Kodėl Breiviko aukos mirė nesipriešindamos kaip avys?

2012, lapkričio 2, 10:43 | kategorija Ideologija | 27 komentarai | peržiūrų 4 974 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Yra vienas klausimas, susijęs su įvykiais Utojos saloje, į kurį būtina rasti atsakymą: kaip vienas žmogus, apsiginklavęs pusiau automatiniu šaunamuoju ginklu gali laisvai vaikštinėti po pakankamai nedidelę salą, šaudydamas savo aukas, jeigu jėgų santykis buvo ne jo naudai maždaug 700 prieš 1? Pats jis aiškina, kad jį užpuolė tik vieną kartą per beveik valandą trukusią operaciją. Tą žmogų jis paprasčiausiai atstūmė ir sušaudė vietoje. Jo išžudytų kairiųjų ekstremistų skaičius pats savaime manęs nesujaudino. Nesujaudino ir netapo siurprizu nė pačios skerdynės, jeigu jau kalbėti atvirai. Tačiau šis gėdingas faktas neduoda man ramybės nuo pat pradžių. Ir neramina iki šiol.
Vargas Vikernesas

paveikslėlisPati pirmoji mano reakcija, suprantama, buvo gėda. Kaip mano tėvynainiai gali būti tokiais bailiais ir tokiais bejėgiais? Kas su jais pasidarė? Noriu pasakyti, kad bet koks pakaltinamas, sveikas žmogus panašioje situacijoje bent jau pamėgintų duoti atkirtį, žmonės susiburtų į nedideles grupes, apsiginklavusias akmenimis ir lazdomis, pamėgintų surengti pasalą žudikui ir panašiai. Suprantama, keli užpuolusieji neabejotinai būtų užmušti, bet galiausiai žudikas būtų nukenksmintas ir skerdynės sustotų. Netgi gavus kelias šautines žaizdas vis dar galima kovoti, ir mirtis ateis tik vėliau, dėl kraujo netekimo. Žmogus nėra bejėgis, netgi jei jį sunkiai sužeidė.

Pakanka turėti kovinę dvasią ir tęsti kovą. Jūs galite turėti kitokią nuomonę, tačiau aš žinau, ką kalbu. Aš kovojau toliau kai mane sužeidė (sutraiškė žandikaulį) ir pasiekiau pergalę. Aš buvau liudininkas, kaip tai pavykdavo kitiems: žinomiausias iš jų – Ošetas, kuris liovėsi bėgti ir priešinosi netgi po to, kai gavo mažiausia 7 durtines žaizdas, tarp jų – pradurtus plaučius. Jis veikė, įvarytas į kampą, ir vis dėlto. Netgi tie, kuriuos įvarė į kampą saloje, nesipriešino, išskyrus vienintelį minėtą atvejį. Likusieji nesiėmė jokių priemonių. Kai kurie iš jų liovėsi bėgę, paklusdavo ir laukdavo, kada juos nušaus. Kiti krito ant žemės, užsidengdami rankomis galvas. Dar kiti maldavo pasigailėti. Visus juos iššaudė Breivikas.

Manyje tūnantis socialinis darvinistas ploja katučių dėl įvykio: tokie bailiai verti mirties! Ir vis dėlto, manau, kad suprantu, kodėl jie elgėsi būtent taip. Matote, aš irgi užaugau socialdemokratiškoje (t.y. marksistinėje) Norvegijoje. Todėl leiskite man papasakoti apie šitą oi kokią palaimintą šalį Norvegiją.

Kaip ir beveik visi norvegai, pirmą kartą su tikrąja Norvegija susidūriau vaikų darželyje. Vaikų kalėjime, kurioje darbavosi kairiųjų ekstremistų feministinė gvardija, diegianti savo nekaltoms aukoms melagingą propagandą ir verčianti vaikus „dalintis“ ir „būti gerais“ vienas kitam. Rungtyniavimas buvo draudžiamas. „Pergalės“ ir net „pralaimėjimai“ buvo draudžiami. Visi visą laiką turėjo būti lygūs visame kame. Žaisti vienam buvo draudžiama. Tu turėjai žaisti su kitais vaikais ir dainuoti linksmas ekstremistines daineles drauge su fanatiškomis „prižiūrėtojomis“. Narsesni vaikai – o aš buvau iš jų tarpo – vengė viso šito, mėgino pasislėpti nuo „prižiūrėtojų“ vaikų aikštelėje ir netgi mėgino pabėgti iš vaikų darželio. Man buvo viso labo treji metukai, kai pirmą kartą persiropščiau tvorą ir nubėgau 2 kilometrus iki namų, savarankiškai įveikęs visas kliūtis. Parbėgęs namo, paskambinau į duris ir čia mane „areštavo“ nuosava motina, kuri kažkodėl anksčiau grįžo namo iš darbo tą dieną ir piktai pasiuntė mane atgal į marksistinį vaikų Gulagą.

Nors mano likimas, tiesą sakant, šiek tiek skiriasi nuo kitų vargšų norvegų vaikų likimo. Netrukus įvyko mano išlaisvinimas iš vaikų darželio, kai tėvą pasamdė dirbti Sadamui Huseinui Irake 1979 metais. Jis buvo vienas iš tų inžinierių, kurie padėjo pastatyti Iraką po to, kai Huseinas tapo prezidentu. Angliška mokykla Bagdade buvo kimšte užsikimšusi, dėl to, kai man sukako 6 metai, mane pasiuntė į paprastą valstybinę Irako mokyklą.

Gyvenimas Irake buvo nepakenčiamas dėl kelių priežasčių: mudu su broliu turėjome atremti išpuolius gatvėse ir mokykloje, mums vos pavyko pasprukti nuo pasiutlige užsikrėtusių šunų gaujos, persekiojusios mus mieste, kartą teko nešti kudašių kiek tik kojos neša nuo girto žudiko su kirviu, kuriuo jis užkapojo žmoną. Vėliau jį nušovė policininkai. Kartą mes vos nenumirėme apsinuodiję maistu ir t.t. Galiu pridurti, kad esu išgelbėjęs gyvybę vienam anglui, kuris skendo baseine – laiku iškviečiau reanimaciją. Manau, kad tėvai pasielgė labai neatsakingai, persikėlę su visa šeimą į Iraką, tačiau jie tikriausiai neturėjo galimybės būti apdairesniais, kaip kad galima dabar, kai apie viską įmanoma sužinoti per Google. Ir vis dėlto, aš bent jau turėjau galimybę pamatyti realų pasaulį. Norvegijoje gi realybė buvo pakeista kažkokia socialdemokratinė surogatine realybe, kurioje viskas idealu ir pagal kurią galinga Norvegijos valstybė viskuo rūpinasi. Sovietinė Norvegija žengia petys į petį su tavimi iki grabo lentos.

Kai sugrįžau į tėvynę, mane atidavė į pradinę mokyklą ir aš buvau pakankamai neblogas mokinys. Vienintelė problema buvo tai, kad buvau pernelyg geras: pabaigęs spręsti uždavinius anksčiau už kitus, buvau priverstas laukti, kol jie mane pasivys. Matote, marksistinėje Norvegijoje visi yra „lygūs“ ir praktiškai tai reiškia, kad niekam neleidžiama būti geresniam už pačius lėčiausius, bukiausius ir negabiausius visuomenės narius. Nėra atskirų klasių pažangiems mokiniams ir netgi atskirų klasių atsilikusiems. Vietoje to, visi talpinami į vieną klasę, kadangi Norvegijoje neegzistuoja „gabūs“ ir „negabūs“ mokiniai. Jie visi lygūs ir jiems suteikiamos vienodos galimybės būti tokiais kaip visi. Bent jau taip teigia marksistų ekstremistai. Dėl to, baigęs spręsti savo uždavinius per kokias 5 minutes, likusias 45 minutes turėdavau laukti. Suprantama, pats bukiausias mokinys niekad nebaigtų spręsti savo uždavinio, kol visa klasė jo nebaigs, jis buvo pernelyg bukas, kad apskritai ką nors suprastų, o papildomų užduočių man niekad neduodavo. Man tekdavo laukti, laukti ir laukti. Jokio tikro rungtyniavimo klasėje nebuvo nė pėdsako. Ir pradinėje mokykloje man buvo nuobodu. Buvau tiek pasisotinęs, kai pabaigiau pradinę, kad norėjau pereiti į gretimą vidurinę, kitokią negu toji, į kurią nuėjo mano klasiokai. Norėjau, kad ten nebūtų taip nuobodu. O gal toje kitoje klasėje nebus idiotų, stabdančių mane?!

Vidurinėje tapau vieninteliu mokiniu iš savo senosios pradinės, tapau naujoku. Likusieji mokiniai atėjo iš kitų mokyklų. Deja! Greitai mano viltys sužlugo. Ten viešpatavo tokia pati idiotiška socialistinė sistema, kaip ir pradinėje. Problema slypėjo ne mano senoje mokykloje, ne ankstesniame mokytojuje ir ne ankstesnėje klasėje, o tame, kad tokia buvo visa Norvegijos švietimo sistema! 8-oje klasėje pradėjau praleidinėti pamokas, lioviausi atlikinėjęs namų darbus ir nebekreipiau dėmesio į mokytojus, užsiimdamas per pamokas savais reikalais ir tuo pat metu įsigudrindavau gauti puikius pažymius. Tada ir supratau, kad tuščiai švaistau laiką. 9 klasėje beveik nebelankiau mokyklos, praleisdamas du trečdalius pamokų.

Praėjus keliems metams, įgijau aukštąjį išsilavinimą, išlaikęs aukštesnės mokyklos egzaminą, o paskui egzaminą koledže kaip „eilinis abiturientas“ ir visa tai padaryti buvo tas pats, kas nusispjauti. Kartą aš paprasčiausiai perskaičiau vieną knygą, likus dienai iki egzamino ir gavau aukščiausią balą. Aš dariau tai tik dėl to, kad sėdėjau kalėjime ir tai buvo geresnė alternatyva už darbą (t.y. visiškai beprasmiškų ir daug pastangų reikalaujančių operacijų darymą, pavyzdžiui, skylių medinėse lentose gręžimą per visą dieną). Jokios Norvegijos švietimo įstaigos manęs nieko neišmokė, aš laikau save absoliučiu savamoksliu.

Visa tai, ką čia papasakojau, gali atrodyti kaip nukrypimas nuo temos, tačiau taip nėra. Tai, k papasakojau, puikiai iliustruoja, kaip Norvegijoje auklėjami vaikai. Ir niekas nesikeičia. Netgi universitetuose niekas nieko iš vaikų nereikalauja. Norvegijoje galima gauti prestižinį laipsnį, padėjus minimalias pastangas ir visą laiką jūs būsite apsuptas pačių kvailiausių, lėčiausių ir prasčiausių studentų. Esmė ta pati – jiems irgi suteikiamos „lygios galimybės“ gauti prestižinį laipsnį ir kad jie šito pasiektų, marksistai pašalino visas kliūtis nuo jų kelio. Kad baigtum kursą Norvegijos universitete, pakanka perskaityti tris-keturias knygas. Kad baigčiau anglų kalbos kursą Tromsės universitete, man pakako išversti 4 puslapius teksto ir lankyti užsiėmimus 1-2 kartus per savaitę. Aš nejuokauju!

Norvegai didžiuojasi gautais diplomais, laikydami save pasiekusiais sėkme ir net neįsivaizduodami, kaip sudėtinga gauti tuos pačius diplomus bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, įskaitant Ganą. Jie pasiklydo surogatinėje marksistų realybėje, kaip ir reikėjo tikėtis, Norvegijoje universitetai išleidžia labai nedidelį skaičių matematikų, gydytojų ir biologų. Su gamtos mokslais nepasukčiausi. Kad išmoktum matematiką, ją būtina suprasti! Dėl to šalyje po 2000 metų išsilavinimą gauna mažiau gamtos mokslų atstovų negu 1950 metais, kai netgi vidurinės mokyklos buvo ne visiems prieinamos. Dabar švietimo biudžetas maždaug 1000 kartų didesnis, tačiau viešpatauja truputį kitokie prioritetai. Apie ką ir papasakojau aukščiau.

Gavę išsilavinimą, beveik visi susiranda darbą. Norvegija didžiuojasi, kad yra viena iš šalių su mažiausiu nedarbo lygiu. Nieko sau! Koks pasiekimas! Juk marksistinė sistema turi veikti, tiesa? Na, ne visai taip. Sovietinė Norvegija prikūrė begalę, kaip aš vadinu, „dirbtinių darbo vietų“, kad būt galima įdarbinti piliečius ir išlaikyti žemą nedarbo lygį. Turime socionomus, seksologus, daugybę žurnalistų, social-antropologų ir panašiai. Visi jie mokomi palaikyti marksistinius mitus ir išlaikyti norvegų tautą tamsoje. Net pačios kvailiausios merginos iš darbininkų šeimų turi prestižinius laipsnius ir prileidžiamos profesionaliai atlikti absoliučiai beprasmiškus darbus.

Valstybė iš visų dirbančiųjų pasiima didžiąją dalį uždirbtų pinigų per itin aukštus mokesčius (tam tikrame etape mano tėvas mokėjo 60% mokesčius!) valstybė savo ruožtu aprūpina savo piliečius viskuo, kas būtina: keliais, policija, ugniagesiais, ligoninėmis ir t.t. Socialinės rūpybos sistema rūpinasi viskuo. Tu vargšas? Nėra problemų, valstybė tau padės! Tu susirgai? Nėra problemų, valstybė tau padės. Nesugebi normaliai skaityti ir rašyti? Nėra problemų, valstybė tau padės! Pasigavai depresiją? Nėra problemų, valstybė tau padės (vaistais). Nuvarė tavo mašiną? Nėra problemų, valstybė tau padės. Mašiną sudaužė vagys? Nėra problemų, valstybė tau padės. Turi vaikų? Nėra problemų, valstybė juos išauklės vietoje tavęs! Tavo vaikai ne marksistai? Nėra problemų, valstybė išplaus jų smegenis vietoje tavęs! Ir taip toliau… Valstybei reikalingi mokesčiai, kadangi ji viskuo rūpinasi. Ir nedrįsk nieko daryti savarankiškai!

Jei pamėginsi kažką padaryti savarankiškai – tave griežtai nubaus. Privatus verslas? Ne velnio! Pasmaugs mokesčiais. Nori pasistatyti namą? Nė velnio! Norvegijoje tai draudžiama, kol nebaigsi valstybinių „namo statymo kursų“, kuriuose dėsto tie patys nevykėliai, kurie turėtų būti bedarbiais (puikus „dirbtinių darbo vietų“ pavyzdys). Nori apsiginti nuo fizinio smurto, smogęs užpuolikui? Nė velnio! Keliauk į kalėjimą, žiaurus gyvuly! Nori apginti gatvėje prievartaujamą moterį? Nė velnio! Pas mus tam yra policija. Sumušei prievartautojus? Tai užpuolimas, keliauk į kalėjimą. Nugalėjai gatvės muštynėse (netgi jei buvai užpultas)? Keliauk į kalėjimą! Patyrei pralaimėjimą gatvės muštynėse? Vargšelis, tau išties ranką…

Ir būtent čia slypi atsakymas į mano pradinį klausimą. Norvegai tiek sužlugdyti šios socialistinės ideologijos ir glaudaus bendradarbiavimo per visą gyvenimą su sovietine valstybe, kad yra įsitikinę, jog jiems draudžiama gintis patiems ir ginti kitus! Nei tuomet, kai norvegę moterį gatvėje prievartauja imigrantai, nei tada, kai užpuolamas norvegas vyras, nei Utojos saloje, kai vienas žmogus iššaudė 70. Visi turi laukti, kol sovietinė valstybė policijos pavidalu atskubės jų apginti. Paaugliai Utojoje greičiausiai bijojo to, kad valstybė juos nubaus, jeigu jie pamėgins apsiginti!

Bičiuliai mielieji, patikėkit manim, kai sakau, jog baimė, kurią jie greičiausiai jautė būgštaudami būti nubaustais už savigyną nebuvo iš piršto laužta. Man tai gerai žinoma, kadangi teko gintis Norvegijoje ne vieną sykį ir kaskart už tai buvau baudžiamas. Mane baudė, kai gyniausi vaikų darželyje, mokykloje ir netgi tada, kai suaugau. Kai Ošenas pamėgino mane užmušti, o aš jam pasipriešinau, jis supanikavo, užgriuvo mane, dėl to, gindamasis, pats jį nužudžiau. Dėl ko praleidau kalėjime 16 metų. Ne už savigyną – už nužudymą!

Suprantama, daug kam nepatiko, kad buvau antisemitiškas rasistas, bet greičiausiai problema tame, kad man užteko ryžto apsiginti, nekviečiant į pagalbą šventosios marksistinės valstybės. Aš visam pasauliui pademonstravau, kad man nereikia Norvegijos valstybės! Aš sugebėjau pasirūpinti savimi savarankiškai! Šventvagystė! Erezija! Užmėtyti jį akmenimis!

Šiandien man gaila Utojos paauglių, kaip ir tų, kuriems tenka gėdingai bėgioti nuo pavojaus, vietoje to, kad pažvelgtum pavojui į akis ir duotum atkirtį priešininkui. Gaila ir tų, kurie tą dieną buvo nužudyti. Jiems netgi neleido būti narsiais, visą gyvenimą jiems plovė smegenis, privertė patikėti, kad valstybė išspręs už juos visas problemas. Taip kad jeigu net kai kurie iš jų buvo iš prigimties narsūs žmonės, mes dabar prisiminsime juos kaip bailius. Norvegijos marksistinė valstybė apgailėtinai nusispjovė į juos saloje ir spjaudys toliau į savo piliečius, kada juos žudys, prievartaus ar daužys, ar kada jie kentės kitokiu būdu, kol šitos vyriausybės nepakeis nacionalinė valstybė, kuri moko savo piliečius savarankiškai ir tvirtai stovėti ant savo kojų ir savarankiškai ginti save ir kitus, kada to prireikia.

Socialdemokratinė Norvegija ne tik kalta dėl šaudžiusio Utojoje žmogaus motyvų, bet ir dėl aukų skaičiaus. Ir aš rimtai nerimauju dėl savo tautos ateities, kai matau, kaip palaužė daugumą mano tautiečių šita sistema. Mano tėvynainiai pavirto silpnais, niekam tikusiais, bestuburiais, savęs neapkenčiančiais sutvėrimais, visiškai bejėgiais ir absoliučiais priklausomais nuo valstybės, kuri rūpinasi visais ir viskuo. Mano tautiečiai pavirto norvegiškais Homo Sovieticus.

Vargas Vikernesas

Bergenas, 2012 gegužės 1 diena

šaltinis: versijos.com

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 27

  1. ara-copy says:

    Tos „gerovės“ valstybės nemoko žmonių mąstyti ir gyventi savarankiškai.
    Tai potencialios vergų gamyklos, vergų, kurie ten lenda savo noru, kad tik nereikėtų patiems prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
    Tačiau įvykus kritinei situacijai jie negali apginti/pasirūpinti nei savimi, nei savo artimaisiais – paprasčiausiai vien todėl, kad niekas jų neišmokė priimti sprendimus.
    Ir atėjus metui jie bus patys pirmieji, kurie pasisiūlys būti „čipuojami“ vardan didesnio savo „saugumo“.
    Link to einama septynmyliais žingsniais.

  2. Valdas says:

    Šiuo metu esu Norvegijoje Bergene. Mane giliai sukrėtė Norvegų gyvenimo būdas,straipsnyje parašyta gryna tiesa.Tai žmonės šalis kuri be valstybės ,be sistemos neišgyventų,ką jau čia kalbėti apie savarankiškus sprendimus,užtektų pasaulinės -visuotinės pinigų sistemos krizės,ar kokio rimtesnio kataklizmo pvz kad dingtų elektros energija,sustotų jų suppermarketuose maisto tiekimas ir totaliai visiems šakės….. Jeigu pasaulyje išslystų naftos pakaitalas – šakės jų valstybei, kiti sako jie turi labai daug sukaupę turtų, š**** visa tai tai „civilizuotas pasaulis“, 99 proc reiktų per krematoriumo kaminą, nes gamtai jie nereikalingi……

  3. Dora says:

    Cia tiesa ?

  4. Adolfas_H says:

    Lygiai tokia pati apgailėtina padėtis matėsi ir per nesenas riaušes Londone, vietiniai aborigenai, tolerastų išplautomis smegenimis stovėjo ausis nuleidę ir nuolankiai stebėjo, kaip vandalai siaubė jų namus ir naikino turtą, tuo tarpu, „mažiau civilizuoti“ imigrantų kvartalai, vienijosi ir pagaliais kovėsi su vandalais išmušdami juos iš savo rajonų, Tarkim, į kurdų kvartalą ramybė sugrįžo labai greit, nes vietiniai aršiai atidaužė riaušininkus.

  5. Adolfas_H says:

    P.S. jei Europą kas nors ir pražudys, tai tik masių minkštakūniškumas.

  6. Joris says:

    Pilnai pritariu viskam, kas pasakyta šitame straipsnyje. Čia tik nenurodyta priežastis, kodėl visi šie dalykai vyksta valstybiniu-vyriausybiniu lygiu. Gaila, bet visų šių ligų apraiškos ir netgi daugiau yra ir Lietuvoje ir ne tik, gal tik „neatvestos iki reikiamo lygio“. Mano manymu yra viena pozicija, kuri leidžia suprasti šių „reiškinių“ platinimo ir propagavimo priežastį. Taigi, taip yra todėl, kad mūsų planetos civilizacija gyvena okupacijos ir vergovės sąlygomis. Ji okupuota parazinės sąmpratos, parazitinio verslo, parazitinio gyvenimo būdo, parazitinio mąstymo… Bet svarbiausia, kad esame okupuoti parazitų, kurie užgrobę visas gyveno ir veiklos sritis. Ir tie parazitai yra ne tik vietiniai. Bet ir tokie, kurių aplamai neturėtų būti mūsų planetoje. Bet apie šitai – griežtai ššššš. Okupacija vyksta per parazitiškos ideologijos primetimą. Pavyzdžiui: religiją. Per tradicinių amžiais pasiteisinusių vertybių pakeitimą pseudovertybėmis ir pan. Kitaip sakant, esame okupuojami ir verčiami bevaliais vergais smegenų plovimo būdu. Į smulkmenas nesivelsiu, nes tema be galo plati, kaip ir gyvenimas. Paminėsiu tik tiek, kad visu šituo patikėti yra labai sunku, nes bandant logiškai mąstyti, manai, kad negali būti melu viskas, ką mes žinome. Todėl atmetama betkokia mintis apie tai. Tačiau su laiku, jeigu tik palieki vietos protui laisvai laviruoti į vieną ar kitą pusę, ši idėja tampa vis labiau reali ir apčiuopiama, netgi imi suprasti, kodėl tarkim nuo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo niekaip nesprendžiami tautai ir valstybei svarbūs jos išlikimo ir tęstinumo klausimai. Jei pažvelgti į šią problemą blaiviai, tai vienintelis dalykas ko reikia – tik valios ją spresti. Ir situacija aiškėja tik tada, kai supranti, kad niekas šių klausimų neketina spręsti arba tai daryti paprasčiausiai neleidžiama. Pavyzdžių apstu. Kartais net mūsiškiai politikai prasitaria, kad jų pasiųlymai ir atlikti darbai tiesiog atsiduria šiukliadėžėje, nesvarbu kad įdėtos ne tik lėšos, bet ir eilės metų darbas, tyrimai. Dar viena nepatikėjimo Okupacijos idėja silpna ir tuo pačiu stipri vieta yra ta, kad ji tęsiasi jau ne vieną tūkstantį metų. Tai yra ir tikroji istorijos klastojimo priežastis, manau, nes visa senovės istorija garsi savo karais, bet tie karai – tai mūsų civilizacijos mėginimas kovoti su svetima parazitine ideologija, kuri, kaip dabar matome, pasiteisino. Taigi, tie kas užkariavo mūsų pasaulį, puikiai žinojo ką ir kaip reikia daryti. Prisiminkite kai kuriuos mitus, kuriuose sakoma, kad kažkada buvo Aukso Amžius, kad visi žmonės kalbėjo viena kalba. Bet vieną dieną Biblinis Tvanas visa tai nuplovė ir kartu palaipsniui iš plovė tautų istorinę atmintį ir protą. Susidėlioti visa tai savo galvoje yra labai sunku, juo labiau, kad norisi turėti ir kokius realius įrodymus, kad ir netiesioginius, jog tikrai yra taip, kaip spėji. Laimei, šiais laikais internete galima rasti nemažai patikimos informacijos apie tai, tik svarbu nepamiršti, kad dabar vyksta informacinis karas. Galima rasti ne tik informacijos, bet ir dezinformacijos. Svarbiausia mąstyti savo galva, kuo daugiau domėtis tuo, kas vyksta aplink ir kodėl tai vyksta. Juk šį kartą susikibome su užkariautojais dėl išlikimo…

  7. gi3drius says:

    Sveiki Jori, labai idomus jusu pastebejimai, gal esate subures ar esate kokios nors bendraminciu grupes nariu?

  8. Kęstutis says:

    Jori – jei pasakei A, apie okupacija, tai gal pasakysi ir B – Kas tie okupantai?… O gal tai?…
    Prieš kokius 15 metų man netyčia pakliuvo į rankas Kastanedos knyga – 10 dalis, tada nebuvo kas daryt, tai ir perskaičiau. Pamėginsiu atpasakoti tos knygos pgr. mintį. 
    Don Chuanas (indėnų magas) atskleidė Kastanedai svarbiausią indėnų magų atradimą. Prieš 10 tūkstančių metų indėnų magai atrado, kad žmonių civilizacija yra okupuota neorganinės kilmės gyvybės ir jie žmones augina sau maistui, kaip mes vištas – paukštynuose, žmones jie augina – miestuose… Kadangi Kastaneda vis tik buvo mokslininkas, jis pamėgino paprieštarauti magui – kaip galėjo magai tai pastebėti prieš 10 tūks. metų, jei žmonės į Amerikos žemyną persikėlė tik prieš 9 tūkst. metų… Buvo 1970 metai ir mokslas tvirtino, kad žmonės Amerikoje atsirado prieš 9 tūkst metų ir tik 1996 metais vis tik atrado, kad žmonės Amerikoje gyveno ir prieš 35 tūkst. metų… Don Chuanas tvirtai pakartojo – prieš 10 tūkstančių metų… Aš tau juos parodysiu, tai prieblandos gyventojai. Jie maitinasi žmogaus energetika, jie valdo žmogaus mintis, įteigia kvailas mintis ir per tai maitinasi. Nėra jokių galimybių nuo jų apsisaugoti, kaip tik išlikti ramiam. Ramus žmogus jiems neįkandamas… Tuo metu aš pagalvojau na kokį ššššš čia rašo, tuoj aš jį (Kastanedą) ištrauksiu į dienos šviesą. Perskaičiau visas Kastanedos knygas kurios susijusios su Don Chuano mokymais, viso apie 25 knygas – prieštaravimų neradau, radau nemažai atsakymų į man rūpimus klausimus. Ši teorija apie okupacija man visai rišasi. Neorganinės kilmės gyvybė pasirenka iš žmonių pakankamai bukus kontroliuojamus tipus, primeta jiems palankias įdėjas užsidirbti turtų, o tuo pačiu  žmonijai nepalankias – pramoninis užterštumas, GMO, kultūrinis nuopolis ir t.t.t.t. Nežiūrint visų mokslinių „pasiekimų“ – žemėje gyventi žmogui darosi vis nepalankiau… Man šis aiškinimas priimtiniausias.

  9. nuomonė says:

    Įdomu būtų sužinoti, kas per daiktas ta „neorganinės kilmės gyvybė“? Gal galima būtų paaiškinti ar pateikti kokį pavyzdėlį gyvos, savaime atsinaujinančios neorganikos ir dar turinčios sąmonę?
    O šiaip tai, kad žmonijos degradacija prasidėjo prieš maždaug 10 tūkst. m. patvirtina jau ne vienas šaltinis.

  10. Valdas says:

    Kaip pvz Anastasija.

  11. Kęstutis says:

    „Įdomu būtų sužinoti, kas per daiktas ta “neorganinės kilmės gyvybė”?“ – Pradžioje gyvybės apibrėžimas. Gyvybė, tai aukštai organizuota materija… Taip, kad gyvybė gali būti ir neorganinės kilmės… Jei įdomus Kastanedos pateikiamas Don Chuano mokymas, pamėginkite susirasti 10 dalį, kuri išleista lietuvių kalba ir pasiskaitykite išsamiau. Man sunkoka bus pacituoti tai, ką skaičiau prieš penkiolika metų, bet papasakosiu savo pastebėjimus. Kai man buvo kokių 3 metai, o save aš atsimenu nuo 1,5 metų, pastebėjau tokį dalyką. Kai eidavau miegoti, kažkur dar būdavo pasilikęs šviesos šaltinis ir  kambaryje, prieblandos zonoje (Kastanediškai) pradėdavau matyt judančius šėšėlius. Iš jų susidarydavo keisčiausi vaizdai ir scenos… Man vaikui būdavo baisuuuuu, kviesdavausi tėvą, bet tėvas mane ramindavo, kad kambaryje nieko nėra. Ką padarysi… Beauginant jau savo vaiką sekiau – o kaip jam bus. Ir ką jūs manote, sulaukus 3 metų mano vaikas pradėjo skūstis, kad jo miegamajame vakare vaikšto raganos. Jis manęs klausdavo – kas mane saugos nuo tų raganų?  Stengiausi vaikui neįvaryti šoko, žaidimo forma varydavau raganas iš kampų. Klausdavau vaiko – kur tu jas matai ir eidavau į tą kambario vieta, įjungdavau šviesą. Dar vaikui pasiūliau kviestis šunį, jei manęs nebus… 
    Jei kam tai įdomu, galiu dar pasiūlyti mokslinį eksperimentą pasitikrinimui ar mintys tai aš, ar ne aš, ir kas jas valdo… Pamėginkite vakare, kada jau ramu, pamedituoti. Nieko nereikia daryti tik atsipalaiduoti, galima sėdėti ar gulėti, nesvarbu. Don Chuaniška meditacija vadinasi – vidinio dialogo sustabdymas. Aišku sustabdyti jums tikrai nepasiseks ir iš dešimto karto, bet stenkitės negalvoti, o tik stebėkite iš kur pas jus atsiranda mintys. Jei būsite nuoširdūs sau, tai pradžioje pasakysite, kad nieko nesigauna. Jei jau kažkas gausis, pamatysite, kad jūs stebite mintis kurios važiuoja nesustojamu srautu, o jūs tik tegalite tai sekti. Jei būsite pastabūs, šioje vietoje atkreipsite dėmesį, kad jūs tapote savo arba nesavo minčių stebėtoju. Ir apskritai kyla klausimas – ar tas savaiminis minčių srautas mano, jei aš jo nesugebu sustabdyti?… Jei tai darysi ilgai ir jums pasiseks galų gale sustabdyti minčių srautą, jūs, pagal Don Chuaną, sugebėsi atsikratyti svetimo proto ir pradėsite gyventi savo protu… 🙂 Linkiu sėkmės savo proto beieškant

  12. Joris says:

    Tai aš ir pasakiau tą „B“, tik gal neatidžiai skaitėte. Neseniai lankiau tam tikrus kursus, tai būdamas juose tiesiog atsistebėti negalėjau, kaip yra užblokuoti žmonių protai paprasčiausios informacijos priėmimui ir apdorojimui. Vienintelė išeitis yra apmąstyti kiekvieną perskaitytą sakinį, sustojant prie jo. Po to skaityti toliau. Išpradžių šitai stabdo, bet atsiperka su kaupu. Lavėja mąstymas, protas tampa atviresniu informacijai ir pradingsta „duobės“.

  13. Mindaugas Vilkis says:

    organinė gyvybė – greičiausiai tai pavadinimas iš organinės chemijos, kuri dar kitaip yra vadinama anglies junginių chemija. Mums žinomi gyvi padarai turi anglies junginių. Jei vadovausimės tokia logika, tai neorganinė gyvybė – tai tokia jos rūšis, kuri neturi savo medžiaginiame būvyje anglies junginių. Neteko girdėti, kad būtų atrasta tokių rūšių, tačiau galbūt tai nereiškia, kad tokių negali būti.

  14. Joris says:

    Labai norėčiau žinoti tokių bendraminčių. Deja. Na ir galų gale ar protinga būtų prisipažinti, kai žinai, kad priešas nesnaudžia ir kad daugiau žinantys ar sugebantys žmonės yra medžiojami tarsi laukiniai žvėrys? Burtis žinoma reikia. Tačiau reikia bent trupučio konspiracijos.

    Na ir apie Don Chuaną norisi žodelį pasakyti. Kažkada ir aš bandžiau skaityti jo knygas, bet paaiškėjo, kad tai ką jis rašo yra praeitas mano gyvenimo etapas. Jeigu nei vienos tiesos nelaikai absoliučia, tai su laiku atsiranda naujos informacijos ir atrandi dar vieną teisingesnę tiesą. Ir taip toliau. Kas yra tiesa tegali parodyti tik laikas ir asmeninė patirtis. Bet yra vienas „bet“, del pono Chuano. Jei tas tiesas papasakojo koks haliucinogeninių grybų prisivalgęs indėnas, liaudiškai kalbant narkomanas, tai belieka tik stebėtis jo fantazijos lakumu. Gal jo knygose ir galima atrasti ką nors gero, bet man jos pasirodė nepriimtinos. Be to Kastaneda užsidirbo gerus pinigus iš savo knygų. Kiek aš suprantu esamą padėtį, tai jeigu jo knygose būtų daug tiesos, tai jam jų spauzdinti būtų niekas neleidęs, kaip pavyzdžiui 2000 m. pasirodžiusią knygą anglų kalba „Jėzus Kristus pagonių dievas“, kurią sunaikino, kartu su leidybos teisę turinčia kompanija, beje pagal dydį gal antra pasaulyje. Arba Nikolajaus Levašovo knygos, kurias labai sunku rasti knygynuose, o viena („Rusija kreivuose veidrodžiuose“) buvo uždrausta, atseit ekstremistinė. Todėl nieko keisto kad Levašovas savo knygas pradėjo platinti internetu ir dar nemokamai. O jo knygose yra tai apie ką Kastaneda galėtų tik pasvajoti.

  15. Joris says:

    Kęstuti, jūsų atvejis su vaiku yra analogiškas tam kuris yra aprašytas vienoje iš Nikolajaus Levašovo knygų. Rekomenduočiau jas paskaityti, jei mokate rusų kalbą. MAnau jos pagelbėtų jums ir jųsų vaikui. Taip pat patarčiau pasinaudoti rekomendacijomis, kurias galima rasti levashov.info tinklalapyje. Jūs ne pirmas ir ne paskutinis susidūręs su šiuo reiškiniu. Paaiškinimas daug paprastesnis ir kartu sudėtingesnis nei galite įsivaizduoti.

  16. nuomonė says:

    Kęstučiui,
    Supratau, kad kaip „neorganinės kilmės gyvybė“ turite omenyje taip vadinamas „nematerialias būtybės“ –dvasias, sielas, žmonių sukurtus egregorus, kurie įtakoja žmonių elgesį, mąstymą.

    Tema sudėtinga ir nėra man visiškai aiški ,turbūt, kaip ir Jums. Man priimtinesnis požiūris, kad žmogus tiesiog maudosi minčių jūroje (tą patvirtina Jūsų minėtos meditacijos), jas priima ir pats generuoja, skleidžia mintis- veikia kaip imtuvas – siųstuvas. Nuo to, kaip siųstuvas suderintas (kiek žmogus sviesus) ir priklauso, kokias mintis jis paims ir kokias generuos- šviesias ar tamsias, melą ar tiesą. Žmogus ir niekas kitas yra to savo „siųstuvo“ šeimininkas, vadovas ir derintojas, nuo jo paties priklauso ką ir kaip jis priims ir kokios bus jo mintys. Pat žmogus ir yra atsakingas už savo mintis, o kartu už tų minčių pasekmes- t.y. ir už savo gyvenimą, o ne kokia nors „neorganinės kilmės gyvybė“.

  17. Ra Light says:

    Breivikas puikiai parodė kas laukia tolerantiškosios visuomenės dalies, jei ji taip ir toliau miegos. Todėl būtina visomis išgalėmis išlaikyti ir ugdyti savo tautiškumą pagarbų kitoms tautoms. Tik stiprios tautos susibūrusios vieno tikslo įgyvendinimui (pvz Žemės apvalymas nuo parazitų) gali kažko pasiekti.

  18. Kęstutis says:

    Su šiuo atveju susiduria visi žmonės kurie gyvena žemėje, tik ne visi susivokia, jog susidūrė… Šis atvejis man ir mano vaikui eilinis ir jokia bėda (galėčiau papasakot įdomesnių:)), tai tas pats kas pasakyti, kad laukia lyja – na jei lyja, vadinasi reik pasiimti lietsargį :)… Norėčiau grįžti prie Kastanedos ir jo mokytojo Don Chuano, ne dėl Jorio, dėl kitų kurie dar galvoja paskaityti ir Kastaneda, bet  vis tik teks kreiptis į Jorį. 
    Kadangi man siūlai skaityti tekstus labai atidžiai ir po kelis kartus, tai Kastaneda skaitei aiškiai ne iki galo ir labai paviršutiniškai, panašu, kad perskaitei daugiausiai pirmąsias keturias dalis. Nuo penktosios knygos, akademinio sudėjimo protui, jau prasideda marazmai, nors iš tikrųjų prasideda pats įdomumas. Tai va, esi labai greitas daryti galutines išvadas, bet jei būtum skaitęs iki galo
    ,  būtum išsiaiškinęs, kad Don Chuanas buvo abstinentas, verslininkas, turėjo siuvimo fabrikėlį, Kastaneda privertė mesti rūkyti. Kitiems savo mokiniams draudė gerti net juodą arbatą. Haliucogeninio grybo vartojimas būdavo „išrašomas“ tik išskirtiniais atvejais, kadangi Kastaneda ir buvo tas išskirtinis „akademikas“, kuriam kažkokiu tais būdų reikėjo išjudinti informacijos surinkimo tašką. Beje magai rimtai mankštinosi, mankšta primena Tai chi pratimus. Don Chuanas jau buvo senukas, kai susitiko su Kastaneda, bet buvo labai geros sportinės formos, skirtingai nuo Levašovo. Kai paminėjai Levašovą, kuo nuoširdžiausiai atsiverčiau tavo nurodytą nuorodą, o ten aš ir pamačiau man jau matytą Levašovą. Esu jį matęs ir girdėjęs, bet man žmogus negali būti autoritetas kuriam skrandis pirminis, o protas antrinis – nepasitikiu tešliais. Tešliai nedisciplinuoti žmonės, jei jie nesusitvarko su savo kūnų, tai apie kokias jie sąmones gali kalbėti ir kitus mokyti??? Iš rusų man labiau patinka Vasilijus Lenskis, irgi sportiškas diedas ir dar labai įdomiai samprotauja. 
    Kastaneda tikrai verta perskaityti ir taip kaip Joris siūlo – atidžiai ir nesuprantamas vietas po kelis kartus :). Sužinosite apie savęs stebėjimo ir tobulinimo mokymus – atsiminimas, sapnavimas, peržiūrėjimas, nedarymas, tironų valdymas… Sužinosite apie kita mus supančia tikrovę – nagvalį… Dar man labai keista, kaip tokia sudėtinga knyga buvo populiari tik prieš 40 metų. Jei Kastaneda būtų pavėlavęs tuos 40 metų ir knyga išleistu dabar, greičiausiai numirtu iš bado ir būtų niekam nežinomas :)))
    Dar Jori minėjai ankstesniame komentare „Okupacija vyksta per parazitiškos ideologijos primetimą. Pavyzdžiui: religiją.“ Tikiuosi, kad turėjai omeny krikščionybę, gal judaizmą, bet ne visas religijas. Pvz. budizmas, vadinasi religija, bet pagal savo mokymą  iš tikrųjų baltoji magija arba savęs tobulinimo mokymai. Kaip pvz. paminėsiu visos Rusijos Lamą, kuris „numirė“ (iš tikrųjų įėjo į gilią meditaciją) prieš 83 metus. Savo mokiniams paliepė po 75 metų jį atkasti, tai įvyko 2004 metais. Dalyvavo ir žurnalistai ir mokslininkai, yra filmuoti kadrai. Atidarius karstą pasirodė, kad kūnas be jokių pažeidimu. Sąnariai laisvi, oda minkšta. Padarius magnetinio rezonanso skanavimą mokslininkai konstatavo – kūnas gyvas… Šiuo metu jis ir vėl eina vyriausiojo Lamos pareigas savo šventykloje – aprengtas, pasodintas tik iš savo gilios meditacijos dar neišlenda, bet per apeigas suprakaituoja, matyt sunku du darbus dirbt iš karto :)… Aš tai skaičiau tinklalapyje inauka ru, dabar jau jo nėra, bet tai rodė ir RenTV baltija, internete rasite. Atsiminiau. Su Kastaneda ir Don Chuano mokymu radau labai daug panašumu, net tapatumų indėnų ir tibetų magų mokyme. Po Kastanedos skaičiau Knyga „Didysis Tibeto jogas Milarepa“ superinė knyga, parašyta daugiau nei prieš tūkstantį metų autentiškai atpasakojusi Milarepos gyvenimą. Įspūdis, toks tarytum Milarepos mokiniai aprašydami savo mokytojo gyvenimą nusirašinėjo nuo Kastanedos… 

  19. aliuminis says:

    neorganinės kilmės gyvybė – astraliniai parazitai (archons)

  20. Ra Light says:

    Remiantis kuom nusprendėte?

  21. edvinas says:

    na ponai ir nusisnekat,

  22. edvinas says:

    a tai ko sedi ponuli berene varytum i lietuva pasitobulint egzistenciniais klausimais,,gudrus visi liezuviu pamalt

  23. Taigi jus pametete minti, besigincydami apie Kastaneda . Norvegijoje – blogai , norvegai  visi turi darbo – blogai , blogai  jei neprievartauja , blogai kad uzjaucia sergancius , blogai , kad neisnaudoja  kaip lietuvoje , kur  visa sukurta produkta ( laika ) pasisavina vienas ar keli urodai . Zinoma blogai , kad nedirba po 14 val. ir praso apsaugoti  valstybes  juos nuo tokiu urodu -kaip Breivikas ar panasiu, zinoma blogai , kad yra monopolizuotas alkoholio pardavimas ir kokybes kontrole.  Siaubinga , kad zmones saugodami  sia tvarka pranesa policjai apie neteisetus veiksmus visu urodui  (tame tarpe ir musu tevynainiu) … Tiesiog nepriimtina , kad visi moka mokescius  , baisu ……..  Autoriui  greitai praeitu noras sneketi ir rasyti tokias  nesamones  bent  menesi pagyvenus Lietuvoje (in vitro ) . Atsipeikekit , zmones ir  pagalvokit  ka rasote ir ka skaitote ..

  24. Joris says:

    Aš, Kęstuti, pateikiau tik savo įspūdį, kitu gi atveju gal būčiau pabandęs ką pacituoti. Kastanedos mokymas man tikrai buvo nepriimtinas, todėl iki galo nesigilinau- čia mano klaida, bet tuometu buvau užsiėmęs daug įdomesniais dalykais. Vis dėlto pats patvirtinot, kad Kastaneda naudojo grybukus sąmonei „prašviesinti“. Klausimas ar gali būti narkomanas blaiviai mąstantis? Manau, kad yra didelė apgaulė žmonėms rodyti stebuklus, pasitelkiant haliucinogenines medžiagas. Kai žmogus nusigeria iki žemės graibymo, jis taip pat gali pamatyti kipšiukus, kitų lygmenų būtybes ir pan. Kalba čia ne apie tai, kiek tai įmanoma ar kokio lygio informacija gali būti, kai gaunama tokiu būdu. Svarbu, ar informacija patikima, ar ji teisingai interpretuojama ir adekvačiai mąstoma tuo metu, kai ji gaunama. Kitas labai svarbus aspektas, tai žmogaus išvaizda. Man pačiam labai sunku priprasti, kad žmogaus išvaizda gali būti apgaulinga ir kad ji tėra tik antrinis dalykas. Galėčiau papasakoti realius nutikimus, kai patekus bėdon padėti pasisiūlydavo žmogus, kurio išvaizda labiau primindavo benamį ir tik geriau įsižiūrėjus, įžvelgdavau, kad žmogus atrodo kaip elgeta, bet rūbai švarūs, veidas nupraustas ir nuskustas ir, kas svarbiausia, būtent toks žmogus pasisiūlydavo padėti bėdoje, kai kiti padoriai atrodantys tiesiog praeidavo pro šalį. – Tai, kas yra žmogaus viduje, daug svarbiau už išorinę išvaizdą, kuri gali būti ir atstumianti. Yra ir kitas dalykas, kurio, manau, Kastaneda savo knygose nerašo, antraip žinotumėte. Pavyzdžiui, kad žmogus galėtų išnaudoti ar netgi panaudoti savo turimus sugebėjimus, jam reikalingas potencialas, energija. Deja žmogus šiems dalykams gali panaudoti tik tą energiją ar potencialą, kurį dienos metu sukuria jo fizinis kūnas. Įdomu tai, kad žmogus šiek tiek evoliuciškai ūgtelėjęs, gali tą potencialą tam tikru būdu padidinti. Šitai suteikia galimybes, bet atsiliepia kūnui. Štai dėl šios priežasties Levashovas, manau, ir atrodo kaip tešlius. Bet jo brolis ir gi yra tokio sudėjimo, iš ko galima daryti atitinkamą išvadą . Negi, norite pasakyti, kad žmogus neteisus vien dėl to, kad jis taip atrodo? Ir jeigu jums tektų rinktis galimybes ar gražų kūną, ką pasirinktumėte? Galų gale pažvelkite į žmones, kurie dirba sunkų protinį darbą. Daugelį iš jų tikrai neitų pavadinti lieknais. – Kitaip jie nepatemptų savo naštos.Ir kas yra svarbiau: gražus kūnas ar galimybė evoliucijonuoti iki protingos, mąstančios būtybės, kuriai atsiveria iki šiol neįsivaizduojamos galimybės? Aš manu, kad jūs pasirinktumėte tą patį, ką ir aš. Tiesiog, tam tikru momentu tektų apsispręsti, jei tokia dilema iškiltų. Sekantis klausimas – budizmas. Deja jo neturėjau galvoje. Nuo budizmo pradėjau ir aš kadaise. Bet žiūrėjau į jį kaip į filosofiją.( Čia reiktų pažymėti tokį faktą, kad kiekvienos religijos ištakose egzistuoja kažkokia filosofija ar ideologija. Tos ištakos dažniausiai skiriasi nuo šiandieninės religijos ir to, kaip ji pateikiama (aiškus iškraipymo ar pritaikymo faktas).Kita kalba yra religija, nesvarbu po kokiu pavadinimu ji besislėptų. Jei filosofija ar ideologija verčia tikėti kuo nors aklai, tuomet tai religija. Deja, netgi istorija šiais laikais atsiduria religijos vietoje, kai žmonėms brukama kažkokia skurdi praeitis, remiantis kopijomis , padarytomis nuo kopijų, kurios taip pat… bet originalo nėra. Aplamai, teisinga būtų, mano nuomone, į Kastanedos mokymą žiūrėti kaip į tarpinį kažkokio kelio etapą. Jeigu jūs dar šiame etape, tuomet jūsų reakcija suprantama ir jums dar nežinoma, kas randasi už jo. Svarbiausia, ištrūti iš rėmų. Galų gale galima imti konkrečius rezultatus. Ar jūs gavote kokius nors rezultatus iš Kastanedos mokymo? Ar juos galite bent jau pats „pačiupinėti“? Ar suprantate tuos reiškinius, kurie vyksta aplink jus taip, kad netgi galite juos fiziškai pajusti (pavyzdžiui žaibą perkūnijos metu)? -Teisingos žinios žmogaus sąmoningumą pakylėja į neregėtas aukštumas, bet tik tada kai tos žinios tampa žinojimu ir išmanymu. Aš ne prieš tokius mokymus, bet žmogus visuomet turi pasilikti vietos mąstymui pakeisti pozijiją, jei pasirodytų, kad jo užimama pozijia neteisinga arba ji neduoda jokių praktinių rezultatų. Ir jei po 10 metų praktikos vis dar nesupranti daugybės dalykų, tai verta susimąstyti ar toji pozicija teisinga. Gal verta išeiti už jos ribų?
    Neorganinė gyvybės forma… Deja mokslui yra žinomas tik tam tikras virusas, kuris patekęs į vandenį tampa gyvu virusu, o pradingus vandens terpei, tampa neorganiniu kristalu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jei remtis logika, kad gyvybė gali būti tik organinė. Būdama neorganinė, ji nerodys jokios gyvybinės veiklos, tai ir nebus gyva.

  25. Joris says:

    Šiame straipsnyje tiesiog pateikiama kita pozija, kuri matoma iš tos šalies padėties. Be tų gerų dalykų, yra ir blogų. Ir tie blogieji neatsveria gerųjų. Taip, ten gera ir patogu gyventi. O kas būna, kai žmogus truputį nesutelpa į tuos rėmus? Jei nesileidžia skriaudžiamas gatvėje? Jei apgina moterį nuo prievartautojo? Kas būtų jei jūsų žmoną užpultų gatvėje arba kokiam skverelyje ir bandytų prievartauti, o žmonių minia žiūrėtų ir spaudytų mobiliako mygtukus? Juk neina apginti moters, nenuskriaudus skriaudiko., o jį nuskriaudus, teks atsakyti. Tokia dalykų padėtis prieštarauja žmogiškumui. Tai nebūdinga žmonėms. Nebent gyvuliams (ir tai ne visada), kuriais bandoma paversti visus, ne tik tuos, gyvenančius konkrečioje šalyje.Čia kalbama apie tai, kad sistemingai žlugdoma betkokia žmogaus iniciatyva priešintis prievartai, bukizmui, ideologizmui ir t.t. ir pan. Taip sakant, gyvenk patogiai tau primestuose rėmuose, geriausia nemąstyk, tikėk viskuo, kas tau brukama… Geras verga tas, kuris nežino, kad juo esa.

  26. mindaugas says:

    uzskaitau!

  27. Mhm says:

    Ar neakivaizdu, kad zmogus jau gyvenes lt ir dabar gabus, pastebeti skirtumus, kuriais dalinasi su tokiais atsilupeliais kaip tu kuris neprideda nieko savo komentaru diskusijai, tesiog kaip sakiai, bile liezuviu pamalt ;).
    P.s. jei skaitei straipsni, tai buvo pasakota apie vaikyste leista svetur, kurioje susipazinta su realiu pasauliu ir grizus i NO susidure su sudorealybe dar m9kykliniam amziuje…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top