Diskusijų klubas – kodėl Lietuvoje tokie maži atlyginimai?

2014, lapkričio 30, 16:17 | kategorija Ekonomika | 18 komentarų | peržiūrų 3 001 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Grupė bendraminčių nutarė įkurti „Diskusijų klubą“, kuriame būtų gvildenamos aktualios daugeliui temos. Tas visas gvildenamas temas galima bus panaudoti praktiškai, kadangi jos lies visiškai realiai įtakojančius mūsų gyvenimą klausimus. Diskusijoje bus pateiktas pagrindinis klausimas ir vedantysis paruošęs temą į šį klausimą atsakys.
Lapkričio 12 dienos „Diskusijų klubo“ tema buvo paruošta Juozo Pociaus. Ją žemiau ir pristatome kartu su video įrašu.
Sarmatas.lt redakcija

paveikslėlis

Juozas Pocius | sarmatas.lt nuotrauka

Juozas Pocius:

Šia tema domiuosi nebe pirmus metus, esu surinkęs tikrai nemažai informacijos, kuri yra laisvai prieinama ir todėl kiekvienas gali patikrinti, jei kyla kažkokios abejonės. Tik turiu įspėti jog ji yra fragmentiška ir su tam tikra potekste.

Todėl dabar pabandysiu be jokių kam nors kaltinimų pateikti susistemintą vaizdą, kokios yra priežastys, kaip formuojamas tas mūsų atlyginimų dydis, kas tai įtakoja ir ką mes galime su visu tuo padaryti.

Kaip manote, Lietuvoje dideli ar maži atlyginimai ir nuo ko priklauso jų dydis? – Kadangi į tokį klausimą galima atsakyti tik palyginant su kitų šalių atlyginimais – tai ir palyginkime.

Jei lygintume su Zambija – Lietuvos atlyginimai fantastiškai dideli. Bet jei lygintume, sakykime, su Vokietija ar Australija, tada maži.

Bet klausimas iš tiesų turėtų būti kitoks, pavyzdžiui: „Ar atlyginimai atitinka esamą ekonominę situaciją?“.

Aš remiuosi vidutiniu atlyginimu, kuris yra objektyvus dydis ir skiriasi nuo „minimalaus“ atlyginimo, kuris yra nustatomas administracinėmis priemonėmis ir kurį galima padidint arba sumažinti. Vidutinis atlyginimas jau nuo valdžios sprendimo nebepriklauso ir statistiškai yra toks, koks yra.

Viešojoje erdvėje skaitome naujienas, kuriose mėgstama deklaruoti, jog atlyginimas priklauso nuo BVP (bendro vidaus produkto) dydžio, kuris iš esmės yra labai geras įrankis ekonomikos analizei.

Tad pradėsime nuo pirmo punkto – atlyginimai priklauso nuo BVP dydžio, t. y. nuo darbo našumo. Darbo našumas apsprendžia kokio dydžio pyragas (BVP) bus iškeptas.
Antras punktas – kaip tas pyragas bus padalintas, t. y. kokia jo dalis teks atlyginimams.

Pas mus yra aiškinama, jog atlyginimai Lietuvoje maži, nes mažas darbo našumas. Todėl surinkau informaciją apie 20 šalių, kurią čia jums ir pateiksiu palyginimui.

Pagal logiką, jeigu paskirstymas visur yra maždaug toks pat, tada kiek skiriasi darbo našumas, tiek turi skirtis ir atlyginimai:

Šveicarija – jos BVP didesnis 4,5 karto, o atlyginimai didesni 7 kartus.
Danija – BVP didesnis 3,7 karto, o atlyginimai didesni 6,6 karto.
Airija – BVP didesnis 3,34 karto, o atlyginimai didesni – 6,01 karto.
Kipras – BVP didesnis 2,02 karto, o atlyginimai didesni – 3,34 karto.

Čia atskiro dėmesio nusipelno Kroatija – jų BVP yra 3% mažesnis už Lietuvos, tačiau atlyginimai yra didesni 1,6 karto.

Tai yra, mes turime šiandien tokią situaciją, kai pagal vidutinį darbo našumą (jo vidurkį), Lietuvoje vidutinis atlyginimas turėtų būti 1,8 karto didesnis. Jeigu to pyrago (BVP) perskirstymas būtų toks pat.

Remdamasis šiais santykiniais skaičiais padariau viena tokį eksperimentą mintyse – paskaičiavau koks turėtų būti vidutinis atlyginimas Lietuvoje lyginant su konkrečiomis kitomis šalimis, jeigu laikysime, kad BVP perskirstymas visur yra vienodas.

Lyginant su Šveicarija gavosi, jog vidutinis atlyginimas Lietuvoje turėtų būti 3 700 LT, su Danija – 4 100 LT, su Airija – 4 150 LT, su Didžiąja Britanija – 4190 LT, su Vokietija – 3 430 LT.

Iš šios lentelės netyčia išaiškėjo dar vienas netikėtas rezultatas – didžiausioji BVP dalis tenkanti atlyginimams Europos šalyse yra Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje – pastebėkite į kurias šalis lietuviai daugiausiai emigruoja?

Nepaminėjau dar vieno niuanso – pyragą (BVP) iškepa du subjektai – verslas (kapitalas) ir darbo jėga – darbuotojai. Pyragą dalijasi trys (3) subjektai – verslas (pelnas), darbuotojai (atlyginimas), ir šioje vietoje prisistato valstybė – sako: „mes irgi norime“.

Truputį nukrypsiu. Visuomenė susideda iš, sakykime, trijų segmentų.

Pirmasis sluoksnis – aš nenoriu jų vadinti išlaikytiniais – tai yra normali visuomenės struktūra ir yra tokie žmonės, kaip pensininkai, besimokantis jaunimas, bedarbiai, invalidai, kuriuos visuomenė turi išlaikyti. Tai iš esmės yra išlaidų centras.
Antras sluoksnis – gydytojai, mokytojai, gaisrininkai, policininkai ir t.t. Ši dalis BVP kuria netiesiogiai.
Trečiasis sluoksnis – žmonės tiesiogiai kuriantys BVP.

Iš esmės tas BVP, kurį mes turime, yra to antrojo ir trečiojo sluoksnių darbo suminis rezultatas.

Dabar grįžtant prie iškepto pyrago dalybų.. kurį dalijasi trys aukščiau minėti subjektai – verslas, darbas ir valstybė.

Mes jau palyginome ir pamatėme, jog atlyginimai Lietuvoje yra labai maži. Valdžios atstovai aiškina, jog valstybė perskirsto labai mažą BVP procentą. Aš net susiradau vieną straipsnį, kur aiškinama, jog Lietuvoje perskirstoma tik 27 procentai, o kitur 35-40 procentų BVP. Bet taip nesusiveda skaičiai.

Darbuotojų atlyginimams, priklausomai nuo metų, išmokama 30-35% nuo BVP. Valstybės atstovai aiškina, kad valstybė po Kubiliaus mokesčių padidinimo perskirsto 27,4%, nors iki padidinimo perskirstė 29%. Prie to dar galėsime grįžt  🙂

Grubiai paėmus mes turime tokius skaičius: atlyginimai 30- 35% + valstybės perskirstomos lėšos 27-29 %, kas sumoje grubiai skaičiuojant sudaro apie 55-60 % nuo BVP.

Lieka trečias dar nepaminėtas subjektas – verslas. Čia ko gero jau galima būtų daryti išvadą, kad didžiausią BVP dalį pasiima verslas – apie 40 procentų. Dar noriu patikslinti – čia kalbu apie oficialiai skelbiamus skaičius. Šešėlinės ekonomikos mes kol kas čia neliečiame.

Čia lyg ir aišku. Yra blogi verslininkai pasiimantys viską ir vargšams žmonėms bei valstybei beveik nieko nebelieka. Ir viskas būtų labai gerai, ir labai gražu, jei ne vienas „BET“. Tame pačiame Vakarų pasaulyje verslui tenka apie 11% nuo BVP, o Lietuvoje verslas per pelną pasiima apie 7-8%.

suma: verslas – 8% + valstybė ir darbuotojų atlyginimai – 60-62% = 70% nuo BVP.

Visi trys besidalijantys BVP subjektai gauna apie 70% skaičiuojant nuo BVP.

Tad čia tampa neaiški 30% BVP vieta. Kyla klausimas kur jie yra?

Skaičiuokime realiais skaičiais:

Valstybės biudžetą sudaro apie 26 milijardai litų.

Iš jų Sodra – 12 milijardų litų.
Ligonių kasoms – 5 milijardai litų.
VIAP’ui * – 1 milijardą litų.

———————————-

VIAP* – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (energetikos sektoriuje)

Viso į valdžios rankas patenka apie 60% nuo BVP, o ne 27-29%, kaip yra skelbiama oficialiai. Likusi dalis į valdžios rankas patenka ne kaip privalomi mokesčiai, o kaip įmokos, kas dirbančiajam neturi jokio skirtumo – iš jo tie pinigai vis tiek atimami.

Dabar grįžtame prie verslo

Man patiko vienas Maldeikienės interviu, kur ji labai gerai išaiškino kodėl Lietuvoje maži atlyginimai. Pasirodo, kad pas mus šalyje darbuotojai yra per daug kuklūs, jie nemoka derėtis, ir jeigu jie susivienytų, įkurtų stiprias profsąjungas, kietai derėtųsi su darbdaviais, tai tada jie galėtų išsireikalauti žymiai didesnius atlyginimus.

Tai dabar pažiūrėkime į šį reikalą taip – darbdaviai pinigų negimdo – kiek uždirbo, tiek ir turi. Lietuvoje normaliais metais, vidutiniškai yra gaunama maždaug 8 milijardai litų pelno. Čia skaičiuojama dar prieš pelno mokestį ir dividendų mokesčius.

Dabar įsivaizduokime, kad vieną dieną visi darbdaviai tampa altruistais ir pasako, jog esą mums nereikia pelno ir atiduoda jį savo darbuotojų atlyginimams. Tai štai, jei jie visą savo pelną atiduotų atlyginimams – pastarieji galėtų pakilti daugiausiai 22-24%. Bet lyginant, kad už tą patį darbo našumą kitose šalyse atlyginimai yra maždaug dvigubai didesni – šie 24 procentai tikrai nėra rezervas. Tai tik kosmetika.

2014 metų duomenimis Lietuvoje buvo apie 90 000 veikiančių įmonių, kurios dalijosi tą 8 milijardų litų pelną. Jei turėsime omenyje, kad beveik pusę šios sumos (4 mlrd) pasiima apie 100 įmonių (bankai, Orlen, Maxima, Iki, Rimi ir t.t.), vadinasi likusioms 90 000 įmonių lieka tik apie 4 milijardus, ir, priminsiu, jog Vakaruose įmonės pasiima apie 11 %, o Lietuvoje 8% iš kurių pusę pasiima keliasdešimt įmonių, reiškia kitoms (absoliučiai daugumai) lieka tik 4% – kas reiškia, jog jos balansuoja ant išgyvenimo ribos.

Ir apie tokį dalyką, kad jos galėtų bent kiek ryškiau padidinti atlyginimą, negali būti net kalbos.

Žinoma čia nekalbu apie tas didžiąsias įmones, kaip bankus, prekybos centrus, degalines ir pan. – jos galėtų žymiai padidinti atlyginimus savo darbuotojams, bet jos nemato tam reikalo – nėra spaudimo, mat absoliuti dauguma veikiančių įmonių to padaryti negali, o būtent ta dauguma (kuri neturi galimybių tą daryti) ir diktuoja atlyginimų politiką Lietuvoje.

Iš šių skaičių gaunasi, jog pinigų valdžia pasiima labai daug. Todėl kyla klausimas, kodėl trūksta pinigų valdžios sektoriaus tarnautojų atlyginimams?

Jau žinome, kad valstybė pasiima apie 60% arba 60 mlrd LT nuo BVP. Kur ji juos naudoja?

BVP yra apie 100 milijardų, tad faktiškai procentų skaičius atitinka milijardų skaičių.

Kokią dalį iš tų 60 milijardų valdžios dalies sudaro pensijos ir biudžetininkų atlyginimai? Čia skaičius gaunasi labai įdomus – pensijoms išmokama apie 8+ milijardo, o biudžetininkams virš 7 milijardų litų, kas sumoje gaunasi apie 16 milijardų LT. Sakykime aš netiksliai paskaičiavau, kažką praleidau – tegu būna 20 mlrd LT.

Motinystės išmokoms išeina apie 200 milijonų, kas yra lašas jūroje.

Valdžios kišenėje lieka dar 40 mlrd, iš kurių prasidėjus krizei galima buvo padengti poreikius nemažinant jokių pensijų ir atlyginimų. Kas su jais daroma?

paveikslėlis

Yra toks gražus terminas, kaip „Viešieji pirkimai“. Kuriems per metus išleidžiama apie 15 milijardų litų. Tai yra beveik tiek, kiek pensijoms ir biudžetininkų atlyginimams kartu sudėjus.

Kitas gražus terminas yra „Valstybės investicijos“. Pirmą kartą jį išgirdęs apsidžiaugiau – pamaniau – valdžia galvoja apie valstybės gerovę, ji investuoja – gyvenimas gerės. Prieš metus „Valstybės investicijų“ suma buvo 4,7 mlrd LT, o šiais metais ji jau viršijo 5 milijardus.

Ką reiškia „Valstybės investicija“? – Juk naujų gamyklų neatsirado, darbo vietų nepadaugėjo. Šios išlaidos skirtos iš esmės valstybinių įstaigų pastatų statyboms, remontui, kompiuteriams Sodrai, kalėjimams ir t.t. Štai dabar Saugumo departamento pastatą už 0,5 mlrd LT pastatome.

Toliau eina skaičius X iš tų 40 milijardų, kurio man nepavyko sužinoti. Tai yra išlaidos, kurios nevyksta per viešuosius pirkimus. Lietuvos vien centriniame valdžios aparate, kontroliuojančių, kažkaip gyvuojančių ir kažką darančių, yra apie 150 kontorų. Įskaitant ir tokias pirmo būtinumo kontoras, kaip „Cheminių medžiagų saugojimo inspekcija“. Tie žmonės yra linkę aiškinti, kad jie yra valdiška kontora ir jų pagrindinės išlaidos yra atlyginimai. Iš tikrųjų yra ne visai taip. Juk jei tai yra valdiška kontora , ji turi turėti patalpas, baldus, jai reikia komunalinių paslaugų ir t.t. kas yra irgi išlaidos, kurios į atlyginimus neįeina.

Toliau, jei yra kontora – ji turi kažką veikti, turi vykdyti kažkokius projektus. Ir štai tuose projektuose jau eina pinigų sumos net artyn nesulyginamos su atlyginimais. Pagal sutartis, perkamas iš užsienio konsultacijas.

Aš girdėjau apie tokį grandiozinį projektą (Adamkaus laikais), kaip „Skurdo mažinimo Lietuvoje programa„. Jos darbo rezultato aš nežinau, bet jai buvo skirtas 1 milijardas litų.

Klausimas iš salės: – „Tai kažkam skurdą sumažino?“ ( 😀 )

Tų projektų yra daug ir didžiosios daugumos mes net nežinome, neskaitant išgarsėjusių.

Vienas iš projektų – (Vyksta diskusija apie „Independence“ laivą – energetinę nepriklausomybę)
Kitas projektas – (Nacionalinio stadiono prie Akropolio Vilniuje būtinybė – fotografija)
Kiti projektai – (reklaminės išlaidos valstybinėms konferencijoms – dešimtys milijonų)

Tad grįžtant prie tų valdžios kontroliuojamų 60 milijardų litų, iš kurių 20 mlrd skirta atlyginimams ir pensijoms, 15 mlrd viešiesiems pirkimams (iš kur vos ne pusė yra nuplukdoma į šoną), „Valstybės investicijoms“ – 5 mlrd., Valdiškoms kontoroms suma – X.

Faktiškai atmetus atlyginimus ir pensijas valdžiai lieka apie 40 mlrd ir šios dalies ji nesiruošia mažinti jokiomis aplinkybėmis – mažinti reikia tą žaliąją 20 mlrd dalį skirtą pensijoms ir atlyginimams, mat ta likusi raudona dalis (40 mlrd) yra skirta pasidalinimui.

Todėl ateinant į valdžią naujiems veikėjams apetitas kyla ir jie yra linkę didinti raudonąją dalį (paveikslėlis). O iš ko ją galima didinti? Arba mažinti žaliąją (atlyginimų ir pensijų) dalį arba didinti mokesčius.

Mano manymu jau yra pasiekta kone beprotiška riba, nes juk visi girdite, kaip jie siūlo padidinti ten arba dar ten mokesčius, o gal sugalvoti naujus…

Kitus griežtinimus siekiant papildomų lėšų pastebime, kai siaurinamas galinčių gauti socialines pašalpas sąrašas, žmonės išbraukiami iš darbo biržos sąrašų siekiant apriboti jų socialines išmokas, o vėliau bedarbiai dar apmokestinami PSD mokesčiu.

Toliau grįžkime prie tos raudonosios (40 mlrd) dalies. Pripažinkime, kad dalis iš ten panaudotų pinigų bus sunaudoti naudingai. Pastatomi, sakykime, tie patys Valdovų rūmai. Kiek bekainuos, bet jie bus pastatyti. Tai yra išlaidos. Tačiau vykdant tokius projektus kita dalis nuplaukia į kažkieno kišenes. Ir padarykime prielaidą, kad vykdant kažkokį projektą, visuomenininkai, prokuratūra ar dar kas nors, išsiaiškina, kad tų pinigų, kiek yra skirta, yra per daug šiam projektui – tiek nereikia, bei pareikalauja tas perteklines lėšas grąžinti į biudžetą.

Dabar klausimas – į kurią 60 mlrd dalį tie pinigai grįžta? Suprantama, kad jie grįžta į tą dalį, kuri skirta pasidalinimui (žalsvai melsva). Jie bus pasidalinti per kokius nors kitus projektus.

Susidaro paradoksali situacija klausiant,- kodėl trūksta pinigų atlyginimams? Todėl, kad yra per daug pinigų.

Noriu pateikti Airijos pavyzdį:

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Airijoje situacija buvo tikrai tragiška, – blogesnė, nei šiandien Lietuvoje. Ir tuo metu įvyko lūžis, beveik sutapęs pagal laiką su jų stojimu į Europos Sąjungą, ir daug kas linkęs priskirt tuos Airijos atsigavimo nuopelnus Europos Sąjungai, tačiau iš kitų šaltinių teko skaityti ir girdėti bei pati logika rodo, jog Airija buvo nusivažiavusi tiek, kad viešuosiuose finansuose pinigų praktiškai nebuvo.

Tai lėmė tokį dalyką, kad į valdžią atėjo tie žmonės, kurie siekė ne vogti, o norėjo dirbti valstybei. Nes net ir norint nebuvo ko vogt. Todėl šiandien ir matome tokią situaciją Airijoje, kai į ją važiuoja dirbti mūsų tautiečiai.

Dabar paskutinis punktas apie emigraciją. Mes išsikovojome laisvę ir dabar daugelis tą laisvę supranta, kaip laisvę emigruoti.

Emigracijų priežasčių yra keletas ir viena jų, suprantama, yra ekonominė darbuotojo padėtis. Tegu valstybė būna mažiau turtinga, bet jei už darbą būtų mokama daugmaž teisingai – tie emigracijos mastai būtų kur kas mažesni.

Žmonėms šis dalykas seniai aiškus, tačiau valdžia nenori to pripažint ir suprantama – nepripažins.

Ir aš noriu pasakyti keletą žodžių apie emigracijos pasekmes. Pagrindinė emigrantų dalis yra iš jau minėto aukščiau trečiojo sektoriaus. Tai tie žmonės, kurie gali, nori ir sugeba dirbti.

Iš esmės BVP kūrime yra išlaidų ir pajamų centrai. Nors tikslių skaičių nėra, tačiau Lietuvai pasitraukus iš TSRS, tiesiogiai kuriančių BVP žmonių joje buvo nuo milijono iki 1 100 000 dirbančiųjų. Dabar jų yra likę, kalbėjausi su Jasinavičiumi, tai jis paskėsčiojo rankomis ir prisipažino, kad neturi duomenų, grubiai skaičiuojant apie 600 000630 000 žmonių.

Tai dabar, jei žiūrėsime į pirmą ir antrą sluoksnius, kuriuos reikia išlaikyt ir kurie sumažėjo tik truputį, o kai kurie sektoriai net padidėjo, tai kalbant apie tuos, kurie uždirba pinigus – jų sumažėjo beveik dvigubai.

Jei emigracijos tendencijos išliks tokios pačios, tai dar po 10 metų, kuriančių-uždirbančių žmonių liks apie 300 000.

Klausimas iš salės: „Kaip techniškai pasiimt tuos pinigus iš biudžeto?

Juozas Pocius: Techniškai didžioji tų pinigų dalis iškeliauja į užsienį.

Klausimas: „Kokiu būdu?

Juozas Pocius: Elementariai, pavyzdys mūsų „Nepriklausomybė“ – Independence, Snoro konsultantai, Ignalinos uždarymui samdomi konsultantai arabai, kurių kontora Anglijoje ir kuriems mokami milijoniniai honorarai ir t.t. ir pan.

Klausimas iš salės: „Ką tu konkrečiai siūlai? Kaip pakeist šią situaciją? Ar čia turi būti siūlomas biudžeto sandaros pakeitimo įstatymas ar dar kas nors?

Juozas Pocius: Tikėjausi išvengt šito klausimo. Mano nuomone, tokia tvarka yra įvesta pasižiūrėjus į lubas. Tiesiog tokia yra politinė valia. Jeigu į valdžią ateis žmonės, kurie norės dirbti ir norės kažką pakeisti – visos galimybės tam yra.

Problema ta, kad tarp einančių į valdžią žmonių – tokių nėra. Šie duomenys, kuriuos aš čia pateikiau yra laisvai prieinami. Tai nėra kažkokia kosmologija ar sąmokslo teorija. Ir todėl man kyla įdomus klausimas – kodėl mažosios partijos nenaudoja tokio galingo ginklo eidamos į valdžią? Kodėl tuos duomenis slepia sisteminės partijos – čia viskas aišku. Bet kodėl nenaudoja mažosios?

Atsakymas iš salės: Todėl kad nori užimti anų vietą ir kada nors pasinaudoti šiomis galimybėmis.

Plačiau šią temą galite pažiūrėti žemiau pateiktame „Diskusijų klubo“ video įraše:

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 18

  1. Mindaugas says:

    Liūdna darosi, kai supranti, jos įvedus eurą, Lietuva atrodys skurdžiausiai tarp visų ES šalių. Manau, kad Lietuvos žmonės arba jausis bejėgiškesni ir nusivils, arba nepasiduos ir su laiku, kad ir lėtai, bet neišvengiamai tik radikalės (t. y. ims žiūrėti į esamas problemas ir santvarką ne detalėmis, bet iš esmės ir darysis nuosekliais jos oponentais).

  2. Liudas Vedeckis KLJDJ Viceprezidentas says:

    Pirmą katą apie tai išgirdau ir tai mane net sukrėtė! Mažos partijos, ar NVO niekada negalėjo tuo pasinaudoti, nes nieko apie tai nežinojo ir, manau, dabar mūsų kiekvieno pareiga ši straipsnį išplatinti ne tik visoje Lietuvoje, bet visame pasaulyje, kur tik yra lietuvių! Kaip sakiau – pareiga, o antra pareiga – nedelsiant kilti į kovo su valdžios vagimis!

  3. Vincius says:

    Aisku, tikekimes kad antrasis variantas, bet su musu zmonemis nesu uztikrintas…

  4. As says:

    Stebint Facebook komentarus, zmones bunda. Anksciau tiek pasisakymu, kritikuojanciu valdzia ir salies negeroves, nebudavo. Lietuviai ne akli ir neimpulsyvus, issijudina pamazu, bet kai issijudina, sustabdyti juos sunku. Nepatinka man, kai tautieciai vieni kitus runkeliais vadina ir smerkia uz pasyvuma. Skurdas atima daug galimybiu. Net ir teise pakovoti uz save ir kitus. Nabagas dreba del isgyvenimo. Zmones bijo prarasti darba, kad neliktu be pajamu (juk socialiai jie Lietuvoje neapsaugoti), bijo buti apkaltinti ir nubausti (uztenka Garliavos ivykiu dalyviu-iki siandien vyksta teismai, zmones baudziami uz nieka). Norint kovoti, reikia lyderiu. O kur jie-tie protingi ir mylintys Lietuva vedliai, kurie savo proto deka nebijo likti be duonos kasnio ir galetu suburti zmones-ne kovoti pries valdzia, bet kovoti uz savo teises? Kol musu grynuoliai nesusiburs, nereikia kazko tiketis is paprastu tautieciu. O jie visi kartu butu jega!

  5. nerijus. says:

    Sita reikia viesinti viesai,per visus LT saitus.Beje kur staipsniai apie geopolitika,.globalia ekonomika,?juk visa tai yra susije tarpusavyje.ir tai liecia Lietuvos ekonomika.

  6. PP says:

    O nuo kitų metų mentai galės sekti kiekvieną veiksmą internete ir netgi atjungti interneto tiekimą 2 dienoms, vos tik kilus įtarimui. Bet svarbiausia, kad nei sekimui, nei atjungimui jokio teismo leidimo nereikės. Taigi, parašei komentarą internete, apsilankei „netinkamame“ valdžiai puslapyje (taip pat ir sarmatas.lt), parsisiuntei filmą ar muzikos (juk 99,99 proc. jos piratinė) – lauk mentų.

  7. artas says:

    Kažko panašaus ir tikėjausi, tik nemaniau, kad plėšimas tokios masto. Tikėjausi kuklesnių skaičių.

    Bet už tai, kas vyksta juos turėtų pasodint iki gyvos galvos. Juos (valdžiažnmogius) ko gero JAV tuo ir laiko ant kabliuko ir jei negali atsisakyt nieko vykdyt, nes dreba dėl savo kailio.

    Ir visi ten ant kablio, todėl Lietuva taip greit skęsta visomis prasmėmis, ir todėl valdžia nieko nedaro, kad tą pakeist. Jie tiesiog tikisi, jog visi Lietuvos piliečiai, ar bent jau didžioji dalis, tiesiog ims ir išvažiuos. .ir nebus kam jų nuteist šitų vagių ir tėvynės išdavikų.

    Tikiuosi dar pamatyt jų fizionomijas teisiamųjų suole, kartu su tais juos ginančiais „teisėsaugos“ tarnais.

  8. Lineta says:

    mes rašom, rašom, bet valgyti prašom. Čia jau ne rašyti reikia, o veikti. Kiek liko iki EURO Lietuvoje? O mes tik mąstom ir rašom…

  9. Gojus says:

    lyginimas neteisingas iš principo, tad ir straipsnis patampa niekinis ir priskirtinas tik eilinėms ašaroms y kurias jau duotas valdžiašiknių atsakymas – patys kalti.
    negali lyginti BVP su darbo našumu. nes tai susiję dydžiai. Imkim autobuso vairuotoją – Anglijoj ir Lietuvoj važiuojantį 10 stotelių. Lietuvis nuvažiuot tas 10 stotelių įdeda žymiai daugiau fizinio darbo atidarinėdamas duris, manevruodamas, bet sukuriamas BVP Anglijoj gal 3 kart didesnis dėl bilietų kainų. Tas pats ir su kirpėjais, melžėjais, šaltkalviais ir kitais Žaliojo tilto visuomenės sluoksniais.
    Tad būtų kainos didesnė būtų ir atlyginimai didesni ir atvirkščiai.

  10. Joris says:

    Tikrai įdomi valstybės pinigų anatomija. Nėra ko stebėtis, kad įvaldžią lenda tikri parazitai, nes galima gerai pasiplėšti. Bet čia manau ne viskas. Kai kuriose šalyse, pvz. JAV, Rusijoje (greičiausiai esama ir Lietuvoje) kartais aptinkamos tokios institucijos, kuriose dirbantys žmonės gauna didelius atlyginimus, tačiau vienintelis jų darbas – išmąstyti kaip dar labiau apsunkinti visų likusiųjų gyvenimą. O kur dar visoki gandai apie „išplaukiančius“ didžiulius pinigų srautus Į JAV pvz. iš Rusijos (ten milijardinis skandalas kilo, kuris baigėsi paviešinusiųjų mirtimis), Ukrainos, gali būti kad ir iš Lietuvos. Senai pusbalsiu kalbama, kad esame tik kolonijinės valstybės, kad esame, pilna ta žodžio prasme, eksploatuojami, o šiame straipsnyje galima pamatyti maždaug kiek iš mūsų visų pavagiama. Gandai gandais, o juose kartais tiesos esama. Kadangi Lietuvos valdžia akivaizdžiai marionetinė, tuomet galima manyti, kad dalį mūsų šalies biudžeto „nusisavina“ kažkas stipresnis. Priešui nebūtina slėptis šešėlyje, nes šešėlis galiausiai atkreipia dėmesį. O štai slėptis „dienos šviesoje“ rėkaujant įvairiausiais lozungais ir „pačiam keliant savo uodegą“ – gana saugu. Dar po nepriklausomybės atkūrimo, valdant Brazauskui, pastebėjau tokį dėsningumą: kai tik kas nors nutikdavo, koks ekonominis- socialinis įvykis, valdžia kurį laiką tylėdavo, bet praėjus kokioms dviems savaitėms, kai tarsi iš dangaus nukrisdavo, ką ir kam galima kalbėti, staiga visų liežuviai atsiršdavo. Deja (ir valio) po kokių 2008 metų (gal dar kiek anksčiau) ši kontrolė pradingo. Matomai, kažkur „prapuolė“ kontroliuojantys ir prasidėjo balaganas (2008 m. krizė). KAi atsilaisvina niša ekosistemoje, ją būtinai kas nors užima. Va ir pas mus piniginę ekosistemą galutinai perėmė tikri parazitai.

  11. sn says:

    Viskas tvarkoj, izvalgos teisingos, problemos teisingai ivardintos, tik tiek, kad keliose vietose sumalama sodra, biudzetas, bvp ir tt.. kas nera vienas ir tas pats, todel skaiciavimai siektiek nutruke nuo tiesos gaunas.

  12. Kestutis says:

     Labai geras straipsnis, taciau net neisivaizduoju kokia jega salyje turetu buti, kad islaikyti ir panaudoti atvirai tvarkomus ir pilieciu labui tarnaujancius finansus. Saziningu zmoniu valstybes turtui priziureti ir juo disponuoti be abejones,  yra, taciau jau vien siekis itvirtinti atvira ir autonomiska finansu valdyma tolygus barsuko kovai su drambliu.. Juolab, kad resursai (armija, ziniasklaida, teismai, prokuratura, saugumas) tikrai ne geranoriskai visuomenes atzvilgiu nusiteikusiu zmoniu rankose..
     

  13. MIrga says:

    Kažką panašaus ir įtariau. Pirmąkart man tokia mintis šovė, kai pagalvojau- kame kampas, kad kur nors Frankfurte kavinukė su dviem stalais (t.y. lankytojų ne minios) ir bandele su kava beveik už tiek pat, kiek Lietuvoje kainuotų, išlaiko ir nuomą, ir komunalines, ir dar kepėją su padavėja. O jų atlyginimai- ne lietuviški, bet vokiški. Mokesčiai, reikia mnyti, taip pat ne 7 proc. Tai va kur šaknis!
    Seniai ieškojau kažkokios konkrečios informacijos- ačiū, pagaliau radau:D
    O dėl protestavimo turiu abejonių. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje gan vėlai ir negausiai susiformavo miestiečių sluoksnis, kuris galėtų ,,auklėti“ valdovus (kaip V. Europoje, žinia, gan kruvinai bet veiksmingai). Vienas valstietis savo ūkyje pabambėdavo, bet kai nėr kur ,,susiburti“, tai nieko nedarysi- vienas prieš poną nepašoksi. Tą dalyką išjuokė dar Donelaitis (beje, kaip ir lankstymąsi prieš užsieniečius- o juk kada tai buvo!), bet ta pati mentaliteto ypatybė juntama ir dabar. Va, pabambam savo internetiniuose ,,ūkiuose“ ir tiek. Kodėl? Dėl nepalaikymo manau, dėl nevieningumo. Nejaučiame, kad ,,razom nas bohato!“.
    Va, protestuoja mokytojai. Kokia reakcija? ,,Jie ir taip DAUG (:D) gauna, atostogauja pusę metų, dirba pusę dienos, o kas mano vaiką mokys- juk mokesčius sumokėjau..“ ir t.t. Protestavo mamos (,,jos gi nieko nedirba, SĖDI namie- už ką joms pinigai?“), protestavo basi pareigūnai (,,Jie ir taip prisirenka kyšių keliuose ir gauna valdiškus rūbus!“) ir t.t. Užuot sušukus ,,mūsiškius muša!“ ir prisijungus smagiai- smerkimas ir svetimų ,,privilegijų“ skaičiavimas.
    Tad dabar kuo blogiau- tuo geriau. T.y. kuo greičiau sulauksime kritinės (štai kaip Airijoje) padėties,kai nebeliks ką vogti, arba nebeliks iš ko vogti- tuo geriau. Pūlinys sprogs pats!

  14. MIrga says:

    nebūtų. Didesnių kainų žmonės nebeišgali mokėti. O ir KAS pirmas turi įsupti vartojimo sūpuokles? Aš? Nebeturiu iš ko! Verslininkas ar paslaugų tiekėjas? O jis žino, kad niekas iš jo nepirks- ir taip maksimalią kainą laiko. Pamėgink padirbk taksi vieną dieną ,,užsišaukęs“ 4 LT už km.

  15. Kęstutis says:

    Na o jei pridėsime dar ir tokius skaičius, kad per paskutinius 50 metų darbo našumas pasaulyje pakilo visutiniškai 2,5 karto… Kaip tai atsispindėjo žmonių pragyvenimo lygyje, kad ir vakarų pasaulyje? Pakilo atlyginimai, perkamoji galia, senatvės pensija anksčiau, atostogos pailgėjo bent 2 kartus… Profsajungos profsajungomis, bet pati taip vadinamoji „laisva rinka“ jau istorijos atgyvena. Ekonomistai turėtų modeliuoti ekonomika ateičiai, ekonomika žmogui, o ne pelno ekonomika kuri tik beprasmiškai švaisto žemės išteklius…

  16. FB nerijus sk says:

    Viskas labai paprasta,kad pasiekti dabartine busena,Valdzia pirma suskaldo visuomene,padaro ja nevieniga ,tylia,dar ijungiame emigracijos svertai,kaip cia kazkas rase,tegul vaziuoja,nebus cia kam mitinguoti.Galiausiai valdzia su visuomene ka nori ta daro,tyciojasi is visu galu.Esme zmoniu nevieningume,Imkime graikus ,visi vieningi kaip kumstis,bet ko noreti,Graikijoje imperijos kuresi,kaip tuo metu lietuvoje buvo ledynmetis.

  17. MIrga says:

    Pamėginau delfio komentaruose parašyti šio straipsnio pavadinimą (ne nuorodą!)- tai ne tik kad blokavo tą komentarą, bet apskritai nebegaliu niekur nieko komentuot jau trečia diena- blokuoja.
    Netrukus regėsime vien šlovinančius ir palaikančius komentarus 😀 Kažkur jau tai matyta, ar ne?

  18. AlgirdasM says:

    Straipsnį platinant, reiktų jį perrašyti aiškiau…gal trumpiau, bet su lentelėm, pabrėžiant kas tikrai žinoma, kas spėjama, kas būtų pakeitus… Su galutiniu apibendrinimu… Padarom tai ir išrenkam geriausią…Visgi dėkui autoriui…Ir Sarmatui…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top