Iš Pabaltijo žmonės bėga bijodami dėl rytdienos

2015, lapkričio 21, 1:01 | kategorija Realybė | 20 komentarų | peržiūrų 2 159 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

rubaltic.ru

b382d63bb07e58be79eb3a55db7ebe4d

Labai svarbi emigracijos iš Pabaltijo priežastis – baimė dėl ateities: daugelis Lietuvos ir Latvijos žmonių bijo netekti darbo, kadangi supranta, jog kito darbo savo šalyse jie neras, o iš vietinės bedarbio pašalpos neišgyvensi. Taigi, emigracija yra vienintelis išsigelbėjimas: tai, ką Baltijos šalių politikai bailiai vadina „išvykomis užsidirbti“ ar netgi „pažintinėmis kelionėmis“, iš tikro yra gyventojų evakuacija iš socialinės ir ekonominės nelaimės zonos.

Draudimo kompanija ERGO paviešino „Baltijos saugumo indeksą“ (Baltijas drošibas indekss), paremtą sociologiniu tyrimu, kurį atliko ERGO kartu su Latvijos mokslinių tyrimų centru SKDS. Pasitikėjimas rytdiena tarp Baltijos šalių gyventojų buvo vertinamas penkiais parametrais: turto saugumas ir finansinis stabilumas, sveikatos būklė ir galimybė gauti medicininę pagalbą, asmeninis fizinis saugumas ir kriminogeninė padėtis, užimtumas ir nuolatinių pajamų šaltinis, nacionalinis stabilumas ir nacionalinis saugumas.

Iš visų šių parametrų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai tik fizinio saugumo ir kriminogeninės padėties srityje jaučiasi ramiai. Visais kitais parametrais Pabaltijo visuomenės nuomonėje dominuoja netikrumas ir baimė dėl rytdienos. Be to, socialinės nuotaikos Estijoje skiriasi nuo Latvijos ir Lietuvos: Estijoje pasitikėjimo rytdiena indekso suma yra +8 punktai, o tai gerokai daugiau, nei Latvijoje (-13 punktų) ir Lietuvoje (-5 punktai).

Tik Estijoje buvo gautas teigiamas turto saugumo, materialaus ir finansinio stabilumo indeksas (+11 punktų), o Latvijoje ir Lietuvoje jis siekia atitinkamai -8 ir -6 punktus. Estijos piliečiai daug mažiau pergyvena dėl nacionalinio saugumo, nei latviai.

Tačiau visų trijų Baltijos valstybių gyventojams būdinga baimė dėl problemų su sveikata ir galimybe gauti medicininę pagalbą, o labiausiai – baimė netekti darbo.

Labiausiai bijoma netekti darbo Latvijoje – 56 % apklaustųjų atsakė, jog neįsitikinę, kad netekę darbo galės greitai rasti kitą. Lietuvoje bedarbystės baimė siekia 52 %, Estijoje – 49 %.

„Daugelio Baltijos šalių gyventojų nerimas ir neužtikrintumas dėl savo darbo gali būti surištas su tuo, kad jie neturi santaupų, kurios padėtų jiems kurį laiką pragyventi be pastovių pajamų šaltinio“, – mano ERGO valdybos narys Baltijos šalyse Denisas Sazonovas. „Latvijos saugumo vertinimas materialinio aprūpinimo prasme, taip pat įsidarbinimo bei sveikatos apsaugos klausimai yra ypatingai svarbūs, ypač lyginant su Estija. Žemi saugumo indekso rodikliai Latvijoje iš dalies yra todėl, kad tik trečdalis gyventojų turi aiškų tolesnės karjeros planą ir pajamų šaltinį artimiausiems dviems metams. Neapsisprendimas šiose srityse, taip pat ir mažas santaupų lygis, kad būtų užtikrinta stabili finansinė situacija ilgalaikėje perspektyvoje, kelia didžiulį nerimą, susijusį su netikėtais ir nemaloniais kasdienio gyvenimo įvykiais“, – teigia tyrimų centro SKDS direktorius Arnis Kaktinšas.

Dar turime pridurti, kad nedarbo lygis Latvijoje ir Lietuvoje jau dabar viršija vidutinį ES lygį (Eurostat duomenimis 10,1 % ir 9,6 % gyventojų atitinkamai, kai vidutiniškai ES nedarbas siekia 9,5 %). Didžiausia bedarbio pašalpa Latvijoje ir Lietuvoje – apie 300 eurų, o dujų, vandens ir šilumos kainos ten – ne mažiau 200 eurų per mėnesį.

Kitaip sakant, išgyventi gaunant bedarbio pašalpą Pabaltijo šalyse neįmanoma, o santaupų, atidėtų „juodai dienai“ ilgam neužteks, todėl darbo netektis – lėta mirtis iš bado. Bet naujo darbo ten irgi taip lengvai nerasi: Latvijos ir Lietuvos gyventojų nuolat mažėja, atitinkamai mažėja ir darbo vietų paklausa. Bazinė pensijoje Latvijoje – 108 eurai ir 110 eurų Lietuvoje, sutaupyti pensijai papildomai, kai vidutinis atlyginimas Latvijoje yra 560 eurų ir 526 eurai Lietuvoje, galimybių nėra, todėl daugelio tų, kurie pasilieka gyventi tose šalyse, laukia skurdi senatvė.

Todėl, pagrindinė Pabaltijo gyventojų masinės emigracijos priežastis – visuotina ten gyvenančiųjų baimė dėl ateities, skurdaus gyvenimo pusbadžiu tolimoje, o ir artimoje ateityje laukimas.

Viso šito fone ypač veidmainiškai skamba Pabaltijo politikų žodžiai, kad jei žmonės ir išvyksta, tai jie keliauja po Europą. Pamato pasaulį, grožisi įžymiomis vietomis, ragauja užsienio virtuvės valgius. „Daugelis emigrantų palieka Lietuvą netekę darbo. Pavyzdžiui, 85 % žmonių, deklaravę išvykimą 2010 metais, nurodė, jog iki išvykimo jie metus ar net ilgiau niekur nedirbo. Šis faktorius sustiprina tokį traukos aspektą kaip darbo užmokestis pagrindinėse emigrantų apgyvendintose šalyse. Iš perkamosios galios pusės ji yra du-tris kartus mažesnė, nei Lietuvoje. Iš šiuolaikinių kainų pusės (tai yra, neskaitant pragyvenimo tose šalyse išlaidų) darbo užmokestis gali šešis kartus viršyti vidutinę algą Lietuvoje“, – teigiama Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ataskaitoje.

Taip kad tie, kurie sako, kad žmonės stovi eilėse prie lėktuvų į Londoną iš Rygos ir Vilniaus oro uostų ne tam, kad skintų braškes ar dirbtų žuvies konservų fabrike, o tam, kad pasėdėtų angliškuose pabuose bei pasigrožėtų Big Benu, vietoje tikrovės bando mums įpiršti savo lūkesčius.

Dar gi Pabaltijo ura-patriotams laikas būtų pamiršti savo mantrą apie tai, kad visi emigrantai tik išvyko užsidirbti ir būtinai sugrįš. Maža to, kad pačių emigrantų apklausos, nuolat vykdomos Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, rodo, kad tvirtai ketinantys užsidirbti pinigų ir grįžti namo yra ne daugiau kaip 10-20 % visų išvykėlių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Maža to, kad išvažiavusieji, įsikūrę naujoje tėvynėje, išsiveža ten ir savo šeimas bei vaikams duoda vietinius vardus. Pasilikusiųjų namie socialinių nuotaikų tyrimas įrodo, kad jiems taip pat nėra prasmės pasakoti apie greitą reemigraciją.

Absoliuti dauguma Latvijos ir Lietuvos gyventojų bijo dėl ateities: bijo netekti darbo, bijo likti be lėšų pragyvenimui, bijo problemų su sveikata, bijo vargingos senatvės. Žmonės viską supranta, juk jie gyvena tose šalyse ir viską patys mato: imk po to, ir papasakok jiems, kad tie, kurie išvažiuoja, būtinai sugrįš, ir kad jie iš viso ne emigruoja, o keliauja, siekia pamatyti pasaulį… mušt gal ir negausi, tačiau niekas nesiklausys.

Gyventojų judėjimą iš Pabaltijo nėra teisinga vadinti ne tik „išvykimu uždarbiauti“ (nekalbant jau apie „keliones po pasaulį“) – viso to negalima netgi vadinti emigracija. Tai ne emigracija – tai evakuacija. Bėgimas iš socialinės ir ekonominės nelaimės zonos.

Pabaltijo uždarbiautojai, iš esmės, yra tokie patys, kaip ir pabėgėliai iš Sirijos, Libijos ir Irako.

Skirtumas tarp jų toks, kad Sirijoje, Libijoje ir Irake galimybę gyventi normalų, orų ir laimingą gyvenimą sugriovė svetimi vadovai, o Lietuvoje ir Latvijoje – savi.

parengė: Darius Dimbelis

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 20

  1. Darius says:

    Super straipsnis…

  2. Konkurencijos nėra says:

    Blogiausias vagis yra savas vagis…

  3. Mindaugas says:

    Derėtų iškelti klausimą, kas Lietuvoje buvo realiai pasiekta per pastaruosius 25-erius metus ir kam tai buvo naudinga.Didieji 25-mečio „laimėjimai“ – sugriauta Lietuvos pramonė ir žemės ūkis, sugriautos šeimos (~60% išsiskyrusių porų, smurtas ir t. t.), sudužę likimai ir gyvenimai, daugiau kaip trečdalis ant ar žemiau skurdo ribos atsidūrusių Lietuvos žmonių, masinė emigracija ir demografinis krachas, jaunimo kultūrinė ir moralinė degradacija, alkoholizmas ir narkomanija, iš Vakarų platinamas homoseksualizmo kultas. Kas iš viso to pasipelnė? Tik saujelė kapitalistų, bankininkų – buržuazinių oligarchų – kuriems laisva Lietuva suteikė paprasčiausią galimybę kiek įmanoma labiau prisiplėšti turtų, kuriuos sunkiu ir prakaituotu darbu dešimtmečius kūrė lietuvių tauta. Taigi, kas vyksta dabar, yra i brutali ir ciniška mažumos diktatūra prieš daugumą, griaunanti elementarius žmogiškumo, tautos savasties bei išlikimo pagrindus, neturinti nieko bendro nei su laisve, nei su nepriklausomybe, apie kurią kalbėti mažų mažiausiai veidmainiška – ypač šiandien, kai Lietuva yra tiktai ES provincija, Vašingtono-Briuselio kolonija, pigios darbo jėgos šaltinėlis.

  4. Panzer says:

    Mindaugai, kaip socializme pavyktų išvengti korupcijos? Kokia tavo nuomonė?

  5. pamokantis ziaurumas says:

    kol valdininko parasas nesa materialu gerbuvi paciam valdininkui arba ji paskyrusiai partijai tol korupcija nenugalima.’Nebevaisingai europai'(gal but)vienintelis vaistas-‘galvos nupjovimas’?

  6. Ina says:

    Ačiū straipsnio autoriui ir ačiū už trumpą ir taiklų komentarą Mindaugui.

  7. Panzer-ui says:

    sovietmeciu,vagystes buvo neatsiejama sovietu sajungos arba tarybinio piliecio gyvenimo dalis,bet tokios prabangos,kokia dabar demonstruoja naujai iskepti,po nepriklausomybes paskelbimo, Lietuvos milijonieriai arba multimilijonieriai,nebuvo ir uz stambius valstybes turto grobstymus arba kaip dabar sakoma – aferas,gresdavo ilgas poilsis belangeje ant naru arba susaudymas,kaip ir dabar dar praktikoje naudoja kinieciai bandydami pazabot korupcija valdzios virsunese

  8. Konkurencijos nėra says:

    Jokie įstatymai korupcijos nesunaikins, reikia Asmenybių.
    Ar ne Platonas yra pasakęs, „Valstybej bus tvarka kai ją valdys Filosofas“ kaip tai taip.

  9. Panzer says:

    Visas mūsų biurokratinis aparatas vykdo sferas,nes žino kad jiems niekas negresia. Jei už valstybes turto grobstyma pasodintų 10 – 15 metu, o gal net iki gyvos galvos, viskas greit pasikeistų. Naivu tikėtis, kad valdininkas pats pradės save bausti, todėl ,manau, priejome linija kai tokiam „sąžiningai“ dirbančiam valdininkui reiktų nukapoti kelis pirštus, būtų pavyzdys…

  10. Simas Simaitis says:

    Nori permainų savo gyvenime – imkis valdžią aplinkybėms į savo rankas. Tapk atsakingas už jas. Negali pakeisti savo gyvenimo, nieko jame nepakeisdamas ir nesikeisdamas pats. Dėl savo pasyvumo žmogus dažnai praranda realias galimybes, suteiktas likimo. Kas klosto prioritetus jūsų gyvenime – jūs patys ar kažkas kitas? Galbūt juos dėlioja pats gyvenimas, o jūs tiesiog plaukiate pasroviui? Tapkite savo gyvenimo šeimininku. Jei jūs niekur neiškeliausite, – tai niekur ir neatvyksite.

    Realybė tokia, kad politikavimo laikas jau praėjo, laikas imtis savo gyvybių gelbėjimo. Ir tai jau be pafoso ar ironijos.

  11. Mindaugas says:

    To Panzer: Na socializmas tai tik pereinamoji būsena, einant link komunizmo. Pirmojoje socializmo pakopoje, kai prie naujo gyvenimo prisidės dar neįpratę dirbti elementai, gamybinės jėgos taip pat nebus pakankamai išvystytos ir dar tebebus „juodasis“ ir „baltasis“ darbas, — įgyvendinti principą, — „kiekvienam pagal jo reikmes“, — be abejo, bus labai sunku, dėl to visuomenė bus priversta laikinai stoti į kažkokį kitą, vidurinį kelią. Nemanau, kad socializme būtų įmanoma išvengti korupcijos (tai tik mano asmeninė nuomonė, lai neįsižeidžia komentarą skaitantys socialistai). Tačiau aukštesniojoje komunistinės visuomenės fazėje, po to, kai išnyks žmogų pavergiąs jo pajungimas darbo pasidalijimui; kai išnyks kartu su tuo protinio ir fizinio darbo priešingumas; kai darbas liausis buvęs tik priemonė pragyventi, o pats taps pirmąja gyvenimo reikme, kai kartu su visapusišku individų išsivystymu išaugs ir gamybinės jėgos, tada išnyks ir korupcija. Jūs galite manęs paklausti, ar įmanoma komunizmą įgyvendinti?Komunistinė visuomenė numato pakankamai išvystytas gamybines jėgas ir komunistinę žmonių sąmonę, komunistinį jų apsišvietimą. Šiuolaikinėms gamybinėms jėgoms vystytis kliudo esamoji kapitalistinė nuosavybė, bet, jei turėsime galvoje, kad būsimojoje visuomenėje šios nuosavybės nebebus, — tai savaime aišku, kad gamybinės jėgos dešimteriopai išaugs. Nereikia taip pat užmiršti tos aplinkybės, kad būsimojoje visuomenėje milijonai dabartinių veltėdžių, taip pat ir bedarbiai imsis darbo ir papildys darbo žmonių eiles, o tai smarkiai pastūmės į priekį gamybinių jėgų vystymąsi. Kai dėl žmonių „laukinių“ jausmų ir pažiūrų, tai jie nėra taip jau amžini, kaip tatai kai kas mano: buvo laikas, pirmykščio komunizmo laikas, kai žmogus nepripažino privatinės nuosavybės; atėjo laikas, individualistinės gamybos laikas, kai privatinė nuosavybė užvaldė žmonių jausmus ir protą; ateina naujas laikas, komunistinės gamybos laikas, — ir kas gi nuostabaus, jeigu žmonių jausmai ir protas persisunks komunistinių siekimų. Argi būtis nenulemia žmonių „jausmų“ ir pažiūrų?
    To panzer-ui: Iš dalies su jumis sutinku. Bet kodėl taip atsitiko? Aš daug apie tai masčiau ir manau, kad buvo iškraipytos pačios komunizmo idėjos, statant komunistinę-socialistinę santvarką vienos valstybės rėmuose….

  12. to mindaugas says:

    Skaitant tavo komentarus susidaro ispudis, kad juos raso labai ligotas zmogus. Sveikai protaujantis zmogus niekada tokiu nesamoniu nerasinetu. Tikekimes, kad laikas tave isgydys…

  13. Panzer says:

    Mindaugai, aš jus puikiai suprantu,bet kokios visuomenės(komunistines ar kitos) pagrindinis tikslas kuo daugiau laimingų žmonių,kas visiškai neįmanoma kapitalizme. Dabartiniame,kapitalistiniame pasaulyje keli procentai individų valdo milžiniškus išteklius ir juos naudoja pelno siekimui, kuriame darbuotojų vertė tik išlaidų grafoje ir kuo ta vertė smunka, tuo labiau darbuotojas praranda bendrumo jausmą. Juk darbo svarbą vertindami tik piniginia išraiška mes suskirstėme darbus į gerus ir blogus, bet tiek pat svarbu gydyti ligonius ir kepti duona, be maisto mes mirtume.
    Mus 25 metus įtikinėja, kad valstybinis turtas yra blogai, o mes tiek patikejome, kad privatizavimą sutinkame plojimais. Visuomenė tai gyvas organizmas, kuris stipriai serga, nes žmonių tikrosios vertybės numestos į patvori,kaip atgyvena. Tą gyvą organizmą reikia puoselėti, bet vietoj to mums ibruktas vartotojiškumas, kas verčia sukti galvą iš kur gauti pinigų daiktams,kurių net nereikia, maisto kurio nesuvalgai ir t.tt
    Sakyčiau būtis visų svarbiausia,reikia viską išgyventi ir sulaukti naujos revoliucijos, tinkamo laiko ir būti pasiruošus. Nusimato ji labai skausminga, nes kapitalas nepripažįsta pralaimėjimų, o esant visai blogai padėčiai pasirenka didelę rizika, viskas arba nieko. Niekuo nuostabaus jei žmones į priekį pradės vesti bendra idėja ir jos siekimas. Neįmanoma kažką sukurti ir pasiekti jei tai nedaroma su atsidavimu ir ugnele. Sakyčiau korupcija gyvuoja kai netikima idėja ir kai visuomenė nesijaučia socialiai saugi. Komunizme tai įvyko dėl bendros idėjos silpnumo ir išlikusių klasių susiskirstymo, visuomenė nebuvo išgryninta. Nebuvo galima leisti,kad deguto šaukštas sugadintų visą medų, reikalingi saugikliai. Vis gi įdomus pereinamasis laikotarpis, kaip reiktų subrandinti bendrą tikslą, kad nereikėtų kalėjimų ir bausmių?Gal individo viešas pasmerkimas ir jo sunkios pastangos vėl įsilieti į visuomenę atgrasytu nuo bandymo nusikalsti. O gal vis tik neįmanoma, be atpildo?
    Dėkoju už Jūsų įžvalgas, Mindaugai, mano mintys išreikštos paprastesniais žodžiais,bet tikiuosi,kad esme supratote.

  14. Antanas says:

    Dabar ijungiam visa sveika prota kiek turime ir visi kas iki cia paskaitet pamastom, o koks sio straipsnio tikslas. Ir visu komentaru su Mindaugu priesaky? Ogi sukelti abejones apie musu gyvenimo kokybe ir parodyti, kaip Lietuva „nusigyveno“ per 25 laisves metus. Kokie skambus lozungai apie evakuacija, kaip sunku pragyvent is pasalpos, sulygina su karo nusiaubt a Sirija. Tik kazkaip pasedejus kamsciuose arba neradus penktadienio vakara kur pube prisesti to „blogo“ gyvenimo nesimato. Pridedam fakta, kad straipsnio saltinis rubaltic.ru. Na ir viska vainikuoja „pseudo“ intelektuali diskusija apie kominizmo idealus. Buvom-matem-gyvenom tame komunizme, kas nespejot – tevu pasiklauskit. Papasakos kaip daznai mandarinu/bananu apipuvusiu paragaudavo. Jo, sutinku, kapitalizmas bloga sistema. Visiems tinginiams-vagims labai bloga. Nes reikia dirbti. Ir gyvenimo kokybe tiesiogiai priklauso nuo to kiek turi noro dirbti. O ne nuo to kiek galesi laisvai vogti. Kas gero nutiko per 25 metus? Ogi pradeda atsirasti ir augti stipri vidurinioji klase. Kas yra ekonomikos ir socialines geroves pagrindas. Sovietai ir taip kai kuriu garbinami komunistai 50 metu issijuose ja naikino. Kas norit grizt i tuos laikus?

  15. Mindaugas says:

    To Panzer. Taip, aš Jūsų mintis supratau. Puikiai parašėte. Malonu sutikti bendramintį.
    To Antanas: Kiom gi Jums, garbusis, rubaltic.ru neįtiko? A, suprantu, juk rusai puola…Vis puola, puola ir užpulti negali 🙂 Be to niekas nebando jokių sukelti abejonių apie gyvenimo kokybę Lietuvoje. Mes visi puikiai matome, kokia tai kokybė. Matome būrius emigruojančių iš „klestinčios“ Lietuvos, matome „stiprią“ vidurinę klasę, matome valdžiažmogių savivalę, matome išvogtą ir išparceliuotą Lietuvą, galų gale suprantame, kad jokios nepriklausomybės bei demokratijos čia ir su žiburiu nerasime…Kas dėl komunizmo. Taigi Jūs negyvenote komunizme, tai kam kritikuojate? Kas dėl komunistų. Taigi, buvę komunistai (nors tokiais pavadinti liežuvis neapsiverčia), dabar Lietuvos valdžioje….bet juk viskas nuostabu. Svarbiausia, kad landzbergis mums nepriklausomybę atnešė 🙂

  16. memel says:

    na,bet ir pavare Antanas:)galvoju,ka cia reiketu pavartot man,kad suregzt  i feljetona panasia rasliava?

  17. Aštrus says:

    Viskam ateina laikas.Žino kam reikia kiek milijardų pagrobta,žino ir kas juos pagrobe,kur jie ganosi.Jeigu turtingai gyvensime ir mylesime savo valdžią,kiti vejai sunkiai bus įgyvendinti šalyje.Dabar kokie neskanūs linkejimai mūsų valdantiems su kiekvienais metais jie aštresni,daugiau išviešinamo m..lo,bet niekas ne nubaustas.Taip ilgai nebus,grobuonis laimes netures.Tauta iškentes ,išlauks ir išgyvens,sugrįž ir duoneliautojai,pasiseme naujų kalbų,naujų profesijų ir su pinigais.

  18. Vincius says:

    Mielasis Memel, kad suregzti sitokia juokinga rasliava, kaip Antanas, nereikia nieko vartoti – paprasciausiai reikia isidarbinti arba daukantiniu trubaduru, arba sorosinio fondo „grantojiedu“, giesmele pati is sirdies versis. O Mindaugui ir Panzer, kaip visada, pagarba.

  19. bravo says:

    Mindaugas ir Panzer matau blaškymasi nors daug kur galima su jumis sutikt,o kaip gi komunistinės kinija ir š.korėja?,ten ką žmonės teisybėja gyvena?,jai nežinot pasidomėkit,bet turim netoli islandija su šveicarija manau daugiau pasidomėja šių šaliu piliėčių gyvenimų rasit daugiau mums patrauklių momentų negu komunistinėja santvarkoje mums kaip eilinę religija primestu žydelių,juk galim sukurti savo teisinga sarangą visiėms šalije gyvenantiėms,pasidomėkit kaip iki krykščionybės baltai gyveno,tai pamatysit kad į valdžią rinkdavo sažiningus,ryžtingus,teisingus,darbsčius žmones,o komunizme juos ruošdavo ir statydavo,kaip ir dabar,anūka pvz.su pagarba…

  20. Mindaugas says:

    bravo: Na Kinijoje komunizmu tikrai nekvepia. Taip pat Š.Korėja gyvena ne komunizme, bet socializme. Dėl Islandijos ir Šveicarijos, tai kitas klausimas. Dėl pagonių. Gaila, kad Jūs nematte bendro paveikslo, o kalbate apie valdžios rinkimą. Kaip sakė Ciceronas „istorijos nežinantis žmogus visada lieka vaiku“. Nuodugniam istorijos pažinimui yra būtina pažinti istorijos, t. y. žmonių visuomenių raidos, dėsnius.Remdamiesi šitokia metodologija, negalime nematyti, kad kiekviena klasinė visuomenė, t. y. visuomenė, paremta žmonių pasiskirstymu į skirtingas, dėl savo padėties darbo santykiuose priešingų interesų klasės, neišvengiamai gimdo klasių kovą, kaip pagrindinį savo istorijos reiškinį .Tai bendra tiek vergovinei tvarkai, tiek feodalizmui, tiek ir kapitalizmui. Laisvasis ir vergas, patricijus ir plebėjas, dvarininkas ir baudžiauninkas, checho meistras ir pameistrys, žodžiu, engėjas ir engiamasis buvo amžiname antagonizme vienas antram, kovojo nenutrūkstamą, čia paslėptą, čia atvirą kovą, kuri visada baigdavosi revoliuciniu viso visuomeninio pastato pertvarkymu arba bendru kovojančių klasių žlugimu. Tik supratę šią elementarią tiesą, galėsite teisingai pažvelgti į pasaulio ar, konkrečiai, Lietuvos ir lietuvių tautos istoriją: ją pažinsite tik susipažinęs su tuo, kaip realiai gyveno paprasti žmonės, didžioji tautos dauguma. Ar pavergėjai būtų buvę kunigaikščiai, ar feodaliniai dvarininkai, ar vėliau atsiradę kapitalistiniai žemvaldžiai (buožės), ar bankininkai su pramonine miestų buržuazija; ar žiūrėtume lietuvių tautos gyvenimą carinėje Rusijoje, ar „nepriklausomoje“ smetoninėje Lietuvoje, ar dabartinėje Lietuvoje, visada atrasime klasių kovą, kaip pagrindinį visuomeninį klausimą.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top