 15,1 %. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą, Lenkijos žemės ūkio eksportas išaugo net tris kartus. Vien į Rusiją per tą laiką išaugo 32 %. Lenkija savo žemės ūkio gaminiams suranda vis daugiau rinkų Azijoje – tai Saudo Arabija, kurioje lenkiški sūriai sudaro net 88 % viso Lenkijos eksporto, Kinija, kur mėsa sudaro 50 % eksporto, taip pat Japonija ir Singapūras. Nekalbant jau apie daugybę kitų šalių, kur lenkiškos maisto prekės tampa vis labiau žinomos. Juk Lenkijoje neauginama nieko egzotiško… Ir lenkiškos maisto prekės dažniausiai parduodamos masinėje prekyboje…

Sparčiausiai pasaulyje ekonomiškai kylanti šalis yra Mongolija. Taip, kinai naudoja Mongolijos iškasenų telkinius. Tačiau antroje eksporto vietoje vis dėlto žemės ūkis, tai yra gyvulininkystė. Mongoliški maisto gaminiai keliauja daugiausia į Kiniją.

Jau šiandien žemės ūkis vaidina labai reikšmingą vaidmenį kai kurių šalių ekonomikoje, o ateityje šis vaidmuo taps ne tik reikšmingesnis, bet ir apskritai šalies klestėjimo pagrindu. Taip ir Lietuva turėtų laipsniškai tapti klestinčia šalimi, jei ji išliks racionaliai tvarkomu žemės ūkio kraštu.

Pabėgimas nuo bado, arba entomofagija

Tai yra vabzdžių valgymas. Tradiciniai entomofagai yra paukščiai. Ar dar yra ir kokie nors netradiciniai? Tai žmonės. Ne vien kai kuriose egzotiškose šalyse, bet ir Europoje. Ypač Prancūzijoje. 2011 m. šioje šalyje įsisteigė Vabzdžių augintojų, importuotojų ir tiekėjų federacija, kuri ne tik propaguoja vabzdžių valgymą, bet ir aktyviai prekiauja „vabzdienos“ gaminiais. Vabzdienos išlaidos mažesnės negu jautienos, o Prancūzija ir Ispanija yra tos šalys, kurių žemės ūkis ateityje nukentės labiausiai iš visų Europos šalių. Taip valgomais paskelbti skorpionai, vorai, skėriai, žiogai, drugeliai, tarakonai, vandens blakės, skruzdėlės, musės ir net miltvabalio lervos. Baisieji skėriai, naikinę pasėlių laukus, dabar patys tampa grobiu. Galbūt dar egzotika nusipirkti karamelę, įdarytą keptu skorpionu, žiogu ar drugeliu, bet tokie saldainiai jau gaminami!

Laboratorijoje tiriamos įvairiausios vabzdžių rūšys ir jų „mėsa“ bandoma pritaikyti maistui. Iš džiovintų vabzdžių malami miltai… Siūloma iš jų kepti blynus. Vabzdienos propaguotojai vadina tai „žmonijos ateities maistu“ ir siūlo pratintis jau dabar.
Išparduosime Lietuvos žemę, ir patys valgysime muses? Kas gali garantuoti, kad Lietuvoje nebus pristatyta vabzdžių „fermų“? Suvalgyti skruzdėlyną reikš ne paskanauti tam tikro pyrago, bet miške valgyti skruzdėles pačia tikrąja šio žodžio prasme.

Ir šiandien…

… tie, kurie lengva ranka Lietuvoje ruošia žemės pardavimo įstatymą užsieniečiams, pusdykiai parduoda savo šalies ateitį. Jei dabar hektarą dirbamos žemės įmanoma nusipirkti už 8 tūkst. litų (priklausomai nuo derlingumo), tai kiek ji kainuos po kokių penkerių metų, dešimties, vėliau? Galbūt ne už kalnų tas laikas, kai dirbamos žemės kaina išaugs dešimteriopai. Dirbama žemė Lietuvoje taps spekuliacinių sandorių objektu. Šalis, išparduodanti savo klestėjimą, eina savižudybės link.

Vilius Litvinavičius

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Joris says:

    Tas triūbijimas, kad mūsų planeta nepajėgi išmaitinti didelio skaičiaus žmonių – iš piršto laužtas dalykas, siekiant pateisinti įvairias žmonių skaičiaus mažinimo programas (beje, slaptas). Kita žiniasklaidinės propagandos antis – kad didelė dalis žmonių iš taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalių – badauja. Jie, aišku, ir tikrai badauja, tiktai žiniasklaida nutyli… kodėl. O badauja todėl, kad maisto kainos tose šalyse yra tokio dydžio, jog dauguma vietinių gyventojų paprasčiausiai neišgali to maisto nusipirkti, nors daug kur „išsivysčiusiose’ šalyse pagaminamas maisto produktų perteklius ir jie paprasčiausiai išmetami. Manau, tokiu būdu palaikomas tų „3-iųjų“ šalių ekonominis akmens amžius. Kažkas kaip reikiant parazituoja kitų sąskaita..! Ir dar gerai uždirba! Kas tos šalys parazitės ne taip sunku išsiaiškinti, tereikia pasidomėti, kas tose besigaluojančiose šalyse uždėjęs leteną ant vietinių išteklių. Pas mus šiuo klausimu taip pat naudinga pasidomėti. Juk toki parazitai, kaip SHEVRONAS laikas nuo laiko išlenda į paviršių, kad nesilėpdami „papuotautų“ kitų sąskaita. Kiekvienam istoriniam laikmečiui savi parazitai būdingi, tačiau vis labiau imu manyti, kad jie visi turi bent vieną bendrą bruožą (išskyrus, parazitizmą). Atspėkite kokį?
    Na o žemės plotų nualinimas – tai geras yrodymas, kad chemijos pramonės ‘bizneliu’ paremtas žemės ūkis yra gryniausia fikcija. Juk ne paslaptis, kad kaikurios genetiškai modifikuotos kultūros neauga, jei nenaudojama chemija (savo darže mačiau tai keletą kartų). Reikalinga ieškoti kitų alternatyvų, ekologiškų technologijų, bet visos jos nenaudingos chemistams, nes jie liktų be darbo ir be pinigų. Todėl bet koks kitoks požiūris į ŽŪ yra visaip slopinamas, o naujos technologijos, galinčios duoti kur kas didesnį derlių, paprasčiausiai „neprileidžiamos prie visuomenės“. Be to ir lengviausias būdas išnaikinti piktžoles darže panaudojant chemiją – gana patrauklus: minimalios darbo sąnaudos ir maksimaklus efektas. Tik va, pavyzdžiui, bulves pardavimui auginantys ūkininkai savo reikmėms bulves kažkodėl augina atskirai ir chemijos joms naudoja minimaliai. Įdomu kodėl?
    Na o tie, kas siūlo žmonėms valgyti vabzdžius – tiesiausiai tyčiojasi iš žmonių. Galite būti tikri, patys jie tokio maisto – blynų iš vabzdžių – tikrai nevalgys. Bet įsivaizduokite, koks būtų lengvas biznis auginti vabzdžius tarkim ant puvenų ir parduoti jų miltus kaip aukščiausios rūšies maisto produktą! Čia tiesiog parazitinės fantazijos aukščiausia viršūnė!
    Na o šiaip straipsnis teisingas: ŽEMĖ yra vienintelis pats didžiausias ir brangiausias turtas, kurio jokio būdu NEGALIMA PARDUOTI. – Tai tautos ir valstybės testinumo ir išlikimo garantas.
    …Įdomu, kodėl mūsų valdžiai taip svarbu prasukti šitą biznelį ir paversti mus alkanais „afrikos aborigenais“? Ar jie toki kvaili, kad šito nesupranta? O gal tai visai ne mūsų valdžia?!

  2. lietuvis says:

    susidaro toks vaizdas, kad sitokie straipniai rasomi specialiai, tam, kad ji butu kuo greiciau parduota. statistiskai lietuvoje didesnis kiekis miesto gyventiju, ir jiems jau vemt vercia nuo tu verkslenimu… zeme, zeme…. nustokit rasyti apie ta savo zeme, pradekit apie TERITORIJA, nes miestieciai jus pasius ant…, o turbut sito nenorite

  3. rrrg says:

    Beje, Iberijos pusiasalio kai kurios teritorijos (Ispanija, Portugalija) yra pačios intensyviausios žemdirbystės regionai Lietuvoje. Vandens trūksta. Vasarą neteka dauguma upių, jos užtvenktos ir vanduo naudojamas irigacijai. Iberijos regionas šeria nemažą dalį Europos, taip pat ten išaugintos tropinės ir subtropinės bei įprastos daržovės eksportuojamos ir už ES ribų. Tų daržovių galima nusipirkti ir Lietuvoje už pakankamai prieinamą kainą turinčiam vidutines ir didesnes pajamas Lietuvos piliečiui. Ten žemės ūkyje dirba ir mūsų tautiečiai, beje, sunkiai dirbdami gauna kelis kartus daugiau nei vidutinė alga Lietuvoje. Tai klausimas, kodėl ispaniški pomidorai, agurkai ir pan. tik šiek tiek brangesni už lietuviškus? Ar čia tik rinka viską lemia?

  4. rrrg says:

    Korektūros klaida. Turi būti:

    Beje, Iberijos pusiasalio kai kurios teritorijos (Ispanija, Portugalija) yra pačios intensyviausios žemdirbystės regionai Europoje.

  5. Giliukas says:

    Visur ir visada jaustis, kad esi lietuvis – gimtosios žemės šeimininkas.

    Vydūnas.

    Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis.

    Martynas Jankus.

  6. Aistis says:

    keista sedincio viniaus bare,priklausanciam svedui,ar danui,noras jaustis zemes seimininku. zeme turi duoti,nauda-maitinti zmones,one ramuneles.jei musu ‘savininkai’ pajegus tik dirvonus islaikyti,vadinasi reikia kito savininko,kurio prieziuroje zeme bus dirbama. nei svedas,nei vokietis zemes neissines,privales ja dirbti. ir ji bus cia,kaip buvus. ir dar ir ramuneles aplink dirbama zeme zydes ryskiau… ar Vilniaus senmiescio dvasia prapuole,tau begeriant kava olando kavineje?…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top