Povandeninis laivas-nykštukas „Tritonas“ arba „Piranija“ išgąsdino Švedijos nykštuką-laivyną

2014, spalio 28, 18:43 | kategorija Realybė | 7 komentarai | peržiūrų 524 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisTęsiasi „povandeninio užsienio aktyvumo“ paieškos Stokholmo salyno vandenyse. Ekspertai MIP pasakoja apie ypatingai mažus begarsius povandeninius laivus, kuriuos turi Rusija. Vystydami temą, apžvalgininkai rašo apie „atgimstančią ir besiruošiančią revanšui Vladimiro Putino Rusiją“ ir duoda suprasti Švedijai, kad laikas baigti „dviprasmybes“ ir stoti į NATO.

„Atsibudę pirmadienį, švedai pamatė antraštes, kurie tarytum perkelti tiesiai iš 80-ųjų: prasidėjo ketvirtoji užsienio povandeninio laivo paieškų rytinėje šalies pakrantėje diena“, – praneša The Wall Street Journal.

Sekmadienį šalies karinis jūrų laivynas pateikė neryškią objekto nuotrauką, kur matosi kažkas panašaus į laivą, judantį tarp Stokholmo salyno salų, rašo straipsnio autoriai, patikslindami, kad aiškiai identifikuoti objekto neįmanoma.

Po neseniai sekusių įvykių serijos, kai rusų kariniai lėktuvai pažeidė Švedijos oro erdvę, įtarimai iš karto krito Rusijai. „Tai, kaip tarybinis karinis povandeninis laivas užplaukė ant seklumos, čia vis dar yra nuolatinė pokalbių tema, nors tai atsitiko dar 1989 metais“, – pastebi žurnalistai.

Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad, greičiausiai, tai – Olandijos laivas. „Praeitą savaitę būtent olandų povandeninis laivas netoli Stokholmo dalyvavo praktinių užduočių treniruotėje. Į jas įeina ir avarinio iškilimo į paviršių elementai, kurio nuotraukos ir pakliuvo į Švedijos spaudą“, – sakė jis.

Nyderlandų gynybos ministerija, savo ruožtu, pareiškė, kad praeitą savaitę olandų povandeninis laivas iš tikro buvo Stokholmo apylinkėse ryšium su kasmetiniais apmokymais Šiaurės jūroje, tačiau ketvirtadienį jis nuplaukė į Taliną, teigiama straipsnyje.

Pirmadienį Švedijos ginkluotosios pajėgos suintensyvino „povandeninio užsienio aktyvumo“ paieškų operaciją Stokholmo salyno vandenyse, praneša The Guardian. Laikraščio korespondentas Ivenas Makaskilas (Iwen MacAskill) sužinojo karo ekspertų nuomonę apie hipotetinį povandeninį laivą.

„Greičiausiai tai mažų gabaritų povandeninis laivas, galintis rinkti informaciją. Didelis povandeninis laivas tokioje ribotoje erdvėje negalėtų apsisukti“, – sakė žurnalistui NATO šaltinis.

Igorio Sutiagino, rusų specialisto, šiuo metu dirbančio Londone, manymu, tai – Rusijos povandeninis laivas. „Tai gali būti „Tritonas“, laivas, talpinantis du jūreivius, naudojamas specnaze ir toks mažytis, kad gali būti paslėptas furgone; arba „Piranija“, talpinanti nuo keturių iki šešių žmonių“, – praneša ekspertas. Tokių povandeninių laivų, kaip „Piranija“ – visiškai begarsių – Rusijoje pagaminta tik du vienetai. Vienas jų buvo Rusijos Baltijos Karinio jūrų laivyno ginkluotėje.

„Sutiaginas pažymėjo, kad tokie mažyčiai povandeniniai laivai dažnai yra nuleidžiami į vandenį iš slapto skyriaus laive, o kaip tik tame rajone buvo užfiksuoti keisti rusų naftos tanklaivio veiksmai“, – praneša korespondentas.

Oskaras Jonsonas (Oscar Jonsson), Švedijos rusų karo teorijos specialistas iš Karališkojo Londono koledžo, pareiškė, kad nuotraukoje, kurią publikavo Švedijos karinė tarnyba, užfiksuotas daiktas, primenantis povandeninį laivą „Tritonas“.

Nurodydamas nepriklausomą laivyno šaltinį, Makaskilas rašo, kad povandeninio laivo, skirtingai nei lėktuvo, greičiausiai, nebūtų imta naudoti tam, kad duotų politinį signalą – tai daroma išskirtinai kariniais tikslais, tokiais, kaip informacijos rinkimas.

The Guardian redakcijos komentaras skirtas Švedijos ir NATO santykių klausimui naujomis sąlygomis.

„Eilinėje povandeninių laivų Stokholmo salyne medžioklėje yra farso elementų: Rusijos povandeninį laivą-nykštuką vaikosi Švedijos laivynas-nykštukas“, – ironiškai teigia leidinys. Švedija 20 metų mažino karinį biudžetą, ir dabar neturi nė vieno malūnsparnio, gebančio duoti atkirtį povandeniniam laivui, o daugelis valčių, naudojamų medžioklėje – pripučiamos.

Ar incidentas išprovokuos svarius pokyčius pasaulėžiūroje ar politikoje? „Švedijos gynybos politikoje seniai vyrauja dviprasmybės ir visuomenei tai patinka“, – rašo laikraštis. Švedijos visuomenės nuomonė prieš atvirą narystę NATO, tačiau visi supranta, į kieno pusę stos Švedija kilus karui.

Laikraščio nuomone, incidento pasekmės bet kokiu atveju abi puses pastatys į nepatogią padėtį. Jei švedams pavyks rasti ir išgelbėti povandeninį laivą, Rusija atrodys nevykusiai. Jei švedai nieko neras, tai dar labiau ims abejoti savo ginkluotųjų pajėgų efektyvumu. Ilgalaikėje perspektyvoje geostrateginė Švedijos padėtis reiškia, kad jos stojimas į NATO yra neišvengiamas.

Maskva pirmą kartą po įsiveržimo į Krymą surengė vakarams rimtą ryžto egzaminą, mano Foreign Policy.

Švedijos vadovybė kol kas tiksliai nepatvirtino, kas stovi už to „povandeninio užsienio aktyvumo“ jos vandenyse, „tačiau pagrindinis įtariamasis – Maskva“, rašo straipsnio autoriai, primindami, kad „šaltojo karo įkarštyje Švedijos pakrantės vandenys buvo „mėgstamiausia tarybinių povandeninių laivų žaidimų aikštelė“.

Šiandien grėsmė kyla iš „atgimstančios ir besiruošiančios revanšui Rusijos“, sakoma straipsnyje. Praėjusio savaitgalio įvykiai yra išskirtiniai, bet „Švedija, kaip ir likusios Baltijos šalys, paskutiniais metais stebi padidintą Rusijos grėsmę, kuri didina agresyvius manevrus sausumoje, ore ir jūroje bei kibernetinėje erdvėje“.

Taip pat padidėjo ir hibridinio karo grėsmė iš Rusijos pusės. Rusija didina pajėgas, stengdamasi paveikti visą šiaurinės Europos Baltijos regioną, sakoma straipsnyje. Ši įvykių eiga neramina NATO. Keletas ekspertų mano, kad Baltijos šalys – sekantis regionas, kurį, galbūt, bandys destabilizuoti Putinas.

Ko gali imtis NATO? Rugsėjį NATO nariai sutarė dislokuoti sausumos karius Baltijos valstybėse rotacijos principu, taip pat sukūrė naujas avangardines pajėgas, kurias galima mobilizuoti per 48 valandas, jei būtų užpulta kuri nors viena aljanso valstybė.

„Tai gera pradžia, bet reikiamai regiono apsaugai turime padaryti daugiau. NATO ypatingai reikia rasti lėšų kovai su hibridinio karo būdais, kuriuos Kremlius taip įspūdingai išvystė“, – sakoma straipsnyje. Incidentas su povandeniniu laivu Švedijos vandenyse, tai – dar vienas priminimas, kad Baltijos regione saugumas mažėja. „Net jei Švedija ir Suomija nėra NATO narės, įvykiai šiuose vandenyse yra svarbūs JAV ir NATO, todėl pareikalaus atidumo“, – baigia Amerikos leidinys.

parengė: Darius Dimbelis

nuo redakcijos:
Švedija pranešė, jog nutraukia bevaises neatpažinto povandeninio laivo paieškas.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 7

  1. PP says:

    Švedija pripažino, kad nebuvo jokio povandeninio laivo.

  2. trolis says:

    Ką gali pripažint ar nepripažint Švedija, kuri net neturi normalios radiolokacinės įrangos?

    Nei normalaus laivyno galinčio nustatyti – kas yra kas.

  3. Simas Simaitis says:

    Galima pridurti tik tai, kad atėjo mūsų regiono eilė, čia reikia pasėti kontroliuojamą chaosą ir nesvarbu iš amerikosų ar ruskių pusės. Tegu chilikai turi užsiėmimą analizuoti, bartis, vienas kitam galvas daužyti. Mūsuose jau pakankamai atsiras mąnančių, kad reikia imti šautuvą į rankas. Propoganda veikia atsakančiai, chilikai jau pakankamai abduję nuo alaus ir chipsų.

  4. PP says:

    Kam ta įranga, jei visa ši istorija buvo eilinis propagandinio melo žiupsnis.

  5. Kestutis says:

    Regis pats Putinas yra pasakes, jog siuo metu norint iszvalgyti kitos salies tearitorija visiskai nebutina i ja kelti koja, tokiai zvalgybai puikiausiai pasitarnauja palydovine technika ir „turistai“…
      P.S jei varlemis pradetu lyti, tikriausiai  vel apkaltintu Rusija, ir tai butu rimtas pagrindas kokiai Zimbabvei stoti i NATO.

  6. Irgi Sarmatas says:

    Man giliai nusišvilpt, iš kur koks tūlas daunas durnelis nusikrapštė panaudotą kramtoškę – ar nuo jankio bato, ar iš kokios kitos skylės. Lai pats ir kramto, jei jam skanu. Stebina tik ‘redakcijos’ prioritetai, pasirenkant turinį savo sraipsniams. Ar čia dabar, kaip ir kitur pastaruoju metu, ‘taip reikia’???

  7. Irgi Sarmatui says:

    Jei nepatinka redakcijos prioritetai – negaisink savo laiko ir neskaityk, taip pat negaisink kitu laiko savo beprasmiais komentarais. Pradek savo „bloga“ ir galesi skaityti tik tai, kas tau idomu (pats parases, zinoma). O kol kas, atrodo, Sarmatams skaitytoju netruksta, taigi nebus didelio praradimo jei grisi prie Delfio ir 15min.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top