Selmondas pralaimėjo mūšį už Škotiją, bet Anglija rizikuoja pralaimėti karą

2014, spalio 7, 18:34 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 341 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Siekis atimti iš škotų atstovų balso teisę Bendruomenių Rūmuose, skatina Anglijos skilimą.

paveikslėlisVisai neseniai škotų nacionalistai norėjo suskaldyti Britaniją. Dabar Anglijos konservatorių (torių) eilė. Po Alekso Selmondo rengto referendumo pralaimėjimo, atrodo, kad Deivido Kamerono konservatoriai nori atiduoti pergalę Škotijos Nacionalinės partijos lyderiui, kuriam nepavyko jos gauti iš rinkėjų.

Kirba keista mintis: Selmondas pralaimėjo mūšį, bet anglai gali pralaimėti karą. Toriai vis jausmingiau reiškia tokius lozungus kaip “anglų balsai, už angliškus įstatymus”. Škotai turi “sumokėti” už apribotą autonomiją, jiems turi būti sumažintas parlamentarų skaičius Vestminsteryje. Žinoma, tai greičiausiai susiję su būsimais rinkimais. Konservatoriai turi vieną parlamentarą Škotijoje, leiboristai- 40. D. Kameronas taip nori apsaugoti savo “flangus” nuo anglų dešiniųjų nacionalistų.

Kuo arčiau autonomija Škotijai, tuo atrodo jos atstovams yra nenatūraliau balsuoti už įstatymus, išimtinai liečiančius tik Angliją. Tačiau kliūtis susijusi su apgaulingai paprastais sudėtingų problemų sprendimais yra tame, kad jie iš tiesų yra apgaulingi. Parlamento narių, škotų, pašalinimas iš Bendruomenių Rūmų, sukeltų Anglijos skilimą, tik jau kitu pavadinimu.

Tai taip pat reikštų, kad anglai parlamento nariai gauna daugiau, o škotai mažiau – čia kalbant apie įgaliojimų pasidalijimą Anglijoje. Sukūrus antraeilių įstatymų leidybos organų grupę, kietas Vaitholo glėbys, kuriame jis laiko stambius Anglijos miestus ir grafystes, neatsipalaiduos. Atsakymu galėtų būti federalinė sistema.

Didžiajai Britanijai reikėtų decentralizuoti valdžią ir sugrąžinti merams bei miestų taryboms teisę reguliuoti vietines municipalines paslaugas ir mokesčius. Neginčijamas ekonominis ir politinis Anglijos pranašumas tarp keturių nacijų, sudarančių Didžiąją Britaniją, neleidžia transformuoti šalies į klasikinę federaciją. Norint, kad tokia sąjunga būtų veiksni, būsima konstitucinė santvarka, turėtų tapti atsvara Anglijos hegemonijai.

Tai reiškia, kad Anglija turėtų dosniai paskirstyti dabar turimus savo balsus Škotijai, Velsui ir Šiaurės Airijai. Ištisos Anglijos politikų kartos laužė galvas dėl šios problemos ir priėjo išvados, kad proporcingas regionų atstovavimas Didžiojoje Britanijoje neveiktų.

Taip pat nėra galimybių pravesti aiškios ribos tarp įstatymų, skirtų išimtinai Anglijai ir įstatymų likusiems trims regionams. Didžiulė valstybių integracija lemia tai, kad labai mažas skaičius Parlamento leidžiamų įstatymų yra skirti skirti tik vienam regionui. Kai Parlamentas balsavo už mokamo mokslo įvedimą Anglijos universitetuose, tai iš esmės pakeitė aukštojo mokslo finansavimo sistemas kitose Britanijos regionuose.

Sekant tokia logika “anglų balsai už anglų įstatymus”, pasekoje mes turėsime išimtinai anglišką parlamentą ir anglišką vyriausybę. Anglijos persvara būtų tokia milžiniška, kad Bendruomenių Rūmai taptų išorės politikos pasitarimų vieta. Ir net tada angliškasis parlamentas galėtų bevelyti kitus santykius, sakysime su ES, nei kiti regionai.

Ir po to, kai Vestminsteris praras teisę kelti mokesčius visoje Britanijoje, sąjunga subyrės. Triukšmas apie „neteisingumą“ susijęs su atvirkščiai proporcinga priklausomybe nuo kur kas prozaiškesnės realybės.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo tik keli atvejai, kai Škotų atstovai parlamente veikė kaip „nepriklausomi“ išrinktieji. Teiginys, kad Leiboristai visada remiasi Škotijos rinkėjais siekdami daugumos Britanijos Parlamente yra mitas, ir tai geriausiai parodo rinkimų rezultatai.

Škotijos autonomija kelia svarbius klausimus, kurie įtakoja ir likusių  Didžiosios Britanijos teritorijų  valdymą. Reikia balsavimo, kurio klausimas būtų : ar Škotijos parlamentarai turėtų nusišalinti  nuo balsavimo Jungtinės Karalystės Parlamente ir jei atsakymas būtų taip, tai kada?  Taip pat atsirastų galimybė nuosekliai išnagrinėti Bernett Formula finansavimo būdą Škotijoje, kai Edinburgas gaus didesnę fiskalinę autonomiją.

Tačiau, daug rimtesnis klausimas yra toks – ar Anglija nori parlamento, kuriame būtų proporcingai atstovaujama visoms keturioms sąjungos nacijoms? Jeigu taip, tai ji  negali vadovautis stereotipu “anglų balsai už angliškus įstatymus”. Neparašytos Britanijos konstitucijos pagrindė jėga- gebėjimas prisitaikyti prie nestandartinių, anomalių ir prieštaringų situacijų.

Jei sveiki Anglijos protai dabar suteiks „teisingumui“ naują prasmę – absoliuti simetrija tarp Škotijos ir Anglijos, tai neišvengiamai atves prie sąjungos subyrėjimo.

Neabejotina, Aleksas Selmondas, džiaugdamasis šia perspektyva, trina rankas.

parengė: Giedrius Kochanka

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top