Rusijos nafta palieka Latvijos uostus

2014, spalio 20, 5:00 | kategorija Realybė | 4 komentarai | peržiūrų 455 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Padidinti naftos produktų perkrovos apimtis Rusijos uostuose, perskirsčius kita kryptimi Latvijos uostuose (Ventspilio, Rygos) kraunamų angliavandenilių produkcijos apimtis pasiūlė „Transneft“, ką praneša laikraštis „Vedomosti“ remdamasis pasitarimo, įvykusio pas naftos ir dujų perdirbimo departamento prie energetikos Ministerijos direktorių Michailą Griaznovą.

paveikslėlis

„Transneft“ atstovas patvirtino leidiniui, kad toks pasiūlymas susijęs su būtinybe papildomai apkrauti rusiškų uostų pajėgumus.
Jei anksčiau nafta į Europą buvo tiekiama pagrindinai naftotiekiu „Družba“, tai po Primorsko ir Ust-Lugo uostų statybos Leningrado srityje, atsirado galimybė perskirstyti naftos ir jos produktų srautus.

Šią idėją palaikė visų stambių naftos kompanijų atstovai, kaip „Rosneft“, „Surgutneftegaz“, „Lukoil“, „Gazprom neft“ ir t.t. Jos pasiruošusios nukreipti savo produkcijos apimtis į „Novorosijsko“ ir „Primorsko“ uostus, taip pat į ekonomiškai patrauklius naftotiekius bei geležinkelio transportą. Protokole taip pat kalbama apie būtinybę sumažinti transportavimo tarifus..

„Latvijos uostuose perkrova ir frachtas tradiciškai pigesni, nei rusiškuose, todėl visai logiška, kad naftininkai reikalaus kompensuoti nuostolius“, – sako Sergejus Pikinas, energetinio vystymosi Fondo direktorius.

Ryšium su priešiška Latvijos vadovybės vykdoma politika, Rusija pirmąjį 21 amžiaus dešimtmetį perorientavo krovinių srautą per savo nacionalinius Baltijos jūros uostus, kas, faktiškai, Ventspilio uosto perspektyvas padaro labai abejotinomis. Netekus rusiškos naftos ir jos produktų perkrovos apimčių, Latvijos uostai patenka į sudėtingą ekonominę padėtį.

Kiek anksčiau Ventspilio meras Aivars Lembergs išsakė kritiką dėl Latvijos prisijungimo prie sankcijų Rusijai.

„Mums tada paprasčiau visiems eiti ir nusiskandinti Baltijos jūroje“, – pasakė Lembergs. – „Tranzitas Ventspilyje 80% priklauso nuo rusiškų krovinių. Jei Latvija išdrįs palaikyti sankcijas prieš Rusiją, tai Rusijai teks padaryti tą patį“.

Su Ventspilio uostu rusų naftininkus sieja sena konkurencijos dėl naftos krovinių istorija tarp „Transneft“ ir RG (Rusijos geležinkeliai.). TSRS laikais Ventspilio uostas buvo lyderių tarpe kalbant apie pilstomus eksportui krovinius ir pirmoje eilėje – naftos ir naftos produktų. 2000-ųjų pradžioje Ventspilis pagal perkrovų apimtis nusileido tik Novorosijos uostui.

Tada visi eksporto maršrutai buvo užpildyti „iki kraštų“ ir Rusija neturėjo jokios alternatyvos Pabaltijo uostams. Latvija sumaniai naudojosi tokia padėtimi, reguliariai didindama perkrovos įkainius.

Rusijos naftos kompanijos ne kartą kreipėsi į Ventspilio uosto vadovybę prašydamos sumažinti tarifus. Suprasdamas savo pozicijų tvirtumą, Latvijos tranzito verslo asociacijos galva ir Ventspilio meras Aivars Lembergs duodavo neigiamą atsakymą arba iškeldavo sunkiai įvykdomas sąlygas rusiškai pusei Nebuvo palaikytas ir pasiūlymas bendrai naudoti Ventspilio uostą.

Bet 2000 situacija ėmė keistis, kai „Transneft“ pabaigė statyti Baltijos vamzdyno sistemą, tapusią alternatyviu maršrutu rusų naftos eksportui ir sumažino priklausomybę nuo Latvijos ir kitų Pabaltijo šalių uostų.

Tais metais kalba ėjo tik apie priklausomybės nuo kaimyninių šalių sumažinimą, bet ne apie pilną atsisakymą nuo užsienio uostų. Pirmoji Baltijos vamzdyno eilė numatė tik 12 mln tonų naftos į metus perkrovimą, kas buvo mažiau vien tik Ventspilio pajėgumų, nekalbant jau apie kitus Latvijos, Estijos ir Lietuvos uostus. Į Primorsko uostą buvo žiūrima tik kaip į papildomą prie Pabaltijo uostų.

2003 metais Primorsko uosto pajėgumai BVS dėka pasiekė 30 mln tonų naftos į metus. Eksporto srautas pro Latviją ėmė pastebimai mažėti, o oficialūs Rusijos atstovai jau tada ėmė kalbėti apie neužilgo įvyksiantį atsisakymą naudotis užsienio uostais.

Tada Latvija jau pati ėmė kalbėti apie bendrą veiklą ir naftos krovinių perkrovos apimčių didinimą Ventspilyje. Bet pirminės sąlygos jau nebetenkino Rusijos pusės. „Transneft“ užsiprašė Ventspils Nafta kontrolinio akcijų paketo – pagrindinio Ventspilio uosto operatoriaus.

Rusijos kompanija įvertino paketą 143 mln dolerių, Aivars Lembergs – 200 mln dolerių.. Gali būti, jog tai buvo paskutinė galimybė susitarti dėl bendradarbiavimo. Išgirdęs atsisakymą, Sergejus Grigorjevas, tuo metu užėmęs „Transneftt“ vice-prezidento pareigas, patarė latviams „megzti kojines, gaminti trikotažą ir nekovoti už tranzitą“.

2003 metų sausio 1 dieną, Ventspilis buvo išbrauktas iš naftos ir jos produktų transportavimo krypčių sąrašo. 2004 metais „Transneft“ sumažino Latvijos terminalo kontrolinio akcijų paketo vertinimą iki 1 dolerio.

2006 metais Primorskas jau galėjo pasiekti 75 mln tonų naftos produktų pekrovos į metus. Tais pačiais metais Rusija sustabdė naftos krovimą per Lietuvos Būtingės terminalą.

2009 metais atėjo Odesos eilė atsisveikinti su rusiškos naftos tranzitu. Ir štai dabar, pasinaudojusi sankjcijomis „Transneft“ paėmė revanšą, pasiūliusi naftininkams atsisakyti Ventspilio.

„Manau, mūsų naftininkai daugiau nuostolių nepajaus. Dalį šios naftos „Transneft“ paleis vamzdžiu, apie 6 mln tonų, tai leis sutaupyti Rusijos geležinkelių tarifų atžvilgiu.“ – sako Aleksejus Bezborodovas. .

Suomijos įlankoje 2001 metais atsirado naujas stambus žaidėjas – Ust-Lugo uostas. Jo praleidžiamoji galia 2012 metais pasiekė 35 mln. Tonų. Iki 2015 metų šią galią planuojama padidinti iki 50 mln tonų, o iki 2020 metų, – iki 100 mln.

Galingumų pas mus pakanka, atsiras ir papildomų, – paaiškino „Ekspert Online“ I. Beliakov, techninis AB „Ust-Lugo-Kompanija“ direktorius. – Jūros keliu juos galima didinti kiek tik prireiks, tankeriai perkels iš Latvijos į mūsų pusę“.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 4

  1. Mindas says:

    su kuo ir sveikiname ES valdžios asilus

  2. Joris says:

    PAstebimas gobšumas ir vietinių valdžių sąmoningas kenkimas savo šaliai…

  3. Simas Simaitis says:

    Nieko stebėtino, kai š..elitis gyvena šiandiena. Jie ateina į valdžią keturiems-penkiems metams, per tą laikotarpį jiems ir jų giminaičiams reikia prisigrobti kiek galima daugiau, ribos į viršų nėra. Tokia pat situacija buvo Klaipėdos uoste, kai atėjo liberalas Gentvilas ir nustekeno visą Klaipėdos uostą. Šlavė po savim ką tik galėjo. Klaipėdos uostu naudojosi išimtinai baltarusijos verslininkai, nešė šiokį tokį pelną. Dabar neliko nei vieno.

  4. PP says:

    Klaipėdos laukia panaši ateitis. Nors joje kroviniai labiau diversifikuoti, kroviniai iš Rusijos ir į Rusiją Klaipėdą aplenks. Beliks tik kroviniai iš Baltarusijos, kuri, matydama visų trijų Pabaltijo šalių uostų padėtį, ims diktuoti sąlygas, ir kroviniai į (iš) Aziją.. Ukrainos krovinių bus mizeris, nes jos ekonomika užsilenkinėja. Jau šiemet krito 40 procentų konteinerinio traukinio „Vikingas“ iš Klaipėdos uosto į Odesos uostą pervežimai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top