- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

„Ingridos reiškinys – tai yra vilties reiškinys“, – tvirtina Andrius Kubilius

KUO GYVENAME? IR KUO GYVENSIME? – užduoda klausimą Seimo narys Andrius Kubilius savo Facebook paskyroje, ir pats į jį atsako:

Pirmiausia – apie Ingridos reiškinį. Tai nėra vien tik skaičiai, kiek Ingrida balsų laimėjo. Reiškinys žymiai gilesnis ir ypatingesnis. Jis man atrodo ne tik ypatingas, bet ir šiek tiek mistiškas, nes nėra paprastai suprantamas. Sakyčiau, mistinė charizma, kuri mums, vyrams, nėra būdinga.

Ingridos reiškinys – tai yra vilties reiškinys, kad politika ir gyvenimas Lietuvoje gali būti kitoks. Be vaidybos. Su stuburu. Ir aiškiomis vertybėmis. Tokia viltis – yra labai didelė prabanga šiandieninėje Lietuvoje. Ir Europoje. Ją reikia branginti. Todėl aš noriu paprasčiausiai padėkoti Ingridai. Už tą reiškinį. Ir už tą viltį.

Gyvename kažkokios sumaišties laikotarpį. Tiek Lietuvoje, tiek ir aplinkui. Gal tik dabar prasideda tikrasis XXI amžius? Sumaiščių ir didelių sukrėtimų amžius. Todėl mūsų nešamas vilties žiburėlis yra dar brangesnis.

Apie sumaištį Lietuvoje

„Pirmiausia sumaištis Lietuvoje kyla iš visiškos sumaišties politinėje kairėje. Socdemai, valstiečiai, tvarkiečiai, darbiečiai, karbauskiai, skverneliai, širinskienės, juozaičiai – yra ta pati kairė, mutuojanti, griūnanti, lyg ir atgimstanti ir vėl griūnanti, paskutinius 15 metų egzistuojanti pastoviame chaose ir įvelianti Lietuvą į vis didesnį chaosą“, – aprašo situaciją kaip ją mato Seimo narys ir dėsto toliau:

Šis kairės chaosas yra Lietuvos bėda, todėl juo džiaugtis nėra jokios priežasties.

Sveika demokratija turi stovėti ant dviejų kojų. Kai kairė ima šlubuoti, tai nuo to blogai visam kūnui.

Ką mes galime į tai atsakyti – tik dar tvirčiau stovėti ant žemės ir būti tikra „žmonių partija“: kylanti iš žmonių, veikianti kartu su žmonėmis ir dirbanti vardan žmonių.

Nebijanti žmonių atviruose pirminiuose rinkimuose. Ir taip nešanti žmonėms viltį, kad gali būti kitaip.

Kad gali rastis naujas tikras Socialinis Kontraktas kaip gyvensime toliau ir kaip nebebus užmirštas tas, kuriam iki šiol nesisekė. Nes tarp jų yra mažiausiai vilties, daugiausia nevilties ir natūralaus pykčio, kuris ir atveda į Lietuvą vis naujus populistus.

„Jeigu nesustabdysime šio nusivylimo ir pykčio plėtros, matysime tik daugiau populizmo. Ir mažiau pažangos“, – įspėja Seimo narys Andrius Kubilius, kuris tuo pačiu yra dar ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos patarėjas.

Naujo Socialinio Kontrakto reikia tam, kad šalies politikoje ir valdyme sugebėtume grįžti prie pažangos, prie sėkmės kūrimo.

O tam reikia Ingos reiškinio (turima omenyje Ingrida Šimonytė – infa.lt).

♦◊♦◊

Nes dabar turime kitą reiškinį: valdžios sukurto chaoso ir jos pačios pykčio reiškinį. Tai sprogstamas mišinys, kuris visų pirma gali išsprogdinti pačią valdžią.

Bet prieš tai dėl valdžios sukelto chaoso turi pradėti streikuoti mokytojai ir ugniagesiai, į mitingus eiti medikai ir kūrybininkai.

Chaosas kyla pirmiausia iš visiškai nesuprantamo kairiosios valdžios (taip patys save vadina) ryžto įgyvendinti visiškai ultradešiniąją libertarią mokesčių reformą, dėl kurios kitų metų biudžeto pajamos sumažėja daugiau nei 300 mln. eurų, o per 3 metus valstybės finansiniai ištekliai negaus daugiau nei 1.6 mlrd. eurų pajamų.

Tai yra peilis į nugarą visam viešajam sektoriui: mokytojams, medikams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, valstybės tarnautojams. Tai matosi ir kitų metų biudžeto projekte.

Ingrida siūlo susitarti dėl Socialinio Kontrakto, tai yra kokių viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos ir pan.) mes norime ir tinkamai finansuojame, tuo tarpu valdžia siūlo visą viešąjį sektorių galutinai uždusinti.

Ir pirmieji bus uždusinti regionai bei visa provincija. Ir tai bus padaryta valstiečių rankomis. Rankomis tų, kuriuos žmonės rinko tam, kad gelbėtų provinciją, – prognozuoja A. Kubilius

Valstiečių Seime man gaila, bet dar labiau gaila tų provincijos žmonių, kurie bus pirmoji šito valdžios chaoso auka.

Deja, mes mažai ką galime pakeisti (nes tam reikia dirbti). Tik paraginti eilinius valstiečius greičiau atsikvošėti ir greičiau suprasti į kokią pražūtį su tokia mokesčių reforma pirmiausia jie varo Lietuvos provinciją.

Dar yra laiko sustoti, bendromis jėgomis Seime skelbti moratoriumą tokios mokesčių reformos įgyvendinimui ir išvengti tolesnio chaoso bei provincijos galutinio „uždusinimo“.

Ar išgirs valstiečiai mūsų susirūpinimą, svarstant kitų metų biudžetą? Abejoju.

Kodėl?

Todėl, kad Ramūnas [Karbauskis – infa.lt] galvoja, jog mes esame tiesiog valstiečių priešai. Iš paskos taip galvoja ir dauguma jam lojalių valstiečių Seime.

– Šioje vietoje aš drįstu nuoširdžiai kreiptis, sako Andrius Kubilius: „Ramūnai, ne mes esame valstiečių priešai; Tu pats ir tavo aklas nesuvokimas, kokius žalingus sprendimus jūs aklai priimate, yra didžiausias valstiečių priešas. Ir didžiausia chaoso priežastis“.

Ir ant tavo asmeninių pečių krenta visa atsakomybė už šitą chaosą, nes nei Premjeras, nei eiliniai valstiečiai nėra laisvi, (nuo įsipareigojimų laisvi yra tik TS-LKD nariai – infa.lt).

Nebėra prasmės ir toliau karštai kritikuoti tokią valdžią, nes ji pati yra didžiausia savo populiarumo priešė.

Nepadės jai nei naujos tyrimo komisijos, nukreiptos prieš opoziciją, nei užstrigusi apkaltų plokštelė. Nes tai jau net nebejuokinga. Tai sukelia tik užuojautą eiliniams valstiečiams, kuriems tai reikia iškentėti.

Kai tokios valdžios reitingai ima pikiruoti žemyn, yra ne mažiau pavojingas laikotarpis, nei buldozerinių mokestinių ar etatinių atlyginimų reformų laikotarpis.

Nes, kai reitingai smunka – Putinas eina kariauti, o ši valdžia ima neteisėtai nervingai trinti įrašus, griebiasi vaučerių ar jos chunveibinai užsipuola Nacionalinį [nešališką] LRT ir [skaidriausią] Ritą Miliūtę.

Štai tokia padėtis „ant Lietuvos“: vis didėjančio valdžios ir vis didėjančio valstybės gyvenimo chaoso padėtis.

Ir tai tik pradžia: štai pranešama, kad nuo sausio 1 d. elektros kainos augs 15%, o dujų – 20%. Tiek žinių apie valdžios karą su kainomis!

„Per 10 mėn nesurinkta beveik 40 mln. eurų mokestinių pajamų į biudžetą – ekonomikoje kaupiasi vis tirštesni debesys!“, – įspėja dėl audros ex premjeras.

„Ką tokioje situacijoje galiu pasakyti? Galiu tik dar kartą kreiptis į valdžią: atsipeikėkite!“, – pakelia akis į dangų…

…Kol dar ne vėlu.

Ką daryčiau jų vietoje – stabdyčiau biudžeto svarstymą ir kviesčiau opoziciją tartis, kaip išbristi iš gręsiančios viešojo sektoriaus krizės. Ir skubiai keisčiau Švietimo ministrę.

„Iš trijų kartų atspėkite, ar išgirs mano raginimą? Atsakymas aiškus – ne, neišgirs!“, – [balsas tyruose].

„Taigi turime ruoštis dar dviems tokios pat valdžios metams, kurios elgesį gali pakeisti tik mūsų ryški pergalė visuose kitų metų rinkimuose“, – skęsta svajonėse Andrius Kubilius.

„Nes juose spręsis ne tik kas bus Prezidentas, miesto meras, ar Europos Parlamento narys, bet ir vilties klausimas – ar gali būti Lietuvoje kitaip?“ – retorinį klausimą užduoda Seimo narys A. Kubilius, nutylėdamas, kad jau buvo kitaip, kai Lietuvai buvo užkrautas „Independence“, nepakeliama našta užgriuvęs mokesčių mokėtojų pečius.

„Ir esu įsitikinęs, kad su žmonių pagalba mes galėsime garsiai pasakyti – taip, Lietuvoje gali ir bus kitaip“, – optimistiškai šypsosi ex premjeras.

XXI amžius prasideda ir visoje Europoje – chaoso tik daugėja. Mūsų tvirta nuostata darosi vis svarbesnė ne tik Lietuvoje, bet ir žymiai platesnėje Europoje. Ir mes privalome vis garsiau ir drąsiau savo poziciją Europoje išsakyti ir ginti. Nes ji turi vertę ir svarbą visai Europai, kurioje chaosas tampa nauja kasdienybe.

„Gabrielius kalbėjo apie Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus rinkimus. Tikrai – nesiveržiu, tačiau sulaukiau dalies EPP kolegų primygtinio raginimo. Vertybių krizės ir plintančio populizmo krečiamai Europai reikia aiškumo, kurio mes vis dar nesame praradę: kas yra demokratija, kas yra žmogaus teisės, kas yra šalių suverenumas, ir kaip reikia vertinti tokį faktą, kad didelis kaimynas okupuoja mažesnio kaimyno teritoriją. Sumaišties laikais mes vertinami kaip turintys aiškias vertybes ir nuostatas. Ir to reikia Europai“, – įsitikinęs TS-LKD vertybėmis A. Kubilius.

Nors ir nesame didelės šalies didelė partija, tačiau nuosekliai dirbdami ir laikydamiesi aiškių proeuropietiškų bei prodemokratiškų (bet ne prolietuviškų – infa.lt) vertybių galime pasiekti daug. Ir todėl esame vertinami Europos bendražygių. Praeitais metais pradėjome „Maršalo Plano Ukrainai“ iniciatyvą, į kurią iš pradžių Vakaruose daugelis žiūrėjo skeptiškai, tačiau dabar ji jau tampa realybe. Šiais metais pradedame naują „Ukraina-2027“ iniciatyvą, prie jos, mūsų raginama, jau jungiasi Lenkija ir, mūsų siūlymu, jos esminę filosofiją neseniai patvirtino EPP suvažiavimas. Taip kuriame naują vilties architektūrą šiame Europos regione. Po kelių dešimtmečių tai virs nauja Europos realybe – vieningos, taikios ir laisvos Europos realybe.

Taigi – mes esame vilties ne tik Lietuvoje, bet ir platesnėse erdvėse kūrėjai.

Viltį galime sukurti tik savo nuosekliu darbu. Ir ištikimybe aiškioms vertybėms. Šiais chaoso laikais tai yra daug.

Taip optimistiškai kalba ex premjeras, Seimo narys Andrius Kubilius.

Tuo tarpu dabartinio TS-LKD pirmininko tonas kur kas pesimistiškesnis, – Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė, kad „Tie konservatoriai, kurie protestuoja prieš valdžios institucijas, imančias iš šeimų vaikus bei vaikų apsaugą nuo smurto garantavusias reformas – Kremliaus, siekiančio suskaldyti Lietuvos dešiniųjų gretas, įrankiai. Tarp tokių partijos Seimo narių – Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Rimantas Dagys. Jie dažnai pasitelkia ir Bažnyčią bei jos įtaką“, – primena Lrytas. O Respublika skelbia Rasos Juknevičienės nuotrauką, kurioje ji laiminga šypsosi, pozuodamas šalia Rusijos prezidento Vladimiro Putino portreto.

Tad Europai, kaip ir Lietuvai, dabar reikia gerai pagalvot, paskui kurią TS-LKD dalį jai labiau norėtųsi sekti. Nes tuo, kad ji skyla – abejoti netenka.