Pabaltijo išgyvenimo strategija: Gyventojų „evakuacija“ tęsis ir toliau

2015, 18 lapkričio, 11:01 | kategorija Ideologija | 11 komentarų | peržiūrų 959 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

rubaltic.ru

emigracijaPabaltijo gyventojų skaičius ir toliau mažėja. Pagrindine to priežastimi išlieka emigracija. Nežiūrint į tai, kad per nepriklausomybės metus Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojų sumažėjo ketvirčiu ir, rodos, daugiau išvykti nebeliko kam, laukia dar viena bėgimo iš Pabaltijo į užsienį banga. Sekančią masinę gyventojų išvykimo bangą sukels JAV geoekonominio projekto – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės – pasekmės, kuriam ruošiamasi nebyliai stebint Pabaltijo elitui.

Pabaltijys ir toliau išmiršta

Per dešimt metų buvimo Europos Sąjungos nare, Latvija neteko ketvirčio milijono savo gyventojų. Iš Lietuvos, oficialiais duomenimis, per tą patį laiką išvažiavo apie 300 tūkstančių žmonių. Tačiau MIP ir ekspertų pokalbiuose figūruoja skaičius, siekiantis pusę milijono. Lietuvos VU Istorijos katedros profesorius Liudas Truska šiandieninę emigraciją netgi sulygino su XVIII amžiaus maru, kuomet šalis neteko kas trečio gyventojo. Tad nenuostabu, kad į didžiausių „lietuviškų“ miestų dešimtuką pateko Britanijos sostinė, kur įsikūrė daugiau nei 50 tūkstančių persikėlėlių iš kažkada buvusios sėkmingos Pabaltijo respublikos.

Prognozės Baltijos šalims taipogi nekelia optimizmo. Įvertinusi Europos demografinę situaciją iki 2060 metų, Europos Komisija teigia, kad sekančius 50 metų Lietuva ir Latvija bus lydere tarp ES pagal gyventojų mažėjimą: šių šalių gyventojų skaičius sumažės atitinkamai 38 % ir 30 %. Latvijoje gyventojų skaičius iki 2060 metų sumažės nuo 2 iki 1,4 milijono, Lietuvoje – nuo dabartinių 3 milijonų iki 1,4 milijono, Estijoje – nuo 1,3 iki 1,1 milijono žmonių. Pagrindine Pabaltijo šalių depopuliacijos priežastimi po senovei bus gyventojų išvykimas gyventi į užsienį.

Pabaltijo gyventojų bėgimas pasireiškia bangomis. Migracinės bangos skiriasi priežastimis ir motyvais, kurie Pabaltijo miestų gyventojus verčia pirkti vienos krypties bilietą į Vokietiją ar Didžiąją Britaniją.

Įstojus Pabaltijo šalims į ES, Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyventojai masiškai ėmė vykti į išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes. Pagrindinis to meto emigrantų motyvas buvo noras užsidirbti daugiau. Vyko pasionarijai, ieškantys geresnio duonos kąsnio.

Antroji emigracijos banga (ekonominės krizės metu) buvo jau nebe romantinio avantiūrizmo protrūkis, o tiesiog priverstinė „savievakuacija“. Kaip rodo Latvijos universiteto gyventojų emigracijos priežasčių tyrimas, atliktas 2012 metais, Latvijos gyventojai daugiausia bėgo į užsienį netekus darbo, nesugebėję rasti naujo užsiėmimo tėviškėje.

Pabaltijo gyventojų „evakuacijos“ iš savo respublikų proceso katalizatorius buvo valdžios veiksmai, neva nukreipti į padėties ekonomikoje stabilizavimą. Ypač vaizdžiai tai įliustruoja Latvijos pavyzdys su jos antikrizine Dombrovskio vyriausybės politika, kurią liberalusis švedų ekonomistas Andersas Aslundas pavadino „sėkmės istorija“. „Sėkmė“ susideda iš du su puse karto sumažinto neapmokestinamo minimumo, PVM padidinimo nuo 18 % iki 21 %, visų socialinių išlaidų sumažinimo. Pasaulinio banko ir TVF duomenimis būtent mažai uždirbantys gyventojai labiausiai nukentėjo nuo premjero Dombrovskio „efektyvių“ ekonominių priemonių. Dėl to Latvija iki šiol yra tarp lyderių tų ES šalių, kuriose yra didžiausias pajamų skirtumas tarp turtingiausių ir vargingiausiai gyvenančių gyventojų grupių, šioje srityje nusileisdama tik Bulgarijai. Ir kaip čia neemigruosi…

Politikai skatina emigraciją

Didžiausią nuostabą kelia Pabaltijo elitas, nematantis staigaus kažkada klestėjusių Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojų mažėjimą. Vietoje to, kad skelbtų aliarmą ir ieškotų išeities iš demografinės krizės, Pabaltijo valdantieji ieško teigiamų savo tautos bėgimo į užsienį pusių.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė:

„Į emigraciją galime žiūrėti įvairiai. Ką tik grįžau iš Londono, kur sutikau daugybę lietuvių. Nelengva buvo matyti, kad jų tiek daug. Kita vertus – žmonės ten įsikūrė, įgauna milžinišką patirtį, daugelis planuoja anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą. Manau, kad reikia reaguoti ne taip pesimistiškai, o įvairiai, tikėtis, kad išvažiavę žmonės, gavę gerą išsilavinimą ir patirtį, grįš ir duos valstybei didelę naudą“.

Toomas Hendrikas Ilvesas, Estijos prezidentas:

„Šita laisvė reiškia, kad taip, kaip visi gali atvykti į Estiją, taip ir mes laisvai galime iš jos išvykti. Tarybinių laikų prievartos gyventi tam tikroje teritorijoje neliko ir ji pamiršta, kaip kad buvo panaikinta baudžiava prieš 200 metų“.

Pozityviomis spalvomis nuspalvintas, gražiai pavadintas „judėjimo laisve“ ir „milžiniška patirtimi“, kuria emigrantai galės pasinaudoti grįžę, gyventojų bėgimas iš savo šalių yra ne kas kita, kaip Pabaltijo elito baimė ir nesugebėjimas pripažinti pasirinkti vystymosi modelių žlugimą. Juk būtent jų dėka ketvirtį amžiaus kuriant nepriklausomas respublikas, Pabaltijyje susidarė „užburtas ratas“: žmonės išvažiuoja, nes nėra darbo, darbo nėra dėl įmonių trūkumo, įmonių nėra, nes nėra investicijų, o investicijos neateina į Pabaltijo šalis, kadangi gyventojai masiškai bėga į užsienį, mažindami darbo jėgos fondą.

Viso šito fone ypač kvailai ir naiviai atrodo Pabaltijo vadovų viltys ir svajos apie tai, kad jų mylimi pavaldiniai, priversti evakuotis į Vakarų Europos šalis, apsigalvos ir grįš namo mokėti mokesčius į tėvynės iždą, iš kurių bus perkami tankai „karui su Rusija“.

Raimondas Vejonis, Latvijos respublikos prezidentas:

„Jei prisiminsime istoriją, tai tuomet, kai dar nebuvo sukurta Latvijos valstybė, Baronas ir Veidenbaumas išvyko mokytis į Tartu universitetą, tačiau grįžo, kadangi mylėjo Latviją. Daugelis tų žmonių myli Latviją ir grįš, o tie, kurie nejaučia tikro ryšio su ja, gali būti, kad ir neparvyks namo“.

Jau minėto Latvijos universiteto tyrimo duomenimis, tik 23 % išvykusiųjų iš Latvijos norėtų grįžti namo. Potencialūs reemigrantai paprasčiausiai nemato galimybės vėl tapti mažų ir jaukių valstybių gyventojais: pagrindinis susilaikymo faktorius yra neužtikrintumas dėl savo šalių rytdienos.

Artėja nauja masinių išvykimų banga

Šiuo metu artėja trečia masinė emigracijos banga iš Pabaltijo. Ją lems Pabaltijo elito užjūrio „draugų“ ambicijos ir geopolitinis Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės projektas (TTIP), finansuojamas Obamos administracijos. TTIP sutartis reiškia prekybos barjerų tarp JAV ir ES panaikinimą ir didžiausios pasaulyje prekybos zonos sukūrimą. TTIP idėjos lobistai tvirtina, jog partnerystė padės padidinti Europos Sąjungos BVP 100 milijardų eurų, JAV – 80 milijardų. Be to, TTIP Jungtinėse Valstijose sukurs daugiau nei 700 tūkstančių naujų darbo vietų. Vašingtonui transatlantinė sutartis yra priemonė pasipriešinti Kinijos ekonomikai ir išlaikyti savo pozicijas pasaulinių jėgų balanse (TTIP suduoda smūgį daugiapolio pasaulio koncepcijai, kur JAV, ES ir BRIKS yra lygūs subjektai), o taip pat durys į milžinišką Europos Sąjungos rinką. Briuselis partnerystėje įžvelgia galimybę išbristi iš daug metų besitęsiančios stagnacijos ir gauti impulsą ekonomikos augimui. Labai svarbus, o gal net ir svarbesnis už ekonominį pranašumą, yra atskirų Europos ir Amerikos elito grupių siekis suartinti ES ir JAV politinėje plotmėje.

Popieriuje projektas iš tikro masina pasakiška abipuse nauda. Bet, nežiūrint į gražų apipavidalinimą ir patrauklų anonsavimą, TTIP nėra toks jau vienareikšmis ir turi savyje galybę povandeninių akmenų bei rizikos faktorių. Todėl daugeliu atvejų būtent dėl to transatlantinės partnerystės idėja ilgą laiką buvo aptarinėjama už uždarų durų ir tik 2014 metais, po informacijos nutekėjimo apie planuojamą megaprojektą, Europos Komisija visuomenės teismui pateikė ribotą sutarties eskizo punktų skaičių.

Kaip pagrindines projekto grėsmes Europos Sąjungai galime paminėti ES šalių suvereniteto netekimą, transnacionalinių korporacijų prievartą, Amerikos diktatą – jau dabar TTIP neoficialiai vadinamas „ekonominiu NATO“, juk vadovaujantis vaidmuo šiame projekte atitenka būtent Vašingtonui.

Be to, muitų apribojimų panaikinimas neabejotinai sugriaus sistemą, kuri leido atskiroms Europos Sąjungos valstybėms apsaugoti strategiškai svarbias savo ekonomikų sritis.

TTIP taip pat lemia ir Europos balanso tarp darbo ir kapitalo pokytį, o tai neišvengiamai sukels socialinius konfliktus. Ypač aštriai tai pasireikš ES periferijoje, tame tarpe ir Pabaltijyje, kur atskirų grupių pajamų skirtumas jau seniai pasiekė pavojingą lygį.

TTIP taip pat gali smarkiai įtakoti ES nedarbo augimą, kadangi, nežiūrint į prekybos intensyvumo didėjimą, daugelis darbo vietų persikels už vandenyno, į Jungtines Valstijas. Tačiau, jei didelės ekonomikos, tokios kaip Vokietijos ar Prancūzijos yra konkurencingos eksportuotojos ir sugebės įdarbinti atitinkamą kiekį savo piliečių padidėjusio eksporto dėka, tai Pabaltijo periferija su savo mažo efektyvumo įmonėmis ir 40 % (vidutiniškai ES) darbo našumu bus gerokai labiau nustumta nuo rinkos. Lietuviškos ir latviškos prekės, ir taip nebūdamos itin populiarios ES, taps dar mažiau konkurencingos pigios transatlantinių korporacijų produkcijos fone.

Todėl, jei TTIP Europos Sąjungos priešakinėms valstybėms sudarys potencialią naudą bei riziką, tai Pabaltijo respublikoms ir kitai Europos periferijai transatlantinė partnerystė tikrai nežada nieko gero. Aiškūs padariniai – eksporto sumažėjimas, mažų nacionalinių ekonomikų žlugimas ir, žinoma, papildoma gyventojų emigracija.

O kol Briuselis ir JAV, tyliai stebint Pabaltijo ir kitų periferinių Europos Sąjungos jauniklių elitui vykdo baigiamąją TTIP derybų stadiją, Pabaltijo sostinėse tebesitęsia kova su mistine Rusijos grėsme. O juk pragmatiški partnerystės santykiai su rytų kaimynu jei ir nepadėtų sustabdyti, tai bent jau žymiai sumažintų neišvengiamą eilinį Pabaltijo šalių gyventojų srautą į Vakarus. Vietoje to Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyderiai vėl ims pasakoti, kaip yra naudingas jų išvykimas ir kokią neįkainojamą patirtį gali gauti tie gyventojai, kurie yra priversti palikti savo namus ir išvykti uždarbiauti į užsienį.

Parengė: Darius Dimbelis

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 11

  1. fb nerijus sk says:

    dar gausime gera doze GMO,:)1 pagal alkoholio suvartojima,,1 pagal savizudybes,3 pagal nelaimi ngumo faktoriu(mus lenkia,tik 1 sirija,2 GAna…)prasigerusia tauta labai lengva manipuliuoti:0

  2. zzz says:

    tik krepšinyje TOP 3 pasaulyje, o kitur gale…

  3. Mindaugas says:

    Visi puikiai žinome, kad per pastaruosius dvidešimt penkerius metus, nuo nepriklausomybės gavimo, šalį faktiškai paliko šimtai tūkstančių dėl nusikalstamos buržuazinės valdžios politikos ekonomiškai pragyventi nebegalėjusių lietuvių – o dabar Lietuvoje iš tiesų gyvena tik kiek daugiau nei 2 milijonai žmonių (nors, žinoma, valdžia mėgina klastoti skaičius, kad situacija atrodytų ne tokia bloga, kokia yra). Tai visada pristatoma kaip neva kažkokia tai judėjimo laisvė, pasirinkimas, galimybės ar pan., tačiau yra tam tikras šio reikalo aspektas, kurio masinės emigracijos bei ją sukeliančios kapitalistinės ekonominės sistemos apologetai nemato, o tiksliau, galbūt nenori matyti ar, tuo labiau, parodyti savo engiamiems ir išnaudojamiems tautiečiams (t. y. absoliučiai lietuvių daugumai). Ir tai yra ne kas kita, kaip faktas, kad Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą buvo valdančiajai oligarchų klasei parankus būdas atsikratyti vis labiau skurdusia pertekline populiacija, išvaryti dalį dirbančiųjų lietuvių į užsienį ir taip išvengti šalyje pamažu brendusios revoliucinės situacijos – 2004-ųjų gegužės 1-ąją sekęs laikotarpis greitai nuleido kraują lietuvių darbininkų klasei ir milžiniška dalis nepatenkintų, užguitų ir gyventi nebegalėjusių žmonių tiesiog atsidūrė geriau apmokamoje Vakarų (Airijos, Britanijos, Ispanijos ir tt.) katorgoje. Tuo tarpu visos kalbos apie taip vadinamas galimybes, pasirinkimo bei judėjimo laisvę, tėra tik ciniškas valdančiųjų oligarchų ir tautos išnaudotojų blefas, siekiantis manipuliuoti Jūsų, mielieji lietuviai, sąmone ir įteigti vergams iliuziją, esą šie yra laisvi (o geriausias vergas yra tas, kuris įsivaizduoja esantis laisvas). Svarbu suprasti, kad Iš mūsų visų darbo, iš mūsų visų prakaito pelnosi ne tauta, ne mūsų šeima ar mes patys – didžiulė jo vaisių dalis, kaip išsiurbiama pridėtinė vertė, arba kaip vis nesibaigiančios paskolos ir procentai – sukrenta į išnaudotojų, į bankininkų ir kapitalistų kišenes. Mūsų Tėvynė išprivatizuota, jos nepriklausomybė – parduota Europos Sąjungos klerkams ir kapitalistams ir paversta internacionaliniam kapitalui pavaldžia pigios darbo jėgos kolonija. Manau, tik socializmas gali padaryti galą buržuazijos ir oligarchų bei jų politinių statytinių, politinių prostitutų savivalei, įvesti teisingą ir daugumos interesus atitinkančią tvarką, Lietuvą iš kvazikolonijinės Briuselio provincijos paversti tikrai suverenia ir klestinčia darbo valstybe. Santvarkoje, kurios centre ne tiktai žodžiais, bet ir faktais, pačia ekonomine gyvenimo struktūra, centre atsiduria Žmogus, tauta ar žmogiškumas gali tapti ne vien lozungais, bet realiais gyvenimo faktais, o tokia santvarka ir yra socializmas.

  4. Mindaugas says:

    Pabaigai. Kodėl Lietuvos žmonės pasyvūs, paskendę šlykščiame konformizme, vergiškame nuolankume „elitu“ save įvardijančių ekonominių bei politinių nusikaltėlių atžvigiu? Būtent masinė emigracija tų, kurie galėtų sudaryti galimą kritinę žmonių masę, yra pagrindinė objektyvi priežastis, apsunkinanti masiško protestinio judėjimo susiformavimą Lietuvoje. Šitą aplinkybę tegalėtų pakeisti emigracijos sumažėjimas – o emigracijos sumažėjimas ar netgi kai kurių emigrantų grįžimas į Lietuvą taptų visiškai tikėtinu dalyku, tuo atveju, jei Britanija bei kitos panašios šalys imtų stipriau griežtinti savąją imigracijos politiką, o gal net ir išstotų iš Europos Sąjungos (ES). Manau, esamu metu vienintelis realus variantas tiems, kurie aktyviai siekia esminių permainų Lietuvoje, yra vienytis į bendrą frontą, nukreiptą ne tik prieš antisocialinę oligarchinės valdžios politiką, bet, tuo pačiu, ir prieš jos priežastis, taip stengiantis kiek įmanoma labiau išjudinti veiklesnius visuomenės elementus ir pamažu siekti realios opozicinės jėgos susiformavimo.

  5. Ina says:

    O kodėl linkėti, kad žmonės grįžtų, kad juos išvytų iš Britanijos….? Ar nuo bado apspangęs lietuvis – geresnis lietuvis? Kokie darbai jų laukia šioje šalyje, kas per išmislai apie frontus, kai vaikam neturi ką paduoti, kai kruopom daugelio provincijų mokytojai savas atžalas maitina??? Ką reiškia sava šalis, kai joje tavęs laukia didelis niekas?

  6. Ec says:

    Skamba kaip juodas jumoras, bet jei išvykę emigrantai sugrįžtų, išmestų pasus ir pasakytų, kad jie iš Sirijos, juos čia sutiktų žymiai geriau, turiu galvoje finansinę paramą :)

  7. e says:

    „Pabaltijo elitas“-galima ir paprasčiau-„valdžiažmogiai“

  8. bravo says:

    INAI.Ar manot kad žmogus gimsta tik darbui?,ir ar manot kad savo šalyje pilėtis neturėtų kovoti dėl savo būtiės salygų,o turėtų važiuot kitur?,o ne kelti savo šaliės ir savo šeimos gerovės savo šalyje?,juk dabar važiuoja žmonės prispirti mažų atlyginimų ir požiūrio į žmogų o ne todėl kad ten geriau,pats būvau ir žynau,taigi tamsta kai rašot tai galvokite ką rašote.Su pagarba…

  9. Jahve says:

    Kniskit giliau sakni. o ne po nosim kapstykites

  10. Jahve says:

    A jus oplama suprontat kas unt svieta daruos,veini prabange degradou,keti biedna,per isTORIJA  netuokes civilizacijes kreta,o daba pamastyket dekuo tep y,o ne is toste i kiaura piliuote

  11. Dalia Grybauskaitė says:

    Reikia reaguoti ne taip pesimistiškai, o įvairiai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top