Tarp karo ir negarbės [1]

2014, spalio 14, 18:51 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | | | Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, siūlome jūsų dėmesiui dar vieną požiūrį į Ukrainos krizę. Ir vėlgi, primename, jog sarmatas.lt nesiūlo jokios pozicijos šiuo klausimu – mes pateikiame įvairiausias nuomones ir požiūrius, tačiau vien tik tam, kad skaitytojai suvoktų – neturint tikros informacijos aptariamu klausimu, daryti kažkokias išvadas remiantis vien tik MIP propaganda yra paprasčiausiai neadekvatu. Ypač tai liečia save protingais laikančius žmones.
redakcija

paveikslėlisPaskutiniai įvykiai Donbase verčia manyti, kad Maskva ir Kijevas bando įgyvendinti scenarijų, kurį galima vadinti kaip separatine taika.

Apskritai, separatinė taika – tai, kai kariaujančių koalicijų dalyviai susitaria dėl taikos (paliaubų) be savo sąjungininkų žinios (ar nepaisydami jų interesų).

Formaliai Maskva ir Kijevas negali sutarti dėl separatinės taikos, kadangi Rusija formaliai nėra karo dalyvė. Bet tai tik formaliai. O iš tikro…

Bet kas gi tie Maskvos ir Kijevo sąjungininkai, kurių interesus pažeidžia paliaubos?

Donbasas (Novorosija)

Maskvai Donbasas, matyt, nuo pat pradžių tapo nepageidaujamu sąjungininku. Prastai valdomi sukilėliai, ilgą laiką netgi neturėję vieningo valdymo centro (o ir dabar ne visi jam paklūsta), vargu bau ar įėjo į Kremliaus planus. Nuo tos dienos, kai Garantas mandagiai paprašė atidėti referendumą, o sukilėliai mandagiai atsisakė, situacija Maskvai yra tikras galvos skausmas.

Priduoti (atsikratyti) Donbaso geruoju nepavyko. Bloguoju priduoti buvo per daug rizikinga. 15 metų kruopščiai kuriamo Rusijos gelbėtojo ir Patrioto iš didžiosios „P“ įvaizdžio praradimas Garantui gali sukelti pačias nemaloniausias pasekmes Rusijos visuomenės viduje.

Atrodytų, tik viena frazė apie suskaldytą tautą, patoso labui įterpta į „Krymo kalbą“, ir žiū, kas gavosi. Donbasas pamanė, kad ir jis priklauso „didžiausiai suskaldytai tautai“. Nesusiprato laiku šachtininkai, kad ši frazė jų visiškai neliečia. Nesusiprato.

Nors, aišku, esmė ne tik toje frazėje. Donecko respublikos projektas egzistavo dar TSRS aušroje. Ir Solženycinas perspėjo, kad už Krymo nepriklausomybės tūno Donbaso nepriklausomybė. O iškilmingoje Garanto kalboje, frazė apie suskaldytą tautą buvo papildomas provokacinis signalas. Netyčinė provokacija. Ar vis dėl to planuota?

Galbūt Kremliuje spėjo, kad Donbasas patriukšmaus ir nurims, kaip nurimo Charkovas, pakliuvęs į nenuilstančią Ukrainos saugumo tarnybos kontrolę. Galbūt tikėjosi kažko kito. O gal nuo pat pradžių buvo planuojama Novorosija, o paskui nusprendė keisti planą…

Bet nutiko taip, kaip nutiko. Donbase užvirė didelis karas ir tai tapo tikra problema. Pabėgėliai, sankcijos, naujos valstybės atsiradimo perspektyva, kurią pripažinti yra žalinga, o nepripažinti – sunku (todėl, kad transporto keliai bei dujų vamzdis eina per Donbasą).
Taip radosi nepageidaujamas sąjungininkas.

Iš proceso pašalinti šio sąjungininko niekaip nepavyks. Todėl, kad karas vyksta jo teritorijoje. Tiesioginiams įsakymams jis taip pat nepaklūsta (tai jau parodė prašymas atidėti referendumą). Kaip tada sudaryti separatinės taikos sutartį, kuri nėra naudinga pačiam Donbasui?

Derybos ir šantažas. Donbasas labai priklauso nuo Rusijos. Ypač pradinėje stadijoje, kai ekonomika dar tik kuriasi ir be humanitarinės Rusijos pagalbos gali įvykti katastrofa. Nekalbant jau apie Novorosijos kariuomenės poreikius produktams, įrangai bei medikamentams.

Vašingtonas

JAV – Ukrainos sąjungininkės. Viena vertus, toks sąjungininkas Kijevui reikalingas (NATO, Eurointegracija, politinis palaikymas), kita vertus – konkrečios pagalbos iš jo kaip ir nėra. Kreditų lavinos nėra, NATO karių nėra, net normalios technikos, ir tos nedavė. Tik šiokia tokia simbolinė pagalba ir sausas maistas. Sąjungininkas tik šiaip – žodinis.

Jei žvelgtume plačiau, tai JAV, žinoma, nėra sąjungininkas. Tai – šeimininkas. Bet Kijevui nuo to ne lengviau. Greičiau priešingai. Šeimininkas reikalauja nei daug nei mažai – karo su Rusija, o resursų tam duoda tik po kruopelytę. Tai suprantama – Kijevas Vašingtonui kaip koks šunytis, kurį galima mirtinai užvaikyti. Bet pačiam Kijevui nuo to nė kiek ne lengviau.

Porošenko, atėjęs į valdžią palaikomas Europos ir JAV, prezidento poste jaučiasi kaip Prokrusto lovoje. Nepatogu – per švelniai pasakyta.
O argi marionetė gali ignoruoti lėlininko užgaidas? Negali. Tačiau gali jas vykdyti vangiai ir ne visai tiksliai, besipinančiomis kojomis, rankomis ir tartum netyčia užkliūdama už virvelių, kuriomis yra tampoma.

Formaliai Porošenko nepažeidžia Vašingtono įsakymų. Kariuomenės neatitraukia, Donbaso nepriklausomybės nepripažįsta. Jis paprasčiausiai ištiesina fronto liniją, pergrupuoja, leidžia išvyti karius pirma iš vienos gyvenvietės, paskui iš kitos.

Žinoma, Vašingtonas viską supranta. Tačiau kažko pakeisti susidariusioje situacijoje negali. Todėl, kad Valstijose visi supranta – tikros jėgos karui su Rusija Ukrainoje nėra. Nėra ir viskas. Net Doneckui užimti jėgų nėra. Ir ar bereikia jį užimti? Užimtų Donecką – baigtųsi karas, o kaip tada įvedinėti naujas sankcijas prieš Rusiją?

Taip gaunasi, kad Vašingtonui paliaubos nenaudingos, tačiau dabartinėje situacijoje jos, matyt, įmanomos. Juolab, kad nutraukti jas Vašingtonas gali bet kada. O jei Porošenka neįvykdys įsakymo ir nepasiųs kariuomenės į eilinį šturmą – tam pasiruošę Turčinovas ir Jaceniukas, kurie taikos planą jau įvardino išdavyste.

Tagi, Vašingtonas leisdamas Porošenkai vesti separatines derybas, pasilieka sau manevro laisvę. Kai tik Porošenko išlįs iš už leidžiamų jam ribų, jį greičiausiai trūktels. Nepaklausys – imk trečią maidaną, ir pasveikink, Ukraina, šeštąjį prezidentą. O gal ir maidano neprireiks, jei artėjančių rinkimų į Radą rezultatai leis reikalingiems žmonėms įvykdyti apkaltą. Greitai ir patikimai.

Nacionalistai

Ukrainos nacionalistai – vidinis Kijevo sąjungininkas. Čia įvardijamos įvairios grupuotės, savanorių batalionai ir paprasčiausias elektoratas, nusiteikęs kovoti iki pergalingos pabaigos. Na, ir žinoma Aukščiausios Rados deputatai, pavadinę taikos planą išdavyste.

Kai reikėjo išvyti Janukovičių, nacionalistai buvo reikalingi. Dabar gi jie tik trukdo. Ką buvo galima išsiųsti į frontą ir pastatyti sušaudymui Donecko gradais, tuos išsiuntė ir dalį jau užkasė. Tačiau visų išsiųsti nepavyko.

Tiems, kurie neišėjo į karą, kad amžiams atgultų Donbaso žemėje, Porošenka davė interviu, kuriame paaiškino, kad paliaubos – būtinas kompromisas.

Būtent jiems buvo pasakyta apie 65 % karinės technikos nuostolių, kad suprastų, kaip viskas rimta. Patriotizmas patriotizmu, o be technikos nematysime jokios pergalės.

Porošenka nacionalistams aiškino kaip įmanydamas, kad susidarius sunkiai situacijai jis padarė viską, ką galėjo, neatidavęs Putinui Donbaso, o palikęs jį Ukrainos sudėtyje, nors ir suteikęs jam ypatingą statusą.

Nacionalistams buvo pažadėta nauja „peremoga“ (ukr. pergalė), tik šiek tiek vėliau. Kai atstatys jėgas. O kada tai bus, ir ar bus apskritai – Porošenka nutylėjo. Nutylėjo, nes jo svarbiausi rinkimai jau praeityje. Jam nebėra prasmės dalinti tuščius pažadus. Valdžią jis jau pasiekė – dabar teliko subtiliai pasiųsti elektoratą kuo toliau, kad jie žiaumotų šiaudus ir necypautų, o kam nepatinka – ateis Putinas ir privers griaužti kankorėžius.

Kam Maskvai separatinė taika

Rusija aiškiai nėra pasiruošusi naujam šaltajam karui. Nei morališkai, nei ekonomiškai. O ir politiškai neypatingai.

Stambiam verslui ekonominis karas su Europa ir JAV apskritai „ne į kasą“. Šitai, matyt, galima rašyti ir be kabučių. Juk net labiausiai patriotiškai nusiteikę verslininkai norėtų išvengti šio karo. Kaip būtent – jie nežino, bet kaip nors išvengti reikia. Norisi ir fašistus nugalėti, ir sankcijų išvengti. Suderinti nesuderinamus dalykus, taip sakant.

Liberaliajai visuomenės daliai šaltasis karas visai kaip kokia baidyklė. Raudonas skuduras visomis prasmėmis. Apie tai net rašyti nėra ko.
O eiliniai piliečiai, kurie sudaro gyventojų daugumą, paprasčiausiai nesupranta, kad naujas šaltasis karas – realybė, o ne šmaikštus pokštas.

Daugeliui sąvoka „šaltasis karas“ liko tarybinėje praeityje. Daugelis net dorai nežino, kas tai yra. Štai Donbasas – tikras, jį rodo per televizorių, jį reikia palaikyti. O šaltasis karas – kažkoks mitas, amerikoniškų vanagų išmislas. Sankcijos? Taigi neveikia! O lenkiškus obuolius mes ir patys uždrausim, nelabai čia mums jų ir reikia. Mūsų nepaimsi! Mes, jei ką, su Kinija prekiausim!

Tačiau eilinių žmonių pasirengimas šaltajam karui tik paviršutinis. Jis remiasi tuo, kad žmonės vis dar netiki, jog tikras šaltasis karas gali būti realus ir nesupranta jo pasekmių. Tas supratimas ateis, kai bus užblokuotos kreditinės kortelės, kils problemų išvykstant į užsienį – ne šimtui deputatų, o milijonams eilinių piliečių. Kai iPhonai bus tik kontrabandiniai. Kai iš Rusijos, sakykime, taps nepasiekiami tokios paslaugos, kaip gmail.

Štai tada ir pasimatys, kad eilinis pilietis, manantis esąs patriotu, taip pat yra nepasiruošęs šaltajam karui. Ir tada tas pilietis drebančiu balsu tars „o tai kam viso šito reikėjo?“.

Ir politikai tai supranta. Politikai supranta, kad nepastebimai lenkiškus obuolius pakeisti kiniškais jie gali tik sąlyginai, iPhonus pakeisti
Samsungais, gmail į mail.ru – iš esmės irgi galima, bet jau pastebimai. O štai pakeisti kreditines korteles, išvykas į užsienį ir dar kai ką bus jau sunkiau. Nėra kol kas Rusijoje daugelio vartotojiškų malonumų pakaitalų. Nesukurta.

Rusijos ekonomika nėra tokia jau suvereni, kaip norėtųsi.

Vamzdis, ant kurio laikosi pusė Rusijos biudžeto (jei vamzdžiu vadintume ne tik dujas, bet ir naftą bei kai kurias kitas žaliavas), taip pat, kaip ir sankcijos, turi du galus. Iš vienos pusės gerai – resursas. O iš kitos pusės – nafta savaime preke nevirsta, tik per gamyklų grandinę, daugelis kurių per pastaruosius 23 metus atsidūrė užsienyje.

Ir kaip sakė Lavrovas, kurti autarkijos (save išlaikančios valstybės) Rusija neplanuoja. O tai reiškia, kad Kremlius stengsis visais įmanomais būdais išvengti šaltojo karo.

(bus daugiau)

Vertė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Gojus says:

    Daug laikraštinių skiedalų be jokios rimtesnės gilesnės analizės ir lėkštos paviršinės išvados.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top