Ateinanti krizė. Pasaulio ekonomikai per rekordiškai trumpą laiką gresia dar vienas nuosmukis

2022, 13 lapkričio, 14:31 | kategorija Ekonomika | 1 atsiliepimas | peržiūrų 289 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir po to sekusios sankcijos privedė ir taip jau nualintą pasaulio ekonomiką prie finansų ir ekonomikos krizės slenksčio. Vis dažniau pasirodo nerimą keliančių artėjančios recesijos ženklų. Ekonomistai ir pareigūnai vienas po kito perspėjo, kad krizė neišvengiama, tik klausimas, kiek ji bus gili ir kiek ilgai truks, rašo BBC

Pasaulio ekonomika yra cikliška: po pakilimo seka nuosmukis, po jo – atsigavimas ir vėl nuosmukis, ir taip toliau. Nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulis patyrė pusę tuzino nuosmukių, įskaitant ir „Covid 2020”. Jei dabar įvyks dar viena, bus pasiektas pasaulinis krizinis antirekordas – dar niekada anksčiau nebuvo taip, kad per kelerius metus turto augimą pakeistų skurdo nuosmukis.

Pagrindinė priežastis – Rusijos invazija į Ukrainą. Yra ir kitų, tačiau prieš Vladimirui Putinui pradedant karą Europoje jos nekėlė baimės dėl nuosmukio. Dabar apie tai kalbama kaip apie neišvengiamybę.

Trys pasaulio ekonomikos varikliai – JAV, Europa ir Kinija – lėtėja, kiekvienas dėl savų priežasčių, o visi kartu – dėl pasaulinių problemų, visų pirma dėl kovid ir Rusijos agresijos bei sankcijų poveikio. Kadangi šios trys šalys sukuria du trečdalius pasaulinės gamybos ir vartojimo, visų kitų planetos gyventojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo jų gerovės.

„Euro zona turi rimtų problemų dėl sumažėjusio dujų tiekimo iš Rusijos. Kiniją kamuoja karantinas ir nekilnojamojo turto rinkos krizė. JAV dėl infliacijos mažėja gyventojų pajamos ir vartojimas, o didėjančios skolinimosi palūkanos stabdo investicijas”, – negražų vaizdą apibūdino Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva.

„Visa tai turi įtakos neturtingoms ir besivystančioms šalims. Jie uždirba mažiau, nes mažėja jų eksporto paklausa, ir išleidžia daugiau, nes didėja maisto ir energijos kainos”, – sakė ji atidarydama paskutinį metinį TVF ir Pasaulio banko susitikimą.

Kaip nepramiegoti krizės

Ekonomistai ir pareigūnai stengiasi nuspėti nuosmukį. Jie prisimena, kaip praleido ankstesnę pasaulinę finansų krizę ir kaip ji baigėsi.

2008 m. audra praūžė vidury baltos dienos. JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitur Vakaruose žlugo keli dideli bankai. Išskyrus labai siaurą finansininkų ir analitikų ratą, niekas nesitikėjo tokios didžiulės krizės.

Šį kartą viskas kitaip.

„Iš visų ankstesnių krizių nei jūs, nei aš dabar negalėtume nuspėti nė vienos. Tačiau šį kartą, manau, galime prognozuoti, kad krizė labai tikėtina”, – neseniai duodamas interviu CNBC sakė vienas iš pirmaujančių ir garsiausių pasaulio bankininkų Jamie Dimonas.

Iš kur kils problemų? Galbūt iš kredito rinkos, galbūt iš akcijų rinkos. „Galbūt tai bus šalis, o galbūt tai bus kažkas, apie ką dar net nežinome”, – sakė JAV bankui „JPMorgan Chase” vadovaujantis Dimonas.

Per ankstesnę krizę valdžios institucijos skyrė pinigų. Kredito palūkanų normos sumažėjo iki nulio, tačiau spartus augimas negrįžo. Per pirmąjį dešimtmetį didžiausios JAV ekonomikos BVP padidėjo 22%, o per ankstesnį, taip pat dešimtmetį trukusį, pakilimo etapą 1990-aisiais – 43%, o per trumpesnį 1961-1969 m. pakilimo etapą – net 54%.

Gyventojų pajamos Vakaruose stagnavo, o valdžios institucijos mažino socialines išlaidas, kad atgautų tai, kas buvo išleista bankams gelbėti. Politikoje ir versle prasidėjo radikalių pokyčių era: interneto ekonomika, Donaldas Trampas JAV, „Brexit” Jungtinėje Karalystėje.

Nuo to laiko įspėjimai apie artėjantį nuosmukį skamba pavydėtinai nuosekliai. Pirmasis – 2018 m., kai Donaldas Trampas (Donald Trump) vienu metu pradėjo kelis prekybos karus. Tada, 2019 m., pasirodė pirmieji akcijų rinkos nuosmukio požymiai.

Ekonomistai, pareigūnai ir verslininkai kalbėjo apie dar vieno augimo ciklo pabaigą. Jie dar nežinojo, kas jų laukia 2020 metais.

Po to kilo pandemija, pasaulis buvo uždarytas į karantiną, o 2020 m. ekonomika vėl patyrė nuosmukį. Ji sumažėjo 3%, tačiau kitais metais vėl išaugo 6%.

„Blogiausia laukia ateityje.”

Toliau bus dar blogiau. TVF mano, kad dėl karo, infliacijos, Kinijos blokavimo ir energetikos krizės šių metų augimas sumažės maždaug perpus, o kitų metų augimas bus dar didesnis.

„Visos šių metų problemos užgydys po pandemijos taip ir neužgijusias pasaulio ekonomikos žaizdas. Trumpai tariant, blogiausia laukia ateityje”, – naujausioje prognozėje rašė TVF ekonomistai ir prognozavo šešių mėnesių recesiją šalyse, kurios sudaro apie trečdalį pasaulio ekonomikos.

Apskritai, jie vis dar tikisi, kad ji augs apie 3%, tačiau neatmeta galimybės, kad pasaulinis verslo, vartojimo, investicijų ir gamybos augimas bus lėtesnis – 2% (šansų – vienas prie keturių) ar net tik 1% (vienas prie dešimties).

„Tačiau net ir esant teigiamam augimui, visa tai bus panašu į recesiją, nes realiosios pajamos mažės, o kainos kils”, – perspėjo J. Georgieva. Pirmieji kandidatai į ekonomikos sulėtėjimą per šešis ateinančius mėnesius (lėtėjimas du ketvirčius iš eilės laikomas „technine recesija”) yra Europoje.

Vokietija, didžiausia Senojo pasaulio ekonomika ir pagrindinė pramonės galia, kenčia nuo dujų karo, kurį Putinas jau pusę metų vykdo prieš ES.

Nedaug atsilieka ir Didžioji Britanija. Pirmiausia, penktoji pagal dydį pasaulio ekonomika atsisakė bendrosios rinkos su savo didžiausia prekybos partnere ir nubalsavo už išstojimą iš ES. O tada į valdžią atvedė vyriausybę, kuri per penkias savaites sugebėjo sugriauti valstybės paskolos vertę ir privesti pensijų sistemą prie žlugimo.

Jei Anglijos bankas nebūtų skubiai atspausdinęs dešimčių milijardų svarų sterlingų, nepaisydamas savo antiinfliacinės politikos, po pensijų žlugimo būtų kilusi pasaulinio masto finansų krizė. Dabar ji kilo tik UK.

„Priėjome ribą”, – šią savaitę sakė Europos Komisijos vyriausiasis pareigūnas ekonomikos klausimais Valdis Dombrovskis. – Iki antrojo ketvirčio visų euro zonos šalių ekonomika atsigavo iki prieškrizinio lygio. Tačiau nuo to laiko visi augimo varikliai iš esmės nuėjo perniek.”

„Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelta sumaištis išryškėjo. Dabar mūsų ekonomikos perspektyvos atrodo daug kuklesnės nei vasarą.”

Bankininkas Dimonas prognozuoja, kad ir Amerika ilgai netrauks. Jis teigia, kad JAV turi mažiau energetikos problemų, tačiau agresyvus centrinio banko palūkanų normų didinimas siekiant kovoti su rekordine per pusę amžiaus siekiančia infliacija gali slopinti vartojimą ir investicijas, todėl per ateinančius devynis mėnesius JAV „patirs vienos ar kitos formos recesiją”.

Ar galima išvengti krizės?

Signalų apie artėjančią ekonominę katastrofą pasigirsta iš visų pusių.

Nekilnojamojo turto rinka karščiuoja ne tik Kinijoje, bet ir Vakaruose – nuo Švedijos iki Naujosios Zelandijos. Pastarųjų dešimtmečių įmonių augimo lyderės – JAV interneto milžinės „Amazon” ir „Meta” – mažina išlaidas ir masiškai atleidžia darbuotojus laukdamos nuosmukio.

JAV vyriausybės skolos vertybinių popierių rinkoje kilo likvidumo krizė, o pajamingumo inversija – jokios nebuvo nuo 1980-ųjų pradžios. Dvejų metų obligacijų pajamingumas yra didesnis negu 10 metų obligacijų, o tai tradiciškai laikoma artėjančios recesijos po metų-pusantrų ženklu.

Ar galima išvengti krizės? Ekonomistai nusiteikę pesimistiškai.

Po ankstesnio didžiojo nuosmukio praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje pasaulio ekonomika augo dėl technologijų ir verslo revoliucijos, kurią sužadino internetas ir globalizacija, lėmusi Kinijos, Rusijos ir kitų kylančių ekonomikų šalių augimą. Vėliau, ypač po 2008 m. krizės, svarbiausias vaidmuo teko pinigų politikos skatinimui.

Dabar šie augimo šaltiniai jau išsemti, o globalizacija ir skatinimas pasikeitė. Tuo tarpu daugelis struktūrinių problemų per tą laiką nebuvo išspręstos ir tik dar labiau paaštrėjo. Svarbiausi iš jų – senėjanti visuomenė, lėtesnis našumo augimas ir klimato kaitos poveikis.

Tik kita technologinė revoliucija gali išgelbėti pasaulio ekonomiką nuo sąstingio, mano „Oxford Economics” vyresnysis ekonomistas Adamas Slateris (Adam Slater), kuris lapkričio mėn. atnaujino savo prognozes ir numatė, kad šį ir ateinantį ketvirtį pasaulio ekonomika patirs recesiją, tegu nors ir techninę.

Kol kas tokio naujo šuolio į ateitį, panašaus kaip interneto ekonomika – nematyti, tačiau norint išvengti nuosmukio reikia spręsti tris esamas problemas: kylančias kainas, karantiną Kinijoje ir energetikos krizę Europoje.

Lengviausia atverti Kiniją. Reikia tik Komunistų partijos sprendimo. Tačiau Kinijos ekonomikos pagyvėjimas iš karto padidintų energijos paklausą ir taip paaštrintų pirmąją problemą – infliaciją. Be to, kyla pavojus, kad gali kilti naujas kovid protrūkis, mirtingumas ir dar didesnis karantinas.

Dar sunkiau įveikti energetikos krizę ir infliaciją, dėl kurios mažėja realiosios gyventojų pajamos ir didėja hipotekos, valstybės skolos ir paskolų įmonėms palūkanų normos. Per ateinančius metus ar dvejus šias dvi problemas galima išspręsti tik ryžtingai mažinant paklausą, t. y. per patį nuosmukį ir krizę, kurių pasaulis stengiasi išvengti.

Vienintelis būdas išspręsti infliacijos problemą neslopinant paklausos – didinti pasiūlą. Tai sudėtinga dėl didelių palūkanų normų, darbo jėgos trūkumo, globalizacijos ir tarptautinės prekybos trikdžių ir tų pačių dviejų V. Putino vardu pavadintų blogybių: karo Ukrainoje ir energetikos krizės.

Kad išbristų iš energetikos krizės, Vakarai turės pakeisti Rusiją kaip energijos tiekėją.

To neįmanoma padaryti per metus ar dvejus. Investicijos į naujas sritis ir infrastruktūrą mažėja, ir net jei pradėsite investuoti dabar, prireiks dešimtmečių, kad pajustumėte grąžą. Tiek pat reikia žaliosios energijos revoliucijai, nes trūksta visko – nuo retųjų metalų ir saulės baterijų bei vėjo turbinų pajėgumų iki pigių kreditų ir pažangių energijos kaupimo technologijų.

Norint nekeisti Rusijos kaip tiekėjos, ir vėl pirkti iš jos naftą ir dujas tokiais pačiais kiekiais, – tam reikėtų nutraukti karą Vakarams priimtinomis sąlygomis.

Visa tai liūdina, pripažino TVF vadovė. Pasaulis pasikeitė – visam laikui ir ne į gerąją pusę.

„Pasaulio ekonomikoje vyksta esminiai pokyčiai, – sakė Kristalina Georgijeva. – „Gyvenome tarptautinio bendradarbiavimo teisinėje sistemoje, žemų palūkanų normų ir mažos infliacijos pasaulyje.

„Dabar pasaulis tapo dar trapesnis. Didėja neapibrėžtumas, nepastovumas, geopolitinė konfrontacija, stichinės nelaimės. Šiame pasaulyje bet kuriai šaliai lengviau ir dažniau gresia krizė.”

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.