Maironiui, Lietuvos dainiui – 150 metų

2012, spalio 21, 1:11 | kategorija Kelias | 6 komentarai | peržiūrų 683 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Turbūt nerasime Lietuvoje žmogaus (lietuvio) nieko nežinančio apie mūsų tautos dainių Maironį (tikrasis vardas Jonas Mačiulis), kurio kūrybos reikšmę mūsų šaliai, kultūrai ir mums visiems sunku pervertinti. Jau vien niekada nesenstančios Lietuvoje dainos „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“, „Milžinų kapai“ ir daug kitų, sujaudina mūsų širdis vos jas išgirdus ir visi žinome, kas tų dainų žodžių autorius.

Šiandien jam sukanka 150 metų. Priminsime, kad gimė jis laisvųjų valstiečių šeimoje 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Mirė būdamas 69 metų, 1932 m. birželio 28 d. Kaune. Kunigas, profesorius ir poetas, kuriam esame dėkingi už jo tautinę kūrybą, neleidžiančią pamiršti savų šaknų ir vis grąžinančią mus į praeitį pasisemti iš jos stiprybės, kaip mūsų himne – „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Maironio palikimas mums tiesiog neįkainojamas…

foto

Ant Punios kalno

Seneli, sveikas! Amžių amžiais ———————————O vis dėlto pro šitą kalną
Nuo Pinsko tvikstančių balų ————————————- Eini tarytum susitelkęs.
Pro Punios kalną susimąstęs ————————————Ar kvapas pelenų ir kaulų
Banguoji, vengdamas salų! —————————————Tave taip jaudina padvelkęs?
Dievuliau mielas! Nuo anos —————————————Ar klyksmas tūkstančių krūtinių,
Pirmos praamžiuose dienos, ————————————-Anuomet kruvinų žudynių
Kai versmių girdomas gausiai, ———————————–Antkrančiais ir miškais tebgaudžia?
Čia slėniais tarp kalnų rausei ————————————Ir keršyt vokiečiui bastūnui
Vargingą vagą pirmutinę, ——————————————Tuščia besiunčia malda skaudžia
Ko iki šiol nesi girdėjęs? ——————————————Į dangų tylinčiam Perkūnui?
Ir ko nematęs, neminėjęs —————————————–
Per amžių eigą nuolatinę? —————————————–Lietuvi! pabučiuok po kojų
Kokių kalbų, tarmių, tautų —————————————–Krauju permirkusią čia žemę!
Iš bočių lopšio, iš rytų, ———————————————Pagerbk kapus tėvų-herojų,
Pro tavo vandenis neslinko? —————————————Iš kur ainiai stiprybę semia!
Seniai nutilo jų gandai; ———————————————Tai čia baisi, atmintina
Jei kur išliko gal vardai, ———————————————Įvyko drama kruvina,
Tai be prasmės, be savininko!.. ———————————–Kokios pasaulis nėra matęs!
—————————————————————————–Net kraujo troškuliu besočius,
Ne kuo tau, Nemune ramus. ————————————–Plienu apkaustytus kryžiuočius
Stebėtis, amžiais tiek regėjus; ———————————–Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs!..
Žiūri vienodai taip į mus, ——————————————-Tai kapas Margio milžinų!
Kaip ir į mūsų pranokėjus. —————————————–Nors amžių šešetas sukako,
Ar girdei bandą masageto, —————————————–Kaip jie – tik sauja pelenų!..
Ar kūną skito nugalėto ———————————————Tačiau daugiau už gyvus sako.
Nešei į vakarų mares, ———————————————-
Ar skraidė Vytautas antkrančiais, ——————————–Lietuvi! kurs dienos didvyriams
Ar vokietys nelaisvės pančiais ————————————Paminklus iš akmens kali
Čia bandė ženklinti gaires, —————————————–Ir juos vainikais dabini,
Ar bruko kalbą lenkai-broliai, ————————————–Nurausk, liūdniems tautos didvyriams
Ar pravoslaviją maskoliai, – —————————————Net neužritinęs be vardo
Ramus, vienodas, paslaptingas ———————————-Akmens ant jų brangios duobės
Eini sau amžinu keliu ———————————————–Kur šiandien kapą žagrė ardo
Ir į tautas pakeleivingas, ——————————————-Dėl pelno, be tautos garbės!..
Su jųjų varžtu atkakliu, ———————————————Pagerbti karžygius mokėjo
Sakyte tartumei sakai: ———————————————Ties Termopilėmis graikai,
Nusiraminkite, vaikai! ———————————————–O mes? ar mūsų tik vaikai
Vis viena: ryt kapuos užmigste? ———————————Atlygins skolas pranokėjų?
Mane, kaip radę, taip palikste. ————————————

———————————————-Ant aukšto aukuro-kalvos
———————————————-Už garbę-laisvę Lietuvos,
———————————————-Kaip jos auka, galvas padėję,
———————————————-Ilsėkit kaulai pranokėjų
———————————————-Pastogėj mėlyno dangaus,
———————————————-Sargyboj Nemuno ramaus,
———————————————-Vien apraudojami tik vėjo!..
———————————————-Ilsėkit, brangūs pelenai,
———————————————-Garbingai žuvę už tėvynę
———————————————-Ir sau nevystantį nupynę
———————————————-Vainiką, Margio milžinai!

Mes – lietuvių tauta, turime tokią galybę dalykų, kuriais galime didžiuotis, džiaugtis ir dalintis, kad tiesiog imkime tą ir darykime – dalinkimės tuo, kuo didžiuojamės, džiaugiamės ir gėrimės. Ir vienas iš tokių dalykų, tai Maironio poezija – internete jos tikrai daug – ačiū platintojams.

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Edvardas says:

    Pribloškė eilėraščio galybė. Ačiū, dalinkimės

  2. Juozas says:

    Skamba neblogai, patoso daug, daug raginimų aukotis.., tik va – vardan ko? Jei tais tamsiais laikais tokiomis eilėmis buvo galima žavėtis, tai šiandieninio beribio egojizmo fone ištariami tokie raginimai – jau kaip durnių ieškojimas. Aukokitės jūs asilai, o mes – prichvatizuosim tai, ką jūs iškovosit…

  3. Kestas says:

    Iškart matosi kur rašo nelietuvis nors pseudonimas ir toks.
    Eilės stulbinančiai galingos ir jos gali pakelt daugelį, bet štai jūsų tokie žodžiai skirti tik smukdymui. Ar manote kad tai dabar reikalinga Lietuvai?

    Ar išmoksite kada atskirti meninę išraišką, kuri daro didžiulę teigiamą įtaką visuomenei jau 150 metų, nuo savo siauros nuomonės, padiktuotos blogos šiandienos nuotaikos, tačiau nedarančios absoliučiai jokios teigiamos įtakos?
    Kartais derėtų susilaikyti nuo savo erudicijos perlų barstymo, kai jie visiškai nedera prie situacijos.

    Juk šiandien Maironiui 150 metų gimtadienis ir derėtų parodyti pagarbą tam, kurio kūrybos dainas žmonės dar ir šiandien Lietuvoje dainuoja. Nekalbant apie visą jo įtaką lietuvybei.
    Pagalvokite apie tai plačiau.

  4. Romualdas says:

    Nesu artimas poezijai, todėl net nežinau ar gėda prisipažinti, kad šį eilėraštį skaičiau I kartą. Tačiau jis nuostabus. Tiesa, stebina tai, kad jame radau daug nežinomų žodžių: pranokėjus, jųjų varžtu atkakliu, bandą masageto…  Nejau taip smarkiai pasikeitė mūsų kalba?

  5. Ra Light says:

    Būtent šia meniška išraiška ir naudojasi prichvatizatoriai, todėl kiekvienam dainuojančiam bet kokias eiles ir besiaukojančiam reiktų susimąstyti ar tikrai jis aukojasi vardan Lietuvos.
    Eilės yra tik priemonė Tautos jėgai aktyvuoti ir nenusako judėjimo krypties. Dažniausiai tą kryptį nusako įvairaus plauko parazitai, slėpdamiesi už patriotiškų žodžių.

  6. Vaidmantas Bitė says:

    Smagu, kad minite tokio iškilaus ir brangaus mums žmogaus gimtadienį.
    Iš tiesų turime kuo didžiuotis, džiaugtis ir dalintis.

    Linkiu visiems dalintis geru 🙂

    P.S. Šis straipsnis tikra atgaiva-pauzė po rimtų temų 🙂

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top