Europos kaina: pamiršk tikrąjį skonį ir kvapą

2014, lapkričio 22, 5:00 | kategorija Ekonomika | 6 komentarai | peržiūrų 698 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Siūlome jūsų dėmesiui Moldovos piliečio požiūrį į buvimo Europos sąjungoje kainą, lyginant žemės ūkio produkcijos natūralias savybes su dirbtinai išvestais ES tos pačios produkcijos sertifikavimo reikalavimais. Apie tai, kas tuos reikalavimus inicijuoja, kam jie teikia naudą ir kur jie galų gale nuveda. O jei žiūrėsime į mūsų vartojamą maistą kaip natūralią gamtos teikiamą dovaną ir lyginsime jį su cheminių elementų lentele, apibrėžta €uroSąjungos reikalavimų rinkiniu – tai kam mes patys asmeniškai teiksime pirmenybę – ar guminiams bekvapiams ir beskoniams, tačiau atitinkantiems visus €uroStandartus pomidorams (bei kitai ž.ū. produkcijai), ar visgi neatitinkantiems jokių, biurokratų susikurtų reikalavimų, tačiau skanių mums patiems, kvapnių bei teikiančių naudą mūsų organizmams?
sarmatas.lt redakcija

paveikslėlisMūsų šalies (Moldovos) gyventojai jau įprato apsipirkti dideliuose prekybos centruose, kur lentynose ir ant prekystalių gražiai ir skoningai išdėlioti įvairūs vaisiai ir daržovės.. Įėjus į Europos bendriją, akivaizdu, kad ši įvairovė padidės, o kokybė pilnai atitiks europietiškąsias normas. Atrodytų viskas gerai. Tačiau neskubėkime vertinti. Pabandykime pakelti uždangą ir pažiūrėkime į tai, kas ne taip akivaizdu.

Išsivysčiusiose Europos šalyse žmonės dešimtmečiais dirbo siekdami įvairių žemės ūkio kultūrų auginimo optimizacijos. Ko pasekoje jie priėjo vienareikšmiškos išvados jog šiltnamiai geriausiai atitinka laikmečio reikalavimus. Pavyzdžiui Olandijoje jau virš 10 tūkstančių hektarų padengta šiltnamiais, kuriuose auginama daugybė rūšių pomidorų, saldžiųjų pipirų, žemuogių, gėlių ir dar daug daug visko kito.
Būnant šioje šalyje man teko aplankyti keletą šiltnamių, kuriuose yra auginami pomidorai. Man buvo dideliu atradimu tai, jog šiltnamiuose absoliučiai nėra jokios žemės, į kurią būtų sodinami augalai. Mano matyti įvairių rūšių pomidorai buvo auginami be jokios žemės – aplink buvo tik betoninės arba padengtos stangria plėvele grindys. Augalų šaknys buvo sudėtos tarp dviejų briketų, kurių kiekvienas pagal formą priminė nedidelę plytą, pagamintą iš į kempinę panašios medžiagos.

Ten skystu pavidalu tiekiami įvairūs cheminiai komponentai. Minimas auginimo būdas vadinamas hidroponika buvo sugalvotas maždaug prieš 20 metų ir kelia vis didesnį fermerių susidomėjimą, mat produkcija turi pakankamai priimtiną gamybos savikainą ir atitinka nustatytų standartų reikalavimus.
Standartai, suprantama, tyčia pritempti prie konkrečių rodiklių. Juos daugybę metų kruopščiai taikė ištisi tyrimų institutai, ir jie yra pastoviai papildomi priklausomai nuo pomidorų selekcijos tempų.

Atitinkamai standartams, kiekvienas pomidoras turi turėti atitinkamą spalvą, dydį ir chemikalų rinkinį. Chemikalų turinį įdėmiai seka specializuotos ir sertifikuotos laboratorijos. Reikalavimų aromatui, skoniui, produkto naudingumui – nėra. Tokiu būdu, vartotojas neturi galimybės kreiptis su pretenzijomis kokybei, remdamasis asmeniniais pojūčiais (regėjimu, uosle, skoniu ir t.t.).

Tokiuose šiltnamiuose pomidorai auga iki 5 metrų aukščio, ir kiekviena kekė su pomidorais kruopščiai parišta ir turi mažą plastikinį prilaikantį „proteziuką“ – kad kekė nenulūžtų nuo savo svorio. Priklausomai nuo rūšies visi pomidorai turi būti absoliučiai vienodi – pavyzdžiui, konkrečiame šiltnamyje, visos kekės yra iš penkių vaisių, vizualiai vienodo dydžio ir kokybės. Kiekvieno kvadratinio metro derlingumas sudaro apie 60 kg. į metus. Švara šiltnamiuose – kaip laboratorijoje. Nė viena musė ar bitė ten neišgyvens ilgiau nei minutę – visur pastatyti elektroniniai gaudytuvai. Nurinkti pomidorai siunčiami rūšiavimui ir dėliojimui į specializuotą įmonę.

Ten visi pomidorai atidžiai peržiūrimi bei fasuojami į nedidelius paketus, kurie savo ruožtu sudedami į įvairių „brendų“ iš įvairių šalių dėžutes. Kitaip tariant, vieni ir tie patys pomidorai išleidžiami įvairiausių gamintojų vardu.. Visi sertifikuoti, o todėl iš esmės yra vienodi be išimčių. Būtent šis principas labiausiai tinka vaisių-daržovių biržoms ir stambiems prekybos tinklams – prekybos centrams. Prekybininkams nereikia matyti prekės – visos charakteristikos pateiktos standartuose.

Jei trumpiau, – mūsų gamintojas (Moldovos – vert. past.) sumąstęs parduoti savo prekę europiečių rinkoje, turi pradžioje ją pagaminti pagal jų principus (o kitaip neįmanoma pasiekti reikalingos savikainos), sėkmingai pereiti laboratorinius tyrimus ir jau po to bandyti realizuoti savo produkciją. Pabandykime sudėlioti šiuos paprastus ir suprantamus žingsnius į tris dedamąsias.

1.Kaip jau buvo kalbėta auščiau, produkcija auginama šiltnamiuose. Vidutinė vieno kvadratinio jo metro kaina yra maždaug 120 €urų. Šiltnamius, kaip taisyklė stato nuo vieno/dviejų iki šimto hektarų ploto. Tai statiniai, siekiantys iki 6 m. aukščio, pagaminti iš stiklo bei metalo, aprūpinti galinga komunikacijų sistema ir veikiantys aukštų technologijų darbo principais. Visi sodinukai ar sėklos įsigyjami tam skirtose specializuotose įmonėse. Pavyzdžiui viena pomidoro sėkla kainuoja 2,5 €uro.

Auginami augalai tam tikru būdu apšviečiami, tame tarpe ir specialiomis ultravioletinėmis lempomis, ventiliuojami, apšildomi ar atšaldomi. Priverstinai tiekiama angliarūgštė, įvairūs cheminiai junginiai. Nekokybiški vaisiai šalinami dar pradinėje stadijoje. Esant tokiam procesui nereikia galvoti apie nekondicinių pomidorų perdirbimą. Viskas labai automatizuota todėl darbo sąnaudos minimalios. Atitinkamai, moldavų gamintojas palyginus pigios darbo jėgos pranašumo nepajaus.

Tokie šiltnamiai atsiperka maždaug nuo 10 iki 15 metų – priklausomai nuo auginamos žemės ūkio produkcijos rūšies ir kai kurių kitų aplinkybių. Praktiškai iškart po atsipirkimo periodo pabaigos, fermeris šiltnamį keičia, kaip morališkai pasenusį ir fiziškai susidėvėjusį. Tokiu būdu visą savo gyvenimą, verslininkas dirba už atlyginimą, kurį pats sau ir paskiria, nejausdamas ypatingo džiaugsmo nuo savo aktyvų augimo.

2.Išauginta produkcija sertifikuojama. Šiam tikslui sukurta daugybė sertifikatų rūšių. Vienas iš labiausiai paplitusių – GLOBAL GAP. Be jo į rinką apskritai kelio nėra, tačiau jį gavus dar nereiškia, jog tavo produkcija bus priimta vienose ar kitose šalyse, ar supermarketuose. Tyrimai vykdomi laboratorijose, kaip taisyklė pakankamai greitai – už penkiasdešimt €urų galima gauti tiriamo produkto parametrų sertifikatą.
Kad išsitekti parametrų ribose, būtina, jog verslininkas turėtų aukščiausią kvalifikaciją ir žinias cheminių preparatų panaudojimo srityje, kitu atveju, jis liks vienas pats su savo prekėmis. Gaunasi, kad mūsų skanūs ir aromatingi „iš laukų“ pomidorai jau pagal šias nuostatas neturi jokių šansų.

3.Prasimušus iki biržos ar prekybos centro dar nereiškia, kad produkcija sėkmingai realizuota. Kaip žinia, biržos tam ir sukurtos, kad ten vyktų prekyba ir pastoviai keistųsi kainos, ir ne visada į gerąją pusę. Jei turėti reikalą tiesiogiai su prekybos centrais, tai dažnokai kyla problemos su prekių grąžinimu, prekėms užsigulėjus.

Aukščiau išvardinti principai taikomi ne tik pomidorams, – tai tinka visai žemės ūkio produkcijai, iki konservų ir eterinių aliejų gamybos. Moldovoje nėra absoliučiai nieko kad supaprastinti ar pagreitinti šio darbo principus. Europiečiai su pasididžiavimu kalba apie tai, jog jie prie šio mechanizmo ėjo šimtmetį ir pas mus (moldavus) tėra vienintelis variantas – jei labai stengsimės, tai galbūt po kokių 50-ies metų priartėsime prie jų lygio. Daugybę metų jie atkakliai stengėsi įvairiais būdais apsaugoti savo rinką. Todėl kviesdami mus ateiti į ją, jie iš anksto žino apie „ neįmanomą misiją“ joje prekiauti.

Viso šito fone, mes turime tai, ką jie negrįžtamai prarado, tačiau turi kur kas didesnę vertę – mes dar išsaugojome daržoves ir vaisius, turinčius skonį, aromatą ir savo naudingas savybes. Mes dar išsaugojome sėklas ir sodinukų gamybą kalbant apie skanių ir naudingų augalų auginimą. Mums nereikia konkuruoti su jais jų rinkose, pagal jų pačių nustatytas taisykles. Mums būtina kultivuoti savo turinį, pareiškiant apie savo išskirtinumą.

Reikia atmesti primetamą mums nemokšiškumą, esą mūsų visos žemės apnuodytos. Moldovos žemės jau seniai atgavo savo pradinę vertę kokybės atžvilgiu, leidžiant auginti aukštos kokybės, ekologiškai švarią produkciją. Tereikia tik protingai tuo naudotis. Kiekvienas iš mūsų, rinkdamasis savo stalui vaisius ar daržoves atiduoda pirmenybę vietinei produkcijai. Ir nėra reikalo aiškinti priežasčių, kodėl mes taip elgiamės.

Tačiau perėję prie europietiškų normų mes galime prarasti savo produkciją. Ji faktiškai gali būti išauginta Moldovoje, tačiau pagal jų technologiją – be žemės. Ar mes to norime? Galbūt mums būtų teisingiau įdiegti savus standartus, per kuriuos europiečiai negalės išdėlioti mūsų prekystaliuose tos žemės ūkio produkcijos, kuri nesugebės praeiti mūsų sertifikavimo proceso? Ar turime mes tam teisę? Galima apie šiuos pakeitimus Susitarime dėl asociacijos kalba Voroninas?

Akivaizdu, yra prasmės rimtai susimąstyti apie nuosavo vaisių ir daržovių „brendo“ formavimą tokiu būdu, kad būtų matoma, jog „produkcija išauginta Moldovoje“?
Kitu atveju, jei mūsų standartai bus tiesiog perrašyti iš europietiškųjų, mes užvarysime savo gamintojus į kampą ir ten pražudysime. Tie standartai, toli gražu nėra geriausi žmogaus, kaip gyvo organizmo vystymuisi. Kokybišką žmogaus kūną geriau formuoti nuo vaikystės, švarios, skanios ir naudingos žemės ūkio produkcijos pagrindu.

Ar verta priimti standartus, kurių vienintelis tikslas (anot europiečių verslininkų) – apriboti įėjimą į Europos rinką, tame tarpe ir Moldovos prekėms. Suprantama, mūsų produkcijos kokybė turi pereiti į kitą lygmenį, bet tam mes turime turėsi nuosavą vystymosi programą. Europiečiai šiam reikalui pinigų neduos ir specialistų neatsiųs.

NOI.md

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Vincius says:

    Labai geras straipsnis.Reikia tiketis kad daug moldavu ilgai ir gerai pagalvos pries sokdami pliki i dilgeles, t.y. Europos Sajunga.

  2. Simas Simaitis says:

    https://www.youtube.com/watch?v=2Oq24hITFTY

    Filmas vadinasi Food Corporation. Esu įsitikinęs, kad yra vertimas rusų kalboje. Filme eina kalba apie masinę maisto produkciją Amerikoje, parodoma vištienos jautienos gamyba, parodomas Monsanto išsidirbinėjimai Amerikos rinkoje. Ir šitas košmaras dar mūsų laukia ateityje (TIPP jau pasirašytas, tik laiko reikalas, kada mes tai pajausime): rimtos problemos su GMO, masinė maisto gamyba su visomis jos pasekmėm, jau nekalbant apie sveikatos sutrikimus, o čia jau pasidžiaugs farmacijos firmos. Ir viskas susiveda tik į vieną, kad kažkas susikimš mūsų sąskaita pilnas kišenes pinigų. Visi pasikeitimai šiame pasaulyje sukasi tik apie pinigus.

  3. PP says:

    Vakarinėje Ukrainoje pomidorai auginami laukuose. Rugpjūtį, kai jie sunoksta, juos skina. Šiemet mačiau, kaip kai kuriuose laukuose kiekvienas norintis gali pats prisiskinti pomidorų kiek nori ir pasvėrus susimokėti 2,5 grivnos/kg. Pagal kursą apie 0,52 Lt/kg. Pigu. Bet ar tokie pomidorai atitiks ES standartus? Aišku, kad ne. O daug zombių ukrainiečių, mano, kad juos išskėstomis rankomis kas laukia ES.

  4. Valdas says:

    Nenaujiena kad mūsų prekybos centruose maisto iš viso nebėra.O tai kas ten yra  tai ne maistas . Tie kurie to nesupranta ir  neuždeda riebaus raudono kryžiaus jų  laukia štai čia . http://kmuk.lt/filialas3/Clipart/pastatas.jpg

  5. Joris says:

    Dar tuo metu, kai Lietuva tik „svarstė“ apie stojimą į ES, LTryte buvo pasirodęs įdomus straipsnis. KAlba jame ėjo apie tai, kad pagal statistiką europoje prasidėjo debeto epidemija. Įdomiausia tai, kad šios epidemijos pradžia prasidėjo kartu su naujais chemizuotais maisto produktais. Padėtis buvo tokia bloga, kad nuslėpti šiam reiškiniui buvo nuspręsta pakelti „sveiko“ žmogaus kartelę aukštyn ir taip „pasveikatinti“ žmones. Labai greitai nauji sveikatos reikalavimai buvo įvesti ir pas mus, tuo tarpu senieji buvo pavadinti sovietine atgyvena. Galbūt tokių „išvestinių“ maisto produktų gamyba ir prekyba iš pirmo žvilgsnio ir primena gryną ir nešvarų biznį, tačiau tenka pastebėti, kad tokio biznio egzistuoja ir kitos priežastys, daug baisesnės. Kodėl tarp baltųjų rasės tautų mažėja gimstamumas? Kodėl baltoji rasė aplamai imama laikyti išnykstančia europoje? Šito priežastys, suprantama, ne tik netinkamas maistas, bet jis vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Kuo daugiau ir plačiau mąstai, tuo labiau imi manyti, kad toki „reiškiniai“ ne atsitiktinumas. Kalba iš viso eina apie sąmoningą žmonių genocidą.
    Internete galima rasti tokį filmuką apie palmių aliejų (https://www.youtube.com/watch?v=w9Uy6HDuKlE), kuris netirpsta ir neskyla žmogaus organizme, tačiau naudojamas maisto produktuose. Kaikuriose ES šalyse jis uždraustas naudoti maistui, o štai kuriose nė cypt apie žalą žmogui.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top