- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Valstybinis reketas – iš „Achemos“ priteista 20 mln. eurų SGD terminalui, nors gamykla juo nesinaudojo

paveikslėlis

Monstras vadinamas „nepriklausomynbe“

Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė bylą pagal ieškovės AB „Amber Grid“ ieškinį atsakovei AB „Achema“ dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo.

Nors „Achema“ iki šiol SGD terminalo dujų nepirko, tačiau iš jos priteista daugiau nei 20 mln. eurų. Kaip žinia, miręs „Achemos“ savininkas B.Lubys ilgai įtikinėjo D.Grybauskaitę, kad jis pats savo lėšomis gali pastatyti SGd terminalą, tačiau D.Grybauskaitė nutarė jį statyti mokesčių mokėtojų lėšomis.

„Achemos“ vadovas Arūnas  Laurinaitis prieš dvejus metus sakė : „Deja, šįmet birželį Seimo priimtas SGD terminalo įstatymas atima bet kokios alternatyvos galimybę. Nors deklaruojama, kad Lietuvoje sukurta laisva gamtinių dujų birža, šis įstatymas, įpareigojantis absoliučiai visus vartotojus – tiek gyventojus, tiek verslo subjektus – pirkti iš būsimojo SGD terminalo dujas, rodo, kad viena monopolija, tai yra „Gazprom“, keičiama dviem monopolijomis: „Gazprom“ ir lietuviška privačia kompanija (kadangi „Klaipėdos nafta“ yra privati kompanija). Visada buvome už tai, kad SGD terminalas atsirastų, tačiau, kaip verslininkai, negalime mąstyti kaip politikai – „svarbu, kad būtų objektas“. Kiekvienas objektas turi turėti prasmę, ir jeigu jo atsiradimas nužudys privačias kompanijas, o dešimtys tūkstančių darbuotojų atsidurs gatvėje, valstybė apie tai turėtų susimąstyti.

Tai, kas mūsų buvo pradėta 2008 metais, sukūrus bendrą įmonę (su valstybe – red.) SGD terminalo statyboms, pasikeitus politikams ir požiūriui (nors tuo metu nurodėme, kad jei „Achema“ yra nepriimtina, galime pasitraukti), buvo nutraukta. Vietoj komercinio modelio, kurį tada planavome, kuris dabar realiai jau būtų buvęs arba įgyvendintas, arba artėtų prie pabaigos, ir kuriam įgyvendinti būtų prireikę 550–600 mln. litų, šiandien turime maždaug 5 kartus didesnes planuojamas išlaidas (apie 2,5 mlrd. litų) SGD terminalui statyti, ir jau ryškėja, kad tai nebus komercinis objektas, nes už jį turės mokėti tiek verslas, tiek gyventojai. Blogiausia, kad šiandien niekas nesugeba pasakyti, kiek apskritai sąnaudų bus paguldyta visuomenei ant pečių.

Galbūt tai daroma nenorint iš karto šokiruoti, galbūt yra kitų motyvų, tačiau mus stebina pozicija, kad komercinis projektas, galėjęs gyvuoti, yra uždarytas, o kuriamas kitas modelis su neaiškiomis sąnaudomis ir neaiškiais įsipareigojimais. Rūpindamiesi, kad mūsų bendrovė, jos darbuotojai galėtų dirbti ir toliau, lygiagrečiai rengiame studijas dėl analogiško terminalo, kurio komercinį modelį buvome numatę jau 2008 metais, projekto pratęsimo arba atnaujinimo. Ir nors atskiros ministerijos ar įstaigos mums, kaip privačiai kompanijai, kelia kitokias sąlygas bei reikalavimus negu valstybiniam terminalui, yra tikimybė, kad projektą vykdysime. Dujos yra „Achemos“ išgyvenimo klausimas, ir mes padarysime viską, kad bendrovė galėtų dirbti“.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės AB „Achema“ pareigos mokėti suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau  – SGDT) priedą už 2013 m. rugsėjo 1–gruodžio 31 d. laikotarpį (iš viso 3 188 444,81 Eur ir 544 980 Eur delspinigių)  ir pareigos mokėti SGDT lėšas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (iš viso 14 720 648,52 Eur ir 304 823 Eur delspinigių). Ieškovė prašė priteisti minėtas sumas, nurodytus delspinigius ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodį buvo sudaryta Gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis, kuria šalys susitarė dėl gamtinių dujų perdavimo paslaugų teikimo atsakovei, taip pat sutartyje buvo įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios atsakovę mokėti teisės aktų nustatytą papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtą pagal SGDT įstatymą (toliau – Įstatymas), įgyvendinamo SGDT projekto sąnaudoms kompensuoti, t. y. SGDT priedą, dėl kurio ir kilo ginčas.

Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaromos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartys 2013 m. ir 2014 m. gruodžio mėnesiais, pagal kurias ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei gamtinių dujų perdavimo paslaugą, o atsakovė – laikytis naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėse nustatytų reikalavimų. Tarp šių reikalavimų buvo ir reikalavimas atsakovei nustatyta tvarka mokėti SGDT lėšas visą sutarties galiojimo laikotarpį, jei tokia pareiga atsakovei bus nustatyta teisės aktais.

Teismas nustatė, kad atsakovės pareiga mokėti SGDT lėšas yra įtvirtinta sutartyse ir kituose teisės aktuose.  Atsakovės pareiga mokėti SGDT priedą kyla iš Įstatymo 5 str. 2 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nutarimo nuostatų, bendrovių pasirašytos Sutarties nuostatų, nepaisant to, kad atsakovė Sutartį pasirašė su vienašališku prierašu, jog nesutinka su tam tikrais Sutarties punktais, numatančiais pareigą mokėti priedą.

Atsakovė, nesutikdama su pareiga mokėti SGDT priedą, ginčijo minėtų teisės aktų teisėtumą, nurodė Įstatymo, VKEKK nutarimų prieštaravimus Energetikos įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms, jog SGDT priedo mokėjimo teisinis reglamentavimas nėra suderintas su Europos Komisija, taip pat nurodė, kad Įstatymo nustatytas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės ir konstituciniam valdžių padalijimo principams. Šiuos atsakovės argumentus paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime.

Atsižvelgdamas į visą byloje esančią medžiagą, teismas ieškinį patenkino visiškai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

Gintarė Veželytė
Kauno apygardos teismo pirmininko
padėjėja ryšiams su visuomene

laisvaslaikrastis.lt